mokesčiai

Neformaliai ministrų kabinetas yra apsvarstęs ir pritaręs Seimo narių registruotiems naujiems mokesčiams, kurie būtų taikomi finansų įstaigoms ir prekybos tinklams. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta kitų metų valstybės, „Sodros“ ir sveikatos draudimo biudžetams, patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai trečiadienį pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Remiantis teisės akto pataisa, 2020 m. savarankiškai dirbantiems asmenims įmokų lubas siūloma nustatyti ties 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių riba.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvai vadovauja jau beveik 100 dienų. Šia proga Daukanto aikštės rūmuose surengė savo darbų ir planų apžvalgą bei gyrėsi tepadaręs vieną vienintelę klaidą. Tiesa, politologai aiškina, kad Nausėda tiesiog neturėjo progos suklysti, esą tikroji Prezidento įtaka Seimui bei Vyriausybei pasimatys ateityje, tvirtinant valstybės biudžetą. Prezidentas Gitanas Nausėda priesaikos žodžius Seime kartojo prieš 95 dienas.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Nors pripažįsta, kad pensijas Lietuvoje reikia didinti, finansų analitikai ir parlamentarai stebisi prezidento Gitano Nausėdos įregistruotais pensijų kaupimo pakeitimais ir siūlo, kaip būtų galima užtikrinti didesnę pensiją ne ateities, o jau šių dienų pensininkams. G. Nausėda Seime registravo Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas, kuriomis numatoma, kad kitąmet indeksavimo koeficientas būtų papildomai didinimas 1,83 procentinio punkto, o 2021 metais – 1,91 punkto.

Ne tik Vyriausybės, atskiri Seimo nariai, bet ir prezidentas pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip kitais metais keisti mokesčius. Šalies vadovas labiau nei ministrų kabinetas siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui, taip pat labiau apmokestinti kai kurias pajamas ir papildomai kelti mažiausias pensijas. Šiuo metu 1 tūkst. litrų žymėto dyzelino taikomas 56 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų. Tai reiškia, kad įsipildamas vieną litrą šių degalų, žmogus sumoka 5,6 cento akcizo.

Artėjantys Naujieji metai atneš ne tik naujų mokesčių, bet ir daugybę naujovių keliuose. Nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis sukti į dešinę. O sostinės gatvėse bus pastatyta dešimtys naujų greičio matuoklių, kurie pažeidėjus „šaudys“ ir iš nugaros. Sankryža važiuojančių Kalvarijų, Ozo ir Kareivių gatvėmis Vilniuje – viena intensyviausių. Ją kasdien kerta tūkstančiai mašinų.

Valdančiųjų kalbos apmokestinti bankus, panašu, virsta darbais. Penktadienį Seime registruotas naujas Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas. Jį registravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij. Projekte numatoma, kad naują mokestį mokėtų ne tik šalies bankai, bet ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų filialai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai.

Prekybininkams, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį, jau nuo kitų metų būtų taikomas 1 proc. apyvartos mokestis. Tai numatantį visiškai naujo įstatymo projektą penktadienį registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys, ir Jonas Jarutis. Apie galimybę apmokestinti prekybos tinklus ne kartą viešai yra kalbėjęs ir partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Vėl nemaloni staigmena iš valdžios lūpų. Finansų ministerija paskelbė teikianti siūlymą jau nuo kitų metų didinti ne tik tabako, alkoholio, degalų kainas. Ruošiamasi apmokestinti ir dar daugiau šalies gyventojų, turinčių nekilnojamojo turto. Siūloma, kad nustatytą mokestį nuo naujų metų mokėtų visi turintys nekilnojamojo turto daugiau nei už šimtą tūkstančių eurų. Papildomas nekilnojamo turto mokestis ištuštintų pinigines tūkstančiams šalies gyventojų.

Jeigu bus pritarta Finansų ministerijos pasiūlymams, kitais metais statybininkai, automobilių meistrai ir vaikų auklės negalės veikti už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami verstis legaliai jie turės registruoti individualią veiklą.

Vyriausybės siūlomi nauji mokesčiai: kokie jų trūkumai ir privalumai, apie tai ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje bus kalbinamas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Šiuo metu viešojoje erdvėje suintensyvėjus diskusijoms dėl naujų mokestinių pasiūlymų, konkrečiai liečiančių žemės sklypų ir statinių (NT) apmokestinimą, Registrų centras pateikia aktualią informaciją NT savininkams apie tai, kaip apskaičiuojamos mokestinės vertės ir pagal ką yra mokami NT mokesčiai, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Pateiktomis nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę.

Buvusiame Madrido „Real“, „Liverpool“ ir Miuncheno „Bayern“ futbolininkui Xabi Alonso – neramūs laikai. Jis yra kaltinamas mokesčių vengimu, o dėl to jam gresia milžiniška bauda. Skelbiama, kad jeigu jis būtų pripažintas kaltas, jam gali būti skirta maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat ir 4 mln. eurų bauda.

Taršaus automobilio turėjimas ateityje gyventojams kainuos brangiau, o planuojamu įvesti taršos mokesčiu procesas nesibaigs, sako finansų ministras Vilius Šapoka.  „Tai yra pasverti, paskaičiuoti sprendimai, kurie nukreipti į žmonių elgsenos pokyčius, nes signalas visuomenei yra duotas labai aiškus – ateityje taršaus automobilio turėjimas tikrai kainuos brangiau. Tais mokesčiais, kurie pateikti, procesas tikrai nesibaigs. Dėl to jau dabar matome sujudimą automobilių rinkoje.

Valstiečių ir žaliųjų partijos vadovas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie būsimus mokesčius ir tai, kaip siekiama papildyti valstybės iždą, aiškino, kad įvedant taršių automobilių arba nekilnojamojo turto (NT) mokesčius bus atsižvelgta į mažesnes pajamas gaunančius, socialiai labiau pažeidžiamus piliečius. O bankai ir prekybos centrai, pasak politiko, turės susitaikyti su tuo, kad veikia ne aborigenų valstybėje, todėl taip pat turės mokėti mokesčius.

Kokie nauji mokesčiai laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Apie tai daugiau – naujienų portalo tv3.lt studijoje pokalbis su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Didesni akcizai, didesnis gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems bei daugiau uždirbantiems samdomiems darbuotojams, lėčiau augantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), didesnis žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, sparčiai artėjantis visuotinio link, ir dar puokštė kitų naujų nematytų mokesčių, rašoma išplatintame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio pranešime. Tai tik keletas iš pastarųjų savaičių pasiūlymų.

Finansų ministerija atskleidė mokestinius pasiūlymus, kurie bus teikiami priimti valstybės biudžeto svarstymo metu. Pasiūlymai apima labai daug sričių – nuo akcizų iki nekilnojamo turto mokesčių. Pasiūlymai yra itin kritikuotini dėl to, kad vėl grįžtama prie idėjos labiau apmokestinti ne tik kapitalą, bet ir darbo santykius. Nepaisant to yra ir teigiamų pasiūlymų.

Nauji mokesčių pasiūlymai dygsta tarsi grybai po lietaus. Jau pateikti pasiūlymai papildyti šalies biudžetą mokesčiais už nekilnojamąjį turtą ir taršius automobilius. Savo eilės laukia bankai ir prekybos centrai, kurių pelnai taip pat parūpo mokesčių skaičiuotojams. Šie mokesčiai žmones gali užgriūti jau netrukus ir šie bus nespėję pasidžiaugti minimalios mėnesio algos, vaiko pinigų, pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimu.

Šviežiausi Finansų ministerijos siūlymai įvesti naujus mokesčius – kupini paradoksų ir jau kelia aistras. Štai už nuosavą būstą daugiau susimokėti turėtų vienišiai, o ne poros. Į „turtingųjų“ gretas laisvai patektų ir skurdžiai gyvenantys, tačiau butą Vilniaus centre turintys senoliai. Dėl tokio apmokestinimo jau spėjo suabejoti ir pats valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.

Finansų ministerijai paskelbus planus išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinti daugiau turto, daugeliui gali kilti klausimas, kiek realiai vertinamas jų turtas, už kurį reikėtų mokėti mokestį. Pagal registruotą įstatymo pataisų projektą apmokestinama būtų gyventojui ar įmonei priklausančios patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai (ne žemės sklypai, kurie apmokestinami pagal Žemės mokesčio įstatymą). Nuo kitų metų siūloma apmokestinti turto vertę, kuri viršija 100 tūkst.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Finansų ministerijos siūlymai nuo 2020 metų didinti degalų, cigarečių ir alkoholio akcizus bei plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą esminių pokyčių neatneš, sako ekonomistai. Tačiau, anot jų, svarbiausia, kad surinkti papildomi pinigai būtų tikslingai perskirstomi.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, didinant mokesčius siekiama užlopyti biudžeto skyles ir gauti daugiau pajamų, tačiau surinktos lėšos turėtų būti efektyviai perskirstytos.

Imti ir padidinti beveik visus mokesčius, papildomai dar įvesti naujų Lietuvoje nėra sunku. Tą bando įrodyti valdžia, parengusi beveik visus pagrindinius mokesčius didinančius įstatymų projektus. Planuojama, kad jau nuo kitų metų gyventojams didės pajamų, žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai, didės akcizai degalams, alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, atsiras nauji mokesčiai lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams.

Tarp Finansų ministerijos kitiems metams siūlomų mokestinių pakeitimų – ir platesnis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Sužinokite, kam ketinama taikyti platesnį NT mokestį ir kaip sužinoti, kiek kasmet tektų patuštinti kišenes už savo turimą turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc.

Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija. Kaip teigiama jos pranešime, siūloma toliau didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams (dyzeliniam kurui), žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.

Nors darbuotojai žino apie jiems priklausančias ne trumpesnes nei 20 darbo dienų kasmetines atostogas, ne visi yra girdėję, kad turi teisę ir į nemokamas atostogas. Šių trukmę lemia daug niuansų, tačiau prieš eidami ilsėtis nemokamai turėtumėte žinoti, kad toks poilsis gali užtraukti ir nemalonumų. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojams gauti iki dešimties darbo dienų trukmės nemokamas atostogas, kurios suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.

Kauno valdžia ruošia staigmeną gyventojams. Parengtame darnaus judumo plane iškelta idėja – apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį. Taip esą sumažės itin didelė tarša šioje zonoje. Gyventojai stoja į skirtingas puses – vieni idėjai pritaria, kiti pyksta – esą tai planas, kaip atgaivintą Senamiestį vėl numarinti. Parengtame Kauno darnaus judumo plane iškelta idėja – apmokestinti įvažiavimą į Kauno senamiestį. Ir jei tam miesto valdantieji pritars, mokestis bus pora eurų.

Šiuo metu keliolika tūkstančių gyventojų verčiasi automobilių remontu, statybų darbais ar vaikų priežiūra už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami tuo pačiu verstis legaliai, nuo kitų metų jie turės registruoti individualią veiklą. Daliai gyventojų dėl to padidės mokesčiai. Finansų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo projektą.

Jau kelintą savaitę pagrindinė diskusija viešojoje erdvėje – apie mokesčius. Diskusijoje – vien pozityvūs epitetai: „vienodi mokesčiai“, „teisingas kapitalo apmokestinimas“, „atsilaisvinusios lėšos pensijoms kelti“ ir panašiai. Epiteto „didesni“ mokesčiai – iš valdžios lūpų negirdėti.  O norint būti sąžiningiems, būtent jį ir reikėtų vartoti. Bet sąžiningumas – prasta strategija ieškant kelio į rinkėjų širdis.  Valdžios damos ir džentelmenai – ne kvailiai.

Kiti metai uždirbantiems mažiausiai nebus tokie dosnūs, kaip planuota pradedant mokesčių reformą Lietuvoje. Apie tai, kas kitąmet laukia uždirbančiųjų mažiausiai – pokalbis su „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu. Šiemet Lietuvoje kaip niekada gausu siūlymų, kaip keisti atlyginimus. Siūloma, kad valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Pokyčiai žadami ir kitose srityse: žadama didinti pensijas, vaiko pinigus.

Valdžios galvose bręsta naujo mokesčio planas. Ieškodami, iš kur paimti lėšų prižadėtiems vaiko pinigams ir kitoms socialinėms išmokoms, „valstiečiai“ atsisuko į Lenkų rinkimų akcijos siūlymą apmokestinti bankų turtą – aktyvus. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai būtų socialiai teisingas mokestis. Tačiau bankai nedvejoja ir kerta tiesiai: jeigu atsiras toks mokestis, jų išlaidas padengsime mes visi – bankų klientai.

Lietuvoje prasidėjo diskusijos, reikia ar ne apmokestinti Lietuvoje komercinių bankų turtą. Naujausi bankų veiklos rodikliai rodo, kad būtent mūsų šalyje veikiantys bankai yra pelningumo lyderiai visoje ES. Akcininkams jie gali girtis ir didžiausiu efektyvumu. Tačiau mums, paprastiems klientams, tai nebūtinai reiškia vis gerėjančias paslaugas. Užvirus aistroms, ar reikia apmokestinti 30 mlrd.

Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas kalbėdamas apie valdžios užmojus didinti esamus mokesčius ir įvesti naujus tikino, kad Lietuvos kelias yra skandinaviška, o ne angliška patirtimi grįstas, todėl valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti pinigų perskirstymui ir socialiai silpnesnių žmonių gerovės užtikrinimui.  „Priimant sprendimą dėl trejų metų plano, buvo pasakyta, kad į priekį mes negalime įsipareigoti šimtais milijonų mažinti valstybės pajamas.

Prieš metus priimta mokesčių reforma valdžia įsipareigojo didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gyventojai į rankas gautų didesnes sumas pinigų. Vis dėlto dabar valdantieji keičia planus – atsisako pirminio plano dėl gyventojų apmokestinimo. Taip pat žada apmokestinti automobilius, NT, bankus ir prekybos tinklus.

Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir socialdemokratų darbo frakcijos atstovai diskutavo dėl mokesčių bankams ir prekybos tinklams, automobilių registracijos mokesčio, rašo naujienų portalas DELFI. Po posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis minėtam naujienų portalui komentavo, kad, diskutuojant biudžeto klausimais, buvo paliesta tema ir apie bankų bei prekybos centrų mokestį.

Tarptautinės organizacijos ir ekonomistai sutaria: mokesčių tarifai, jų dydis Lietuvoje nėra mažas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tačiau į biudžetą surenkamų mokesčių dydis gerokai atsilieka. Ką daryti, kad mokesčių būtų surenkama daugiau? Diskusijoje apie tai – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkė Edita Janušienė.

Valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Tačiau mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas ir toliau turi gauti mažiau. Ir tikrai ne tiek, kiek buvo žadėta prieš metus priimant mokesčių reformą. Antradienį tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.

Valdančioji koalicija yra pasirengusi pritarti bankų aktyvų apmokestinimui, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius tvirtina, kad skubotas naujo mokesčio įvedimas bus žalingas visai šalies ekonomikai. „Šnekėjome ir su Vyriausybe, ir su finansų ministru, su premjeru teko šnekėti.

Premjeras Saulius Skvernelis kartu su prezidentu Gitanu Nausėda žada Lietuvoje griauti „gyvulių ūkį”. Tad G. Nausėdos pasiūlytą planą iš papildomų ir pakeltų mokesčių surinkti 100 milijonų eurų pensijoms vyriausybė žada įvykdyti.

Grupė Seimo narių siūlo naujų elektromobilių įsigijimui, neviršijant 35 tūkst. eurų sumos, taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Pasak įstatymo iniciatoriaus, socialdarbiečio Petro Čimbaro, šis siūlymas padėtų įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl klimato kaitos kontrolės. Anot parlamentarų, PVM lengvata elektromobiliams padėtų greičiau atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių naudojimo Lietuvoje.

Gerovės valstybę kurti žadantis prezidentas G. Nausėda nusitaikė į turtuolius ir siūlo padidinti jiems mokesčius. Šalies vadovas užsimojo pakratyti ne tik akcininkų ar būsto savininkų, bet ir individualiai dirbančiųjų kišenes. Jie dirba panašų darbą kaip samdiniai, tačiau kaltinami mokesčių sumokantys triskart mažiau. Tačiau Seime jau abejojama, ar prezidento planas išdegs, mat turtuoliai moka skaičiuoti pinigus ir nesnaudžia.

Aplinkos ministerija atskleidžia, kokiomis sąlygomis žada 1000 eurų gyventojams, kurie panorės taršius automobilius pasikeisti į aplinkai draugiškesnę mašiną. Pasirodo, norintiems apvalios sumos, seną automobilį teks ne kam atiduoti ar parduoti, bet sunaikinti, o nauju, su kompensacija įsigytu automobiliu, važinėti mažiausiai dvejus metus. Antraip valstybės paramą gali tekti ir grąžinti. Alytaus mieste automobilius nuo pat ryto stabdo Aplinkos apsaugos agentūros ir kelių policijos patruliai.

 Vilniaus meras Remigijus Šimašius Seimo ir Vyriausybės prašo mažinti mokesčių ir išlaidų naštą savivaldybėms, supaprastinti kai kurias biurokratines procedūras. Sostinės savivaldybės vadovas antradienį parašytame laiške centrinės valdžios institucijoms pateikė 13 siūlymų, kurie, anot jo, turėtų spartinti šalies miestų augimą ir konkurencingumą.

Didelė dalis žmonių gana ramiai tikisi, kad likus vos metams iki naujų seimo rinkimų didelių nustebimų nebus ir nauja valdančioji dauguma praplauks šį periodą be radikalių sprendimų. Visgi kova vyksta ir sprendimus, kurie potencialiai paveiks visų kišenes, gali tekti priimti. Šiuo metu yra dvi kryptys, kurios pasiūlytos valdančios daugumos ir prezidento, kaip surinkti papildomas lėšas biudžeto perskirstymui.

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.