mokestis

Lengvųjų automobilių savininkams valdžia paruošė naujus mokesčius. Jeigu Seimas palaimins, naujas Aplinkos ministerijos rinkliavas, vairuotojai kiekvienais metais reguliariai turės susimokėti už tašą. Naujovė paliestų tirs ketvirtadalius visų automobilių savininkų. Metinio automobilių naudojimo mokesčio dydis priklausys nuo išmetamo teršalų kiekio, degalų rūšies, automobilio amžiaus. Kuo automobilis senesnis ir galingesnis – tuo mokėti reikės daugiau.

Apie 130 šalių ir teritorijų pritarė pasaulinei mokesčių reformai, kad tarptautinės kompanijos mokėtų sąžiningus mokesčius visose šalyse, kuriose jos veikia, ketvirtadienį pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pranešime sakoma, kad tarptautinės įmonės, įskaitant tokias JAV milžines kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, turės mokėti mažiausiai 15 proc. pelno mokestį.

Antradienį įsigaliojo naujos, didesnės Smiltynės perkėlos bilietų kainos. Palyginti su praėjusios vasaros kainomis, dabar jos didėja vidutiniškai 3,8 proc.  Nuo birželio 1-osios keleivio persikėlimas su dviračiu pabrango 10 proc. iki 1,10 euro, su lengvuoju automobiliu – 2,4 proc. iki 13 eurų, motociklu ar mopedu – 4 proc. iki 5,2 euro. Persikėlimas su autobusu iki 5 tonų brangsta 2,4 proc. iki 26 eurų, virš 5 tonų – 2,5 proc.

Nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje įkaitusi. todėl Lietuvos bankas ją siūlo atvėsinti privalomai įregistruojant preliminarias sutartis, o Finansų ministerija dar svarsto ir antro, trečio būsto apmokestinimą. NT specialistai šiuos siūlymus vertina skirtingai. Jie tikina, kad spekuliantų sumažės, tačiau papildomi mokesčiai didins būsto nuomos kainas.

Brangių, virš 50 tūkstančių eurų kainuojančių, automobilių savininkams gali tekti pakrapštyti kišenes – Seimo biudžeto ir finansų komitetas siūlo įvesti prabangių automobilių mokestį tiek fiziniams, tiek juridinimias asmenims. Pernai prabangių automobilių vien įmonės prisipirko už daugiau nei 100 milijonų eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys siūlymą įvesti prabangių automobilių mokestį – jis būtų skaičiuojamas pagal transporto priemonės vertę bei galią.   Taip siekiama užkirsti kelią tokius automobilius pirkti įmonėms, gaunančioms valstybės paramą dėl koronaviruso krizės, arba naudoti asmeniniais tikslais, bet juos registruoti įmonių vardu ir nusidėvėjimo bei išlaikymo sąnaudomis mažinti apmokestinamąjį pelną.

Tūkstančius eurų siekiantis naujasis infrastruktūros mokestis jau tuština namus statančių ar rekonstruojančių žmonių kišenes. Paradoksalu, tačiau savivaldybės, nors mokestį ir renka, neįsipareigoja nei nutiesti kelių ar komunikacijų, nei pastatyti darželio ar mokyklos. Ekspertai sako, kad kai kuriose savivaldybėse mokestis toks didelis, kad net gali viršyti būsimo statinio kainą. Tai esą lems, jog miestuose sustos plėtra, statybos ims keltis už miestų ribų.

Dėl pandemijos ilgą laiką uždarytiems restoranams ir kavinėms maisto pristatymas į namus buvo bene vienintelis būdas bent kiek palaikyti savo veiklą. Visgi restoranų valdytojai greitai pajuto, kad užsidirbti iš maisto pristatymo per kurjerių platformas – sudėtinga arba net neįmanoma, nes kurjerių platformų taikomi paslaugų mokesčiai „suvalgo“ bene trečdalį uždarbio.

Anykščiai nusprendė taikyti simbolinį turisto mokestį už naudojimąsi savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.  Kovo 25 d. Anykščių rajono savivaldybės taryba nusprendė priimti sprendimą dėl vietinės rinkliavos mokesčio, kurio dydis – 1 euras už nakvynę. „Rinkliava taikoma asmenims, pasinaudojusiems apgyvendinimo paslaugomis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje.

Gyventojai piktinasi namo administratoriaus sprendimu keisti esamus karšto vandens skaitiklius naujais, už kuriuos teks mokėti ir naują mokestį. Šilumos ir karšto vandens tiekėjas tikina, kad jau esamų skaitiklių patikra būtų brangesnė nei juos keisti naujais, o mokestis kitur dar didesnis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien turgaus prekiautojai, kurie prekiauja ne maisto produktais ir atitinka LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, gali pateikti paraišką negrąžintinai 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijai gauti. Norėdami gauti kompensaciją, jie iki š. m. birželio 1 d. turi pateikti supaprastintos formos paraišką per Mano VMI. „Kaip ir pernai, taip ir šiemet, paraiškų teikimo procesas nesudėtingas.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Nuo pirmadienio Neringos savivaldybė pradeda rinkti 500 eurų vienkartinę rinkliavą už įvežamus triračius ir keturračius. Šią rinkliavą turės mokėti ir poilsiautojai, ir vietos gyventojai, pranešė savivaldybė. Anot jos, tokia rinkliava nustatyta, atsižvelgiant, kad vis dažniau miškuose zujantys keturračiai, triračiai žaloja gamtą – sugadina miško paklotę,  kelia grėsmę saugomam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, žmonių ramybei bei saugumui.

Neringa padvigubino mokestį pavasarį ir rudenį į Kuršių neriją įvažiuojantiems lengviesiems automobiliams, už keturratį numatytas 500 eurų vienkartinis mokestis. Neringos savivaldybės taryba ketvirtadienį nuo 5 iki 10 eurų pakėlė mokestį lengviesiems automobiliams pavasarį ir rudenį, kartu prailgino laiką, kada didesni tarifai taikomi ir autobusams bei nameliams ant ratų. Brangiau teks mokėti įvažiuojant gegužės 1-31 dienomis bei rugsėjo 16- spalio 30 dienomis.

Ketvirtadienį Neringos savivaldybės taryba patvirtino vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą pakeitimus. Didės mokestis ne tik lengviesiems automobiliams, bet kai kas neišvengs ir 500 rinkliavos.

Iš naujo perskaičiuotos nekilnojamo turto mokestinės vertės sukėlė nepatogumų daugeliui Lietuvos gyventojų, tačiau jau kalbama apie visuotinį nekilnojamo turto mokestį.  Ekonomistas Nerijus Mačiulis TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių jau yra visuotinis arba beveik visuotinis nekilnojamo turto mokestis.  „Labai mažai išimčių.

Konservatorių kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad, būdama premjere, atšauktų Lietuvoje šią vasarą įsigaliojusį automobilių taršos mokestį. Politikės teigimu, šis mokestis su tarša neturi nieko bendro. Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ paklausta, ar atšauktų automobilių taršos mokestį ir pakeistų ji subsidija hibridiniams automobiliams, I. Šimonytė svarstė, kad pastaroji priemonė nėra visiškai tinkama. Tačiau ir paties automobilių taršos mokesčio ji nepalaiko.

Studentams sugrįžus į didžiuosius miestus, auga nuomojamų būstų poreikis. Interneto platybėse gausu įvairių butų nuomos skelbimų, tačiau būkite atsargūs – tai puiki terpė sukčiams. Nekilnojamojo turto brokeriai pasakoja, kokias suktybes naudoja ne tik būstų nuomotojai, bet ir patys brokeriai. „Facebook“ grupėje „Butų nuoma Vilniuje be tarpininkų“ vaikinas pasidalino istorija, kaip susidūrė su sukčiais nuomos srityje.

Sergančiųjų koronavirusu pasaulyje daugėja, šalys viena po kitos skelbia apie apribojimus, o dėl to keičiasi ir gyventojų kelionių planai. Kelionių organizatoriai teigia, kad tokia situacija itin paveikė turizmą. Žmonės dažnai atšaukia ar keičia keliones, tačiau vykstantiems savarankiškai kelionę atšaukti gali būti sudėtinga. Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė tikina, kad turizmas – vienas labiausiai pandemijos paveiktų sektorių.

Nuo liepos registruojant automobilį tenka pakloti ir taršos mokestį. Žmonės skundžiasi, kad kai kurių automobilių „Regitros" duomenų bazėje nėra, o registruojant juos laukia nemaloni staigmena – netikėtai didelės sumos. Kad pradėjus taikyti automobilių taršos mokestį ne viskas vyksta sklandžiai, pripažįsta ir „Regitros" atstovai. Tačiau sako, kad teisingumo reikėtų ieškoti ne pas juos, o teismuose.  Šiaulietė Simona su vyru nusipirko hibridinį „Volvo V60" automobilį.

Koronavirusui atslūgus, lietuviams atsiveria vis daugiau šalių. O apsiperkant kortele Lenkijoje ir kitose šalyse, kuriose galioja ne euras, tenka laužyti galvą, kuria valiuta mokėti labiau apsimoka. Eurobiurokratai bankams jau įvedė naują direktyvą, kad pirkėjai aiškiai matytų įkainius ir galėtų sutaupyti. Anglijoje gyvenantis Robertas grįžęs į Vilnių pailsėti nusprendė bankomate išsigryninti eurų. Jo banko kortelė išduota Anglijoje, o sąskaitoje – svarai.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradeda galioti automobilių taršos mokestis – jį reikės mokėti už kiekvieną aplinką teršiantį Lietuvoje įregistruojamą arba perregistruojamą automobilį. Mokesčio nereikės mokėti tik senovinių automobilių valdytojams ir keičiantis transporto priemonės savininko pavardei ar pavadinimui. Mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

„Regitroje” – vairuotojų šturmas. Jau ryt įsigalioja naujas automobilių registracijos mokestis, galintis siekti net 500 eurų. Paskutinę minutę tokių taršos mokesčių išvengti besitikintys žmonės eilėse praleidžia valandų valandas, o kai kurie jose stovi jau antrą dieną. Kokias sumas teks pakloti nuo rytojaus, reportaže.  Sostinėje nuo ankstyvo ryto šalia „Regitros“ formuojasi milžiniškos automobilių eilės.

Nuo kitų metų kelis kartus augs taršos mokestis už netvarkomas padangas – dabar jis siekia vos 86 eurus už toną. Už lengvųjų automobilių padangas Seimas nustatė 300 eurų už toną, o už didelių transporto priemonių – 600 eurų mokestį.  Seimas ketvirtadienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė penki.

Pelno mokesčio deklaracijų laiku nepateikė apie trečdalis (46 tūkst.) įmonių, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iki birželio 15 dienos 109 tūkst. įmonių (70 proc.) deklaravo 2,278 mlrd. eurų pelno mokesčio. Praėjusiais metais 136 tūkst. įmonių deklaravo 2,077 mlrd. eurų mokesčio.  Deklaracijas turi pateikti pelno siekiantys juridiniai asmenys, užsienio bankų filialai ir kitos nuolatinės buveinės, taip pat pelno nesiekiančios organizacijos.

Sumažėjus naujų koronaviruso atvejų skaičiui dar prieš nutraukiant karantiną gyventojai pradėjo naudotis įvairiomis paslaugomis, o tarp jų ir lankymasis pas odontologą. Visgi kai kurie liko nustebinti gavę sąskaitą, kurioje įtrauktas ir „Covid-19“ mokestis, apie kurį nebuvo įspėta.

Atsižvelgiant į šalies ūkio perspektyvas ir gyventojų finansinę padėtį dėl koronaviruso pandemijos, siūloma vienerius metus nekeisti apmokestinamo nekilnojamojoto turto (NT) dydžio.   Įregistravęs tokią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas siūlo apskaičiuojant NT mokestį už 2020-uosius taikyti iki šių metų galiojusius NT dydžius. Ši išimtis galiotu laikinai, iki 2021-ųjų.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios priimtas įstatymas, numatantis, kad registruojant lengvuosius automobilius bus taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį. „Regitra“ įstatymų leidėjo sprendimu paskirta atsakinga už šio mokesčio apskaičiavimą ir surinkimą, kuris bus sumokamas į valstybės biudžetą.

Siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, siūloma diferencijuoti mokestį už aplinkos teršimą panaudotomis pakuotėmis. Už rinkoje platinamas neperdirbamas pakuotes verslui siūloma nustatyti didesnius mokesčius.  Tikimasi, kad nauja tvarka pakuočių atliekų turėtojus skatins jas sutvarkyti – tai jiems atsieis pigiau, negu mokėti didesnį mokestį už aplinkos teršimą.

Už seną automobilį – paspirtukas, dviratis arba metinis viešojo transporto bilietas. Štai tokiomis naujomis priemonėmis nuo gegužės pradžios tautiečiai bus skatinami atsisakyti senų taršių automobilių. Tiesa, dalis vairuotojų skeptiški – žiemą su pirkiniais ant dviračio nepavažinėsi. O ekspertai mano, kad paspirtukų įsigiję žmonės vėliau vis tiek nusipirks ir mašinas, tad valstybės pinigai bus išmesti į balą. Kompensacijos utilizavusiems seną mašiną dalijamos jau nuo pernai metų pabaigos.

Siekiant atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės, prezidentas Gitanas Nausėda siūlys laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. Anot jo, šią galimą ekonomikos skatinimo priemonę G. Nausėda aptarė diskusijoje su ekonomistais praėjusią savaitę.

Dvejos Vilniaus kapinės užsimojo apmokestinti įvažiavimą į kapines. Norintieji iš pagrindų susitvarkyti artimųjų kapus Liepkalnio, Eufrosinijos bažnyčios parapijai priklausančiose kapinėse, turi susimokėti 10 eurų, arba 28 eurus už tris kartus. Kiek mažesnis mokestis, 7 eurai, bus imamas iš tvarkytojų Rokantiškių kapinėse.

Daugelyje sostinės gatvių automobilių stovėjimo vietų užimtumui viršijus 85 proc., nuo sausio 1 d. keičiasi rinkliavos zonų ribos. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ primena, kad pagal naujai Vilniaus miesto tarybos patvirtintas ribas po Naujųjų metų bus keičiamas ir ženklinimas – darbai vyks palaipsniui, o vairuotojų prašoma atidumo. Taip pat įmonės atstovai dalinasi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. „Nuolat atliekame stovėjimo vietų užimtumo stebėjimus – kai piko metu jis viršija 85 proc.

Unikaliu kraštovaizdžiu ir kainomis garsėjanti Neringa nuo vasaros dar pabrangs. Miesto valdžia brangina įvažiavimą į kurortą: nuo liepos įvažiavimo bilietas atsieis nebe 20-imt, o 30-imt eurų. Norėdama sumažinti transporto srautus, kurorto valdžia naikina ir kai kurias lengvatas. Tiesa, valdininkai giriasi – geltonieji, mokykliniai autobusai nuo šiol tam tikromis dienomis į Neringą įvažiuoti galės nemokamai, tačiau iš 36 Klaipėdos mokyklų, tokius turi tik trys.

Su Lietuvos vadovais penktadienį susitikęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Seimo neseniai patvirtintas automobilių registracijos mokestis yra „mažas žingsnis teigiama linkme“, tačiau jis nebus pakankamas siekiant smarkiai sumažinti transporto priemonių taršą. Seimo priimtas mokestis nuo 2020 liepos bus taikomas kiekvienam Lietuvoje įregistruojamam aplinką teršiančiam automobiliui. „Tai yra mažas žingsnis teisinga linkme, nes taršos mokesčiai yra neišnaudotas potencialas.

Seimui išplėtus nekilnojamo turto (NT) bazę, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad visuotinio NT mokesčio dabartinė valdžia neįvedinės. „Mes visuotinio NT mokesčio neįvedinėsime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Karbauskis. „Tikiuosi, kad būsimos valdžios dar 15-20 metų to nedarys, nes socialiai tai tikrai būtų neteisinga“, – sakė jis. Valstiečių lyderis taip pat atmetė galimybę sujungti NT ir žemės mokesčius.

Seimas priėmė „taršos mokestį“, kurį turės mokėti kiekvienas (per)registruojantis automobilį. Simuliantų įstatymas, siekiantis padengti savo išsigalvotą mokestinę reformą: „milijardas milijonui“. Semantinis melas, kai tiesa yra noras užkamšyti biudžeto skylę ir, apgaunant Europos sąjungą, atrodyti, lyg kovotume su klimato kaita.

Valdantieji taršių automobilių mokestį siūlo įvesti ne nuo kitų metų balandžio, kaip numatyta Seimo po svarstymo penktadienį pritartame projekte, o nuo liepos. Pavėlinti mokesčio įsigaliojimo datą siūlantis valstietis Tomas Tomilinas teigia pasirašęs pataisą. „Kad žmonės ir verslas galėtų pasiruošti, kad visuomenei būtų kuo mažiau streso“, – BNS sakė jis.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta kritikuoja siūlomą taršių automobilių mokestį ir viliasi, kad iki įsigaliojimo jis dar pasikeis, rašo portalas delfi.lt.  „Galbūt atidėjus tą mokestį dar bus ir laiko jį patobulinti“, – interviu sakė prezidento atstovas.  Pasak jo, toks mokestis labiau turėtų sietis su gamtosauga ir turėti socialinę dedamąją: „Kitose šalyse yra įdedamas ir tam tikras prabangos elementas į šį mokestį.

Taršių automobilių mokestis ateityje turėtų keistis, mano aplinkos ministras. Kęstutis Mažeika tikina, kad mokestis turėtų būti mokamas ne tik registruojant mašiną, bet priklausytų ir nuo nuvažiuotų kilometrų.  Tačiau ministras negalėjo pasakyti, kada toks mokestis įsigaliotų.  „Tam kompleksiškam modeliui, tai sistemai sukurti reikia apie 1 mln. eurų, jos kūrimas užtruktų dar bent dvejus metus.

Lietuvoje planuojama įvesti naują mokestį prekybininkams, kuris pirmiausia paveiktų stambiausius verslus. Siūlyta, kad apmokestinti būtų tie pardavėjai, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį ir jie jau nuo kitų metų būtų atseikėtų 1 proc. apyvartos mokestį.

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

Automobilių mokestis, kitaip vadinamas automobilių taršos mokestis, Lietuvoje aptariamas nebe pirmą kartą ir nors jau atrodė, kad šios kadencijos Seimas yra pasiryžęs jį priimti iš pastarųjų dienų diskusijų susidaro kiek kitoks įspūdis. Kaimo reikalų komitetas trečiadienį iš esmės nepritarė mokesčiui ir nutarė išsamiai nesvarstyti jį įteisinančio įstatymo projekto.

Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.  Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.   Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito Vasiliausko teigimu, Lietuvoje siūlomas  grubiausias bankų apmokestinimo modelis.  „Tai grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta iš principo aktyvai, turtas. Tai reiškia – paskolų portfelis“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad yra ne vienas būdas, leisiantis šio mokesčio išvengti.

Lietuvoje nuo kitų metų planuojama įvesti taršių automobilių mokestį, nors dabar ir jau kiek sumažintais tarifais. Koks šio mokesčio tikslas? Valdantieji ir toliau siūlo įvesti naujų mokesčių, vienas jų yra automobilių taršos. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimo antradienį pradėti svarstyti projektai dėl automobilių taršos ir nekilnojamojo turto apmokestinimo yra žingsnis teigiama linkme, tačiau anksčiau atmesti Vyriausybės pasiūlymai buvo kokybiškesni. Parlamentarams praeitą mėnesį atmetus Ministrų kabineto iniciatyvas, valdančiųjų atstovai Seime užregistravo projektus, jiems pritarta po pirmosios pateikimo stadijos.

Lietuvos komercinių bankų savininkai neturi argumentų prieš siūlomą bankų aktyvų mokestį, teigia valdančiųjų valstiečių lyderis. Ramūnas Karbauskis tikina, jog kol kas neaišku, kas tiksliai bus apmokestinama, ir kartoja, kad dėl naujo mokesčio neturėtų brangti bankų paslaugos.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo iš esmės nekeisti Vyriausybės projekto, tačiau norėtų šio mokesčio lengvatos šeimoms su trimis ir daugiau vaikų. R. Karbauskis, Agnė Širinskienė, Jonas Jarutis ir Aušrinė Norkienė, kaip ir Vyriausybė, siūlo sumažinti gyventojų nekomercinio NT neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.