migracija

Lietuva keičia savo migrantų politikos strategiją – politikai ketina griežtinti darbo migrantų priėmimą į mūsų šalį. Migrantams teks mokytis lietuvių kalbos, o įmonėms nebus taip paprasta juos atsivežti. Ką apie tai mano verslas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė inicijavusi įstatymų projektą, kuris įpareigos užsienio piliečius, norinčius įvažiuoti į Rusiją, pasirašyti „lojalumo susitikimą“, skelbiama BBC.

Lapkritis įpusėjo, tačiau kai kurie paukščiai visai neskuba trauktis į šiltuosius kraštus. Anot ornitologų, Lietuvoje dar galima pamatyti ir tokių sparnuočių, kurie jau prieš mėnesį turėjo būti išskridę. Ir panašu, kad negreitai gamta visiškai nurims ir nutils – nors sinoptikai pranašauja šaltuką, kai kuriems paukščiams tai nė motais.

Dramatiškos demografinės prognozės Lietuvai: po 30-ies metų tautiečių liks vos 2 milijonai. Ar šimtai tūkstančių migrantų gali sustabdyti Lietuvos nykimą? Ekonominiai migrantai ir prieglobsčio prašytojai – reikalinga darbo jėga ar grėsmė visuomenės ir šalies saugumui? Šie ir kiti svarbūs klausimai nagrinėjami naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Diskusijoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, NSGK narė, socialdemok...

Lenkijos vyriausybė pratęsė pasienio patikrinimus, kuriais siekiama pažaboti migraciją per kaimyninę Slovakiją, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango pareigūnas, oficialiam įstatymų leidiniui paskelbus, kad patikrinimai pratęsiami 20 dienų. „Šie patikrinimai duoda rezultatų“, – ketvirtadienį Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas sakė visuomeniniam radijui. Pirmą kartą Lenkija pasienyje su Slovakija kontrolę įvedė spalio 4 dieną.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį, atvykęs į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame aptariama bloko prieglobsčio taisyklių reforma, sakė, kad yra „labai aiškus ryšys tarp teroro aktų ir migracijos“. V. Orbanas pabrėžė, kad Vengrija priešinasi Briuselio planui paskirstyti atsakomybę už prieglobsčio prašytojų priėmimą visame bloke arba prisidėti prie su tuo susijusių išlaidų padengimo.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) pirmadienį atidarė naują užsieniečiams skirtą Migracijos informacijos centrą – „MICenter“. „Mūsų tikslas – teikti kuo platesnį paslaugų spektrą užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvą. Atidarome centrą, kur migrantai galės gauti teisines, karjeros orientavimo, psichologines konsultacijas, čia galima bus lankyti įvairius užsiėmimus ir tiesiog leisti laiką kartu“, – pranešime spaudai sakė IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) pirmadienį atidaro naują Migracijos informacijos centrą skirtą užsieniečiams „MICenter“. „Mūsų tikslas – teikti kuo platesnį paslaugų spektrą užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvą. Atidarome centrą, kur migrantai galės gauti teisines, karjeros orientavimo, psichologines konsultacijas, čia galima bus lankyti įvairius užsiėmimus ir tiesiog leisti laiką kartu“, – pranešime spaudai sako IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Lenkija ir Vengrija penktadienį išreiškė pasipiktinimą planuojamais Europos Sąjungos migracijos sistemos pakeitimais ir pažadėjo vetuoti pasiūlymus per Bendrijos neoficialų aukščiausiojo lygio susitikimą Ispanijoje. Trečiadienį ES šalys narės susitarė dėl paskutinės naujos politikos dėl prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų dalies.

Europos Sąjunga (ES) šalys privalo turėti teisinę bazę, kaip kovoti su instrumentalizuota migracija, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Granadoje neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje penktadienį dalyvausiantis Lietuvos prezidentas teigė kelsiąs šį klausimą. „Diskusija yra nelengva, Lietuva visada buvo vadinamojo solidarumo šalininkė.

Vakarų Europos šalys ir JAV susiduria su atgijusiu migrantų antplūdžiu. ES šalyse jau kalbama apie nuo 2015-ųjų nematytą antplūdį, o JAV taip pat nespėjama susidoroti su nuolatiniu nelegalių migrantų srautu iš Lotynų Amerikos šalių, nepaisant J. Bideno priimtų priemonių. Migracija į Vakarų šalis, praėjus COVID-19 ribojimų visame pasaulyje periodui, vėl įgauna pagreitį.

Maždaug 3,5 tūkst. Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių šią savaitę sulauks migracijos tarnybų laiškų, kuriuose jų bus paprašyta išvykti iš šalies. Migracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė, kad tai yra asmenys, kurie nepateikė dokumentų dėl galimybės pratęsti leidimus nuolat gyventi Latvijoje ar iki rugsėjo 1 d. neužsiregistravo latvių kalbos egzaminui.

Beveik 20 metų Lietuvoje gyvenantis ir čia šeimą sukūręs baltarusis Vitalijus Mazurinas buvo vejamas iš Lietuvos. Saugumo departamentui jis prisipažino kadaise tarnavęs Lukašenkos kariuomenėje, todėl jį pareigūnai įvardijo kaip grėsmę Lietuvai. Pats vyras dievagojosi – su Baltarusija ir Rusija jokių ryšių nepalaiko, o Kaune jau yra vedęs lietuvę, dirba, iš banko gavęs paskolą nusipirko butą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai trečiadienį rengia bendrą posėdį, skirtą aptarti imigracijos procesams ir tendencijoms. Posėdis bus uždaras.

Per paskutinį šimtmetį Rusijoje nebuvo tokio intensyvaus bėgimo iš šalies dėl politinių įvykių, kaip po Vladimiro Putino paskelbto karo Ukrainai. Pastarųjų pusantrų metų politinė migracija buvo didžiausio masto nuo pat 1920-ųjų, rašoma „The Economist“. Per visą V. Putino valdymo laikotarpį (iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios) Rusiją paliko 1,6-2 mln. žmonių, skelbiama „Rosstat“ – oficialiame Rusijos statistikos šaltinyje. Po įsiveržimo į Ukrainą – dar apie pusę šio skaičiaus.

Migracijos departamento pareigūnams susiduriant su dideliu krūviu ir mažomis algomis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako didinanti užmokesčio fondą ir žada siūlyti papildomą finansavimą įstaigai kitąmet. Šią savaitę išplatintame profesinės sąjungos „Solidarumas“ pranešime nurodoma, kad nesprendžiant darbuotojų algų didinimo ir jų trūkumo pašalinimo klausimų, rudenį gali prasidėti masinis darbuotojų išėjimas, „kuris paralyžiuotų Migracijos departamento veiklą.

Britai nusprendė, kad jiems atsibodo iš biudžeto mokėti už imigrantų kambarius viešbučiuose ir prižiūrėti, kad atvykėliai nekeltų problemų vietiniams. Tad sugalvojo juos apgyvendinti milžiniškoje baržoje. Spygliuota tvora, niūrokos sienos, aplinką stebinčios kameros ir metalo detektoriai koridoriuose – tai ne kalėjimas, o naujausi imigrantų namai Jungtinėje Karalystėje.

Europos Sąjunga ir Tunisas sekmadienį pasirašė supratimo memorandumą dėl strateginės ir visapusiškos partnerystės nelegalios migracijos, ekonominio vystymosi ir atsinaujinančių energijos šaltinių klausimais. Kalbėdama Tuniso prezidentūroje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sveikino susitarimą ir sakė, kad juo siekiama investuoti į bendrą klestėjimą. U. von der Leyen lydėjo Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Birželio 22-ąją Kongo pilietis pabandė kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną „Kamenyj Log“ patikros punkte. Vyras pateikė svetimą pasą, tikėdamasis prasmukti į Lietuvą, o iš ten – į išsvajotąją Vokietiją. „Sulaikytojo teigimu, jis yra Kongo pilietis ir studijuoja Baltarusijoje. Užsienietis paaiškino, kad tikėjosi patekti į Vokietiją ir gauti ten pabėgėlio statusą, tačiau jo dokumento galiojimo laikas baigėsi.

Po ilgų įkalbinėjimų vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sutiko atsakyti į opozicijos klausimus iš plenarinių posėdžių tribūnos, nors prieš tai buvo kviesta į neformalesnę aplinką opozicinių frakcijų posėdyje. Ministrei atsakant į klausimus ore buvo justi susipriešinimas tarp opozicijos ir vidaus reikalų ministrės, o Mišrios grupės narė Agnė Širinskienė socialiniame tinkle paskelbė atsinešusi valerijono skonio saldainių. Valerijonas paprastai turi raminančią funkciją.

Naujoji Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) vadovė pasmerkė tendenciją demonizuoti pažeidžiamus migrantus siekiant politinės naudos ir sakė sieksianti, kad šis požiūris pasikeistų.  Praėjusį mėnesį Amy Pope tapo pirmąja moterimi, išrinkta vadovauti TMO. Anksčiau šią savaitę duodama interviu naujienų agentūrai AFP ji sakė, kad kai kurios šalys ir grupės naudoja migrantus kaip ginklą, siekdamos užsitikrinti politinių taškų.

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

Į tarptautinę operaciją „Themis 2023“ Viduržemio jūros regione išvyksta Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) greitaeigio katerio „Boomeranger 1100“ įgula. Lietuvos pasieniečiai dalyvaus prieš neteisėtą migraciją nukreiptoje operacijoje ir patruliuos prie Italijos krantų, pranešė VSAT. Ta proga VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos Kopgalio atraminiame punkte penktadienį vyks simbolinis išlydėtuvių renginys.

Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras pirmadienį pareiškė, jog su savo JAV kolega Joe Bidenu aptars migracijos krizę prieš šią savaitę numatomą pandemijos laikų pasienio apribojimų panaikinimą. Per antradienį planuojamą pokalbį vaizdo ryšiu bus kalbama apie „migraciją, fentanilį ir vystomąjį bendradarbiavimą“, pareiškė Meksikos prezidentas žurnalistams, dviem šalims rengiantis galimam migrantų antplūdžiui per jų bendrą sieną.

Antradienį „TV Pagalba“ laidoje – santykių krizė, atgijusi aistra ir valdininkų požiūris į paprastus žmones.   Laidos studijoje savo istoriją pasakos Kornelija ir Mindaugas. Pora teigia, kad jų santykiai tapo išties įtempti, o įsiplieskus konfliktui turėjo įsikišti net policija. Santykiams aštrėjant pora sulaukė netikėtos žinios – Kornelija sužinojo, kad laukiasi. Tada abiem iškilo klausimas – išsaugoti gyvybę ar ne.

Seimas neseniai įtvirtino migrantų apgręžimo politiką Lietuvos pasienyje įstatymo lygmeniu, iki šiol ši praktika buvo vykdoma pagal vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymą. Praktika rodo, kad mūsų valstybė įsileidžia sieną nelegaliai kertančius Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet kitų šalių gyventojai yra apsukami atgal į Baltarusiją, nors bendras srautas šiuo metu nėra didelis, o Lietuva yra pasistačiusi fizinį barjerą.

Romoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su Italijos vadovu Sergio Mattarella aptars NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikslus, migracijos klausimus. „Prezidentas atvyko į Romą, tęsdamas savo keliones po Europos šalių sostines, besirengiant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Pagrindinė mintis – aptarti artėjantį susitikimą, jo turinį ir siekiamus rezultatus“, – Romoje BNS sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Lietuvoje viešinčiu Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos agentūros „Frontex“ vadovu aptarė galimą agentūros įsitraukimą valdant neteisėtos migracijos srautus Lietuvoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikime su Hansu Leijtensu G. Landsbergis taip pat kalbėjosi apie „Frontex“ vaidmenį užtikrinant tinkamą sankcijų Rusijai įgyvendinimą, aptarė paramą Ukrainai bei jos kaimyninėms valstybėms.

Seime įvyko diskusija „Koks bus Lietuvos atsakas demografiniams iššūkiams?“. Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis sako, kad jeigu Lietuvos demografinė ateitis ir toliau priklausys nuo atsitiktinių svyravimų – Lietuva neturės demografinės ateities. „Kad 2050 metais turėtume 3 mln., turime per 26 metus padidinti bendrą gyventojų skaičius 260 tūkst.

Tiesioginis skrydis iš Irano į Minską reiškia, kad prasideda nauji migracijos srautai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Mūsų žiniomis, jau šiandien yra pirmasis tiesioginis skrydis iš Irano į Miską, tai reiškia, kad vėl prasideda nauji migracijos srautai ir rizikos tik dar didėja“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS kalbėjo A. Bilotaitė.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį susitiko su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, kad aptartų didėjančias tradiciškai sklandžių Šiaurės Amerikos kaimynių santykių problemas, susijusias su tarpvalstybine migracija ir JAV žaliųjų technologijų subsidijų poveikiu.

Nors už lango dar kai kur boluoja sniegas, jau pradėjo migruoti pirmosios varlės. Gamtininkai ragina vairuotojus būti itin atidžius, ir matant varlę kelyje – stabtelėti. Mat varliagyvius turime saugoti kaip savo akį: pasak specialistų, kasmet jų mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Per pastaruosius trejus metus, kaip pastebi gamtos žinovai, kai kurių varliagyvių, pavyzdžiui, rupūžių populiacija sumažėjo maždaug 80 procentų.

Nuo trečiadienio uždaromas Užsieniečių registracijos centras Kybartuose. Šis centras buvusių Kybartų pataisos namų teritorijoje veikti pradėjo 2021 metų rugsėjo 20 dieną, migracijos krizės įkarštyje. Toks sprendimas priimtas Lietuvai susidūrus su, anot pareigūnų, hibridine Baltarusijos režimo ataka, kuomet iš kaimyninės valstybės į Lietuvą neleistinose vietose imta masiškai nukreipti migrantus iš įvairių Azijos bei Afrikos šalių.

Artėjant pavasariui puiki proga pradėti siekti išsikeltų naujametinių tikslų. Ekspertai sako, kad emigracija sumažėjo, tačiau prašyti didesnio atlyginimo žmonės bijo. Kaip suprasti savo vertę ir nebijoti prašyti algos kėlimo? Kokius žingsnius reikia žengti norint uždirbti daugiau? Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiandien lietuviai gerai apsvarsto esamas darbo galimybes Lietuvoje ir neskuba emigruoti.

Europos Sąjungai (ES) saugantis nuo instrumentalizuotos neteisėtos migracijos būtina priimti teisės aktus, padėsiančius tam užkirsti kelią, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį su Vilniuje viešinčia Europos Komisijos nare Ylva Johansson, atsakinga už vidaus reikalus, aptarė nelegalios migracijos keliamas problemas bei galimus jų sprendimo būdus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje akcentavo, kad Europos Sąjunga (ES) turi sutarti dėl priemonių kovai su nelegalia migracija. Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda kreipdamasis į ES šalių vadovus pabrėžė, kad Bendrijos lygmeniu būtina sutarti dėl teisinių priemonių kovai su nelegalia migracija ir jos instrumentalizavimu.

Lietuvoje jau kuris laikas kalbama apie per mažo gimstamumo problemą, jei taip tęsis ir toliau kas šalies laukia 2030-2050 metais? Kaip pasikeis mažųjų miestų ir kaimų portretas? Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo apie 2,84 mln. gyventojų, o tai yra maždaug 40 tūkst. daugiau, nei prieš metus. Vis tik, 1992 m. gyventojų Lietuvoje buvo kur kas daugiau – 3 706 299 mln.

Praėjusiais metais išduotas rekordinis leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, daugiausiai jų gavo nuo Rusijos vykdomo karo bėgantys ukrainiečiai, nurodoma ketvirtadienį Migracijos departamento paskelbtame 2022-ųjų migracijos metraštyje.  2022-aisiais departamentas iš viso išdavė 133 628 leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Iš jų 117 091 leidimas išduotas pirmą kartą, o dar 16 537 leidimai užsieniečiams pakeisti.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pasiūlyti, kaip spręsti jautrias demografines problemas, tačiau parlamentarų grupės veikla baigėsi nesusipratimais ir tarpusavio kaltinimais.  TV3 žinių „Dienos komentare“ darbo grupės narė Rasa Budbergytė atsakė, kas iš tiesų įvyko.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui įstatymo lygiu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje. Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos toliau bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.  Iki šiol migrantų apgręžimas vykdomas vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Nuo ateinančių metų pradžios visiems Lietuvoje esantiems Ukrainos karo pabėgėliams bus išduodami tik skaitmeniniai leidimai laikinai gyventi, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. Tokie leidimai bus išduodami tiek naujai atvykusiems karo pabėgėliams, tiek jau esantiems šalyje. Anksčiau leidimus kaip plastikines korteles gavę pabėgėliai jau dabar gali pradėti supaprastintą šių dokumentų keitimo procedūrą.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė penkis neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje ketvirtadienį fiksuoti 34 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį trečiadienį neįleido 50 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai Lietuvos pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sako, kad Lietuvos nedarbas yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (ES), tačiau iššūkių visoje Bendrijoje kelia didelis laisvų darbo vietų skaičius. Anot jos, kitąmet darbuotojų migracija ES ribose taps vienu iš prioritetų. „Pastaruoju metu darbo rinkoje tiek ES, tiek Lietuvoje neturime jokių didelių nerimą keliančių ženklų, nedarbas yra Europoje šiuo metu vienas mažiausių ir turime Lietuvoje taip pat nedarbą mažesnį nei ES vidurkis.

Augantys emigracijos rodikliai verčia sunerimti. Vien per šiuos metus Lietuvą paliko 24 tūkstančiai lietuvių – tai pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Gyventojams ramybės neduoda išaugę pragyvenimo kaštai, sveikatos, švietimo, mokesčių sistemos, juos gąsdina ir Ukrainoje vykstantis karas. Neigiamai galėjo paveikti ir Lietuvoje taikyti ribojimai dėl COVID-19. Tai yra pagrindinės emigracijos priežastys, kurias įvardija ekspertai.

Lietuvoje gyvena apie 40 tūkstančių baltarusių ir dalis jų, situacijai namuose negerėjant, tikisi likti mūsų šalyje ir gal net tapti Lietuvos piliečiais, teigiama tyrime, kuris buvo atliktas apklausiant iš tėvynės neseniai pabėgusius baltarusius. Tiesa, ne visi baltarusiai čia jaučiasi laimingi, daliai jų nesuprantama, kodėl ukrainiečiams pabėgėliams sudaromos geresnės sąlygos nei jiems, nors sudėtingą šių žmonių dalią jie puikiai suvokia.

Kremliui vykdant mobilizaciją, rusai neša kudašių svetur. Viena populiariausių krypčių – Turkija. Dėl atvykėlių antplūdžio čia išsipūtė rinkos kainos – beprotiškai brango būstas, degalai, maisto produktai. Vietinių turkų kantrybė, panašu, netruks amžinai – juos erzina, kad turi už viską mokėti daugiau. Rusų pagalbos prašymai pasiekia ir Lietuvą. Socialinių tinklų grupėje, kur buriasi Turkijos lietuviai, pasirodo dviprasmiškų įrašų.

Rusijos žvalgybos galimybės Lietuvoje yra aptrupėjusios, bet rizikų kelia šios šalies ir Baltarusijos piliečių judėjimas Lietuvoje, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Jo teigimu, Rusija žvalgybą atlieka iš savo ir Baltarusijos teritorijų. „Rusijos žvalgybos galimybės čia aptrupėjusios. Rusų žvalgybininkų po diplomatų priedanga išsiutimas stipriai apmažino jų galimybes“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė jis.

Ukrainos reintegracijos laikinai okupuotose teritorijose ministrė Iryna Vereščuk paprašė į užsienį išvykusių tautiečių kol kas negrįžti namo ir pasilikti saugiose vietose. Jos teigimu, šalies laukia itin sunki žiema dėl Rusijos karo veiksmų prieš civilinių infrastruktūrą. „Jūs juk matote: Rusija perėjo prie civilių gyventojų teroro, ji negali kovoti su kariuomene, ji pralaimi karo lauke… Paprašysiu negrįžti, mums reikia išgyventi žiemą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė 4-ojoje Prahoje vykstančioje ministrų konferencijoje su kolegomis aptarė migracijos keliamus iššūkius, pasirašė bendrą veiksmų planą bei deklaraciją, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Tai patyrėme patys – valdydami neteisėtos migracijos krizę, organizuodami pagalbą ir priėmimą Ukrainos pabėgėliams.