migrantai

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prašo Lenkijos pagalbos bandant užkardyti nelegalių migrantų iš Baltarusijos srautus. Krokuvoje sekmadienį viešintis G. Nausėda aptarė saugumo klausimus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. „Su ponu prezidentu turėjome galimybę aptarti susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Su dideliu pasitenkinimu konstatuoju, kad mes neturime esminių nuomonių skirtumų tais klausimais, kurie šiandien yra kritiškai lemtingi, svarbūs mūsų dabarčiai ir ateičiai.

Per Baltarusiją plaukiant migrantų srautams, Lietuva greito recepto, kaip išspręsti problemą, neturi. Tačiau mūsų šalis ėmėsi dvilypės strategijos. Viena vertus, suskubo ieškoti pinigų išmanioms sienos stebėjimo sistemoms, prakalbo apie fizinį barjerą ties Baltarusija, kita vertus – ketina trumpinti prieglobsčio prašymo svarstymo procedūras ir pradėjo pokalbius su Turkija dėl pagalbos nustatant migrantų tapatybes bei Iraku dėl asmenų grąžinimo, jeigu jiems nebus suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Per savaitgalį pranešta apie beveik 90 nelegaliai į Lietuvą atvykusių migrantų. Šeštadienį pasieniečiai paskelbė sulaikę 31, o sekmadienį – dar 57 atvykėlius. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1634 migrantai. * Lietuvos kariuomenė prisidėjo prie patruliavimo pasienyje. Vienu metu pasienio pareigūnams talkins apie 100 karių iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų.

Dėl smarkiai išaugusio iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstančių nelegaliu migrantų skaičiaus Estija sustiprino savo sienos su Rusija ir Latvija apsaugą, o taip pat ėmėsi papildomų kontrolės priemonių uostuose, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, remdamasis šalies Estijos policijos ir sienų apsaugos tarnybos vadovu Egertu Beličevu.

Socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo griežtinti bausmes už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Parlamentaras siūlo Baudžiamojo kodekso pataisą, kad tokia veika užtrauktų nuo 10 iki 20 metų nelaisvės vietoje dabar numatytos 4–10 metų laisvės atėmimo bausmės. Seimo narys siūlo, kad kodekso pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų kovo 1 dienos.

Krokuvoje sekmadienį viešintis prezidentas Gitanas Nausėda aptarė saugumo klausimus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. „Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos skaičiuojamas šimtmečiais. Saugumo ir gynybos srityje esame natūralūs sąjungininkai. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti saugumą regione“, – po susitikimo išplatintame pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankėsi Lenkijos specialiųjų pajėgų komponento (POLSOCOM) vadavietėje.

„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai sekmadienį surengė dar vieną protesto akciją. Šįkart protestuojama prieš į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai plūstančius migrantus. Automobilius papuošę plakatais, tokiais kaip „Europa nėra jūsų namai“ ar „STOP nelegaliai migracijai“, protestuotojai mitingavo prie kelio nuo Druskininkų link Latežerio.

Birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, daugiau nei dvigubai išaugo emigrantų skaičius, taip pat padaugėjo atvykstančiųjų į Lietuvą, rodo šią savaitę paskelbti Statistikos departamento demografiniai rodikliai. Šių metų birželį iš šalies išvyko 3487 žmonės, pernai birželį išvykusiųjų buvo 1396. Tuo metu šiemet birželį atvyko 4024 asmenys, pernai birželį – 3564. Tokia pat tendencija fiksuota ir ankstesniais šių metų mėnesiais.

Nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 57 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Daugiau kaip pusė jų įkliuvo Aleksandro Barausko užkardos pareigūnams prie sienos Varėnos rajone. Jau penktą parą iš eilės neteisėtai sieną iš Baltarusijos kirtusių migrantų skaičius neviršijo 100.  Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 634 neteisėti migrantai.

Lietuvos pareigūnai stipriai išaugusį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vadina Minsko režimo hibridine ataka prieš Lietuvą. Karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas tikina, kad apie grėsmes mes kalbame daug, tačiau joms niekada nesame pasiruošę, o netikėtam migrantų antplūdžiui galėjome būti pasiruošę jau nuo 2015 metų, kai Europoje siautė pabėgėlių krizė.

Pasienyje su Baltarusia šeštadienį patruliuoti pradėjo Lietuvos kariai. Iš Afganistano grįžę kariai ramina Lietuvos gyventojus, kad šie nebijotų migrantų. Nelegalų srautas į mūsų šalį jau kelias dienas slopsta, praėjusią parą sulaikytas 31 sienos pažeidėjas. Bet Lietuvos-Baltarusios pasienyje šiandien patruliuoti kartu su pasieniečiais pradeda kariuomenė. Sienos apsaugos tarnybai padės šimtai karių savanorių.

Maždaug šimtas karių šeštadienį prisidėjo prie patruliavimo pasienyje su Baltarusija, Lietuvai siekiant suvaldyti išaugusius nelegalios migracijos iš kaimyninės šalies srautus. „Šiandien ryte apie šimtas karių pradėjo teikti pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai“, – BNS sakė kariuomenės atstovas kapitonas Eugenijus Steiblys. „Aktyvavome taikos meto užduočių operacines pajėgas“, – pridūrė jis. Pasieniečiams padės kariai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų.

Vilniuje – netikėta pasala nelegalams – sostinėje į policiją iš pasienio pavėžėjai atgabeno būrį sienos pažeidėjų. Pasak policijos, pavėžėjus nuo pasieniečių bėgantiems nelegalams nežinomas asmuo išsikvietė iš vokiško numerio. Tiesa, pažeidėjus vairuotojai pristatė ne į Vokietiją, o tiesiai į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą.  Į Lietuvą toliau plūstant nelegalams, Vyriausybė siūlo apribot jų judėjimą ir neleisti išeiti iš apgyvendinimo vietų.

Lietuvos kariai pasienyje su Baltarusija jau pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą, vadinamąją koncertiną. Kol kas kariuomenė skiria savus resursus, kariuomenė tveria rizikingiausius Druskininkų užkardos ruožus. Apie tvorą jau seniai kalbantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas patenkintas vaizdu. Bet jo kolegė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, susirūpino, kad į lipdami per ją nelegalai susižalos.

Su migrantais susitikę Lietuvos politikai sulaukia ne tik priekaištų, bet ir pasiūlymų. Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną pabėgėliai palaikė kelionių į Vokietiją organizatoriumi. Politikas, pabendravęs su neteisėtai sieną kirtusiais migrantais, dalinosi įspūdžiais su žurnalistais. Pirmiausiai politikas sulaukė nepasitenkinimo dėl tiekiamo maisto. „Mano požiūriu, nelabai pagrįsti priekaištai apie tai, kad nori geresnio maisto.

Migrantų krizė valdančiųjų reitingams tikrai nepadės, teigė bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė.  Tokią mintį ji išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Darbą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradėjo dešimt Estijos policijos ir sienų apsaugos tarnybos ESTPOL5 padalinio pareigūnų. Jie vykdo užduotis Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos ruože, penktadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Estijos pareigūnai pasitelkiami į pagalbą žvalgant pasienio ruožą iš oro, saugant objektus, kuriuose laikinai apgyvendinami neteisėti migrantai, užtikrinant viešąją tvarką.

Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad šiomis dienomis kylantys iššūkiai dėl pabėgėlių krizės buvo užprogramuoti ir situacija būtų geresnė, jei tam būtų ruoštasi iš anksto, kuomet klausimai dėl pabėgėlių buvo keliami Seime praėjusių metų vasarą, tačiau į tai nebuvo kreipiamas dėmesys.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad priimtas sprendimas pasienyje su Baltarusija statyti tvorą, siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtos migracijos srautus.

Keliolikos užsienio valstybių ir Lietuvos parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai pasmerkė Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą „migrantų kontrabandą“.  Penktadienį paskelbtame pareiškime jie taip pat ragina uždrausti skrydžius į Baltarusiją, kurie, kaip įtariama, naudojami valstybės organizuojamai žmonių kontrabandai.

Nelegaliems migrantams užplūdus šalį Vyriausybė imasi sprendimų – statys spygliuotą tvorą su Baltarusija, griežtins įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų teisėmis Lietuvoje. Taip pat norima, kad pabėgėliams būtų uždrausta laisvai judėti po šalies teritoriją. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras.

Penktadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje aptarta situacija dėl neteisėtos migracijos ir valstybės bei savivaldybių institucijų įtraukimo į ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio suvaldymo galimybės. Daugiausia dėmesio posėdyje skirta valstybės sienos apsaugai.

Kariuomenė pasienyje su Baltarusija penktadienį pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą. Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, spygliuotos vielos užtvara – vadinama koncertina –  tiesiama siekiant suvaldyti pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugusį migrantų, patenkančių iš Baltarusijos, srautą.

Lenkija pastaruoju metu grąžino Lietuvai kelias dešimtis Vakarų Europos valstybes bandžiusių pasiekti neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją. „Yra žmonių, kurie bando išvykti, bet jie taip pat yra ir grąžinami (...) Lenkijos Respublika yra kelias dešimtis tų žmonių, kurie, tikėtina, kad kirto sieną Lietuvoje, per pastarąsias savaites sugrąžinusi Lietuvai“, – LRT radijui penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad dalį į Lietuvą patekusių nelegalių migrantų sutiks priimti Latvija ir Estija. Apie tai ji planuoja kalbėtis su Baltijos šalių parlamentų vadovais. „Su Latvijos ir Estijos Parlamentų pirmininkais vakar aptarėme planuojamą bendrą vizitą prie Baltarusijos pasienio. Lukašenkos režimo vežamus nelegalius migrantus kolegos vertina kaip grėsmę ne tik Baltijos regionui, bet ir visai ES.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, liepos 12 d., šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį, skirtą valstybės sienos apsaugai. Baltarusijos režimui organizavus hibridinę ataką prieš Lietuvą, šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyta daugiau nei 1500 nelegaliai sieną kirtusių asmenų. Prezidento šaukiamo Valstybės gynimo tarybos posėdžio darbotvarkėje tarp kitų klausimų – strateginės šios krizės valdymo gairės.

Siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtų migrantų iš Baltarusijos srautus, pasienyje ties Druskininkais penktadienį pradedama statyti vielų užtvara. „Turėtų kariai pradėti statyti“, – penktadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis. Jo teigimu, vielų užtvara bus statoma dalyje Druskininkų pasienio užkardos ruožo, kurio ilgis iš viso yra 30 kilometrų. „Pasieniečiai statybose nedalyvauja, tik patį neramiausią ruožą nurodė“, – teigė VSAT atstovas.

Baltarusija nesaugo sienų ne tik su Lietuva, bet ir Lenkija. Kaimyninės šalies pareigūnai aptikto nelegalių migrantų iš Afganistano ir čečėnų iš Rusijos grupę. Lenkijos pasienio Krynkų pasienio posto pareigūnai aptiko žmonių pėdsakus Lenkijos teritorijoje prie Baltarusijos Bresto. Netrukus jie sulaikė 49 nelegalių migrantų grupę, skelbia zerkalo.io. Viso buvo sulaikyti 34 vyrai, 5 moterys ir 10 vaikų. Daugelis jų neturėjo jokių dokumentų.

Nenutrūkstantį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos Vyriausybė ketina spręsti griežtindama įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras. „Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas. Neteisėtas migracijos įrankis yra viena iš priemonių. Gegužės mėnesį turėjome tik 70, birželį – 500, liepos mėnesį – virš 800 neteisėtų migrantų.

Nuo ketvirtadienio ryto iki penktadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 37 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Jau trečią parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 546 neteisėti migrantai. Iš 37 minėtų migrantų 22 sulaikyti Varėnos rajono ribose, 13 – Švenčionių, 2 – Lazdijų. Per praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai pereiti sieną Druskininkų užkardos ruože – tai pirmas toks atvejis liepą.

Vyriausybė penktadienį svarstys įstatymų pakeitimus dėl išaugusio nelegalių migrantų iš Baltarusijos srauto valdymo. Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje įtraukti klausimai dėl Dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisų projektų. Patys projektai kol kas dar nėra registruoti. Siekiant priimti pakeitimus, kitą savaitę planuojama šaukti neeilinę Seimo sesiją.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Pasklidę gandai, kad į vieną, ramiame Klaipėdos rajone stovintį daugiabutį valdžia planuoja perkelti prie sienos su Baltarusija sučiuptus pabėgėlius, tarp vietos gyventojų pasėjo baimę. Žmonės surengė piketą, kuriame pradėjo rinkti parašus reikalaudami svetimtaučių čia negabenti. Uostamiesčio valdžia tokius nuogąstavimus neigia ir gandus vadina priešiškų Lietuvai jėgų sukeltu chaosu. Klaipėdoje verda aistros.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglas pažadėjo pagalbą Lietuvai tvarkantis su neteisėtais migrantais. Ketvirtadienį Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje Turkijos diplomatijos vadovas patvirtino šį klausimą prieš porą dienų aptaręs su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu. „Prieš dvi dienas Vilniuje mes aptarėme šį klausimą su Lietuvos užsienio reikalų ministru.

Kasdien pasienio pareigūnams sulaikant didelius pabėgėlių skaičius iš Baltarusijos, gyventojai gyvena baimėje – tenka ir patiems nelegalius migrantus sutikti miškuose. Kapčiamiestyje sutinkami pabėgėliai apsimeta turistais, miestelio bendruomenė ragina apie juos pranešti pareigūnams. Ne mažiau raminanti situacija ir dėl jau apgyvendintų migrantų – baiminamasi dėl tokių kaimynų, prašoma sustiprinti policijos pajėgas.

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti įmonė Turto bankas peržiūrėjo šiuo metu valdomą turtą ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM) bei Turto valdymo ir ūkio departamentui prie VRM (TVŪD) pasiūlė daugiau nei 20 įvairių objektų visoje Lietuvoje, kurie galėtų tikti pabėgėlių (nelegalių migrantų) priėmimo ir laikino apgyvendinimo centrams įrengti. Pasiūlyti objektai – buvusių profesinių mokyklų ir jų bendrabučių pastatai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose.

Fizinė spygliuotos vielos užtvara siekiant suvaldyti migrantų srautus Baltarusijos pasienyje turėtų būti pradedama įrengti ketvirtadienį arba penktadienį, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Trumpame interviu BNS ministras patvirtino, kad jau šeštadienį į pagalbą pasieniečiams budėti ir patruliuoti ateis kariai, taip pat bus ieškoma kitų „žvalgybinių ir diplomatinių“ priemonių migracijai stabdyti, neatmetama ir patirties turinčios Ispanijos pagalba.

Į Lietuvą plūsta nelegalūs migrantai, o ekspertai ir pareigūnai tvirtina, kad tai – hibridinė Lukašenkos režimo ataka prieš Lietuvą. Visgi tai gali būti tik įžanga į dar didesnę grėsmę Lietuvai ir šalies saugumui.

Nelegalių migrantų problema Lietuvoje vis dar opi. Pastarąją parą pasieniečiai sulaikė beveik 100 nelegaliai Lietuvos sieną iš Baltarusijos kirtusių asmenų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) taip pat pasidalijo vaizdine medžiaga, kaip Vilniaus rajone buvo sulaikomi migrantai. „Tai medžiaga sulaikymo, užfiksuoto ties Vilniaus rajono Užtilčių kaimu. Vos tik perėję sieną sulaikyti 3 migrantai. 2 iš jų neturėjo dokumentų, prisistatė Irako piliečiais.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Savivaldybių patalpose apgyvendinti 505 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tuo metu kai kurie merai pasigenda aiškumo iš centrinės valdžios dėl migrantų apgyvendinimo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis ketvirtadienį BNS informavo, kad daugiausia  – 189 – užsieniečių apgyvendinta Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime.

Nelegalių migrantų srautui iš Baltarusijos nemažėjant, pasienio savivaldybės laukia valdžios sprendimų. Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės pastebėjimu, seniai žinodami apią šią problemą, valdantieji jai nesiruošė. To pasekmė – gyventojų nerimas ir nesaugumo jausmas, todėl jau šiandien prašo atsakingų institucijų prisiimti lyderystę sprendžiant pabėgėlių klausimus.

Nuo trečiadienio ryto iki ketvirtadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 93 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 509 neteisėti migrantai. Trečiadienį Druskininkų užkardos teritorijoje baigtas statyti angaras, kuriame galima apgyvendinti apie 70 neteisėtų migrantų. Tokio pat dydžio angarą ketvirtadienį planuojama statyti ir gretimoje Kabelių užkardoje.

Nelegalios migracijos srautai Lietuvos pasienyje – dar viena proga  Europos Sąjungai (ES) pademonstruoti solidarumą, sako užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.  „Smarkiai išaugę nelegalios migracijos srautai Lietuvos pasienyje – dar viena proga, kuomet Europos Sąjunga gali pademonstruoti vieną esminių savo vertybių – solidarumą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A. Pranckevičius.

Aliaksandro Lukašenkos sprendimas „eksportuoti“ migrantus į Lietuvą sulaukė tarptautinio dėmesio. Apie „hibridinį karą“ kalba ne tik aukščiausio lygio Europos politikai, bet ir ES šalių žiniasklaidos priemonės.

Lietuva prieš migrantų antplūdį jau telkiasi kariuomenę. Pasieniečiai prašo kariuomenės, kad ši nutiestų vielą pasienyje su Baltarusia ir pasiųstų ten karius. O savivaldybės, iki šiandien turėjusios pasakyti kiek ir kur galėtų apgyvendinti nelegalų, centrinei valdžiai nusprendė nepadėti – pareiškė, kad nei gali, nei nori priimti atvykėlių. Priešinasi ir patys gyventojai, bijo sulaukti nekviestų kaimynų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad fizinis barjeras karščiausiose Lietuvos pasienio su Baltarusija vietose bus pradėtas tiesti jau šią savaitę. Ministrė taip pat užsimena apie du naujus angarus migrantams apgyvendinti, juos statyti padeda kariškiai. „Su Krašto apsaugos ministerija sutarėme dėl bendradarbiavimo suvaldant neteisėtos migracijos srautus pasienyje su Baltarusija. Ketiname pasitelkti kariuomenę, kuri teiks pagalbą pasienyje.

Turkija galėtų padėti nustatyti migrantų, neteisėtai kertančių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, tapatybę, kadangi dauguma žmonių atvyksta ir per Turkijos oro uostus, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Didelė dalis, mūsų žiniomis, asmenų patenka būtent per Turkijos oro uostus ir iš Turkijos organizuojamais skrydžiais. Mūsų įsitikinimu, Turkija turi informaciją apie tų žmonių tapatybę.

Vidaus reikalų ministerijai išreiškus patalpų, kuriose būtų galima apgyvendinti į Lietuvą plūstančius migrantus, poreikį, Vilnius pateikė siūlomų patalpų sąrašą. Siūlomose vietose Vilnius galėtų apgyvendinti ne daugiau 250 pabėgėlių.