mokesčiai

Lietuvoje dar tik prasidedant diskusijoms, kad turėtų būti diegiamas skaitmeninių paslaugų mokestis, kai kurios Europos valstybės jį jau taiko, nelaukdamos tarptautinių susitarimų, kurie gali užtrukti. Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje pasaulinės technologijų kompanijos tokios kaip Google, Youtube, Meta (buvęs Facebook) čia moka nustatyto dydžio skaitmeninių paslaugų mokestį, o nuo kitų metų ši naujovė skinasi kelią ir kaimyninėje Latvijoje.

Prieš kelerius metus laikinai įvestas 20 proc. pelno mokestis, kurį moka dalis pelningai veikiančių bankų, bus nuolatinis.   Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 2, o 16 susilaikė.  20 proc. pelno mokestį toliau turės mokėti bankai ir kredito unijos, uždirbančios daugiau negu 2 mln. eurų pelno. Įprastas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.  Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo sprendimo nekomentavo. „Toks yra Seimo siūlymas.

Nuo Naujųjų metų dešimtadaliu brangs elektra, o gamtinės dujos net iki 36 proc. Šis dar vienas brangimas, ekonomistų skaičiavimu, kitąmet dar labiau padidins infliaciją, kuri jau dabar Lietuvoje jau yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Dar viena žinia apie brangimą gyventojus liūdina. Energetikos taryba teisinasi, esą be vyriausybės pasiūlytų kainų amortizavimo priemonių dujos brangtų trigubai, o elektra dar bent trečdaliu. „Čia dujinė, dabar kraniuks atidarytas.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Taip siekia atvėsinti ir stabilizuoti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, kurioje kainos per metus pašoko net 20 procentų. Iki šiol mokesčius už savo turtą mokėjo tik tie, kurių būsto vertė prasideda nuo 150 tūkstančių eurų. Jei mokestis įsigaliotų, tos kartelės nebeliktų.

Lietuvos loterijų asociacija prašo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ištirti loterijų mokesčių didinimą numatančių pataisų teikimo aplinkybes. Ji prašo STT surinkta medžiaga papildyti jau pradėtą Generalinės prokuratūros ir STT ikiteisminį tyrimą.

Antradienį buvo išsiųsti pirmi priminimai gyventojams, nesumokėjusiems žemės mokesčio, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iki gruodžio 9 d. planuojama išsiųsti apie 50 tūkst. pranešimų žemės savininkams, kurių bendra mokesčio nepriemokos suma – 4 mln. eurų. Priminimai bus siunčiami dalimis per Mano VMI, o e. paslaugomis nesinaudojantiems – klasikiniu paštu. Primename, jog greičiausias būdas sužinoti mokesčio sumą ir iš karto sumokėti – per Mano VMI.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-spalio mėnesiais pajamų gavo 926,7 mln. eurų (9,4 proc.) daugiau, negu prognozuota, ir 2,173 mlrd. eurų (25,3 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Faktinės bendros minėtų biudžetų šių metų dešimties mėnesių pajamos – 10,764 mlrd. eurų (prognozuotos – 9,838 mlrd. eurų), pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą sausį-spalį gauta apie 8,824 mlrd. eurų – 1,839 mlrd. eurų (26,3 proc.

Vyriausybės siūlomi mokestiniai pokyčiai, įskaitant kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, turėtų skatinti naudoti mažiau taršius produktus ir yra susiję su klimato kaitos tikslais, tačiau iš jų surinktos lėšos negali būti skirti tik biudžetui papildyti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Iki lapkričio 18-osios kiek daugiau nei 5,5 tūkst. nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymus nurašyti skolą iš lėšų sąskaitose, praneša portalas vz.lt. Paskutinę mokestinių atostogų (spalio) savaitę su valstybe atsiskaitė arba suderino nepriemokų gražinimo grafiką maždaug 1,5 tūkst. įmonių, kurios nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos metu įvestų veiklos suvaržymų ir kurioms buvo suteikti mokestiniai atidėjimai. Tačiau dar apie 7,5 tūkst.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) keičia savo poziciją ir nuo 2022 metų liepos siūlo dar labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorius. Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms dabar siūloma nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Praėjusią savaitę komitetas siūlo nustatyti atitinkamai 18 proc. ir 15 proc. tarifus.

Vis daugiau užsienio šalių diegia skaitmeninių paslaugų mokestį, kuriuo apmokestina pasaulines informacinių technologijų milžines, kai jos perpublikuoja vietinės žiniasklaidos informaciją, kuri joms leidžia tose šalyse generuoti papildomas pajamas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad svarstant įvesti automobilių taršos mokestį, būtina kalbėti apie kitų mokesčių mažinimą.  Jos teigimu, taršą mažinančių priemonių paveikslas turėtų būti platesnis, o ne apimantis tik vieną mokestį.  „Yra svarbūs tikslai, taršos mažinimas, kova su klimato kaita, yra absoliučiai teisingi tikslai ir turime matyti bendresnį paveikslą, bet čia yra vienas mokestis.

Lietuvos verslo konfederacija, Asociacija „Investors‘ Forum“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija kreipiasi į Seimo Pirmininkę, Seimo Valdybą ir Vyriausybę dėl teisėkūros procedūrų laikymosi Seimui svarstant Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr.

Gyventojų pajamos, gaunamos ne tiesiogiai iš darbdavio, o iš su juo susijusių įmonių, ir toliau nebus  apmokestinamos „Sodros“ įmokomis. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, pagal kurią „Sodros“ įmokos nuo kitų metų pradžios būtų mokamos ir nuo su darbdaviu susijusių įmonių gaunamos naudos, teikė Vyriausybė, tačiau parlamentarai palaikė  Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymą jai nepritarti. Už BFK siūlymą antradienį balsavo 121 parlamentaras, o penki susilaikė.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įvesti visuotinį nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė sako, kad jis didintų savivaldybių pajamas. Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.  „Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje spręs dėl Aplinkos ministerijos siūlymo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.  Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokės ne daugiau kaip 100 eurų metinio taršos mokesčio. Visa apimtimi jis pradės galioti 2025 metais.

Klaipėdietis ir jo sporto klubas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo mokėti mokesčius – asmuo pripažino kaltę ir atlygino valstybei padarytą žalą – beveik 13 tūkst. eurų. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vyras buvo įkūręs dvi įmones ir valdė keletą sporto klubų Klaipėdoje, Tauragėje ir Palangoje.

Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį. Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Pirmadienis buvo paskutinė diena sumokėti žemės mokestį. Vis dėlto daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų to nepadarė. Jų atžvilgiu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) imasi priemonių: skaičiuos delspinigius, pinigus nuskaitys nuo sąskaitų. VMI duomenimis, žemės mokesčio laiku nesumokėjo 217,6 tūkst. gyventojų ir 2,7 tūkst. įmonių (756 tūkst. eurų). Gyventojai liko nesumokėję 7,9 mln. eurų mokesčio, o įmonės – 0,756 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui penktadienį nutarus siūlyti laikinai įvestą 20 proc. dalies bankų pelno mokestį padaryti nuolatiniu, Lietuvos bankų asociacija (LBA) pareiškė nepritarianti trečdaliu didesniam mokesčiui ir taip „bausti kelis šalyje dar likusius reikšmingus bankus“. „Pasiūlymas nuolat apmokestinti juos net 33 proc. didesniu pelno mokesčiu – esminė sektoriaus mokesčių reforma, neturinti precedento regione.

Vilniečiai šokiruoti, sulaukę pirmųjų šio šildymo sezono sąskaitų. Kai kuriems gyventojams jos net du-tris kartus didesnės nei pernai spalį. Sąskaitos išsipūtė labiau nei pernai per šalčius, tad žmonės nerimauja, kaip reikės susimokėti artėjančią žiemą. Kam sunku susimokėti už šilumą, savivaldybė žada leisti mokėti dalimis ir prašo pakentėti dar metus, žadėdama paleisti naują biokuro jėgainę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog daugiau kaip 266 tūkst. privačios žemės savininkų jau sumokėjo žemės mokestį: 1,8 mln. eurų sumokėjo įmonės ir 12,6 mln. – gyventojai. Laiku nesumokėjus mokesčio, VMI jį gali pati nurašyti su delspinigiais. 453 tūkst. mokesčių mokėtojų (25,8 mln. eurų) žemės mokesčiui sumokėti liko dar savaitė laiko – iki lapkričio 15 d. Mokesčio nesumokėjo dar 444,5 tūkst. gyventojų ir 8,9 tūkst. įmonių.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad iki lapkričio vidurio 48,5 tūkst. gyventojų ir įmonių sulauks priminimų apie nesumokėtus mokesčius. Laiškai siunčiami dalimis – praėjusią savaitę jų jau sulaukė pirmieji 7,7 tūkst. įmonių ir 8,8 tūkst. gyventojų. Paprasčiausias ir greičiausias būdas sužinoti mokesčių sumą bei ją sumokėti – prisijungti prie Mano VMI > Mokesčių kortelė, primena VMI.

Kiek pinigų į rankas darbuotojas gaus po to, kai iš jo atlyginimo bus nuskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, be kita ko, priklauso nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo. Kuo NPD didesnis, tuo žmogus gaus daugiau pinigų. Nuo kitų metų vieniems ši suma padidės, o kitiems sumažės. Penktadienį numatomi NPD skaičiavimo pokyčiai aptarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD yra 400 eurų.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderiai oficialiai pritarė pasauliniam susitarimui dėl pelno mokesčio minimalaus 15 proc. tarifo, šeštadienį pranešė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, pavadinusi tai „istoriniu“ žingsniu. „Šiandien kiekvienas G-20 valstybės vadovas pritarė istoriniam susitarimui dėl naujų tarptautinių apmokestinimo taisyklių, įskaitant visuotinį minimalų mokestį, kuris padarys galą žalingoms lenktynėms, kas nustatys mažesnį pelno mokestį“, – pareiškė ji.

Dar nemažai šalies įmonių ir gyventojų yra nesusimokėję mokesčių nepriemokų, susidariusių dėl koronaviruso pandemijos padarinių, sako Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  „Yra apie 9 tūkst. įmonių ir jų įsiskolinimas siekia 39,6 mln. eurų“, – LRT radijui sakė VMI  Nepriemokų administravimo departamento patarėja Džiuginta Balčiūnienė.    „Taip pat yra 14 tūkst. gyventojų vykdančių individualią veiklą. Pagalba buvo taikoma ir gyventojams nevykdantiems jokios veiklos.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada dėl planuojamų mokesčių pakeitimų tartis su socialiniais partneriais, sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.  Anot Andriaus Romanovskio, susitikime trečiadienį kalbėta apie pelno, kapitalo apmokestinimą, investicines sąskaitas bei individualią veiklą.

Nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės ir gyventojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki rugpjūčio 31 d., dar gali sumokėti be delspinigių iki šių metų spalio 31 d., primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tokių gyventojų yra daugiau kaip 100 tūkst. Nesumokėjus skolos, jų laukia nemalonumai.

Vilniaus Antakalnio rajone gyvenanti pensininkė Anelė su baime laukia žiemos. Moteris suskaičiavo, kad pernai šalčiausią mėnesį už 65 kvadratinių metrų buto šildymą paklojo apie 150 eurų. Šiemet šildymo sąskaitos gali išaugti 60-70 procentų, tad tektų mokėti jau apie 250 eurų. Laidai „Karštai su tv3.lt“ moteris atskleidė, kad gauna vos 350 eurų pensiją ir beveik viską teks atiduoti už komunalines paslaugas. Jei ne Anelės anūkas, moteriai greičiausiai tektų badauti.

Nuo 2023 metų keičiantis automobilių apmokestinimui, iki 2030 metų tikimasi surinkti 1,5 mlrd. eurų ir taip finansuoti transporto bei darnaus judumo pokyčius.  Kasmet būtų surenkama 40 mln. eurų automobilių registracijos mokesčio ir 150 mln. eurų jų naudojimo mokesčio, prognozuoja aplinkos ministras.  „Pagrindinė šito fondo (Darnaus judumo fondo – BNS) pajamų sritis yra automobilio taršos mokestis, kuris jau yra pateiktas, tikiuosi pritarimo Seime.

Nuo ketvirtadienio privačios žemės savininkai jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. Elektroninėmis paslaugomis nesinaudojantys žemės mokesčio deklaracijų sulauks įprastu paštu iki lapkričio mėnesio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d., primena Valstybinė mokesčių inspekcija. Kiek ir kam reiks mokėti Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas 719 tūkst.

Paprastai daugelyje Vakarų šalių mokesčiai nustatomi taip, kad jeigu žmogus uždirba daug daugiau pajamų nei kiti, jis sumoka daugiau pajamų mokesčių. Tačiau Lietuvoje, panašu, yra atvirkščiai – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų apie gyventojų deklaruotas pernykštes pajamas, nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumą ir efektyvų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Parlamentarams antradienį pristatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa – pagal ją neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didėtų 60 eurų – iki 460 eurų.  Pakeitus jo apskaičiavimo formulę, pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).  „Kadangi neapmokestinamo pajamų dydžio instrumentas pats iš savęs yra brangus, jo teikiamą naudą reikia koncentruoti ten, kur jis duoda didžiausią poveikį.

Lietuva pagal mokesčių konkurencingumą užima šeštą vietą, kai tuo metu Estija išlieka pirma, o Latvija  – antra, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas tarptautinis mokesčių konkurencingumo indeksas.  Vis dėlto Lietuva lenkia Švediją, Norvegiją, Vokietiją. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, vis dar sudėtinga Lietuvos mokesčių sistema trukdo didinti šalies gerovę.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo biudžetai ir juos lydintis teisės aktų projektai. Planuojama, kad į 2022 metų valstybės biudžetą bus surinkta 13,859 mlrd. eurų pajamų (įskaitant 2,764 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), o iš jo bus skirta 16,481 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 3,321 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti.

Valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno mokesčių, kitąmet turėtų siekti 10,183 mlrd. eurų, arba  6 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2021 metais. Planuojama, kad šių mokesčių pajamos 2022 metais sudarys 91,8 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos (ES) kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Valstybės biudžetas. Vyriausybė pritarė 2022 metų valstybės biudžeto projektui, toliau jis bus teikiamas Seimui. „Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Koronaviruso situacija. Lietuvoje nustatyti 2493 COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, 2 tūkst. žmonių paskiepyti pirmąja doze.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2022 metais, rašoma pranešime spaudai.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatomas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Paprastai kalbant, valstybės biudžeto pajamos – tai visi pinigai, kuriuos į bendrą Lietuvos sąskaitą per metus sumoka gyventojai ir verslas.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Finansų ministerija nuo Naujųjų siūlo didinti ne tik minimalią mėnesio algą, bet ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jis didėtų maždaug 40-čia eurų „į rankas” ir būtų taikomas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ekonomistai tokį siūlymą vertina teigiamai – esą mažėtų atskirtis tarp turtingesnių ir skurdžių žmonių, didėtų perkamoji galia ir daugiau bedarbių įsilietų į darbo rinką. Vienoje Panevėžio mokykloje – pietų metas.

Lietuva juda teisinga linkme, tad dabar nereikėtų peržiūrėti mokesčių sistemos ir dar didesnės naštos užkrauti didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, įsitikinęs ekonomistas Marius Dubnikovas.  Šie žmonės ir taip suneša didelę dalį mokesčių, sakė M. Dubnikovas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, ar matėte kokių efektyvių pasiūlymų, susijusių su mokesčiais ar lengvatomis ir pan.

Pasaka apie Čipoliną tampa realybe. Mat Lietuvoje jau numatomi paviršinio vandens mokesčiai, nes vandens ištekliai esą yra labai senkantis šaltinis. O kokie dar mokesčiai numatomi Lietuvoje? Kam turėtume ruoštis? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Mokėsime už lietaus vandenį? „Reikės mokėti už lietaus vandenį. Lietus, kuris lyja, jis patenka į upes, ežerus ir griovius, ir bus apmokestinamas tas paviršinis vanduo.

Naujus mokesčius, lengvatų naikinimą aptarianti darbo grupė nieko nežino, teigė jai priklausantis ekonomistas Marius Dubnikovas.  Apie tai, kaip vyksta darbas grupėje ir ką žino jos nariai, ekonomistas pasakojo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, jūs priklausote tai darbo grupei, kuri diskutavo ir svarstė mokesčius, jų galimus pakeitimus, mokesčių lengvatų naikinimą ir pan.

Po precedento neturinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kyla grėsmė, kad nuo šiol bet kuris visuomenės veikėjas gali užkirsti kelią žurnalistams ir redakcijoms tinkamai informuoti visuomenę apie abejonių keliantį viešųjų finansų naudojimą, organizuojant viešuosius pirkimus, jų procedūras, skelbiant laimėtojus. Taip ribojama ne tik žodžio laisvė, bet ir visuomenės teisė žinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Vilniaus apygardos teismui perduota tarptautinė PVM sukčiavimo byla, kurioje septyniems asmenims pareikšti kaltinimai dėl 4,9 mln. eurų sukčiavimo ir 23 mln. eurų pinigų plovimo, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). BNS žiniomis, byloje figūruoja uždaroji akcinė bendrovė „Viner“ ir jos vadovas Antonijus Živialo bei jo brolis.

Klaipėdos prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Plungės rajono ūkininkas ir dar keli asmenys kaltinami dėl šešėlinės prekybos mėsos gaminiais. Kaip informavo Generalinė prokuratūra, ūkininkas kaltinamas veikęs bendrininkų grupėje ir vertęsis  šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjęs darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekęs išvengti mokesčių. Bylos duomenimis, dėl vykdytos finansinės aferos į valstybės biudžetą nepateko beveik 284 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) daliai gyventojų išsiuntė pranešimus apie prievolę sumokėti nepriemokas. Tačiau kai kuriems žmonėms tokios žinutės sukėlė pasipiktinimą – negalima suprasti, nei ko tiksliai reikalaujama, nei kur pervesti pinigus.  Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Aurimas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Keliolika valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Jordanijos, Azerbaidžano, Kenijos ir Čekijos lyderius, naudojosi lengvatinio apmokestinimo zonomis, kad nuslėptų šimtų milijonų dolerių turtą, rodo platus naujas tyrimas, paskelbtas Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ). Vadinamasis „Pandoros popierių“ (angl.