mokesčių reforma

Pritarus Vyriausybės pasiūlytiems mokesčių reformos įstatymų pakeitimams Seime, valstybės biudžetas praras 1,6 mlrd. eurų, o siekiant užkamšyti tokią skolą, netolimoje ateityje Vyriausybė turės įvesti naujus mokesčius ar dar labiau didinti jau esamų tarifus.  Nors darbuotojų atlyginimai Lietuvoje auga, augimas nepakankamas, ir darbo užmokestis mūsų šalyje išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Diskusijos dėl Vyriausybės siūlomo pensijų kaupimo pertvarkos plano kol kas nebaigtos, todėl norint išvengti skubotų pasiūlymų, jas reikėtų atidėti rudeniui, sako parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. „Seime yra inicijuota pensijų reformos darbo grupė, kur frakcijos, koalicijos partneriai kartu su Vyriausybės atstovais ir ekspertais diskutuoja apie alternatyvas.

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su tuo pasiginčyti gali jų svarstymą stebėję ekonomikos ir finansų ekspertai. Seimo komitetai ėmėsi svarstyti valdančiųjų inicijuotas mokesčių ir pensijų reformas.

Valdančiųjų inicijuojama mokesčių ir pensijų reforma opozicijai vis dar kelia aibę klausimų, pagrindiniai jų susiję su viešųjų paslaugų finansavimu ir kokybe. Tuo metu profsąjungos baisisi, kaip valdantieji stumia reformas, neatsakydami į visus kylančius klausimus ir neužtikrindami, kad darbuotojas iš tikrųjų laimės.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo nuo kitų metų vienu procentiniu punktu sumažinti tiek „Sodros“ įmokas, tiek gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip pat tvyro ir nežinia, kuo siūlomos reformos bus finansuotos. R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai.

 Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai yra nukentės švietimas ir sveikatos apsauga. Tai ypač pasijaus gyvenantiems regione.

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas punktas. Tad komitetuose reformos gali dar labai pasikeisti. Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.

Seime ketinant pristatyti ilgai ruoštas ir nemažai aptartas mokesčių bei pensijų sistemų reformas, Liberalų sąjūdis pasikvietė premjerą Saulių Skvernelį bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį išsklaidyti žmonėms susidarius abejones dėl siūlomų permainų. Seimui antradienį pateikiamos mokesčių, pensijų sistemos bei kitas struktūrines reformas. Tiesa, valdantieji siūlo pensijų reformą atidėti iki rudens, bet Vyriausybė tikisi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Žodis buldozeris lietuvių kalboje turi daugiau nei vieną reikšmę. Bent jau dvi reikšmes jis turi tikrai. Pirmoji – toji tiesioginė, reiškianti traktorių su verstuvu priekyje, skirtą žemėms lyginti. Antroji reikšmė labiau paplitusi „liaudyje“, apibūdinant situaciją, kai tam tikri sprendimai stumiami ir įgyvendinami beatodairiškai, neišdiskutavus, nesulaukus pritarimo ir tinkamai neinformavus tų, kuriuos sprendimai betarpiškai palies.

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau Seimo nariai šiuo atžvilgiu tokie optimistiški nėra. Vyriausybė tikisi, kad reformos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje ir galės įsigalioti jau nuo kitų metų.

Pirmosios mokesčių permainas numatančių įstatymų pataisos, kurioms šį trečiadienį pritarė Vyriausybė, jau pasiekė Seimą. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma didinti baudas už įvairius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu, netinkama veikla, leidimų ar licencijų užsiimti tam tikra veikla neturėjimu. Įregistruoti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai, kad 0,3 proc. tarifu būtų apmokestinti antras ir daugiau vieno žmogaus turimi būstai.

Visuomenei pristatyta mokesčių reforma viešojoje erdvėje jau išdiskutuota iš visų pusių, tačiau dar ne Seimo salėje. Tačiau tiek premjeras, tiek finansų ministras tikisi, kad reformai pavasario sesijoje bus pritarta. Iki jos pabaigos liko tik kiek mažiau nei mėnesis. Premjeras Saulius Skvernelis nurodė, kad šiuo metu struktūrinių reformų paketai guli Vyriausybėje. „Stadija tokia, kad šiandien turėsime Vyriausybės pasitarimą. Trečiadienį Vyriausybės posėdį.

Išnagrinėjusi Vyriausybės siūlomas priemones dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) palankiai vertina Vyriausybės planus dėl nelegalaus darbo masto mažinimo, palaiko sprendimą taikyti Sodros įmokų „lubas“ ir pasisako už finansinių paskatų inovacijoms sukūrimą, tačiau nepritaria siekiui virš Sodros lubų padidinti GPM tarifą 25 proc. ir siūlomam NT apmokestinimo modeliui.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigiamai vertina dalį Vyriausybės parengtų mokesčių reformos pasiūlymų ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių, tačiau siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą iš esmės bei kritikuoja būsimą pensijų kaupimo reformą. LVK ekspertai taip pat ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą, padidinti valstybės įnašą į pensijų kaupimą.

Mokesčių ir pensijų reforma žingsnis po žingsnio keliauja į Seimą, planuojama, kad ją įteisinti pavyks dar vasaros pradžioje. Tačiau parlamentarai į ministerijų siūlymus žiūri skeptiškai ir dėl siūlomų mokesčių pakeitimų valstybei prognozuoja didžiulius nuostolius. Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko parlamentarų ir finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų diskusija apie pristatytas finansų bei pensijų reformas.

Finansų ministerijai pristačius ilgai lauktą mokesčių reformą, ekonomistai, politikai ir visuomenė susirūpino, kas padengs daug planuojamų išlaidų, nes numatoma skylė biudžete – 200 mln. eurų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paprašė finansų ministro Viliaus Šapokos paaiškinti, iš kur gausime papildomų lėšų.

Mokesčių reformos dar laukia ilgas kelias pro Seimo koridorius, tačiau dabartinis Finansų ministerijos siūlymas akivaizdus – stiprinti viduriniąją klasę. Tiesa, ir daug didesnes nei vidutines pajamas gaunantieji, nemaža sumele pasipildytų piniginę. Iš Finansų ministerijos skaičiavimų matyti, kad per tris metus didžiausią pokytį pajaustų nuo 1100 iki 1500 eurų dabar uždirbantys asmenys, neatskaičius mokesčių. Tuomet gaunama suma „į rankas“ pradeda mažėti, tačiau nuo 2800 eurų ir vėl padidėja.

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai nevienareikšmiai. Toli gražu ne viskas sklandu, apgalvota ir išbaigta. Vis tik džiugina tai, kad ši Vyriausybė pabandė įvertinti visą viešojo sektoriaus organizmą kompleksiškai, o ne puolė fragmentiškai preparuoti pavienių jo sričių.

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad tai bus oficiali Lietuvos banko pozicija. Buvo keliamas esminis klausimas, ar siūlomos reformos sprendžia dvi didžiausias problemas: per mažus viešųjų finansų pajėgumus ir nepalankių demografijos prognozių poveikį.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau uždirbančiųjų pajamos, tačiau ekonomistai ir Finansų minsitras primena, kad dabar metas užsiauginti viduriniąją klasę.

Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovai antradienį išsamiau supažindins su siūloma mokesčių reforma bei kovos su „šešėline“ ekonomika priemones. Vyriausybė pirmadienį pasiūlė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.

 Vyriausybė galiausiai pristatė mokesčių reformą. Ministrų kabinetas didžiuojasi, kad jau kitąmet reformos vaisiais džiaugsis net milijonas lietuvių, jų pajamos vidutiniškai didės apie pusšimtį eurų. Anot premjero Sauliaus Skvernelio žmonės tiesiogiai pajus naujos mokesčių reformos naudą. Darbuotojai galės realistiškai įvertinti, kiek kainuoja jų darbo vieta, o nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. jų uždarbio.

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.

Ilgą laiką paslaptyje laikytas mokesčių, pensijų bei kitų sričių reformų paketas pagaliau ištrauktas į dienos šviesą. Ministrai su Sauliumi Skverneliu priešakyje viešai pasakė, kas keisis. Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.

Didesnio darbo užmokesčio siekiantys viešojo sektoriaus darbuotojų atstovai ketvirtadienį paragino Vyriausybę reformuoti mokesčių sistemą ir viešąjį valdymą padaryti skaidresnį.

Mokesčių reformos gaires Vyriausybė svarstys iš karto po Velykų, kitą antradienį, teigia premjeras Saulius Skvernelis. Jis kartoja, kad pokyčiai bus nukreipti į tolesnį skurdo bei socialinės atskirties mažinimą.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė dėl tolesnės mokesčių pertvarkos apsispręs per kovą, o vėliau pasiūlymai bus teikiami koalicijos partneriams bei visuomenei. „Kalbant apie struktūrines reformas, šiuo metu baigiamas parengiamasis darbas. Šį mėnesį Vyriausybėje apsispręsime ir priimsime galutinius sprendimus, tada juos pristatysime valdančiosioms Seimo frakcijoms ir tada plačiai diskusijai visuomenėje“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Buvusiam socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjui, ekonomistui Romui Lazutkai pareiškus, jog jis prarado viltį, kad valdančioji dauguma vykdys esmines reformas finansų srityje, premjeras Saulius Skvernelis, tikina, kad mokesčių reformos sulauksime jau šiemet.

Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik kosmetinių pakeitimų. Tačiau šiais metais laukiama dviejų didžiulių pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas portalui tv3.lt sako, kad siūloma reforma komitete turėtų nugulti arba šio mėnesio pabaigoje, arba kito pradžioje.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog esminės mokesčių reformos įgyvendinimui yra būtina stipri valdančioji dauguma. „Jeigu mes kalbėtume apie socialinės atskirties mažinimo ir skurdo mažinimo finansavimo problemas, tai (didesni turto mokesčiai - BNS) galėtų būti vienas iš šaltinių.

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, vienas iš socdemų pasiūlymų – progresiniai mokesčiai – toli gražu ne socialdemokratiški. O likę? Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai.

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami pagal pajamas? Vyriausybė siūlo dabar taikomą papildomą NPD už vaikus naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Dėl Vyriausybės planuojamų mokestinių pakeitimų valdžios sektoriaus biudžeto pajamos 2018 metais sumažėtų 83 mln. eurų. Pokyčių įtaka negautos pajamoms būtų dar didesnė, tačiau ją tikimasi sumažinti 130 mln. eurų - pajamomis, gautomis geriau administruojant mokesčius, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. Numatomos mokėti išmokos už vaikus valstybei kitąmet kainuotų 195 mln.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai turi užtikrinti socialiai teisingesnę aplinką, tuo metu dabartiniai siūlymai didins šilumos kainą, o naujos „Sodros“ įmokų lubos dar didins labai daug uždirbančių žmonių pajamas. „Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“, - komentare BNS sakė D.Grybauskaitė.

  Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti. „Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Išlikusi pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui gali sustabdyti Vyriausybės planuojamą mokesčių pertvarką, mano ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Valstiečiams“ ir konservatoriams sutartus, kad mainais į balsus už urėdijų reformą bus grąžintas lengvatinis PVM tarifas centralizuotam šildymui, N. Mačiulis teigia, kad visos lengvatos turi savo kainą. Šiuo atveju, pasak jo, kyla grėsmė, kad gali įstrigti Vyriausybės planuojama mokesčių reforma.

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis.

Naujasis Darbo kodeksas turėtų įsigalioti nuo liepos. Tuo metu Mokesčių pakeitimai, viešojoje erdvėje kartais skambiai vadinami „reforma“, dar laukia svarstymo Seime. Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad abi šios garsiai išdiskutuotos pertvarkos yra nežymios ir stipriai lietuvių gyvenimo nepakeis. Pirmą kartą liberalizuoti Darbo kodeksą užsimota dar 2009 metais.

Atlyginimų spartus augimas pasiekė tik trečdalį Lietuvos. Tolimesni valdžios sprendimai nutaikyti į žemiausias pajamas gaunančiuosius, o kas laukia tų, kurie uždirba daugiau nei minimalus mėnesio atlyginimais, bet mažiau nei 1 tūkst. eurų? TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pagrindinis vyriausybės tikslas buvo pateikti subalansuotą pasiūlymą.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai nuo 2018 metų pirmiausia skirti pagerinti smulkiojo verslo ir mažai uždirbančių žmonių padėtį, tačiau jų negalima vadinti esmine mokesčių reforma, teigia BNS kalbinti analitikai. „Esminių pokyčių nėra, šiek tiek galbūt geriau bus tiems mažiau uždirbantiems, bet tai nėra ilgalaikė, ar Lietuvos problemas sprendžianti reforma. Kita vertus, galima pasveikinti už santūrumą.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. Naujoji valdžia siekia supaprastinti mokesčių sistemą ir suteikti galimybių daugiau uždirbti mažiausiai gaunantiems.  „LR Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Minėjome, kad vasaros pradžioje pranešime, kas susiję su mokestiniais pakeitimais.

Vyriausybės planuose numatyta mokesčių reforma. Vienas iš jos tikslų, kaip atskleidė finansų ministras Vilius Šapoka, mokesčių progresyvumo didinimas. Ekonomistų nuomonė apie progresinius mokesčius išsiskyrė, tačiau visi vieningai tvirtina, kad dabartinė mokesčių sistema – niekam tikusi. Didins mokesčių progresyvumą Finansų ministras teigia, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta mokesčių reforma.

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.