mobingas

45-erių Rasa sako kasdien į darbą einanti kaip į katorgą, nes ten ją žemina ir iš jos tyčiojasi jos viršininkas. Solidžioje įmonėje dirbanti moteris įtaria – viskas tik dėl to, nes ji atsisakė sugulti su savo vadovu. Laidoje „Prieš srovę“ Rasa pasakojo, kad širdies lašai jai jau tapo kasdienybe. Viskas dėl nuolat darbe patiriamo streso. Esą įmonės, kurioje dirba moteris, direktoriaus pavaduotojas ją visaip žemina, viešai tyčiojasi, vadina necenzūriniais žodžiais.

Po 15 metų darbo Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro (DIC) direktorius Marius Urbonavičius atleistas iš vadovo pareigų. Jis teigia, kad jis ir kiti kolegos centre pareigų neteko, kai pasiskundė dėl mobingo. Įstaigos vadovybė tai neigia ir tikina, kad M. Urbonavičius pažeidė darbo drausmę, rašo naujienų portalas 15min.lt. Pasak M. Urbonavičiaus, balandį jis pateikė skundą dėl patirto mobingo VDA tarybai.

Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

Dėl galimo spaudimo darbe Šiaulių ligoninėje nusižudžiusios medikės artimieji ryžtasi atskleisti galimas tragedijos priežastis. Gydytoja anesteziologė Laura nesitaikstė su nuo senų senovės nusistovėjusia tvarka ligoninėje paklusti ir tylėti, todėl esą virto mobingo auka. Kas yra patyčios darbovietėje, žino ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris tikina, kad pagaliau turi atsirasti politinė valia spręsti įsisenėjusias problemas.

Medikams trūksta įrankių, kad, matydami negeroves, galėtų tai kažkaip pakeisti, po apsilankymo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje konstatavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, mirusios gydytojos kolegos iki dabar apgailestauja, kad kelis metus matydami, kas vyksta, nieko nedarė.

Ketvirtadienį su Respublikinės Šiaulių ligoninės medikais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad visi įstaigos vadovai, kurie susiję su medikės mirtimi ir mobingu, turi būti nušalinti nuo pareigų.  Anot jo, mobingo problema net ir nušalinus įstaigos vadovą Remigijų Mažeiką tęsiasi toliau.  Po Lietuvą sukrėtusios tragedijos nusižudžius jaunai ligoninės medikei dėl patirto mobingo prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Respublikinėje ligoninėje.

Skubėjimas su išankstiniais vertinimais ir „greito kraujo“ troškimas rodo, kad turime bėdų dėl psichikos sveikatos raštingumo, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, kaltųjų ir atpirkimo ožio ieškojimas neleidžia problemos spręsti iš esmės. Po Šiaulius sukrėtusios tragedijos nusižudžius jaunai ligoninės gydytojai Seimo sveikatos reikalų komitete surengta diskusija apie mobingą gydymo įstaigose.

Jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybė ir jau antrus metus trunkančios pandemijos grimasos vėl kelia jau dešimtmečiais vešančių sveikatos sistemos problemų pūlinį. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė neslepia, kad vilkinami sprendimai medikų bendruomenę privedė prie pasyvumo, nusivylimo ir net netikėjimo, kad pokyčiai apskritai įmanomi.

Sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad įsakymas dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos nušalinimo jau paruoštas. To jis ėmėsi po to, kai sulaukė pranešimo iš Generalinės prokuratūros. Be kita ko, ministras ragino išmokti atskirti mobingą nuo kitų sistemos problemų, nes be atvirų liudijimų nieko įrodyti nepavyks.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį ketina nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką. Tai ministras paskelbė pasirodęs medikų mitinge, kurį gydytojai organizavo dėl esą ministerijos neveiklumo tiriant nusižudžiusios medikės atvejį. Šalia ministerijos su plakatais susirinkę žmonės liejo nuoskaudą dėl sveikatos sistemoje išvešėjusio mobingo – psichologinio teroro ir drąsino vieni kitus netylėti, o valdžią – keisti įstatymus.

Į dienos šviesą lenda vis daugiau istorijų apie psichologinį smurtą ir terorą. Daugėja medikų, kurie nebijo viešinti savo patirčių. Atmosferai kaistant, politikai pradeda ieškoti kaltųjų. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo Pirmininkė bado pirštais į ligoninių vadovus, o Sveikatos apsaugos ministras akcentuoja nepadarytus praėjusių Vyriausybių darbus. Buvusi Šiaulių ligoninės darbuotoja dalijasi savo istorija apie psichologinį smurtą, kurį jai teko patirti prieš porą metų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad gruodį, pirmąją jo darbo ministerijoje dieną, Šiaulių medikų siųstame laiške buvo kalbama apie įvairias problemas, tačiau ne apie mobingą. „Paprašiau surasti dokumentus, kurie buvo siųsti. Taip, iš tikrųjų buvo gruodžio 11 dienos laiškas, jis buvo nuo grupės Šiaulių ligoninės darbuotojų. Tame laiške rašoma, kad pas juos yra vykdoma reorganizacija, kad ji vykdoma, jų nuomone, netinkamai ir kad jie norėtų, kad ji būtų sustabdyta.

Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) skrieja kritikos strėlės, kad į situaciją visgi reaguota vangokai. Arūnas Dulkys aiškino, kad su nelaimės ištiktais artimaisiais ir pačiais medikais bendrauja ir be medijos įsikišimo. Be kita ko, kvietė visų gydymo įstaigų medikus netylėti ir burtis į sąjūdį siekiant spręsti mobingo problemas.

Sveikatos apsaugos ministras komentuodamas sprendimą nenušalinti Šiaulių ligoninės vadovybės teigė, kad nori viską daryti profesionaliai ir apgalvotai, tačiau ši jaunos medikės savižudybė parodė, kokia yra tikroji mobingo situacija Lietuvoje.  Arūnas Dulkys TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė, kad pradėjo gauti laiškus iš įvairių Lietuvos vietų apie medikų patiriamą mobingą darbo vietoje.  Nuo šiandien startavo vieninga skiepų registravimo sistema ir nuo pat ryto ji nulūžo.

Praėjusį pirmadienį pranešta, kad nusižudė Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre dirbusi medikė. Pasak medikų bendruomenės ir artimųjų, tai paskatino padaryti patirtas psichologinis teroras darbe. Kaip informavo velionės brolis, 36-erių medikė buvo nėščia. Po jaunos medikės mirties Respublikinės Šiaulių ligoninės svetainėje skelbiamos naujų darbuotojų paieškos.

Jaunai gydytojai iš Šiaulių respublikinės ligoninės pasitraukus iš gyvenimo, jos kolegos prakalbo apie mobingą, arba tiksliau bosingą, iš vadovų. Paprastai taip vadinamas ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras prieš asmenį. Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos katedros profesorė, kovos su mobingu ekspertė Jolita Vveinhardt teigia, kad mobingas Lietuvoje yra paplitęs reiškinys, bei siūlo keletą patarimų, kaip reaguoti susidūrus. „Svarbiausia netylėti ir rinkti įrodymus.

Prabilo nusižudžiusios Šiaulių ligoninės medikės artimieji. Jos brolis sako, kad šeima tikrai kreipsis į teisėsaugą ir tęs sesers pradėtą darbą – kovą su sisteminiu psichologiniu smurtu gydymo įstaigoje. Jis taip pat atskleidė, kad iš ligoninės administracijos šeima net nesulaukė užuojautos.

Artimieji, kolegos ir pacientai atsisveikina su 36-erių Šiaulių respublikinės ligoninės medike, kurios savižudybė sudrebino Lietuvą. Gydytojos kolegos nepakluso ligoninės vadovybei ir prie įstaigos uždegė šimtus žvakių jos atminimui pagerbti, padėjo jos nuotrauką. Tam prieštaravusios vadovybės elgesį medikai vadina žemu ir liūdinančiu. Atvirai jie kalba ne tik apie medikės atminimą, bet ir apie psichologinį smurtą ligoninėje.

Po tragedijos iš gyvenimo pasitraukus Respublikinės Šiaulių ligoninėje dirbusiai jaunai gydytojai Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) išplatino kreipimąsi dėl įstaigoje vykdomo psichologinio smurto prieš įstaigos darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Respublikinei Šiaulių ligoninei keipimąsi adresavusi medikų organizacija ragina imtis konkrečių veiksmų tokiems skaudiems atvejams ateityje išvengti. Dalinamės medikų išplatintu raštu.

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į tragediją Šiauliuose, kai nusižudė jauna medikė. Vyriausybės vadovė tikino, kad Lietuvoje vis dar veši kultūra, kai yra polinkis nuožmiai kritikuoti, barti, o kartais net ir nuožmiai bausti už klaidas. Jos teigimu, reikia imtis papildomų priemonių, kadangi dabartinės kovai su mobingu skirtos iniciatyvos yra kiek išsivadėjusios.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina imtis priemonių, kurios leistų apsaugoti spaudimą patiriančius medikus. Diskusija dėl medikų psichinės sveikatos ir patiriamo spaudimo kilo po žinios apie jaunos medikės savižudybę. „Šiandien, jeigu tik galėsiu, Ukrainoje uždegsiu žvakutę už jauną medikę, išėjusią dėl ydingos sistemos, dėl nepakeliamo spaudimo. Dėl mobingo, institucijų abejingumo.

Šiaulius ir visą Lietuvą sukrėtė jaunos medikės savižudybė. Įtariama, kad moteris nusižudė dėl mobingo, kurį patyrė darbo vietoje. Medikų atstovai teigia, kad daug jaunų medikų darbe patiria patyčias ir psichologinį smurtą.

Po to, kai artimieji ir medikų bendruomenė dėl gydytojos savižudybės ėmė kaltinti Šiaulių respublikinę ligoninę, į diskusiją, ką daryti dėl psichologinio smurto darbe, vadinamojo mobingo, įsitraukė ir Vyriausybė, ir Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija telkia pajėgas kovai su mobingu, o parlamentarai net nori keisti darbo kodeksą ir jame įteisinti mobingo sąvoką.

Po Šiaulių medikės savižudybės kolegos iškart parakalbo apie galimai patirtą mobingą darbe, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia planą, kaip sustabdyti šią problemą. Pasak ministrės Monikos Navickienės, vien tik įstatymų keitimu ir reguliavimu ši problema neišsispręs, todėl reikia pradėti ir pokyčius organizacijų viduje.

Po Lietuvą sukrėtusios Šiaulių medikės savižudybės – veiksmai Seime. Parlamente kelią skinasi pataisos, kuriomis į Darbo kodeksą būtų įtraukta mobingo sąvoka, o darbdaviai būtų įpareigoti užkirsti kelią tokiems veiksmams. Trečiadienį šioms pataisoms pritarė Žmogaus teisių komitetas. Darbo kodekso pataisas teikia opozicinė socialdemokratų frakcija. Pagal projektą, mobingo sąvoka būtų apibrėžta kaip pasikartojančio užgaulaus, žeminančio elgesio prieš darbuotoją sąvoka.

Per pastaruosius kelerius metus, dėl patiriamo mobingo darbe iš gyvenimo pasitraukė ne vienas medikas. Kitose darbinėse sferose psichologinis teroras darbo vietose įgauna vis didesnį ir platesnį mastą. Tačiau žmonės kenčia tyliai nesikreipdami pagalbos į institucijas.

Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Medikės aplinka tvirtina, kad prie tokio sprendimo ją galėjo privesti mobingas, tragiškos darbo sąlygos ir psichologinis spaudimas. Ligoninės vadovas nuo platesnių komentarų susilaiko, o nusižudžiusi gydytoja, kaip teigia Seimo narė Jurgita Sejonienė, rinko mobingo įrodymus, kurie dabar jos artimųjų rankose.

Medikų bendruomenės atstovai aiškina, kad jauna respublikinės Šiaulių ligoninės medikė nusižudė neatlaikiusi psichologinio spaudimo darbe ir atsisveikinimo laiške kaltina Šiaulių ligoninės vadovus. Šeima dėl privedimo prie savižudybės ruošiasi kreiptis į prokuratūrą, o medikų atstovai ir politikai vis garsiau kalba apie šioje srityje įsivešėjusią psichologinio smurto prieš pavaldinius problemą.

Lietuvą sukrėtė žinia apie jaunos medikės savižudybę. Nepatvirtintais duomenimis, jauna specialistė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje patyrė mobingą, kas galėjo ir privesti medikę prie mirties. Sveikatos apsaugos ministro patarėja teigia, kad šiuo metu nereikia ieškoti kaltų ar teisių, tačiau žada, kad ministerija tyrimo nepaliks tik teisėsaugai. Iniciatyvos po rezonansinio įvykio gimsta ir Seime.

Seimas ėmėsi svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis būtų apibrėžta mobingo sąvoka, o darbdaviams grėstų baudos, jei darbuotojai pasiskųstų patiriantys užgauliojimus, engimą, diskriminaciją… arba įrodytų, kad jiems skiriamos nepagrįstai sunkios užduotys ar kritika, nuolat nepatogiu laiku skiriami laisvadieniai ar atostogos.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda aiškumo ir tvarkos dėl koronaviruso testuojant medikus. „Testavimo priemonės kai kurias gydymo įstaigas pasiekia pagal neaiškius principus, nėra tikslaus jų paskirstymo algoritmo“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje po bendravimo su medikų organizacijų atstovais paskelbė valstybės vadovas. „Akivaizdu, kad medikų testavimas negali būti paliekamas vien gydymo įstaigų nuožiūrai, kaip iki šiol.

Neseniai susikūrusi VŠĮ. Skuodo greitosios medicininės pagalbos stoties darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pasiekė pirmą didelę pergalę – iš darbo atleista nuolatos psichologiškai prieš darbuotojus smurtavusi direktorė, rašoma Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ puslapyje. 2020 m. vasario 11 d. Skuodo rajono savivaldybės tarybos salėje įvyko Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos susitikimas su rajono savivaldybės atstovais ir Skuodo ligoninės darbuotojais.

Skandalingos Skuodo Greitosios pagalbos stoties (GMP) darbuotojų padėties paviešinimas, įplieskęs šios įstaigos vadovės ir slaugytojos konfliktą, ne tik vieną medikių paguldė į ligoninės lovą, bet ir atvėrė daug didesnį sveikatos sistemos pūlinį. Profesinių sąjungų teigimu, ilgametis „mažų karaliukų“ vadovavimas – ne vieno miesto gydymo įstaigos problema.

Po skandalingos Skuodo Greitosios pagalbos stoties (GMP) darbuotojų padėties paviešinimo prieš kelias dienas kilęs incidentas vieną darbuotojų atvedė iki ligoninės. Teigiama, kad sveikata jai sušlubavus po GMP stoties vadovės Dalios Mažeikienės užsipuolimo ir mobingo. Tokia informacija dar penktadienį pasidalinta Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ puslapyje.

Aurelijus Veryga žada ginti apie mobingą kalbančius gydytojus, net jei jam teks sėsti už grotų. Po to kai Klaipėdos prokuratūra pareikalavo, kad sveikatos ministerija išduotų kas anonimiškai pasiskundė dėl psichologinio smurto Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Veryga kreipėsi į visas įmanomas institucijas: nuo STT iki Generalinės prokuratūros. Anot, ministro anoniminę informaciją suteikę gydytojai negali būti įvardinti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į teisėsaugos prašymą pateikti visą informaciją, susijusią su anoniminiu skundu dėl mobingo Klaipėdos universitetinėje (KUL) ligoninėje, kreipėsi į įvairias šalies institucijas prašydama išaiškinimo, kaip užtikrinti pranešėjų teisę į konfidencialumą, nes žmonės juk kreipėsi pagalbos.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai penktadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalinus Klaipėdos policijos tyrėjų prašymu detaliai atskleisti dar lapkričio pabaigoje žiniasklaidoje paviešinto anoniminio vienos uostamiesčio ligoninės medicinos darbuotojų skundo dėl patiriamo mobingo detales, medikams telieka konstatuoti: „Raganų medžioklė prasidėjo“. „Ką gi, mieli kolegos medikai, kurie iškėlėte mobingo ir psichologinio smurto problemas gydymo įstaigose, pasidalinsiu naujausia informac...

Į portalą tv3.lt kreipėsi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbanti medicinos psichologė, kuri tvirtino įstaigoje patirianti psichologinį smurtą. Moters teigimu, ją be jokių priežasčių verčia išeiti į kitą darbo vietą neva taip atlaisvinant etatą „savam“ žmogui. Nors pašnekovė tikino, kad nuo vasaros iš ligoninės išmesta beveik pusantro šimto darbuotojų, ligoninė aiškina, kad įstaigoje vyksta vidiniai struktūriniai pertvarkymai, o darbuotoja pati daro spaudimą ligoninei.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė sako jau apsisprendusi dėl profesoriaus Narūno Porvanecko. Šiuo metu vyksta tarnybinis patikrinimas, bet jau dabar teigiama, kad Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas N. Porvaneckas ligoninėje nebedirbs, rašo lrt.lt.

Šią savaitę visuomenę apskriejo sukrečianti žinia apie savaitgalį nusižudžiusį jauną Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbusį gydytoją. Po įvykio medikų bendruomenėje netruko pasklisti kalbos apie sudėtingas gydytojų darbo sąlygas, nežmoniškus krūvius, iš vyresnių kolegų patiriamas patyčias ir kitus skaudulius. Tiesa, šis įvykis skaudžiai palietė ir kolegą, plastikos chirurgą – Darių Jauniškį. Savo poziciją garsus plastikos chirurgas išsakė feisbuke.

Lietuviai – kantrūs žmonės, tačiau kartais kantrybė tampa didele našta, mano Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Jolanta Vveinhardt. Pirmąją knygą Lietuvoje apie mobingo (gaujos puolimo) problematiką išleidusi ekspertė teigia, kad lietuviai psichologinį smurtą darbe linkę kentėti 4–5 kartus ilgiau nei Vakarų Europos šalių gyventojai. Gal galėtumėte trumpai apibūdinti, kas yra mobingas? Mobingas yra sisteminis puolimas, kai įmonės darbuotojai susimoko prieš vieną kolegą.

Psichologinis teroras darbe, „mobingas“, „bulingas“ – vis dažniau vartojami terminai ne tik mokslinėse publikacijose. Reiškinį tyrinėjanti Vytauto Didžiojo universiteto docentė-ekspertė dr. Jolita Vveinhardt pastebi du kraštutinumus – vieni ima piktnaudžiauti, o kiti atkakliai neigia egzistuojančią problemą. Tačiau problemos mastas ir patiriamos žalos – jau reikalauja valstybės įsikišimo.

Užgauliojimai ir patyčios darbe nėra normalu. Tačiau mūsų šalis tokią smurto formą patiriančių žmonių, deja, negina. „Pasikvietusi vadovė mane vadindavo debile, nemokša, – pasakoja Heida Šinkūnaitė (39 m.). – Šiurkščiai reikalavo, kad nemokių klientų skolas nurašyčiau į jų nekilnojamąjį turtą. Aiškinau, kad tai neįmanoma. Vis ieškojo mano klaidų, kad tik būtų prie ko prisikabinti. Liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Aiškinau, kad tam nėra priežasčių.

Daug paprasčiau uiti, žeminti ir įžeidinėti kolegą, pavaldinį, kai to nedraudžia šalies įstatymai. Nuolatinį žeminimą Lietuvoje patiria ne tik dirbantys privačiuose, bet ir valstybiniuose sektoriuose. Tačiau užkirsti kelią valstybinėje įstaigoje kaip savo namuose besielgiančiam viršesniam valdininkui – tiesioginių teisinių priemonių nėra. Apie mobingą, kitai psichologinį ar net fizinė terorą kalbamės su docente dr. Jolita Vveinhard.

Prieš kurį laiką „Šiaulių naujienų“ interviu „Diagnozė – mobingas, arba Kodėl kolegos kolegą išėda iš darbo“ socialinių mokslų daktarė Jolita Vveinhardt, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo ir vadybos katedros vedėja, įvardijo šalies darbo kolektyvuose itin išvešėjusį reiškinį – mobingą. Dienraščio redakcija sulaukė daugybės skaitytojų atsiliepimų, nuomonių ir klausimų, kaip ir pati daktarė Jolita Vveinhardt.

„Bendradarbiai mane išėdė iš darbo“, - prisipažįsta redakcijoje apsilankiusi moteris ir pasakoja neįtikėtiną „išėdimo“ istoriją, griežtai prisakiusi neminėti jos nei pavardės, nei buvusios darbovietės. Darbdavys skundžiasi: „Priėmiau į darbą, regis gerą darbuotoją, bet per metus jis visai apkiauto, ligonlapius nešti pradėjo. O dabar jau prašosi atleidžiamas – dirbs kitur už mažesnę algą.