mityba

Sveika gyvensena besidomintys žmonės girdėjo ukrainiečių mokslininko Boriso Bolotovo sukurtą gydymo metodiką, stabdančią senėjimo procesus ir gydančią neišgydomomis laikomas ligas. Šiauliuose lankėsi du šio mokslininko mokiniai – gydytojas onkologas chemikas Jurij Šulga ir gydytojas gastroenterologas Dmitrij Naumov, kurie pasakojo, kaip sveikai maitintis, kad organizmas neužsiterštų.

„Pabandysiu jus supažindinti su sportininko dienos pradžia, pasigaminsime maisto visai dienai, - vaizdo siužetą pradėjo asmeninis treneris Vytautas Janulevičius. - Dienos pradžioje pasiruošiame šešiems, septyniems ar aštuoniems valgymams, kad vėliau nereikėtų ieškoti pasiteisinimų „nespėjau“, „nenusipirkau“. „Daugelis manęs klausia, ką reikia daryti, jei nori turėti gražų presą, pilvo apačią, kokius pratimus daryti.

Mitybos madoms paklūsta ne tik žmonės – pasaulyje egzistuoja ir šunų šėrimo tendencijos. Viena tokių – žalia šunų mityba, kurios mada atkeliavo ir į Lietuvą. Tiesa, šios natūralios šėrimo krypties šalininkai to nevadina mada – jų galva, natūralus ėdalas yra būtent toks šėrimo būdas, kurio nusipelno šunys.

Užsibrėžusi tikslą iki 2020 metų dvejais metais pailginti vidutinę sveiko gyvenimo trukmę, Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kaip prie to gali prisidėti visavertė mityba. Ataskaitą „Mitybos svarba aktyviai ir sveikai senatvei“ parengė Europos Komisijai pavaldus Bendrasis tyrimų centras (Joint Research Centre, JRC), daugiausia dirbantis pagal EK direktoratų užsakymus.

 Parengė Sandra Miškinienė Ar taip jau sveika maitintis tik žaliais produktais ir visiškai atsisakyti mėsos? Egzistuoja daugybė būdų praktikuoti vegetarizmą. Vieni vegetarai leidžia sau valgyti pieno produktus ir kiaušinius, tačiau neprisiliečia nei prie mėsos, nei prie paukštienos ir net žuvies. Kiti vegetarai valgo pieno produktus, tačiau nevalgo kiaušinių, arba atvirkščiai – valgo kiaušinius, bet nepripažįsta nieko pieniško. Dar yra tokių, kurie valgo žuvį, bet nevalgo paukštienos.

Organizmui, kaip ir automobiliui, reikalingas tinkamas „kuras“. Būtent maistas yra tas kuras, kuris organizmo ląsteles aprūpina energija. Jei maitinantis Jums įprasta sukimšti picą ar karbonadą, nenuostabu, kad net ir pavalgę jaučiatės apsunkę ir pavargę, o ilgainiui pradedate justi kraujotakos sutrikimus, kamuoja viršsvoris ir kitos problemos. Štai LSMU Medicinos akademijos kancleris prof. Vilius Grabauskas sako, kad sveika gyvensena prasideda nuo fizinės veiklos ir sveikos mitybos.

Tik mažiau nei penktadalis, arba 18 proc. Lietuvos gyventojų, teigia, kad nuolat vartoja maisto papildus mitybai papildyti. Tuo tarpu net 82 proc. gyventojų pripažįsta neskiriantys pakankamai dėmesio maisto balansavimui ir maisto papildų nevartoja, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Prime Consulting“ atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Paskatinti vaikus valgyti sveiką ir subalansuotą maistą – iššūkis, su kuriuo susiduria absoliuti dauguma tėvų. Ką daryti, jei vis bandote įsiūlyti sveiko maisto, bet vaikas tik kietai sučiaupia lūpas ir užsispyrusiai kartoja„ne“? Specialistai sako, kad posakis „lenk medį kol jaunas“ galioja ir kalbant apie mitybą – ankstyvoje vaikystėje suformuoti taisyklingos mitybos įpročiai nekinta ir vėlesniame amžiuje.

Anot vieno tyrimo, dėl streso darbe prasčiausiai jaučiasi didžiųjų miestų gyventojai – bloga psichologine savijauta skundžiasi net 69 proc. apklaustų Šiaulių gyventojų, 64 proc. vilniečių. Tačiau visiškai skaičiais nereikėtų kliautis – nors ir Šiauliai šiuose rezultatuose pirmauja, specialistai teigia, kad vis dėlto gyvename streso kasdienybėje, tik vieni jos ragauja mažiau, kiti – daugiau.

Kalbant apie maistą, pavyzdžiui, aš nemėgstu spanguolių ir nekenčiu silkės, apskritai, man patinka tik kelios rūšys žuvies, todėl Kūčios tikrai nėra mano mėgstamiausių švenčių sąraše. O patiekalą „Silkė pataluose“ apskritai reikėtų uždrausti, bet tai nei mano mamai, nei močiutei nelabai rūpi, todėl per kiekvienas Kūčias silkės bent vienas patiekalas vis tiek būna. Aišku, anokia čia problema. „Nenori – tai nevalgyk ir nedaryk problemos“, – protins gudragalviai komentatoriai.

Prieš keletą metų bene visas gyvenimo sritis užvaldžius ekologiškoms idėjoms, netruko atsirasti kritikų, privertusių suabejoti ekologiškų produktų nauda sveikatai. Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, pasaulyje vis stiprėjantis ekologiškas ir natūralesnio maisto judėjimas sveikintinas, kadangi daro teigiamą įtaką žmogaus sveikatai, tačiau kai kurie apie ekologiškus produktus vis dar kuriami mitai neretai sukelia juoką.

Vasaros sezono metu karaliavę bėgimo renginiai sutraukė tūkstančius savo ištvermę išbandyti norinčių ilgų nuotolių bėgikų. Vieni jų – intensyviai sportuojantys jau kurį laiką, kiti – savo „sportinę karjerą“ pradėję vos kelios dienos iki bėgimo. Specialistų teigimu, net iki 80 procentų sportinių rezultatų priklauso ne tik nuo aktyvių sporto pratybų, bet ir tinkamos mitybos.

Vasaros sezono metu karaliavę bėgimo renginiai sutraukė tūkstančius savo ištvermę išbandyti norinčių ilgų nuotolių bėgikų. Vieni jų – intensyviai sportuojantys jau kurį laiką, kiti – savo „sportinę karjerą“ pradėję vos kelios dienos iki bėgimo. Specialistų teigimu, net iki 80 procentų sportinių rezultatų priklauso ne tik nuo aktyvių sporto pratybų, bet ir tinkamos mitybos.

Profesionalią šokėją, išgarsėjusią TV3 projekte „Šok su manimi“, Elgę Straleckaitę pagauti namie pastaruoju metu išties sudėtinga. Ji jau keletą mėnesių treniruojasi varžyboms Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tiesa, rugsėjį Eglė trumpam grįžo į Lietuvą ir mielai sutiko savo tėvų namuose į svečius priimti ir TV3 laidos „Virtuvės istorijos“ komandą. Žiūrovai čia „pasisvečiuoti“ galės jau sekmadienio rytą 10.00 val. per TV3. „Šiuose namuose bulvių niekas nevalgo“, – prasitars Eglės mama Jolita.

Sunku patikėti, kad pagonys neaugino daržovių, iki XVI a. lietuviai maistą valgydavo rankomis, o štai nacionalinių patiekalų pagrindas – bulvė – į Lietuvą pateko vos prieš tris šimtmečius, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III laikais. Lietuviškos kulinarijos paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas nuolat pažymi, kad lietuviai visais laikais buvo atviri kitų šalių kulinarinėms įtakoms: nuo baltų genčių įsikūrimo iki šių dienų.

Su žmona nutarėme, kad atėjo laikas susilaukti vaiko. Tačiau net neįsivaizdavau, kad pasmerksiu save tokioms kančioms. Moteriškė ėmė valgyti keisčiausius dalykus, blogiausia, kad juos turiu valgyti ir aš. Jos teigimu, abu turime sveikai maitintis, nes tai turės įtakos vaiko sveikatai. Sutinku, kad moteriai tai svarbu, nes ji išnešioja kūdikį. Tačiau kuo čia dėtas vyras? Šiuo metu namuose vysta derybos dėl apsilankymo pas dietologą, kuris man turėtų paaiškinti, kaip nesveikai aš valgau.

Tarp tėvų, o taip pat močiučių bei senelių, dažnai vyrauja nuomonė, kad vaiko organizmas pats pasirenka jam trūkstamas maistines medžiagas ir, nekreipiant dėmesio į ankstyvą mažylio mažių, jie neapsiriboja produktų pasirinkime. Neretai tėvai klaidingai įsitikinę, kad būtent delikatesai, savo „ypatingo“ maistinio vertingumo, padeda sustiprinti vaiko sveikatą po susirgimo. Tačiau, visa tai yra įsitikinimai.

Vykdant Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą organizuojama Lietuvos mokinių konferencija-paroda „Kelionė į sveikos mitybos šalį“. Šio renginio tikslas – formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, vertybines nuostatas, spręsti šiandienines jaunimo sveikatinimo problemas.

Gerai žinomame posakyje teigiama, kad katės galvoja, jog jos yra dievai, nes žmogus jas glosto, šeria, atsuka vonioje čiaupą, kad šios galėtų palakti tekančio vandens, ir pildo kitus įnorius. Tuo tarpu tas pats posakis sako, kad šuo galvoja, jog žmogus yra vienintelis jo dievas, kuris jį išveda į lauką pasivaikščioti, šeria, glosto, su juo žaidžia.

Kasmet pasaulio gyventojų skaičius padidėja 70 mln. Jei šis augimas išliks, 2050 m. mūsų planetoje gyvens jau apie 9 mlrd. žmonių. Tam, kad visi gyventojai būtų sotūs, reiks dvigubai daugiau maisto nei dabar, rašoma iflscience.com Šiuo metu maisto gamybai pasaulyje jau yra naudojama net 70 proc. derlingos žemės. Žuvų vandenynuose taip pat likę mažiau nei bet kada, o gamtos užterštumas ir vis ryškėjanti klimato kaita prognozuoja prastą ateitį grūdų derliams.

Išskirtiniuose „Velomaratono“ mokymuose savo žiniomis bei patirtimi dalinsis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Andrius Ramonas. Rugpjūčio 18 dieną gydytojas, kuris ir pats treniruojasi tokiose ištvermės reikalaujančiose sporto šakose, kaip važiavimas dviračiu, triatlonas ar bėgimas, papasakos apie mitybą, energijos atstatymą intensyvių treniruočių bei varžybų metu ar po jų, teigiama pranešime spaudai.

Kanadiečių mokslininkas Hansas Selye, sukūręs streso terminą, stresą įvardijo kaip organizmo reakciją tiek į neigiamus, tiek į teigiamus dirgiklius. Vis dėlto žodis „stresas“ daugeliui asocijuojasi tik su neigiamomis emocijomis. Šiuolaikinėje visuomenėje neigiamas stresas yra įprastas reiškinys, tad žmonės ieško būdų, kaip jį malšinti – alkoholiu, vaistais ar kitais būdais, tačiau specialistai teigia, kad pirmiausia reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir sureguliuoti mitybą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Produktai Lietuvoje yra saugūs, tačiau reikia išlikti sąmoningiems ir pakoreguoti savo mitybos planus, kad produktai, turintys vėžį sukeliančių medžiagų, nebūtų vartojami nuolat. Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Aurelija Drumstienė.

Visi, kas yra triūsę prie viryklės gamindami savo vaikams skanų ir vertingą maistą, žino, kaip apmaudu, kai vaikai atsisako valgyti. Vaikų maitinimas ir auginimas yra glaudžiai susiję ir valgis sudaro kasdienio rūpinimo vaiku ašį. Tačiau valgis dažnai gali tapti panašus į mūšio lauką, nes vaikai čia, kaip ir kitose srityje, gali imtis priešintis. Negalite priversti jų valgyti, nebent maitintumėte per prievartą. Vaikų maitinimas ir auginimas – neatsiejami.

Žinių radijas Gydytoja - dietologė Jūratė Dobravolskienė „Žinių radijui“ sakė, kad karščių metu žmogaus organizmas patiria stresinę situaciją, į kurią reaguoja ne tik širdies kraujagyslių sistema, bet ir virškinimo sistema, judėjimo tempas. Specialistės teigimu, patarimus, kaip maitintis karštomis dienomis reikėtų išskirti į dvi dalis: bendro pobūdžio ir tiems, kurie daug juda, laisvalaikį leidžia aktyviai arba gamtoje. ​ „Bendro pobūdžio pagrindinė rekomendacija būtų skysčiai.

Kaip jaustis energingam, kaip atrodyti sveikam - per gyvenimą esame girdėję daugybę patarimų, kurie  tampa nenuginčijamais mitais. Palengvindami mūsų gyvenimą, mokslininkai paneigė dalį teiginių, kuriais metai iš metų vadovaujamės. 12 mitų sąrašą pateikė dienraštis mirror.co.uk. 7. MITAS: Miego niekada nebus per daug. NETIESA. Žmonės, kurie miega daugiau nei 10 valandų, žaloja sveikatą taip pat, kaip miegantys mažiau nei šešias.

Amerikiečių mokslininkai skelbia, kad nutukimą, diabetą bei širdies ligas labiau sukelia angliavandeniai nei riebalai, todėl nebereikia labai bijoti tokių produktų, kaip sviestas ar nenugriebtas pienas. Tačiau, pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, toks patarimas lietuviams netinka, nes jie ir taip maitinasi per riebiai. „[...] pacientams mes sakome, kad reikia mažinti gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą.

„Laikas – pinigai,“ – šių dienų kasdienybę atspindintis posakis. Žmonės nuolat visur skuba ir bėga, dažnai pamiršdami pasirūpinti savo sveikata, o, svarbiausia, mityba. Restoranai, kavinės, greito maisto užkandinės tampa užimtų žmonių kasdienybe. Deja, tai nėra pati geriausia alternatyva visavertiškai rūpintis savo sveikata, kadangi šiose įstaigose maistas ne visuomet būna kokybiškas ir ne visada padeda žmogui apsirūpinti visomis būtinomis maisto medžiagomis.

2014-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Vaikų sveikatos metais. Tai reiškia, kad vaikų sveiktos problemoms visos šioje srityje veikiančios valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos, mokslo įstaigos įsipareigojusios skirti ypatingą dėmesį. Žmogaus sveikata neatsiejama nuo jo mitybos, o vaikų mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių vaikų sveikatą ir padedančių formuoti sveikos gyvensenos įpročius.

Kas penkerius metus Lietuvoje atliekamo Gyventojų faktinės mitybos tyrimų išvada kiekvieną kartą ta pati: mūsų mityba nėra sveika ir nėra sveikatinanti. Nors lietuviai, rodos, turi pakankamai žinių, kaip sveikai maitintis ir ką daryti, kad mityba būtų įvairi, visavertė, teorija su praktika labai smarkiai prasilenkia. Pakankamai vaisių valgo tik kas ketvirtas lietuvis Lietuviai niekaip neįpranta vartoti reikiamo kiekio šviežių vaisių, daržovių ir grūdinių produktų.

Žinių radijas Dabartinė medicinos tikslas yra padaryti žmones ne sveikus, o darbingus, sako natūraliosios medicinos gydytoja Aiva Vaivariene. „Jums duodamas ne sveikatingumo lapelis, o nedarbingumo lapelis. Kada nedarbingumas baigiasi, jūs tikrai ne sveikas, jūs tik darbingas. (...) Kiekviena tabletė sukelia maždaug 7 pašalinius poveikius, kuriems reikia dar 7 tablečių, kurios vėl sukelia 7 pašalinius poveikius“,- „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ sakė A. Vaivarienė.

Vasara ne tik puikus laikas pailsėti, bet ir sustiprinti sveikatą. Sužaliuoja laukai, prisirpsta uogos, lysvėse gausu gėrybių, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai teigia, kad lietuviai vis dar pamiršta šiuo gėriu pasinaudoti.

„Nebevalgyti gyvūnų mane paskatino šuo. Prieš metus įsigijau vokiečių aviganį, susidomėjau žaliavalgiška šunų mityba, t.y. šuns šėrimu žalia mėsa, gyvūnų organais. Kadangi šuo per dieną suėsdavo po 2 kg mėsos, teko ja rimtai apsirūpinti. Mėsą gaudavau iš skerdyklos, kur dirba mano draugės mama. Pirkdavau dideliais kiekiais, nemažai laiko sugaišdavau, kol ją sutvarkydavau, sudėdavau į šaldymo dėžę, išplaudavau didžiulius kibirus, pilnus kraujo“, – pradeda pasakojimą lyg iš siaubo filmo Lina.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, ultra ir superultra bėgimų Lietuvos ir pasaulio čempionas bei rekordininkas, apibėgęs Žemaitiją, Baltijos jūrą ir Europą, Petras Silkinas birželio 15 d. startuos Kauno maratone. Pirmieji paros bėgimai Vienas ištvermingiausių Lietuvos bėgikų įrašytas į pasaulio Gineso rekordų knygą, mat 1998 m. Australijoje pasiekė 1 000 mylių bėgimo pasaulio rekordą.

„Mano šeimoje visada buvo stengiamasi sveikai maitintis, dar kai buvau mokykloje, o tai buvo prieš gerus 15 metų, mano mama buvo vegetarė. Aš ir tėvas kartais valgydavom mėsą, tačiau nebuvom dideli jos mėgėjai. Nei tėtis, nei aš nesiverždavom kepti kepsnių. Laikui bėgant atsisakiau mėsos, tai vyko labai natūraliai, tiesiog nebenorėjau jos valgyti, mėsa man sukeldavo nemalonių jausmų, prastą virškinimą ir dar prastesnes emocijas“, – taip savo pasakojimą pradeda vilnietis teisininkas Marijus.

Pateikiame jums 9 maisto produktus, kurių turėtumėte vengti, jei norite išlikti sveiki. 1. Balta duona, rafinuoti miltai. Balta duona ir rafinuoti miltai yra toksiški jūsų organizmui, nes iš jų yra pašalinti beveik visi vitaminai, mineralai, skaidulos ir kitos svarbios maistinės medžiagos. Dėl to organizmas nežino, kaip tinkamai turėtų virškinti ir įsisavinti šiuos vadinamuosius maisto produktus, kurie gali sukelti nemažų sveikatos problemų.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Senovėje podagra buvo vadinama „karalių liga“, nes ji dažniausiai pasirenka geriausius 35–45 metų vyriškos lyties atstovus. Tokie vyrai moka džiaugtis gyvenimu, t. y. pirmiausia – skaniai pavalgyti. Podagra pažeidžia sąnarius, vėliau – inkstus ir sukelia jų nepakankamumą. Paprastai pirmą kartą liga pajuntama, kai įvyksta pirmasis priepuolis: kuris nors sąnarys sutinsta, tampa labai skausmingas. Dažnai tai – didžiojo pėdos piršto sąnarys.

Kodėl vieniems senatvė – tai suprastėjusi sveikata ir užklupęs apmaudas bei liūdesys, o kiti sendami ir toliau lieka gyvybingi, mėgaujasi gyvenimu? Dažnai stebimės, kodėl vieni iš mūsų miršta labai jauni, o kiti sulaukia ir šimtmečio ar netgi daugiau. Kiekvienas nori sužinoti, kur slypi ta jaunatviškumo ir ilgaamžiškumo paslaptis. Genai, gyvenimo būdas, mityba – visi šie faktoriai vaidina itin svarbų vaidmenį kiekvieno jūsų gyvenime.

Žinių radijas Vilniaus universiteto (VU) Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas sako, kad mityba ir gyvensenos įpročiai lemia net 50 proc. mūsų sveikatos būklės. Būtent todėl kasdien labai svarbu tinkamai rinktis produktus iš siūlomo maisto raciono. „Apie naudą sveikatai rinkdamiesi maistą galvoja tik penktadalis Lietuvos gyventojų. Maždaug 21 proc. Pagrindinis kriterijus šiandienai išlieka produkto kaina (37 proc.). Galbūt ta dalis gyventojų neturi pakankamai lėšų. 28 proc.

Mitybos įpročiai net 25-30 proc. lemia sveikatą, bet Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto medikų atlikto tyrimo duomenimis, tik penktadalis Lietuvos gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą organizmui.

Subjurusi nuotaika, nesugebėjimas suvaldyti stresinių situacijų, ištvermės sumažėjimas, suprastėjusi potencija ir imunitetas, raumenų masės mažėjimas...Vyrai pakankamai dažnai susiduria su šiomis problemomis, tačiau dažniausiai ima kaltinti greitą gyvenimo ritmą, senėjimą bei nuovargį ir tiesiog laukia, kol negalavimai išsispręs savaime.

 Justina Mitkaitė, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos sveikatos mokslų universitetas tiria, kaip keičiasi moksleivių gyvenimo būdas ir jų sveikata. Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuotas tyrimas vyksta kas ketverius metus. Iki šiol Lietuvos vaikai tarp beveik pusšimčio tyrime dalyvaujančių valstybių pirmauja pagal žalingus įpročius, tačiau turi mažiau bėdų dėl mitybos.

„Maistas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Negalėčiau savęs kankinti badavimu ar kitomis baisiomis dietomis“, - sako grupės „Naujos Pupytės“ narė Oksana Pikul-Jasaitienė. Šiuo metu Krasnodare esanti moteris teigia dėl sveikatos problemų sumažinusi vartojamų produktų racioną. „Man teko atsisakyti duonos gaminių, paprikos, kitų produktų. Priėmus šį sprendimą, sumažėjo virškinamojo trakto problemos, bėrimai ant veido”, - pasakojo Oksana.

Puikiai suvokiame, kad maistas daro milžinišką poveikį mūsų organizmui, bet ne visi žino, kad aktyvumą, gerą savijautą labiausiai skatina ne konkretūs produktai, kad ir kokie naudingi jie bebūtų, o tinkami mitybos įpročiai.

Garsios merginų grupės „Pop ladies“ narė Liepa Mondeikaitė sukasi kaip vijurkas - koncertai, sportas ir įvairiausi projektai. Kaip gražuolei ne tik pavyksta viską suspėti, bet ir visada atrodyti nuostabiai? Apie grožį, mitybą ir laiko planavimą – atvirai su pačia Liepa. Kaip tau pavyksta viską suspėti? Koks tavo receptas? Esu pastebėjusi tokį dalyką – kuo daugiau turi veiklos gyvenime, tuo geriau pavyksta viską susiplanuoti ir suspėti padaryti.

Artėjant egzaminų maratonui abiturientai bei studentai susiduria ne tik su organizmo išsekimu ir miego trūkumu, bet ir skrandžio bei galvos skausmais, dėmesio sutrikimu, svorio svyravimais. Tam nemažai įtakos turi ilgas ir įtemptas protinis darbas, nedidelis judrumas, neteisinga mityba, pagrįsta riebiu maistu, užkandžiais ir gaiviaisiais ar energiniais gėrimais arba priešingas veiksmas – organizmą sekinantis badavimas.

Tarp mamų visąlaik aktualios diskusijos, nuo kada vaikui galima duoti karvės pieno. Šiuo klausimu nuomonės labai skiriasi. Vienos mamos pradeda jį duoti labai anksti, tvirtindamos, kad taip užaugo jos pačios ir jų tėvai. Kitos iš karto, kai jau nebeturi savo pieno, vaikučius ima maitinti mišiniais. Kas yra geriau? Teiraujamės gydytojos pediatrės Eugenijos Nazimovienės.

Sporto būrelius lankančių vaikų tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką valgo jų sportuojantys vaikai. „Vaikai skuba po pamokų į būrelį, dažnai nespėdami pavalgyti. Tai yra didelė klaida, nes sportuojantiems reikia energijos fiziniams pratimams atlikti, kūnui augti ir stiprėti, o tinkamas maistas ir yra energijos šaltinis“, – dėmesį atkreipia gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė.

Darbe vėl jaučiatės mieguistas, nepavyksta susikaupti? Regis, labai nepervargote, bet kažkodėl svaigsta galva, jaučiate silpnumą? Mitybos specialistai teigia – tai gali lemti ir netinkamai pasirinktas maistas bei žalingi valgymo įpročiai.