mindaugas lingė

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako nematantis didelio bandymų įvairiais būdais apeiti Vakarų sankcijas augimo, tačiau jie jau yra kasdienybė, nors situacija, anot jo, ir valdoma.

Opozicijai siūlant dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad tokia iniciatyva priešina visuomenę. „Pats procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas nėra dar sumedžiota ir ko dar neturime.

Finansų ministerijos pasiūlytiems mokesčių pakeitimams bene garsiausiai priešinasi savarankiškai dirbantys asmenys. Tarp tokių yra nemažai teisininkų, draudimo brokerių, reklamos agentūrų darbuotojų. Dalies šių specialistų pajamos kelia daug klausimų. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje dėmesį į tai atkreipė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įkando Nausėdai. Anot jo prezidentas, sakydamas, kad dalies darbuotojų apmokestinimas yra neteisingas, prieštarauja pats sau. „Individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas, man atrodo, neteisingas“. Einant tretiesiems gerovės valstybės metams, komentuodamas pateiktą mokesčių pertvarką šį vakarą (kovo 22 d. – aut. past.) pareiškė Prezidentas. Neteisingu jis pavadinio siekius įvesti 20 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Finansų ministerijos paskelbta mokesčių pertvarka Seimo posėdžių salę gali pasiekti kiek pakitusi. „Seimą gali pasiekti jau šiek kiek kitoks modelis, svarbiausia, kad būtų subalansuota (...)“, – Seime žurnalistams antradienį teigė M. Lingė.   Pasak jo, pokyčių gali atsirasti paketą derinant su visuomene ir verslu.

Praėję metai Lietuvos bankams buvo rekordiniai. Du iš trijų didžiųjų komercinių bankų susižėrė daugiau nei 60-čia procentų didesnius pelnus. Ir tai dar ne pabaiga – skaičiuojama, kad šiemet bankų pelnas gali pasiekti ir milijardą. Kai kurie politikai sako, kad bankai, kurie taip pralobo tiesiog palankiai susiklosčius aplinkybėms, turėtų pelnu pasidalyti ir siūlo kone dvigubai didinti jų pelno mokestį.

Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad tai prieštarautų Konstitucijai ir turėtų neigiamų pasekmių rinkai. Anot Mindaugo Lingės, šie papildomi pinigai turi būti skirti ne „pravalgymui“, o krašto apsaugai ir valstybės saugumui.

Lietuvos banko tyrimui, neradusiam prekybininkų ir perdirbėjų kaltės dėl rekordinių maisto kainų – naujos kritikos strėlės. Jį peikia žemės ūkio ministras, o Seimo nariai reikalauja tyrimą pildyti naujais duomenimis. Tuo metu konservatorius Kupčinskas didžiuosius prekybininkus užsimojo paauklėti uždrausdamas jiems dirbti sekmadieniais ir per šventes.

Per pastaruosius metus maistas mūsų šalyje brango bene sparčiausiai visoje Europoje. Lietuvos bankas neseniai paskelbė, kad daugiausia įtakos tam turėjo energijos kainų šokas, išaugusios žemės ūkio produktų kainos ir kitos padidėjusios sąnaudos, bet jokių anomalijų nepastebėjo. Konkurencijos taryba irgi nemato reikšmingų pokyčių mažmeninės prekybos tinklų pelningumo ar koncentracijos rodikliuose, todėl daro išvadą, kad iš esmės viskas yra neblogai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones.

Augant būsto paskolų palūkanoms jas kompensuoti gyventojams, negalintiems susimokėti didesnių įmokų, būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Anot  Mindaugo Lingės, bankai privalo įvertinti tokias rizikas. Anot jo, nepakankamai įvertinta rizika būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai negalėtų grąžinti būsto paskolų.

Ar jaunos šeimos turėtų gauti valstybės paskatą įsigyti pirmąjį būstą ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su socialdemokratu Gintautu Palucku ir konservatoriumi Mindaugu Linge. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimo Antikorupcijos komisijos akys nukrypo į verslininkus, kurie gauna piniginę naudą iš milijoninių Taivano investicijų Lietuvoje. Parlamentarams kyla klausimų, kodėl pinigus gavusių įmonių akcininkai anksčiau tūkstančiais eurų rėmė valdančiuosius rinkimuose ir ar tai nėra politikų atsidėkojimas.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad valdančiųjų žadamą mokesčių reformą gali pristabdyti po savivaldos rinkimų 2023-ųjų kovą Seime galinti pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos pusiausvyra, jeigu kai kurie parlamentarai būtų išrinkti merais  ar tarybų nariais. Šį aspektą jis kol kas mato vieninteliu pertvarkos stabdžiu.

Užverti duris ir ant jų pakabinti spyną – toks likimas šiemet ištiko kai kurias įmones. Šiemet pradėtų bankrotų pusantro karto daugiau nei pernai. Tokio likimo bijo dar gyvi, bet ant plauko kabantys verslai ir kaltina vyriausybę, kuri esą pagalbos rankos verslininkams ištiesti nenori. Politikai atkerta, kad situacija yra geresnė nei buvo tikėtasi, o ekspertai antrina, kad verslai nėra socialiai išlaikytini objektai ir turi suktis, kaip išmano.

Dar viena papildomo laisvadienio darbuotojams idėja skinasi kelią Seime. Socialdemokratės Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė nori įpareigoti darbdavius kartą per metus leisti darbuotojui pasiimti laisvą dieną ir pagal prevencijos programas pasitikrinti sveikatą. O už tą laisvą dieną darbdavys turės ir sumokėti. Žmonės tokia idėja džiaugiasi – mat sveikatos pasitikrinti ir išbėgti iš darbo neturi kada. Tiesa, tokį socdemių siūlymą kritikuoja kai kurie konservatoriai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku paskirtas konservatorius Mindaugas Lingė, Socialinių reikalų ir darbo – jo frakcijos kolega Justas Džiugelis. Antradienį už šiuos paskyrimus balsavo 75 parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė 44. Anksčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovavęs M. Lingė BFK pirmininku paskirtas vietoj Mykolo Majausko, prieš porą savaičių atsistatydinusio iš pareigų po pašalinimo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Konservatorius Mindaugas Lingė išrinktas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku.   Kad M. Lingė vadovautų komitetui, pirmadienį komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.  Dėl jo paskyrimo BFK pirmininku šią savaitę dar balsuos Seimas. Pirmininko postą jis perims iš Mykolo Majausko, atsistatydinusio iš pareigų po pašalinimo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.

Kai kuriems politikams raginant Vyriausybę išsiaiškinti aukštų maisto kainų priežastis, į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovus siūlomas Mindaugas Lingė sako, kad nepriklausomas institucijų tyrimas visuomenei galėtų suteikti daugiau aiškumo.  „Gera girdėti, kada kalbama, kad, matyt, turėtume nepriklausomą tyrimą, institucijų tyrimą, kompetentingų institucijų tyrimą. Atsirandant kuo daugiau informacijos, aiškinimo visuomenei, čia būtų tik pridėtinė vertė.

Antradienį paaiškėjo, kas galėtų užimti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko vietą. Į šias pareigas konservatoriai siūlo šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) vadovaujantį Seimo narį Mindaugą Lingę. Pats parlamentaras, kalbėdamas apie savo kandidatūrą į BFK pirmininkus teigia, kad tai nėra pareigos, kurių jis siekė ar kurias projektavo.  M. Lingė sako vertinantis frakcijos pasitikėjimą. „Tai nėra pareigos, kurių siekiau ar kurias projektavau.

Valdantieji konservatoriai į Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komiteto vadovus siūlo šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) vadovaujantį Mindaugą Lingę. Tuo metu M. Lingę pakeisti SRDK vadovo poste siūlomas Justas Džiugelis, kandidatūras antradienį per frakcijos posėdį pristatė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas, kuris yra tarsi partijos aukščiausiasis teismas, pirmadienį nusprendė pašalinti iš partijos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską ir įspėti Seimo frakcijos narį Mindaugą Skritulską. Abu šie politikai nepakluso prezidiumo sprendimui palaikyti tik Vyriausybės pasiūlytą biudžetą ir nepritarti jokiems šalutiniams pasiūlymams.

Už nepaklusnumą iš konservatorių partijos išmestas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sulaukė prezidento Gitano Nausėdos užtarimo. Šalies vadovas konservatorius kaltina volu pervažiavus per Majauską. Opozicija taip pat jau rezga Majauskui gelbėjimo planą, reikalaudama slapto Seimo balsavimo dėl išlikimo komiteto pirmininko poste. Tačiau konservatoriai ragina prezidentą nesikišti į partijos reikalus, o Majauską grasina išmesti ir iš frakcijos, ir iš komiteto.

Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame numatyta, kad vaiko pinigai augs iki 87,75 eurų. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pagal minimalius vartojimo poreikius, ši suma turėtų didėti iki 100 eurų, o dabartinė valdžia „nemyli vaikų“. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L...

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatytos ir augančios pensijos, ir didėjantys vaiko pinigai. Bet ar rekordiškai augant kainoms, pakankamai auga pensijos ir išmokos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.

Jei Seimas, o ir patys rinkėjai, nemato reikalo miestų merams kelti algų, tegul leidžia jiems užsidirbti papildomai. Tokią idėją kelia Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, esą miestų vadovai galėtų „prisidurti“ savaitgaliais ar po darbo. Kaip ir Seimo nariai bei ministrai, merai skundžiasi, kad du tūkstančius eurų į rankas viršijančios algos neadekvačios ir nevilioja gabių žmonių į savivaldą. Tačiau daliai merų tokie užmojai tik kelia juoką.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad pasitikėjimas energetikos ministru Dainiumi Kreiviu priklausys nuo to, kaip ministrui seksis įgyvendinti jam paskirtas užduotis. Reaguodamas į tai konservatorius Mindaugas Lingė pareiškė, kad tokiais žodžiais G. Nausėda saugosi nuo artėjančios asmeninės atsakomybės. „Artėja Lietuvai viena svarbiausių Europos Vadovų taryba, kurioje Lietuvai atstovaus G. Nausėda, bet matome kaip jau permetinėjamos atsakomybės“, – pastebi jis.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atkirto socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei. Ji penktadienį pareiškė, kad Rinkos priežiūros tarnybos turėtų aiškintis, ar nėra kartelinių susitarimų tarp prekybininkų dėl kainų kilimo, paskatinusį infliacijos augimą.

Seime pakvipo susitaikymo nuotaikomis. Po derybų pas prezidentą Nausėdą ir dar vieno bendro susitikimo opozicija rytoj žada grįžti į bendrą salę, jei valdantieji laikysis pažado iškart svarstyti antiinfliacinius projektus – mažinti akcizus degalams, didinti pensijas. Visgi be dramų politikai neapsieina ir toliau. Pas prezidentą neatėjo Liberalų sąjūdžio vadai, kaltina Nausėdą, esą jis tik nori prisiimti taikdario laurus. Užtat pasirodė valstiečių vadas Karbauskis.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Greitu metu Lietuvoje, o jei tiksliau – pajūrio krašte, galime turėti didelę problemą. Gali nelikti, kur apgyvendinti tūkstančius būsto virš galvos neturinčių ukrainiečių, nes kurortinių vietų būstų savininkai nebenori jiems už dyką suteikti savo nekilnojamojo turto.

Socialiniuose tinkluose mirga lietuvių skelbimai, kuriuose ieškoma darbo priimtiems gyventi ukrainiečiams. Tačiau daugelis gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus, o dalis darbdavių į nuo karo bėgančius žmones žiūri kaip į pigesnę darbo jėgą. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų parengtas reportažas. Per savaitgalį oficialiai registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius perkopė 50 tūkstančių žmonių ribą. Tai visas Alytaus dydžio miestas.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybės darbu. Esą ši, abejingai atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, nesiima jokių kitų sprendimų. Tiesa, valdantieji jau kovoja su skaudžiai per žmonių pinigines kirtusiu šildymo sezonu, taikydami kompensacijas. Tačiau Seimo narys Algirdas Sysas sako, kad pagrindinis tikslas turėtų būti ne taikyti išskirtines lengvatas, o didinti žmonių pajamas.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Seimui pateikė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Prezidento siūlymus mažinti infliacijos pasekmes valdantieji kritikuoja, o ir patys projektai dar negreitai pasieks Seimo salę – idėjos kitą savaitę šaukti neeilinę Seimo sesiją galiausiai atsisakyta.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems. Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Naujoji Sauliaus Skvernelio į priekį vedama frakcija politikams kelia skirtingus jausmus. Jei valstiečiai buvusių bendražygių sprendimą palydi aštriais epitetais ar pasitelkia palyginimus su Judo išdavyste, valdančiųjų atstovai santūriai sveikina naująją frakciją ir pripažįsta, kad su ja kalbėtis turėtų būti paprasčiau nei su Ramūnu Karbauskiu ir ištikimiausiais jam valstiečiais.

Jau pirmąją Seimo rudens sesijos dieną rugsėjį Seimo narys Tomas Tomilinas žada į plenarinių posėdžių salę grąžinti vadinamųjų „skiepadienių“ idėją. Seimo nario neįtikina Vyriausybės argumentas, kad laisvadieniai už skiepus nuo COVID-19 būtų per brangūs ir aktualūs ne visiems. Tuo metu valdantieji į šią idėją žiūri skeptiškai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario T. Tomilino inicijuota „skiepadienių“ idėja Seime skintis kelią pradėjo dar balandžio pabaigoje.

Birželio 15–18 dienomis vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvius pasveikimo Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis. Dėl šio kreipimosi pasigirdo įvairių pastabų ir kritikos, tačiau tai ne vienintelė prezidentūros klaida, susijusi su šeimos gynėjų mitingu, teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Mindaugas Lingė ir politologas Mindaugas Jurkynas.

Iki šių metų pabaigos apie 25 mln. eurų siūloma investuoti į niekada nedirbusių ir neregistruotų bedarbiais gyventojų, kurie dėl koronaviruso krizės gavo darbo paieškos išmokas, įtraukimą į darbo rinką. Šie žmonės būtų įtraukti į tą pačią grupę, kurioje yra ir piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų asmenys, vyresni kaip 40 metų gyventojai, prekybos žmonėmis aukos, priklausomi nuo narkotinių, pabėgėliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Seimas nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta per ketverius metus grąžinti gyventojams likusius 90 mln. eurų nekompensuotų per 2009 metų krizę sumažintų įvairių pensijų, kompensacijų, rentų ir kitų išmokų.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti valstietės Laimos Nagienės teikto projekto: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 29 parlamentarai. Tada 62 balsais prieš 57 iniciatyva iš viso buvo atmesta. L. Nagienė 2022 metais siūlė kompensuoti 10 proc.

Europos Komisija Lietuvai rekomendavo iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72 metų. Ekspertai teigia, kad darbo rinkoje ir ekonomikoje vyksta kardinalūs pokyčiai, tad iššūkių kyla ne tik dėl darbingo amžiaus ilginimo, bet ir dėl to, kad daugiau nei pusė dabartinių darbuotojų ateityje privalės keisti profesiją.

Seime – idėja naujagimių tėvams. Grupė socialdemokratų siūlo mokesčių lengvatą tėvams tais metais, kai jiems gimsta bent vienas vaikas. Seimo narių skaičiavimu, jei gimus vaikui vienam iš tėvų būtų neapmokestinama 10 tūkst. eurų jo pajamų, šeima per metus galėtų susigrąžinti iki 2 tūkst. eurų po pajamų deklaravimo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo mokestinę lengvatą naujagimių tėvams.

Europos Komisija pateikė Lietuvai rekomendacijas ilginti darbingą amžių iki 72 metų. Visgi tai sulaukė dalies visuomenės pasipiktinimo, nes vidutinis Lietuvos vyras gyvena iki 71 metų, tad pensijos jis taip ir nesulauktų.