mindaugas lingė

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos vadovė įspėja, kad dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pabrangusio maitinimo  mokyklose  nebeįperka vis daugiau tėvų.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Grupei Seimo narių siūlant dar labiau sugriežtinti lošimų verslą, vienas iniciatorių – Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad politikų susitelkimas priimant sprendimus dėl šio verslo suvaržymo yra labai svarbus.   „Susitelkimas politikų artėjant šios sesijos sprendimams yra labai svarbus. Kad mes vienodintume požiūrį ir supratimą“, – pirmadienį Seime vykstančioje diskusijoje dėl azartinių lošimų reguliavimo teigė M. Lingė.

Kavinės ir restoranai grasina masiniais bankrotais, o mokyklose ir darželiuose vaikai esą turės mokėti kur kas brangiau už maitinimą – pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio lengvatai maitinimo įstaigoms ir mokesčiui pakilus iki 21 proc. vietoje buvusių 9-ių, maitinimo įstaigos jau kelia kainas. Už maistą plačiau atverti pinigines teks ir moksleivių, ir darželinukų tėvams. Ugdymo įstaigų maisto gamintojai tvirtina neturintys kitos išeities – tik kelti kainas.

Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.

Antradienį Seime buvo numatyta pateikti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko prašymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės inicijuoto projekto svarstymas atidėtas iki kito posėdžio. „Per šį laikotarpį girdėjome daug išsakytų norų, kad azartinių lošimų problematiką spręstume iš esmės.

Siūlymų nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nereikėtų ilgai laukti priimant sprendimus. Pasak jo, dabartinė sistema ir reklamos sklaida daro žalą žmonėms, priklausomiems nuo lošimų, ir neskatina jų sveikti.  „Reklama ir dabar yra draudžiama, tik įstatyme palikta išimtis, kuri leidžia informuoti. Tai visa tai, kas vadinasi informuoti, turime apie 12-13 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikina, kad prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie savo siūlymą iš pensijų kaupimo fondų vieną kartą išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, meluoja. Pasak jo, šalies vadovo siūlyme nebuvo užsiminta apie išimtinius atvejus. „Tenka tik konstatuoti, kad jis (G. Nausėda – ELTA) meluoja.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikina, kad Konstitucinio teismo (KT) sprendimas dėl Pensijų kaupimo įstatymo įneša aiškumą. Pasak jo, įstatymo reguliavimas turės būti keičiamas, tačiau dar reikia įsigilinti į KT vertinimą bei koncentruotis į apibrėžimą, kas būtų laikytina svarbiomis aplinkybėmis norint išsiimti sukauptas lėšas. „Gerai, kad turime tam tikrą aiškumą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pasidalino planu, kurį įvykdžius būtų galima mažinti probleminį lošimą. Tarp jo įvardijamų siūlymų, numatoma galimybė neleisti lošti asmenims, turintiems neišsimokėtų greitųjų vartojimo kreditų. „Papildomi siūlymai svarstymams: (...) neleisti lošti asmenims, turintiems neišsimokėtų greitųjų vartojimo kreditus. Stiprinant kontrolę, įteisinti slaptą lošėją. Tas pats principas, kaip vaistinėse – slaptas pirkėjas.

Seimo narys Mindaugas Lingė paaiškino, kur išleidžia savo parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Jis paaiškino, kam jam reikalingi du išmanieji telefonai ir kodėl išleidžia tūkstantines sumas kurui bei automobilio remontui. Apie tai jis antradienį paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. Mindaugas Lingė paskelbė savo išlaidas M. Lingė nurodo, kad nusprendė nelaukti, kol kils klausimai dėl jo išleidžiamų lėšų.

Seimui pirmadienį pradedant kelias dienas truksiančią neeilinę sesiją, skirtą spręsti sausio pabaigoje Lietuvoje protestavusių žemdirbių reikalavimus, konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nuo šių metų itin pakeltą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą būtų galima kompensuoti 2025-aisiais pusei metų atidedant mokestį dėl išmetamo anglies dioksido (CO2). „Kadangi pats įsigaliojimas yra nuo 2025-ųjų, tai nėra šiuo metu degantis klausimas, bet komp...

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.   „Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.   „Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Atsakingo lošimo gaires, kurios dabar lošimo verslui yra tik rekomendacinės, bus siūloma  perkelti į įstatymą, sako Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) atstovė. Pasak Ingridos Žaldarienės, naujos taisyklės įmonėms būtų privalomos, o už pažeidimus būtų numatytos sankcijos.

Artėjant politinių kampanijų registravimo pabaigai, pasiskelbę kandidatai į prezidentus ir toliau renka aukas. Kol kas pilniausia sąskaita ir toliau gali džiaugtis valstiečių kandidatas Aurelijus Veryga. Savo ruožtu kol kas nė euro paramos negavęs Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis tikina, kad jo vadovaujama politinė jėga taupys Seimo rinkimams, tad prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimams skirs mažiau finansų.

Valdančiojoje koalicijoje kyla nesutarimų dėl parlamente svarstomo Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto. Praeitų metų pabaigoje Seime buvo pritarta Finansų ministerijos projekto korekcijomis ir naujoje redakcijoje numatyti privalomi Lietuvos turto ir verslo vertintojų rūmai, kurių būtų reguliuojama įstatymu. Pagrindiniai šio siūlymo autoriai yra valdantieji – Eugenijus Gentvilas, Kazys Starkevičius.

 Vyriausybei ruošiantis 2025 metais atsisakyti privalomo turto vertinimo licencijavimo, šią funkciją turėtų perimti naujai steigiama Jungtinė vertintojų asociacija. Tačiau verslo atstovai abejoja, ar tokią organizaciją įmanoma sukurti.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pataisoms.

Seimui antradienį planuojant pradėti 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą, jo korekcijoms daug laisvės nėra, sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Anot jo, pasiūlymus varžo numatomas biudžeto deficitas, pasiekęs 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį vėl svarstys 2024 metų valstybės biudžeto projektą ir siūlymus jame numatyti papildomų lėšų įvairioms sritims.   Antrą kartą komitetas dokumentą svarstys, nes „darbiečių“ siūlymu Seimas antradienį nepradėjo biudžeto projekto pirmojo svarstymo – Andrius Mazuronis pareiškė, kad BFK, vertindamas komitetų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, reikalaujantį apsvarstyti visus siūlymus ir priimti dėl jų sprendimus.

Jei Seimas nuo sausio panaikins PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, patiekalai brangs net iki penktadalio. Taip grasina restoranai, o opozicija siūlo lengvatą vėl pratęsti, šįkart – trejiems metams. Valdantieji apie tai nenori nė girdėti ir siūlymus vadina lobistų desperacija, esą restoranai nori privilegijų.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad opozicija naudojasi procedūrinėmis galimybėms. „Panašu, kad įvertinę ir tą situaciją salėje, kur trūko šiandien ir balsų iš daugumos, tai, matyt, yra jų tokia teisė ir galimybė“, – žurnalistams Seime sakė M. Lingė.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlymus įvertino ir valdančiųjų balsais nusprendė perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui.   „Mūsų siūlymas yra, kad Vyriausybė įsiklausytų ir apsvarstytų. (...) Drąsos mes turime, tik pinigų nelabai“, – teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Du su puse tūkstančio žmonių ketvirtadienį po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė piktinasi diskusijomis dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Anot jos, kai kurie politikai sprendžiant šį klausimą elgiasi nesąžiningai su rinkėjais, o visuomenę įaudrinusios diskusijos, jos įsitikinimu, iš viso buvo galima išvengti.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Valdantiesiems trečiadienį pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą, viena pasiūlymo autorių finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad esminis mokesčio karkasas ir logika išlieka, tačiau yra papildomų saugiklių, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei pasiūlius parlamente svarstomo nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelio korekcijas, tarp jų ir nedidelį tarifą pagrindiniam būstui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai nekeičia pataisų „bazinio varianto“.  „Laisvės partija visada nuosekliai nepalaikė nekilnojamo turto mokesčio, mūsų programoje jo nėra, koalicijos programoje jo nėra.

Konservatoriai finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pagrindiniam gyvenamajam būstui siūlo taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Politikas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas. Tačiau šalies premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos esą yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas numatant konkretesnius intervalus gyvenamosios ir kitos paskirties būstui. Visgi jis nėra tikras, ar šį mokestį pavyks priimti šiemet.  „Galėtumėme įnešti daugiau aiškumo tam tikroms gradacijoms. Tai, kas dabar labai platu, suskaidyti dalimis.

Valdančiosios koalicijos narei Laisvės frakcijai Seime siūlant neapmokestinti žmonių pagrindinio būsto, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė įspėja, kad tokia tvarka būtų naudinga brangaus turto savininkams.  „Siūlymas paneigtų pertvarkos esmę ir prasmę: didžiausią naudą gautų turtingiausieji ir brangiausio turto savininkai, kurie už tokį būstą nemokėtų nieko“, – BNS sakė M. Lingė.

Seimo Ekonomikos komitetui antradienį pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, jog taip bandoma atimti lėšas iš prioritetinių valstybės sričių, pavyzdžiui, švietimo, gynybos, gyventojų pajamų didinimo.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. Tarptautinės institucijos jau ne vienerius metus kartoja, kad Lietuvai būtina įsivesti visuotinį tokio tipo mokestį. Naujo modelio šalininkai teigia, kad taip bus sunešami šimtai milijonų į savivaldybių biudžetus, kurie galės būti leidžiami keliams tiesti, mokykloms renovuoti. Kritikai atšauna, kad mokestis palies daug didesnę dalį gyventojų, o daliai jų tai gali tapti nepakeliama našta.

Beveik 30 Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), ginčydama Vyrausybės nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, trečiadienį feisbuke pranešė konservatorius Mindaugas Lingė. „Kinijos interesų lobizmas kai kam Seime svarbiau už šalies nacionalinį saugumą.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus.  Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės pasiūlymui, kuris kiek skiriasi nuo Vyriausybė projekto.  Pagal M. Lingės pasiūlymą savivaldybės galėtų pačios nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio tarifus, jų „žirklės“ būtų nuo 0,05 proc.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai trečiadienį apsispręs dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifo nuo 2025 metų. Komitetai balsuos dėl Vyriausybės teikiamo varianto ir parlamentarų siūlymų.  „Bus Seimui išvada, kaip dėl tų pasiūlymų“, – BNS teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Seime projektas bus svarstomas kitą antradienį, o tada liks vienas balsavimas iki priėmimo.

Seimo biudžetų ir finansų komitetas siūlo savivaldybėms pačioms nustatyti nekilnojamojo turto apmokestinimo tarifus. Surinkti pinigai liktų savivaldybėse, jos galėtų lėšas skirti savo nuožiūra. Nors šį sprendimą palaiko Savivaldybių asociacija, merų nuomonės išsiskyrė.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius tvirtina, kad parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės siūlomas nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo modelis yra geresnis nei Vyriausybės projekte. Pasak jo, M. Lingės registruotas projektas labiau atitinka horizontalaus ir vertikalaus teisingumo principą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinės taryboje nutarus neskubėti mokesčių reformos Seime tvirtinti šiais metais, įstatymų pataisų svarstymas nestos, tik vyks lėčiau, o pirmenybė ir dagiau dėmesio bus teikiama nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkai.    „Judėsime nebe tokiu tempu, kokį buvome suplanavę ir kokio reikėtų. Bet pats procesas nestos.

Artėjant rudens politiniam sezonui Seime kyla vis karštesnės diskusijos dėl mokesčių reformos. Daugiau kaip pusšimtis verslo organizacijų siūlomai mokesčių reformai nepritaria. Daug priekaištų reformai žeria ir konservatorių koalicijos partneriai. Tačiau Lietuvos bankas vyriausybės siūlomas priemones iš esmės vertina pozityviai, tik ragina keisti nekilnojamojo turto apmokestinimo projektą.

Migracijos departamento pareigūnams susiduriant su dideliu krūviu ir mažomis algomis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako didinanti užmokesčio fondą ir žada siūlyti papildomą finansavimą įstaigai kitąmet. Šią savaitę išplatintame profesinės sąjungos „Solidarumas“ pranešime nurodoma, kad nesprendžiant darbuotojų algų didinimo ir jų trūkumo pašalinimo klausimų, rudenį gali prasidėti masinis darbuotojų išėjimas, „kuris paralyžiuotų Migracijos departamento veiklą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad antroji pensijų pakopa yra pensijų kaupimo sistemos dalis, todėl ji turėtų išlikti. Visgi jis pripažįsta, kad pokyčių gali būti, priklausomai nuo to, ką išaiškins Konstitucinis Teismas – jo pozicijos prašo dalis Seimo narių iš opozicijos. „Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu.

Seimo opozicijai siūlant iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams pratęsti neribotam laikui, Biudžeto ir finansų komiteto vadovas sako, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo laikiną lengvatą paversti „amžina privilegija“.     Pasak Mindaugo Lingės, dėl tokios lengvatos biudžeto netekimai siekia apie 119 mln. eurų per metus, o lengvatos naudą gauna didžiausios maitinimo įstaigos.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Vyriausybę purtant korupcijos skandalui, prezidentas Nausėda peikia ir Vyriausybės parengtą mokesčių reformą. Šalies vadovas pasisako prieš mokesčių kėlimą, ypač vidurinei klasei, ir siūlo lengvatas verslui išgyventi recesiją. Prezidento poziciją remia ir didelė dalis opozicijos. Verslas reikalauja mokesčių reformą išvis atidėti. Tačiau valdančiųjų atstovai gąsdina, kad tuomet gali pritrūkti pinigų finansuoti viešąsias paslaugas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį analizuos šalies verslo skolinimosi tendencijas, aiškinsis ir situaciją atskiruose sektoriuose.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuojama aptarti informaciją apie alternatyvius finansavimo būdus ir galimybes.  Pasak jo, daugiau dėmesio bus skiriama aiškinantis jauno ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonių skolinimąsi, kai kredituoti atsisako bankai.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) taryba šeštadienį patvirtino parlamentarą Mindaugą Lingę kitais metais vyksiančių prezidento ir Europos Parlamento rinkimų štabo vadovu. „Mūsų, TS-LKD, bendruomenė savo pavyzdžiu rodo, kad turime daug potencialo ir mūsų balsas girdimas. Todėl pradedame rimtai ruoštis rinkimams, kurie ypatingai svarbūs Lietuvos likimui, kad Lietuvos saugumo interesai būtų ginami stipriau ir atsakingiau“, – partijos pranešime cituojamas M. Lingė.