mindaugas kuklierius

Žemės ūkio ministerijoje netrukus gali būti įkurtas poilsio centras. Toks sumanymas kilo viename pastarųjų ministerijos vadovybės ir profesinės sąjungos atstovų susitikimų, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Profesinės sąjungos atstovų teigimu, laisvalaikio centre galėtų būti ne tik poilsio zona, bet ir patalpos, skirtos žaisti stalo tenisą, biliardą. Viceministras Mindaugas Kuklierius sakė, kad patalpos numatytos nešildomame pusrūsyje, kur dabar stovi keletas senų baldų.

Europos Parlamento (EP) siūlymas sumažinti tiesiogines žemės ūkio išmokas didiesiems ūkiams bei labiau skatinti mažuosius ūkius ir jaunus žemdirbius, darytų menkos įtakos Lietuvai, teigia žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius. „Parlamento pozicija, kad būtų didiesiems ūkiams išmokos apribotos iki 30 proc. nacionalinio vidurkio.

Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paskatinta prekybos tinklo "Iki", pradeda projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ūkininkų produkcijos patekimo į parduotuves procedūras ir užtikrinti sklandų ilgalaikį bendradarbiavimą. Prekybos tinklas "Iki" tikisi, kad, supaprastinus sutartis, sutrumpinus procesus ir teikiant Lietuvos ūkininkams reikalingą informaciją, sutarčių su "Iki Ūkio" tiekėjais skaičius šiemet pasieks šimtą.

(Papildyta 17.20) Darbo partijos kandidatas į žemės ūkio ministrus, konservatorius Mindaugas Kuklierius, ketina sustabdyti savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, tačiau į Darbo partiją stoti neketina, praneša „Delfi.lt“. Savo pasirinkima jis argumentuoja noru padėti smulkiausiems ūkininkams, ginti jų interesus ir išsklaidyti nežinią dėl jų ateities.

Nuo šių metų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ pradėta remti ir visai smulkius šeimų ūkius, kurių žemės ūkio valdos dydis – vos nuo 1 EDV (ekonominio dydžio vienetų). Nuleista paramos kartelė Anksčiau parama pagal programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ buvo skiriama ūkininkams, turintiems valdas nuo 2 iki 3,99 EDV.

Liepos 8-ąją Žemės ūkio ministerijoje, kuri vadovauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (Programa) įgyvendinimui, įvyko posėdis, kuriame svarstyti probleminiai klausimai dėl „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonės pareiškėjų finansavimo galimybių ir dėl priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ tinkamų pareiškėjų rato išplėtimo.

Veterinarijos akademija nusprendė susilieti su Kauno medicinos universitetu, tačiau būgštaujama, ar dėl to nenukentės žemės ūkio specialistų rengimo sistema. Kai Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) ir Kauno medicinos universiteto (KMU) rektoriai, gavę senatų palaiminimą, sukirto rankomis dėl jungimosi, pasigirdo ir kritinių nuomonių.

Pajudėjo valstybės valdymo reforma, kuria ministerijų sekretoriai keičiami politinio pasitikėjimo viceministrais. Vienos ministerijos ją įvykdė nelaukdamos liepos mėnesio, kitos dar trypčioja. Nors įspėjimai dėl atleidimo įteikti visiems ministerijų sekretoriams. Bene lengviausia susirasti viceministrus buvo energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, kuris ministeriją pradėjo kurti nuo nulio. Jais paskirti Romas Švedas ir Henrikas Bernotavičius.

Atpigęs zlotas jau įsisuko beveik į visas lietuviškų produktų rinkas.  Manoma, kad kai kurie sektoriai dėl mokestinės naštos padidėjus prekių savikainai ir dėl valiutų skirtumų jau pakibę ant išnykimo ribos. Dėl mažesnių mokesčių ir kritusio zloto gyventojai aktyviai organizuoja „apsipirkimo ekskursijas“ į kaimynę Lenkiją, o Lietuvos gamintojai yra priversti garsiai kalbėti apie nevienodas konkurencines sąlygas.

Smulkiųjų verslininkų protestus sukėlęs sprendimas turguose įvesti kasos aparatus – atidedamas bent mėnesiui. Po pirmadienį įvykusio Premjero Andriaus Kubiliaus, ūkininkų bei verslininkų susitikimo, šie tvirtina, kad A. Kubilius „už uždarų durų“ patikino, jog kasos aparatų turguose idėjos atsisakoma, tačiau oficialiai sprendimą priims speciali darbo grupė. Pirmųjų darbo grupės išvadų Premjeras tikisi po mėnesio.

Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus patarėjų komandą papildė 39 metų teisininkė Miglė Šarkienė. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) laikinoji Personalo skyriaus vedėja Jūratė Rusteikienė BNS sakė, jog M.Šarkienė naująsias pareigas eina nuo sausio 8 dienos, ji ministrui patarinės teisės klausimais.

Neretai per dieną vos keliasdešimt litų teuždirbantys turgaus prekeiviai apimti panikos. Žemės ūkio ministerija kartu su Finansų ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais pranešė ketinantys nuo vasario 1-osios turgaus prekeivius priversti savo darbo vietose įsirengti kasos aparatus. Vos už trejeto savaičių turinčią įsigalioti naujovę valdininkai grindžia pastangomis sudaryti ūkininkams palankesnes sąlygas parduoti savo produkciją – jiems kasos aparatų nereikės.

Uostamiesčio prekeiviai Žemės ūkio ministerijos idėją sureguliuoti prekybą turguje čia įrengiant kasos aparatus vadina absurdiška. Kalbos apie Žemės ūkio, Finansų ministerijų bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sumanymą įvesti apskaitą turgavietėse uostamiesčio senajame turguje vakar netilo nuo pat ryto.

Buvusi tuometinio Seimo nario, o dabar - žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus padėjėja-sekretorė Vitalija Adomaitienė tapo ministro patarėja. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) laikinoji Personalo skyriaus vedėja Jūratė Rusteikienė BNS teigė, jog V. Adomaitienė naująsias pareigas eina nuo antradienio, tačiau teigė kol kas negalinti pasakyti, kokiais klausimais ji pataria ministrui. ŽŪM pareigūnai aiškino, kad ministro komanda dar formuojama.

Žemės ūkio ministerijoje dirbs du viceministrai - Aušrys Macijauskas ir Mindaugas Kuklierius. Savo komandos narius susitikime su ministerijos darbuotojais trečiadienį pristatė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. M.Kuklierių jis pristatė kaip būsimąjį viceministrą. 40-metis žemės ūkio technologas konservatorius A .Macijauskas turi žemės ūkio kooperatyvą „Mūsų ūkis“, yra Žemės ūkio rūmų prezidiumo narys, yra buvęs Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys.

Kuro kainoms mažėjant ne vienas ima puoselėti viltį, kad pigti pradės ir kitos prekės bei paslaugos, kuo toliau, tuo labiau tuštinančios piniginę. Įvairių ūkio sektorių atstovai, metų pradžioje operatyviai anonsavę greitą kainų kilimą dėl augančių kuro kainų, jų mažėjimo tendencijų dabar skelbti neskuba. „Siūlydami pigiau - neišsilaikytume, siūlydami brangiau - prarastume klientus“, - teigia verslininkai.

Lietuvos parama Gruzijai mūsų šalies įmones stumia į nepavydėtiną padėtį. Nuo maisto prekių importo ribojimo iki dujų „kranelio“ užsukimo - tiek Lietuvai gali kainuoti parama su Rusija konfliktuojančiai Gruzijai. Galimas Rusijos „bausmes“ analizavo šios dienos „Respublika“. Jau ketvirtus metus iš eilės Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 4,121 mlrd.

Nuo praėjusių metų rudens kiaulienos produktų kainos gerokai šoktelėjo, tačiau laukiama dar viena brangimo banga. Mėsos perdirbėjai guodžia, kad šis kainų šuolis bus laikinas, rašo „Kauno diena“. „Šiuo metu šalyje nebėra kiaulių, todėl gamintojai neturi iš ko gaminti produkciją. Mūsiškiai augintojai jas visas eksportavo į Ukrainos ir Rusijos rinkas, o naujų užauginti dar nesuspėjo“, - teigė mėsos perdirbimo įmonės „Samsonas“ komercijos direktorius Rimas Frizinskas.

Verslininkai kai kurias Konkurencijos įstatymo nuostatas vadina absurdiškomis. Verslo asociacijų atstovai pasigenda aiškumo, kokią informaciją ir kada jie gali skelbti, rašo „Lietuvos žinios“. Norint užbėgti už akių galimiems ginčams tarp Konkurencijos tarybos (KT) ir verslo atstovų dėl to, apie ką jie gali kalbėtis, reikia aiškumo. Lietuvos pramonininkų konfederacijai priklausančios asociacijos teigia norinčios tiksliau žinoti, kokia informacija jų nariai gali dalytis, o kokia - negali.

Konkurencijos taryba ėmėsi verslo asociacijų. Šios sako, kad tai gali atsieiti šimtus tūkstančių litų, be to, tvyro visiška nežinomybė. Už keitimąsi konfidencialia informacija per asociaciją šiemet jau nubaustos 7 pieno perdirbimo įmonės. Šiuo metu pareigūnai, tiriantys galimą kartelį tarp mėsos perdirbėjų, sukiojasi jų asociacijoje. Šios teigimu, tarybai reikia 2-3-ejų metų senumo duomenų. „Praktiškai reikia įdarbinti vieną papildomą žmogų buhalterijoje – 3,5 tūkst. atlyginimas.

Sparčiai brangstantys maisto produktai iki šiol nepasiekė kainų viršūnės: netrukus už mėsos ir duonos gaminius teks mokėti dar daugiau. Labiausiai brangs jautiena ir paukštiena, šiek tiek mažiau didės kiaulienos kainos, rašo dienraštis „Vilniaus diena“. „Sparčiai brangsta kuras, grūdai pabrango net kelis sykius, brangsta skerdiena.

Konkurencijos taryba įtariamų kartelininkų gretas papildė dar viena maisto pramonės šaka - mėsos perdirbėjais. Netrukus įtarimai gali būti pateikti ir duonos gamintojams bei grūdų ir paukštienos perdirbėjams. Atrodo, maisto pramonę netrukus bus galima dalyti tik į dvi kategorijas - kartelių ir ne kartelių pramonę. Nors susitarimu įtariami verslininkai vieningai tvirtina, kad kartelis tiesiog neįmanomas, virš jų galvų pakibo dešimtis milijonų litų pasiekti galinčios baudos.

Pastarosiomis dienomis prekybos centruose šviežia jautiena pabrango iki pusantro karto. Perdirbėjai žada, kad pavasarį brangs beveik visi mėsos gaminiai, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak dienraščio, staigus jautienos kainų augimas primena praėjusių metų rudenį pirkėjus nemaloniai nustebinusį pieno produktų kainų šuolį. Tuomet pieno perdirbėjai buvo apkaltinti karteliniu susitarimu. Mėsos produktų gamintojai tvirtina, kad didinti kainas juos privertė dėl jautienos trūkumo brangstanti skerdiena.

Atsisakiusi vadovautis derybas su tiekėjais reglamentuojančiu kodeksu, „Maxima LT“ žada iki savaitgalio sumažinti kainas daugiau nei 1000 prekių. Premjeras šiuo sprendimu patenkintas, prekių tiekėjai – papiktinti. Ekspertai teigia, jog šią prekybos tinklo akciją vienareikšmiškai vertinti sunku. Antradienį prekybos tinklas „Maxima LT“ pranešė atsisakantis vadovautis šių metų kovo mėnesį jų pačių priimtu Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksu.

Mėsos perdirbimo įmonės pataria gyventojams ruoštis mėsos produktų kainų šuoliui, praneša "Lietuvos rytas". „Apklausėme įmonių vadovus ir galime tiksliai konstatuoti, kad per artimiausius 1-2 mėnesius mėsos gaminiai pabrangs net iki 20 procentų. Pigiausi gaminiai, pavyzdžiui, pieniškos dešrelės arba „Daktariška“ dešra, brangs mažiau, nes ten mažiau mėsos.

Per Lietuvą ir Europą nuvilnijusi pieno ir grūdų brangimo banga ritasi ir toliau. Dabar atėjo eilė mėsai, skelbia „Delfi.lt“.   „Atsižvelgiant į gaminius ir siūlomą asortimentą, mėsos produktai per mėnesį du turėtų pabrangti nuo 5 iki 20 procentų“, - portalui sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Mindaugas Kuklierius.   Pasak M. Kuklieriaus, vienos mėsos perdirbimo įmonės gaminius pabrangins nuo spalio 1 d., kitos planuoja tai daryti jau šiomis dienomis.