mindaugas leika

Atsigaunant vidaus vartojimui ir investicijoms Lietuvos bankas prognozuoja spartesnę ekonomikos plėtrą. Pagal naujausias Lietuvos banko valdybos patvirtintas prognozes, šalies realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 6,2 proc. (š. m. gegužės mėnesį prognozuota 5,6 proc.), o 2012 m. ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista - 4,8 proc. „Pirmą kartą per daugiau kaip porą metų realusis Lietuvos BVP auga dėl atsigaunančio vartojimo ir investicijų.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi paskirtas 31 metų Mindaugas Leika, pastaruoju metu vadovavęs to paties departamento Finansinio stabilumo skyriui. Lietuvos banke M. Leika pradėjo dirbti 2004 m. gruodį tuometinio Pinigų politikos departamento (vėliau jis buvo pertvarkytas į Ekonomikos departamentą) Pinigų politikos priemonių skyriaus ekonomistu, 2005 m. gegužę tapo Finansinio stabilumo skyriaus viršininku. M. Leika gimęs 1979 m. Vilniuje.

Šalies bankai tikisi spartaus skolinimosi paklausos augimo, o įmonės didžiąją dalį veiklos išlaidų toliau ketina finansuoti vidiniais ištekliais. Atotrūkį tarp bankų ir įmonių prognozuojamos skolinimosi paklausos atskleidė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atliktų naujausių bankų ir įmonių apklausų rezultatai Apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį bankai pirmą kartą nuo 2006 metų pradžios sušvelnino skolinimo sąlygas.

Nekilnojamojo turto bendrovės sako, kad jau keletą mėnesių bankai užsukę būsto paskolų kranelius gyventojams. Ir jei artimiausią pusmetį jie nebus atsukti, net ir didžiausi būstų statytojai ir pardavėjai gali bankrutuoti, praneša LTV „Šiandien“. Anot nekilnojamojo turto pardavėjų, kitąmet pasistatyti namą gali kainuoti penktadaliu pigiau, dar pigiau – maždaug trečdaliu – gali pavykti įsigyti butą, o žemės sklypą – net perpus mažesne kaina.

Centrinis šalies bankas dar vasarą numatė galimybę, kad vienam Lietuvoje veikiančiam komerciniam bankui gali prireikti neatidėliotino finansavimo. Kitaip tariant, gelbėjimo nuo bankroto, rašo „Respublika“. Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika, birželį paskelbtos Finansinio stabilumo apžvalgos autorius, patvirtina, kad vieno banko kracho tikimybė egzistuoja. Tuo tarpu bankai vienas po kito pumpuoja pinigus į savo kapitalą.

Svajones įsigyti naują butą ar namą, pakeisti savo automobilį naujesniu ar atostogas su visa šeima prie jūros šiltuose kraštuose gali tekti atidėti porai metų, nes visą pasaulį ėmė kaustyti sąstingis. Ekonomistai sako, kad aukštyn ir žemyn banguojanti ekonomika neria žemyn, tačiau guodžia, kad po 2-3 metų sugrįš geri laikai.

Lietuvos bankas tvirtina, kad bankų griūtis Jungtinėse Valstijose mūsų šalies paliesti neturėtų. Esą Lietuvoje dominuojantys Skandinavijos bankai su krizės purtoma rinka turi labai mažai bendro. Centrinio šalies banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika „Respublikai“ teigė, esą Lietuvos bankų sistemai dar toloka iki vakarietiško modelio. Nors keista, būtent tai turėtų šaliai padėti išvengti smūgio, dar labiau braškant JAV finansų sektoriui.

Dėl Lietuvos finansų stabilumo kol kas nerimauti nebūtina, tačiau dabartinė nekilnojamojo turto sektoriaus padėtis leidžia kalbėti apie bankų sistemos riziką. Lietuvos finansų sistema stabili, teigia Lietuvos bankas naujoje Finansinio stabilumo 2008 m. apžvalgoje. Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvos finansų sistema ir jos reikšmingiausia dalis - bankų sistema - vertintina kaip stabili ir pajėgi atlaikyti vidaus ir išorės šokus.

Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 10,3 proc. Lietuvos namų ūkių. Didžiausia dalis namų ūkių, paėmusių paskolą būstui įsigyti, gyvena Vilniuje - 50 proc., 11 proc. - Kaune, 11 proc. - Klaipėdoje, 23 proc. - kituose miestuose ir tik 4 proc. - kaime. Namų ūkių, paėmusių paskolas būstui įsigyti, pajamos buvo dvigubai didesnės už vidutinį Lietuvos namų ūkių pajamų lygį.

Ekspertams kelia šypseną politikų argumentai, kad dabar itin palankus metas didinti pelno mokestį įmonėms dėl pastaraisiais metais esą pasakiškai augusių jų pelnų. Anot ekonomistų, iš tiesų beveik pusė statistikos lentelėse matomo pernykščio pelno yra „popierinis“, atsiradęs dėl nekilnojamojo turto perkainavimo, praneša „Panorama“. Tačiau didesnio pelno mokesčio šalininkai tikina, kad verslui atėjo laikas būti dosnesniam.

Kai kurių ūkio sektorių augimas dėl pasikeitusių vartotojų lūkesčių ir išaugusių gamtinių išteklių kainų šiais metais gali sulėtėti, tačiau sparčios ekonomikos plėtros vis dar tikimasi.Tikėtina, kad šiais metais ekonomikos augimą skatins į vidaus rinką orientuoti sektoriai, tokie kaip žemės ūkis, statyba bei besiplečianti pramonė – prognozuoja Ūkio ministerija.„DnB Nord“ vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka pastebi, kad rinkos konjunktūra itin palanki žemės ūkiui.