minskas

Baltarusijos valstybinė aviakompanija „Belavia“ pranešė nuo penktadienio atnaujinanti skrydžius maršrutu Minskas-Karaliaučius, skelbia portalas afn.by. „Nuo balandžio 15 dienos skrydžiai iš Minsko į Kaliningradą bus vykdomi tris kartus per savaitę – trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais“, – teigiama „Belavia“ pranešime jos interneto svetainėje. Jame nurodoma skrydžio trukmė – 2 valandos ir 50 minučių.

Baltarusija triuškina kitaminčius ir neleidžia teisių pažeidimų aukoms siekti teisingumo, trečiadienį paskelbė Jungtinės Tautos, sukritikuodamos „visiško nebaudžiamumo situaciją“ šioje šalyje. Naujoje ataskaitoje dėl padėties Baltarusijoje JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet rašo, kad autoritarinė vyriausybė tęsia didžiulio masto susidorojimą su oponentais, žiniasklaida ir kitais, o jokios kaltininkų atskaitomybės nėra.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijų 22 aukšto rango Baltarusijos kariškiams dėl Minsko suteiktos pagalbos Rusijai surengiant įsiveržimą į Ukrainą.

Baltarusijos kariuomenė skelbia apie „kasmetinį, planinį“ kariuomenės pajėgų patikrinimą Minsko ir sričių vykdomuosiuose komitetuose. Skelbiama, kad tai yra kasmetiniai užsiėmimai, skirti padidinti parengties lygį ir teritorinės gynybos institucijų suderinamumą su teritorinių kariuomenės pajėgų formavimu.

JAV valstybės departamentas dėl karo Ukrainoje uždarė šalies ambasadą Baltarusijoje ir leido nebūtiniems Amerikos ambasados Rusijoje darbuotojams palikti šalį. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išplatintu pranešimu informavo, kad stabdomas JAV ambasados Minske darbas, o ambasados Maskvoje darbuotojams leidžiama palikti šalį.

Minskas planuoja artimiausiu metu įsigyti iš Rusijos įvairios modernios ginkluotės, įskaitant naikintuvus, sraigtasparnius ir raketų sistemas, antradienį pranešė autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Ši žinia nuskambėjo tvyrant nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos invazijos į Ukrainą, Maskvai prie šios šalies sienų sutelkus apie 150 tūkst. karių, iš kurių dešimtys tūkstančių buvo pasiųsti į Kremliaus sąjungininkę Baltarusiją.

Separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažinęs Kremlius Minsko susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę, teigia Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasibaigus bendroms Baltarusijos ir Rusijos pajėgų operatyvinėms pratyboms bus tikrinamas sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų pasirengimas kitose srityse, sakė Baltarusijos ginkluotųjų oro pajėgų vado pavaduotojas Andrejus Lukjanovičius. „Praėję mokymai, bendri operatyviniai mokymai „Sąjunginis ryžtas 2022“ – tai suplanuotas renginys, apie kurį prezidentai pranešė dar prieš Naujuosius metus. Ir jiems buvo nustatyti konkretūs tikslai“, – televizijai STV sakė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo Maskvą, jog ji vienašališkai pažeistų 2015 metų Minsko taikos susitarimus, jeigu pripažintų Rytų Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dabartinė Ukrainos valdžia nesiruošia laikytis Minsko susitarimų ir apie tai kalba aukščiausiu lygmeniu. „Šiandieninė Kijevo valdžia nė nesiruošia jo (Minsko susitarimų priemonių paketo) vykdyti. Maža to, ji apie tai ne kartą pareiškė viešai – ir dar pačiu aukščiausiu valstybiniu lygiu: ir užsienio reikalų ministrų, ir Saugumo tarybos lygmeniu“, – kalbėjo V. Putinas neeiliniame Valstybės saugumo tarybos posėdyje.

Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti naujų sankcijų Baltarusijai, jeigu Minskas prisidėtų prie potencialaus Rusijos puolimo prieš Ukrainą, penktadienį sakė informuoti Bendrijos šaltiniai. „Nagrinėjame sankcijas Baltarusijai, jeigu dalyvaus puolime prieš Ukrainą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

Rusija ketvirtadienį vėl apkaltino Ukrainą daug kartų pažeidus 2015 metų susitarimus, turėjusius užbaigti konfliktą tarp Kijevo vyriausybės ir šalies rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų.

Aiškėja Aleksandro Lukašenkos įsiūčio prieš Lietuvą priežastis – viena iš svarbiausių šalies įmonių „Belaruskalij“ susiduria su produkcijos eksportavimo problemomis. Lietuvai atsisakius dalyvauti hibridinį karą vykdančio režimo verslo schemose tuo pat keliu žengia ir kitos Baltijos šalys bei Ukraina, o „sąjungininkė“ Rusija pati nėra suinteresuota aukoti savo pajėgumus.

Savaitgalį Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos priemonėse buvo paviešintas Aliaksandro Lukašenkos pokalbis su Kremliaus propagandininku Vladimiru Solovjovu. Pokalbio metu diktatorius neabejojo Sąjungos valstybės pergale prieš Ukrainą, o Lietuvą perspėjo, kad „prisišokinės“. „Lietuva gali prisišokinėti, – pareiškė Vakarų šalyse nepripažintas Baltarusijos prezidentas, pats save išdidžiai vadinantis diktatoriumi. – Veltui jie tai susigalvojo.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sausio 28-ąją pateikė visuomenei savo kasmetinę kalbą. Daugiau nei 3 valandas trukusio monologo metu A. Lukašenka spėjo pasisakyti įvairiais klausimais – įskaitant ir apie opoziciją ar tarptautinę politiką. Kaip jau yra įprasta, jis sau leido ir „perspausti“, ir tiesiog meluoti.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Minsko sprendimas uždaryti kelią krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos buvo tikėtinas. Anot jo, Lietuvos verslas turėtų prisitaikyti ir ieškoti kitų kelių kroviniams išvežti. „Šių priemonių buvo galima tikėtis, be abejonės, turime galvoti apie tai, kad turi būti ieškoma alternatyvių koridorių, ne per Baltarusijos teritoriją.

Minskui ketinant neįleisti traukinių iš Lietuvos, gabenančių krovinius tranzitu į Ukrainą ar Rusiją, finansų ministrė sako, kad didelio poveikio Lietuvos ekonomikai tai sukelti neturėtų. Pasak Gintarės Skaistės, konkrečios pagalbos priemonės nuo draudimo galbūt nukentėsiančiam verslui nėra svarstomos, tačiau rengiamos universalios priemonės prieš trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, prekybos ribojimus.

Lietuva stebės, ar Minsko pareiškimai drausti geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitą iš Lietuvos yra tikri, ar tai – tik spaudimo priemonė, sako prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius.

Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, Baltarusija ketina imtis griežtų atsakomųjų priemonių, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka. „Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai. Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos“, – pareiškė premjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) pirmadienį pratęsė savo tyrimą dėl į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske, motyvuodama spragomis ir neatitikimais Baltarusijos pateiktoje informacijoje apie šį incidentą. ICAO pernai pradėjo tyrimą po to, kai gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo nutupdytas Minske. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas naikintuvas.

Paaiškėjo, kokiu tikslu į Baltarusiją sausio viduryje galėjo vykti Lietuvos „piliečių delegacija“ pasivadinę asmenys. A. Lukašenkos kreipimosi į tautą ir parlamentą metu vietos politikas „perdavė linkėjimus iš Lietuvos“ ir užtikrino, kad Lietuva jį palaiko.

Aliaksandras Lukašenka, matyt, neseniai išgirdęs naujieną apie nebepraleidžiamą „Belkalij“ produkciją pro Lietuvą, savo metinio pranešimo metu pratrūko pykčiu dėl „nedraugiško elgesio“. Nepripažintas Vakaruose Baltarusijos vadovas paaiškino, kad uždraus Lietuvos eksportą ir Rusijos paprašys padaryti tą patį. Savo daugiau nei 3 valandas trunkančio monologo metu A. Lukašenka klausimą apie Lietuvą palietė jau antrąjį sykį ir skyrė jam itin daug dėmesio.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį kreipėsi į tautą ir parlamentą. Savo kalbos metu jis skyrė dėmesio ir Lietuvai, pažadėjęs „pabaigą valstybingumui“, jeigu Baltijos šalys „išprovokuos karą“. Tradiciškai Kremliaus propagandai A. Lukašenka pavadino Lietuvą Vašingtono parankine, kuri „susipyko net su didžiąja Kinija“ ir kurią, pasirodo, net pats Vašingtonas „turi stabdyti“. Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad „su Lietuva reikia kalbėti griežtai...

Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) oficialus atstovas paragino Baltarusiją besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, kurių skaičius jau pasiekė tūkstantį. „Šis gėdingas rodiklis rodo tebesitęsiančias [Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro] Lukašenkos režimo represijas prieš savo gyventojus. Be to, daug tūkstančių protestuotojų pabėgo iš šalies, kad išvengtų persekiojimo“, – sakoma ketvirtadienį Briuselyje paskelbtame komunikate.

Baltarusijos opoziciniai kanalai skelbia, kad šalies nepripažintas prezidentas Aleksandras Lukašenka sausio 12-ąją neatvyko į iš anksto suplanuotą Bresto medicinos centro atidarymą.

Jau kitą savaitę rekonstrukcijai duris laikinai užvers viena didžiausių ir populiariausių Vilniuje esančių prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių – „IKI Minskas“, įsikūrusi adresu Žirmūnų g. 2. Paskutinė parduotuvės darbo diena numatoma sekmadienį, sausio 9-ąją. Prieš uždarymą rekonstrukcijai šios parduotuvės pirkėjų laukia įvairūs pasiūlymai ir nuolaidos. Į parduotuvės rekonstrukciją planuojama investuoti 2,2 mln. eurų, ji truks du mėnesius – iki kovo vidurio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Minskas laikosi pozicijos, kad Lietuvos pastangos nutraukti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją yra „priešiškumo ir agresijos aktas“, Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTa pirmadienį cituoja Užsienio reikalų ministerijos atstovą Anatolį Hlazą. „Jau daugiau kaip savaitę visi mes esame spektaklio, kuris vystosi kaimyninėje Lietuvoje dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito, liudininkai, – kalbėjo A. Hlazas.

Iš Lenkijos karinio dalinio dingęs karys „atsirado“ Baltarusijoje ir jau dalija „interviu“, kuriuose pasakoja apie tariamą nesutikimą su Lenkijos vykdoma migracijos krizės suvaldymo politika. Taip pat Baltarusijos propagandinės televizijos reportaže teigiama, kad karys pasiprašė prieglobsčio. Lenkijos kariuomenė anksčiau paskelbė apie 25-erių Emilio Czeczko dingimą. „Vykdant užduotis pasienyje buvo nustatytas kario dingimas.

Daugiau kaip 250 migrantų penktadienį išskrido iš Baltarusijos sostinės į Irako šiaurinį Arbilio miestą, pranešė Minsko nacionalinis oro uostas savo „Telegram“ kanale. „Skrydžiui užsiregistruoti 257 keleiviai ir vienas vaikas iki dvejų metų. 13 val. 54 min. (12 val. 54 min. Lietuvos laiku) orlaivis išskrido iš Nacionalinio oro uosto į Arbilį“, – rašoma pranešime. Šįmet per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Irako.

Iš Baltarusijos į Iraką penktadienį buvo išskraidinta daugiau nei 400 migrantų, tačiau šeštadienį turėjęs įvykti repatriacijos reisas buvo atšauktas, pranešė Minsko oro uostas. „Oficialiai atšauktas gruodžio 11 dienos „Iraqi Airways“ skrydis iš Minsko į Arbilį“, – paskelbė oro uostas per platformą „Telegram“. Anksčiau penktadienį iš Baltarusijos į Iraką išvyko 417 keleivių – 415 suaugusiųjų ir du maži vaikai.

Lenkija penktadienį pranešė priėjusi išvados, kad  Baltarusijos saugumo tarnybos prisidėjo prie bendrovės  „Ryanair“ keleivinio lėktuvo, gegužę skridusio iš Atėnų į Vilnių, nukreipimo į Minską, kur buvo sulaikytas šiuo laineriu skridęs opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius. Lenkija tiria incidentą, per kurį Lenkijoje registruotas lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas dėl tariamos bombos grėsmės.

Minsko režimo vykdoma hibridinė ataka, kurios metu išaugo neteisėta migracija, parodė, kad Baltijos šalių vienybė yra itin svarbi, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis ketvirtadienį susitiko su Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadais generolais leitenantais Leonidu Kalniniu ir Valdemaru Rupšiu. Latvijos kariuomenės vadas taip pat lankėsi Druskininkų pasienio užkardoje, kur susipažino su dabartine situacija Lietuvos pasienyje su Baltarusija, pasienio stebėjimo sistema.

Minskas paneigė Vakarų žiniasklaidos informaciją, kad „Ryanair“ lėktuvas su opozicionieriumi Ramanu Pratasevičiumi priverstinai ir be realaus pagrindo anksčiau šiais metais buvo nutupdytas Baltarusijos sostinėje.

Paaiškėjo, kodėl „Boeing 737“, kuriuo į Vilnių skrido Romanas Pratasevičius, priverstinio nutupdymo istorija taip užsitęsė – teisėsaugai reikėjo surinkti svarbių liudininkų parodymus, patvirtinančius Minsko režimo tiesioginę įtaką ir užsakytą opozicijos žurnalisto, kuriam dabar gresia ilgi metai kalėjimo, pagrobimą. Pasirodo, su Vakarų šalių tyrimu sutiko bendradarbiauti baltarusių dispečeris Olegas Golegovas, užgrobimo metu budėjęs oro uoste.

Minskas įvedė draudimą importuoti kai kurias prekes iš valstybių, taikančių sankcijas Baltarusijai, pirmadienį pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.

Baltarusija ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių sprendimą išplėsti sankcijas Minsko režimui dėl migrantų krizės prie Europos Sąjungos rytinių sienų. „ES sprendimo dėl naujausių sankcijų prieš suverenia Baltarusiją ir paties jų turinio absurdiškumo gylis dabar jau sunkiai suvokiamas“, – sakoma Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pabrėžė, jog būtina išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį į Minsko režimo vykdomą hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.

Kiek daugiau nei tūkstantis irakiečių, bandžiusių patekti į Europos Sąjungą per Baltarusiją, per pastarąją savaitę jau grąžinti namo evakuaciniais skrydžiais iš Minsko. Namo grįžę migrantai neslėpė savo nusivylimo nepatekę į Vokietiją ir sumokėję už tai penkiaženkles sumas. Dalis sėkmingai namus pasiekusių pabėgėlių Baltarusijos-Lenkijos pasienyje praleido ne po vieną savaitę ar ne mėnesį, rašoma „Zerkalo“. Atgal grįžo tuomet, kai suprato, kad nebėra vilties pasiekti Europos Sąjungą.

Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas sekmadienį pranešė, kad prie sienos su Lietuva buvo aptiktas migranto kūnas. „Lapkričio 27 dieną Polocko valstybės sienos apsaugos būrio Vidzų kontrolės punkto [prižiūrimoje] teritorijoje buvo aptiktas maždaug 30 metų afro-azijietiškos išvaizdos vyro lavonas“, – nurodoma komiteto pranešime, sekmadienį paskelbtame platformoje „Telegram“. „Lietuvos jėgos struktūrų atstovų išmestas sumušto pabėgėlio kūnas be gyvybės ženklų miegmaišyje buvo [rastas] ant ...

Minios migrantų – vis dar Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Nemaža dalis jų kasdien bando patekti ir į kitų šalių teritorijas. Nors iš Minsko jau ir pakilo pirmieji lėktuvai, pilni namo grįžtančių migrantų, situacija išlieka įtempta. Migrantai tikina, kad ir toliau bandys pasiekti Vakarus. Jau pasitaiko atvejų, kurie gali tapti rimtu galvos skausmu ir pačiam krizės sukelėjui Aliaksandrui Lukašenkai.

Minsko režimas turi pakeisti politiką, kad Baltarusijos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą nutrūktų, sako Lietuvos susisiekimo ministras.  Marius Skuodis kalbėjo Europos Sąjungai svarstant apie naujas sankcijas Baltarusijai, be to, gruodžio 8 dieną galutinai įsigalios JAV sankcijos vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, kasmet vežančiai milijonus tonų trąšų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Romanas Pratasevičius, kurį sulaikęs Minsko režimas prisidarė sau didžiulių rūpesčių ir susilaukė pasaulinio pasmerkimo, pastaruoju metu „dingo“ iš viešumos. Vasarą aktyviai rodytas žiniasklaidoje Baltarusijoje sulaikytas buvęs „Nexta“ žurnalistas staiga nutilo. Jo paties tėvų teigimu, R. Pratasevičius yra gyvas ir sveikas, tačiau iš jo atimtas ryšys su pasauliu.

Europos Sąjunga pareiškė, kad Vakaruose nepripažinto Baltarusijos prezidento kaltinimai neatitinka realybės, taip pat buvo pažymėta, kad migrantų repatriacijos klausimas yra Irako ir Baltarusijos reikalas. Anksčiau Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „niekšai ES“ turėtų sumokėti už migrantų skrydžius iš Minsko. „Ši informacija neatitinka tikrovės. Europos Sąjunga nefinansuoja šių reisų dėl irakiečių repatriacijos. Dabartinės pastangos organizuoti repatriaciją yra organizuojamos Irako valdžios.

Irako kurdų televizija NRT antradienį pranešė, kad Baltarusijoje buvo sulaikyta viena jos žurnalistė. „NRT reporterę Zhyan Ali baltarusių teisėsaugininkai suėmė lapkričio 23 dieną Minsko nacionaliniame oro uoste. Iš jos buvo konfiskuota jos visa žurnalistinė įranga“, – sakoma televizijos paskelbtame pranešime. Jame nurodoma, kad Zh. Ali bandė patekti į Baltarusijos ir Lenkijos pasienį, kad nušviestų migracijos krizę.

A. Merkel bandymas derėtis su Baltarusijos diktatoriumi sprendžiant migracijos krizę kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad „niekas nenori pasiimti 2 tūkst. migrantų“, todėl jis pareikalaus iš Vokietijos, kad ji imtųsi veiksmų. Įsileidęs į savo valstybę tūkstančius migrantų A. Lukašenka dabar piktinasi, kad „niekas iš žadėtos kontaktinės grupės asmenų taip ir nesusisiekė dėl tų 2 tūkst.

Lenkija penktadienį pranešė, kad šimtai migrantų vėl bandė prasiveržti per sieną iš Baltarusijos, šios šalies autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pripažinus, kad „visiškai įmanoma“, jog jo pajėgos padėjo migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną, tačiau paneigus, kad jis juos kvietė.

Europos Sąjunga (ES) turi išlikti vieninga ir nenuolaidžiauti Minsko režimui, sako premjerė Ingrida Šimonytė, penktadienį su Graikijos kolega aptarusi padėtį pasienyje. Kaip pranešė Vyriausybė, telefonu su Graikijos premjeru Kiriaku Micotakiu kalbėjusi I. Šimonytė padėkojo jam už Graikijos dėmesį, solidarumą ir praktinę pagalbą Lietuvai, patiriančiai Baltarusijos režimo hibridinę ataką.

Grįžusi į Iraką pirmoji migrantų grupė vietos žiniasklaidai papasakojo, kaip su jais buvo elgiamasi pasienyje. Žmonės skundėsi buvę apgauti tarpininkų, nežmonišku lenkų ir baltarusių pareigūnų elgesiu. „Sky News“ reportaže kalbinti migrantai skundėsi, kad buvo apgauti kelionę jiems siūliusių tarpininkų: viena moteris pasakojo, kad su šeima pasienyje praleido 20 dienų, tačiau jai taip ir nepavyko patekti į ES, o pati avantiūra jiems kainavo 25 tūkst. dolerių.

Praėjus pusmečiui po to, kai Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino Europai sukelti migrantų krizę, ratas apsisuko ir dabar jau Baltarusija atsiduria krizėje, teigia apžvalgininkai. Tūkstančiai migrantų įstrigo pačioje Baltarusijoje, o Minsko planai „tvindyti“ ES pabėgėliais kol kas neduoda rezultatų.