minskas

Iš Minsko ketvirtadienį išskrido irakiečių oro linijų „Iraqi Airways“ lėktuvas, namo skraidinantis migrantus, rodo oro uosto informacija apie išvykimus. Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, į Bagdadą skrendančiame orlaivyje yra 431 žmogus. Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako.

Lenkijos gynybos ministerija pranešė apie bandymą organizuotą didelės migrantų grupės bandymą patekti į šalies teritoriją nakties metu. Kita grupė migrantų jau lapkričio 18-ąją paliks Minską ir grįš į Iraką specialiai jiems užsakytu lėktuvu. (papildyta 11.23 val.) Pasirodžiusią informaciją, kad „Belavia“ bus bandoma išbraukti iš ES sankcijų sąrašų patvirtina ir aktyvus Baltarusijos nacionalinių oro linijų dalyvavimas skelbiant apie draudimus atvykti iš tam tikrų Artimųjų Rytų valstybių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad iš Europos Sąjungos ruošiamų sankcijų Baltarusijai sąrašo bandoma išbraukti šios šalies valstybinę oro bendrovę „Belavia“. „Pasiekė tikrai nerimą keliančios žinios, panašu, kad mėginama bene vieną svarbiausių elementų iš sankcijų sąrašo – sankcijas aviakompanijai „Belavia“, kuri, kaip žinia, yra atsakinga už nemažą kiekį atvežtų į Baltarusiją migrantų“, – LRT teigė politikas.

Irako valdžios pareigūnai trečiadienį pranešė apie planus sugrąžinti į šalį daugiau nei 300 šalies piliečių, įstrigusių Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje. „Skaičius asmenų, kurie savo noru nusprendė grįžti iš Baltarusijos, siekia 325“, – žurnalistams pranešė Irako užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahafas. Pasak jo, jų sugrąžinimas koordinuojamas su Baltarusijos valdžia.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel telefoninis pokalbis pirmadienį su Aliaksandru Lukašenka nereiškia jo kaip teisėto Baltarusijos valstybės vadovo pripažinimo, sako baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė šalies vadovas.

Baltarusių lankomuose socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimai apie tai, kad įmones įpareigoja padėti migrantams pasienyje. Maža to, vis dažniau pasirodo pranešimai ir apie migrantų keliamus nepatogumus patiems baltarusiams. Nepaisant to, kad migrantai iš Artimųjų Rytų naudoja Baltarusiją kaip tranzito šalį ir didelių pretenzijų niekam ten neturi, susikaupęs milžiniškas jų skaičius (įvairių šaltinių duomenimis Baltarusijoje gali būti susikaupę apie 10-15 tūkst.

Minskas pasiruošęs imtis „pačių griežčiausių ir kraštutinių“ priemonių, jeigu Europos Sąjunga įvestų naujų sankcijų Baltarusijai, penktadienį pareiškė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus, didėjant įtampai su Bendrija dėl migrantų krizės prie sienos su Lenkija. „Jeigu Europos Sąjunga ir kiti Vakarų partneriai priimtų sprendimų įvesti Baltarusijai papildomų sankcijų, Baltarusija bus priversta reaguoti kuo griežčiausiai.

JAV administracija aiškinasi, kokius instrumentus gali panaudoti siekdama paveikti Minsko vyriausybę vystantis migrantų krizei prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Labai nerimaujame dėl Baltarusijos bandymų naudotis imigracija kaip politiniu instrumentu. Iš anksto neskelbsime, ar galimos sankcijos. Svarstome virtinę turimų instrumentų [Minskui paveikti]", – sakė jis per spaudos konferenciją Vašingtone.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas penktadienį perspėjo, kad jo šalis pateiktų griežtą karinį atsaką į bet kokias atakas, susijusias su migrantų krize prie sienos su Lenkija. Siekdama suvaldyti šią krizę Lenkija prie sienos su Baltarusija sutelkė 15 tūkst. karių, įrengė pjaunančios vielos užtvaras ir patvirtino nutarimą pastatyti ilgalaikę tvorą. Anot V. Chrenino, atrodo, kad Lenkija nori įtraukti Europą į didelio masto karinį konfliktą su Baltarusija.

Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie „Turkish Airlines“ sprendimą neskraidinti „problemiškų“ šalių piliečių į Minską, apie analogišką nutarimą pranešė ir pačių baltarusių „Belavia“. Europos Komisija: „Iraqi Airways“ patvirtino, kad nutrauks skrydžius į Minską. Aviakompanija vykdė 5 skrydžius per savaitę – 4 iš Bagdado ir 1 iš Erbilio.

Irako ambasada Rusijoje pranešė organizuojanti savo tautiečių evakuaciją iš Minsko. Ambasados Maskvoje pranešime teigiama, kad visi norintys namo grįžti irakiečiai galės tai padaryti iš Minsko oro uosto. Irakiečiams siūloma skambinti „WhatsApp“ tel. +79652673377 arba siųsti laišką konsulatui [email protected]. Tūkstančiai irakiečių ir Kurdistano regiono gyventojų per pastaruosius metus paliko savo šalį ir bando pasiekti Vakarų Europą.

Baltarusijos Gynybos ministerija apkaltino Lenkiją beprecedenčiu pajėgų telkimu prie sienos ir pavadino tai neadekvačiais veiksmais. „Baltarusijos Respublikos gynybos ministerija fiksuoja absoliučiai neadekvačią Lenkijos vadovybės reakciją dėl pabėgėlių situacijos, susiklosčiusios prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, sprendimo. Vietoje dialogo ir veiksmingų migracijos krizės išsprendimo priemonių.

Baltarusija stiprina oro gynybos pajėgas vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis ir ruošiasi reguliariai patruliuoti oro pasienio regione pasitelkiant Rusijos karinių oro-kosmoso pajėgų lėktuvus, įskaitant bombonešius.

Įtampa Lenkijos-Baltarusijos pasienyje dėl plūstančių nelegalių migrantų auga. Baltarusijos režimas gąsdina šiurpiais vaizdais iš pasienio zonos, kaltina Lenkiją žiauriu elgesiu su pabėgėliais, nors patys savo veiksmais ir eskaluoja situaciją. Lenkijos valdžia, jau uždariusi vieną pasienio patikros punktą, svarsto visišką sienos uždarymą. Pasak Lenkijos vyriausybės atstovo žiniasklaidai Piotro Mullerio, šalis tokių veiksmų gali imtis dėl hibridinio karo apraiškų.

Prancūzijoje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį pristatė Lietuvos siūlymus dėl papildomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų Minskui, susijusių su jo indėliu kurstant neteisėtos migracijos krizę. G. Landsbergis Paryžiuje susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Yves'u Le Drianu. „Žinia buvo ta, kad gerais norais ir griežtais pareiškimais migrantų nesustabdysi. Reikia nuspręsti, kokių veiksmų galima imtis.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus, praneša „Zerkalo“. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus. Ekspertų manymu, akivaizdu, kad be Baltarusijos valdžios žinios tokio organizuoto judėjimo migrantai nebūtų galėję niekaip pasiekti.

Minskas antradienį perspėjo Varšuvą „susilaikyti nuo provokacijų“, ankstesnę dieną smarkiai paaštrėjus padėčiai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kai per ją į Europos Sąjungos narės teritoriją bandė prasiveržti tūkstančiai migrantų.

Su Baltarusija besiribojančių Varėnos ir Lazdijų rajonų merai sako, kad situacija pasienyje yra rimta ir į ją reikia rimtai reaguoti, kad būtų užtikrinta sienos apsauga. Taip savivaldybių vadovai komentavo Vidaus reikalų ministerijos siūlymą įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, reaguojant į migrantų susitelkimą pasienyje su Lenkija.

Lenkijos radijas skelbia, kad Minske dingo Baltarusijoje transliuojamo Lenkijos televizijos kanalo „Belsat“ oficiali atstovė Minske Iryna Slaunikava, kuri veikiausiai buvo suimta Minsko oro uoste. I. Slaunikava su vyru Aliaksandru Loika spalio 30 dienos naktį skrido iš Egipto į Minską. Jų lėktuvas nusileido Minske, tačiau ji su vyru telefonu neatsiliepia.

Europos Sąjunga (ES) paragino Baltarusiją panaikinti mirties bausmę. „Raginame Baltarusiją žengti žingsnį mirties bausmės panaikinimo link. Vis didėjantis teisingumo ir teisinės valstybės vakuumas šalyje yra pakankama priežastis įvesti moratoriumą“, – sekmadienį pareiškė ES atstovybės prie Baltarusijos Respublikos vadovas Dirkas Schuebelis atstovybės „Facebook“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše.

Per praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžus viena migrantą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad toks staigus pokytis šiek tiek neramina. „Labai norėčiau tikėti, kad tai yra natūralus procesas, kad situacija prie sienos tikrai yra stabili.

Baltarusijoje 136 žmonėms gresia baudžiamoji atsakomybė už komentarus, paskelbtus internetu po incidento Minske, per kurį žuvo Valstybės saugumo komiteto (KDB) pareigūnas, trečiadienį pranešė šalies Tyrimų komitetas. Tyrimų komitetas nurodė tirianti baudžiamąją bylą dėl neapykantos kurstymo socialiniu pagrindu ir „valdžios atstovo arba jo artimųjų įžeidimo dėl jo vykdytų tarnybinių pareigų“ komentarais internete.

Baltarusija sulaikė dešimtis žmonių už komentarus internete apie šaudymo incidentą, per kurį žuvo IT darbuotojas ir teisėsaugos pareigūnas, penktadienį pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. Šaudynių aplinkybės lieka neaiškios, tačiau incidentas sukėlė klausimų Baltarusijoje, kur valdžia griežtai susidoroja su kitaminčiais po pernai kilusių beprecedenčių protestų prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą, išprovokuotų rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais.

Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovičius pareiškė, kad migrantų krizės problemą reikia spręsti diplomatiniu keliu. „Problemą spręsti būtina diplomatinėmis pastangomis. Tik civilizuotos derybos gali pakeisti padėtį. Tačiau kaimyninės sostinės mūsų nenori girdėti“, – pareiškė A. Volfovičius, apsilankęs Gardino srities Varanavo rajone kaip įgaliotas prezidento atstovas.

Mįslingas nusikaltimas užfiksuotas Baltarusijoje. IT specialistas, 8-mečio vaiko tėvas kaltinamas nušovęs KGB pareigūną, kuomet į jo namus dėl „įtarimų ekstremistine veikla“ įsilaužė saugumiečiai. Apie žuvusį pareigūną rugsėjo 28-ąją pranešė pati Baltarusijos saugumo tarnyba. Skelbiama, kad „tikrinant adresus, kur galėjo gyventi su teroristine veikla siejami asmenys“, viename iš butų į pareigūnus tariamai buvo pradėta šaudyti. Teigiama, kad į KGB pareigūną šovė 31-erių Andrejus Zelceris.

Maskva ir Minskas reaguodami į galimą NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje imsis bendro atsako, turinčio užtikrinti abiejų šalių saugumą, pirmadienį pareiškė Kremlius. „Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija. Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą.

Baltarusijos režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka dažnai mėgsta rodytis gražuolių aplinkoje. Jis ne tik susitikimuose ar viešuose renginiuose yra lydimas grožio konkursų dalyvių, bet ir pats tokį organizuoja. Šiais metais jis buvo išskirtinai politizuotas. „Miss Baltarusija 2021“ nugalėjusi Darija Gončarevič pareiškė apie savo „dėkingumą prezidentui“. Prieš tai ji buvo užfiksuota opozicijos judėjimo organizuotoje fotosesijoje, pasipuošusi tradicinėmis „raudona-balta“ spalvomis.

Lenkija siunčia dar 500 karių ir keletą papildomų specialiosios technikos vienetų prie savo sienos su Baltarusija, siekdama apsisaugoti nuo augančio migracijos spaudimo, už kurį, Varšuvos teigimu, atsakingas Europos Sąjungą siekiantis destabilizuoti Minskas ir jo sąjungininkė Rusija. „Susiduriame su masiškai organizuojamais, gerai surežisuotais veiksmais iš Minsko ir Maskvos“, – žurnalistams Varšuvoje sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis.

Rusija ir Baltarusija žengė žingsnį bendros valstybės link. Kol kas nėra iki galo aišku, dėl ko konkrečiai susitarta, tačiau Minsko derybinės pozicijos buvo silpnos dėl aklavietėje atsidūrusio režimo. A. Lukašenka savo elgesiu patvirtino ankstesnius ekspertų tvirtinimus, kad dalį šalies suvereniteto tenka aukoti.

Baltarusijos teismas svarbiai opozicijos veikėjai Maryjai Kalesnikavai, pernai vadovavusiai beprecedenčiams masiniams protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, skyrė 11 metų įkalinimo bausmę. Opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė M. Kalesnikava buvo kaltinama raginimais imtis veiksmų siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui, sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią, taip pat ekstremistinio darinio įkūrimu ir vadovavimu jam.

Jau kelias dešimtis metų Baltarusijos teisėsauga negali surasti kaltų dėl dingusių šalies svarbių politikos ir žiniasklaidos veikėjų. Rugpjūčio 30-ąją, kaip tik šią dieną yra gimęs šalyje valdžią jėga laikantis Aliaksandras Lukašenka, yra minima tarptautinė dingusių be žinios aukų diena. Tokia diena Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje buvo priimta 2010-aisiais. 2006-aisiais buvo priimta tarptautinė visų dingusiųjų be žinios pagrobtųjų apsaugos konvencija.

Lietuvos pasieniečių užfiksuotas incidentas, kai į šalį stumdami migrantus pateko 12 Baltarusijos pasieniečių, akivaizdžiai įrodo Minsko režimo nusikalstamus veiksmus, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip ir kokiu keliu žengs Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, po rinkimų praėjus metams išsaugojęs valdžią šalyje tik ėmęsis neregėtų represijų prieš savo paties gyventojus. Ekspertų teigimu, kryptis į Rytus yra aiški. „Jeigu vyks prezidento rinkimai, aš jums pažadu, kad <...> nedalyvausi, kad aš ten kažką statyčiau ar kažką bandyčiau prakišti. Ne.

Cichiničiuose apsilankęs Vakaruose nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasakojo vietos gyventojams, kaip atrodys ateities Baltarusijos kaimas. Tuo pat metu jis ant lentos jiems braižė schemą, kurios galutinis rezultatas atrodo gana keistai. Rugpjūčio 13-ąją apsilankęs vietos gamykloje ir bendravęs su jos darbuotojais Baltarusijos diktatorius vėliau pasiliko pakalbėti su sukviestais gyvenvietės nariais.

Aleksandras Lukašenka pirmadienį susirinkusiems žurnalistams pareiškė, kad Lietuva pasienyje su Baltarusija provokuoja Minską į atsakomuosius veiksmus. Jis pridūrė, kad „jeigu situacija pasienyje nenurims – gaus per marmūzę, kad maža nepasirodys“. Kalbama šiuo atveju apie Lietuvos atsaką į paties diktatoriaus išprovokuotą migracijos krizę, kuri tęsiasi jau antrą mėnesį. Tiesa, koks tai bus atsakas ir kokio pobūdžio, Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas patikslinti nenorėjo.

Dalį savo monologų, formatu „Didelis pokalbis su prezidentu“ Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka skyrė Lietuvos gąsdinimui. Net ir neklausiamas jis nuolat užsimindavo tas pačias propagandines klišes, tokias kaip „neturtinga Lietuva“ ar netgi grasino, kad „Lietuva subyrės“. Komentuodamas BBC žurnalistės klausimą mažesnį BVP sukuriančios Baltarusijos prezidentu save laikantis A. Lukašenka pratrūko ir kažkodėl puolė grasinti Lietuvai griūtimi.

Lygiai prieš metus Baltarusijoje vyko šeštieji rinkimai į prezidento postą. Tuomet vietos rinkimų komisija paskelbė, kad Aliaksandras Lukašenka nugalėjo surinkęs 80 proc. rinkėjų balsų. Visoje šalyje prasidėjo masinės protesto akcijos, su kuriomis valdžia žiauriai susidoroja. Du dešimtmečius Baltarusijos valdžioje esantis A. Lukašenka ilgainiui paskelbia, kad protesto akcijos – tariamai yra Vakarų šalių provokacija.

Nuo pat praėjusių metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų šios šalies piliečiai didvyriškai kovoja už savo žmogaus teises ir pagrindines laisves, sekmadienį išplatintame pareiškime pažymėjo Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Pirmųjų Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo metinių proga Briuselio išplatintame pareiškime rinkimai pavadinti sufalsifikuotais.

Irakas neterminuotam laikotarpiui stabdo visus keleivinius skrydžius į Minską. Iš Irako į Baltarusijos sostinę skris tik tušti lėktuvai, parsigabenantys Irako piliečius atgal, skelbia šios šalies Civilinės aviacijos administracija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė išgirdęs Irako kolegos Fuado Husseino (Fuado Huseino) patikinimą, kad iš jo šalies į Minską penktadienį atskridęs lėktuvas yra tuščias, skirtas surinkti norintiems namo grįžti tėvynainiams. „Ministro žodžiais, tai tuščias lėktuvas surinkti žmonėms, kurie prašosi grįžti atgal. Tą informaciją mums patvirtino ir keli šaltiniai“, – BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Irako oro linijų kompanija „Iraqi Airways“ skelbia savaitei stabdančios skrydžius į Minską. Apie tai ji įmonės paskyroje „Facebook“ pranešė ketvirtadienį vakare. Keleiviams pateiktame pranešime teigiama, kad skrydžiai į Baltarusijos sostinę atšaukiami savaitei nuo rugpjūčio 5 dienos. Europos Sąjungos ambasadorius Irake Martinas Huthas trečiadienį BNS teigė, kad „Iraqi Airways“ skrydžiai į Minską turėtų būti atšaukti dešimčiai dienų.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį nurodė ištirti irakiečio, kuris esą buvo rastas Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, mirties aplinkybes. Pranešimas apie tyrimą paskelbtas Lietuvos sienos apsaugos pareigūnams antradienį pranešus, kad jie pradėjo apgręžti migrantus, bandančius neteisėtai patekti į šalies teritoriją iš Baltarusijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį įpareigojo šalies tarnybas išanalizuoti visas potencialias grėsmes, kylančias per pastaruosius metus į šalį atvykusiems Baltarusijos piliečiams, kurie gali būti persekiojami Minsko režimo dėl savo politinės ar visuomeninės veiklos, ir užtikrinti jų saugumą, pranešė prezidentūra.

Irako planus nuo rugpjūčio padvigubinti skrydžius į Minską užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vertina kaip prastą tendenciją. „Neatmetu galimybės, kad informuosime Irako pusę apie rimtą susirūpinimą, jog nebuvo iš esmės išgirstas mūsų pradinis pageidavimas, na, kad rimtai būtų žiūrimą į šitą situaciją. (...) Prasta tendencija, reikia pripažinti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Sankcijų prispaustas Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka apkaltino Europos šalis siekiant išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą su Rusija ir Kinija. Vakarų šalyse nepripažinto Baltarusijos vadovo teigimu, Vakarų šalių kišimasis į Baltarusijos reikalus, tariami bandymai organizuoti valstybinį perversmą, o taip pat tai, ką jis vadina „tiksline propaganda prieš baltarusius“ galų gale prives prie pasaulinio masto konflikto.

Baltarusijos energetikos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriuo paaiškino Astravo atominės elektrinės pirmojo energijos bloko atjungimo nuo Baltarusijos elektros perdavimo tinklo liepos 12-ąją aplinkybes bei jo naudojimo atnaujinimo planus. Ministerija pakartojo, jog energijos blokas buvo atjungtas suveikus generatoriaus automatinei apsaugai, tačiau avarinė apsauga stabdant reaktorių nebuvo aktyvi.

Nežinomi asmenys pranešė Berlyno oro uostui, kad Baltarusijos rašytojos Svelanos Aleksijevič, kuri birželio 14-ąją turėjo skristi į Lenkiją, daiktuose yra bomba. Rašytoja dėl to negalėjo išskristi, pranešimas pasirodė esąs melagingas, rašoma „Zerkalo“. Nobelio premijos laureatė S. Aleksijevič ruošėsi skristi į Vroclavą susitikti su kita garbaus apdovanojimo laureate Olga Tokarčuk. O. Tokarčuk fondas skelbia, kad S. Aleksijevič išvyko pasitikti mašina ir ji jau sėkmingai pasiekė Vroclavą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina ieškoti tarpininkių šalių, kalbantis su Minsku dėl neteisėtų migrantų krizės Lietuvoje. „Reikia ieškoti šalių, galbūt iš trečiųjų šalių, turiu omeny ne ES šalių, kurios bandytų padėti vienaip ar kitaip šnekėtis diplomatiniais kanalais su Baltarusija. Nes visiškai akivaizdu, kad tai yra speciali akcija, organizuota akcija“, – Žinių radijui penktadienį sakė R. Karbauskis.