mg baltic

Politinės korupcijos įrodyti tiesiog neįmanoma, tai yra akivaizdu po pirmosios instancijos teismo sprendimo „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) byloje, teigia opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. „Matyt, reikėtų peržiūrėti dar kartą pačios politinės korupcijos apibrėžimą, nes dabar akivaizdu, kad jos įrodyti tiesiog neįmanoma“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikė. Jos teigimu, po sprendimo žmonės „smarkiai nusivylė mūsų teisine sistema“, jos veikimu.

Teismui pritrūkus įrodymų, kad 106 tūkstančiai eurų, Eligijui Masiuliui verslininko perduoti degtinės dėžutėje, yra kyšis, visuomenėje kilo audringa reakcija. Vieni ironizuoja, kad Lietuva tapo „valstybe be politinės korupcijos“ ir kad nuo šiol visi kyšius vadins paskolomis, ypač jei turės pasirašytą lapelį. Kitiems svyra rankos – kas nutiko, kad kone visos skambiais sulaikymais prasidedančios STT bylos galiausiai subliūkšta? Tokių Lietuvoje jau ne viena ir ne dvi.

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupė“ politinės korupcijos byloje – visi atsakomybėn patraukti asmenys pripažinti nekaltais. Seimo pirmininkė bei liberalų sąjūdžio, kuriam kadaise vadovavo ir į skandalą įsitraukęs Eligijus Masiulis, pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokio nuosprendžio ji ir tikėjosi, bei reiškė padėką visiems, kas tikėjo jų partija. Tačiau politologė Rima Urbonaitė rėžia tiesiai šviesiai – liberalams džiaugtis nėra kuo.

Vilniaus apygardos teismui politinės korupcijos byloje išteisinus Dariaus Mockaus valdomą „MG grupę“ (anksčiau – „MG Baltic“), „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad byla prisidėjo prie politikos ir sprendimų priėmimo skaidrumo Lietuvoje.    „Man regis, nepaisant jos baigties, ši byla jau paskatino sulaužyti ne vieną antikorupcinį tabu ir vienareikšmiškai prisidėjo prie politikos ir sprendimų priėmimo skaidrumo Lietuvoje.

„Amžiaus byla“ vadintoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos istorijoje – šnipštu pasibaigusi atomazga. Rezultatas panašus kaip ir ankstesnių prokurorų skambiai pradėtų bylų. Visi be išimties kaltinamieji, taip pat – ir 106 tūkstančius eurų degtinės dėžutėje iš verslininko gavęs Eligijus Masiulis – nekalti. Taip nusprendė teisėjai. Jiems esą pritrūko įrodymų, kad koncernas politikus pinigais maitino siekdamas sau naudos, o gauti alkoholio dėžutes esą įstatymai nedraudžia.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius turėtų gelbėti savo „reputacijos likučius“ ir neskųsti „MG grupės“, anksčiau besivadinusios koncernu „MG Baltic“, išteisinamojo nuosprendžio politinės korupcijos byloje visa apimtimi, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„MG grupės“ advokatas sako, kad išteisinamasis nuosprendis koncerno politinės korupcijos byloje parodo Lietuvos teismų sistemos atsparumą, jis pateks į baudžiamosios teisės istoriją. Anot advokato Lino Belevičiaus, teismai nepasidavė šešerius metus trukusiam politiniam spaudimui. „Šis teismo nuosprendis įeis į baudžiamosios teisės istoriją, nepaisant to, kad šešerius metus teismams buvo darytas aukščiausio lygio politikų ir valstybės institucijų spaudimas“, – BNS antradienį sakė teisininkas.

Prokuratūra dėl apeliacinio skundo „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje apsispręs per 20 dienų, sako valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. „Tai žinot, gyvenime vyksta karts nuo karto tokių reiškinių, žmonės padaro tam tikrų veiksmų, kuriuos teisiškai įvertinti turi teisę tik teismas, ne politikai, ne žiniasklaida, net ne prokuroras, tik teismas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė nekomentuosiantis išteisinamojo nuosprendžio „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje ir paragino nuo vertinimų susilaikyti kitus politikus. „Prezidentas nekomentuos sprendimo dėl konkrečios bylos, kuri dar gali būti svarstoma aukštesnės instancijos teismuose“, – teigiama BNS atsiųstame komentare.

Didžiausiosios opozicinės valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigia, kad išteisinamasis nuosprendis vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nustebino. „Nustebino, suprantu, kad dabar kaip ir normalu Seimo nariui paskolas gauti dėžutėje“, – antradienį žurnalistams sakė politikė. „Aišku, aš čia šaržuoju.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad po išteisinamojo nuosprendžio „MG grupės“ politinės korupcijos byloje turi pasisakyti prokurorai. Pats politikas atsisakė vertinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą. „Suprantame, kad tai yra dar nepadėtas taškas, bus kiti etapai ir ypatingai kritiški politikų komentarai gali būti traktuojami kaip kišimasis į bylą.

Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino kaltinamuosius „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokio teismo sprendimo ji ir tikėjosi. Savo socialiniame tinkle V. Čmilytė-Nielsen taip pat išreiškė dėkingumą kiekvienam, kas tikėjo liberalų partija. „Tokio teismo sprendimo ir tikėjausi. Gerai, kad baigėsi šis ilgas ir sekinantis procesas.

Amžiaus byla pasiekė finišo tiesiąją. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Visi atsakomybėn patraukti asmenys ir juridiniai asmenys yra išteisinti.

Vilniaus apygardos teismas antradienį skelbs nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Joje kaltinimai pateikti ir Liberalų sąjūdžiui. Partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi palankaus teismo sprendimo savo vadovaujamai politinei jėgai ir tikina, kad Liberalų sąjūdis ištvėrė didžiulę žalą jam padariusį politinį skandalą. „Liberalų sąjūdis nuo pat pradžių sakė, kad mes laukiame greito sprendimo.

Prezidento pasirinktas kandidatas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Egidijus Šileikis rašė pastabas „MG grupės“ ginče su Seimo nariu Vytautu Baku, antradienį skelbia LRT. Jo teigimu, koncerno advokatai ginče dėl dalykinės reputacijos rėmėsi šio mokslininko pateikta V. Bako pareiškimų analize ir išvada apie jo teiginius. Tai, pasak LRT, rodo turimi dokumentai, apie tai skelbta viešai ir žiniasklaidoje.

Vilniaus apygardos teismas antrą kartą atideda nuosprendžio paskelbimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. „Paskelbimas atidėtas dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe“, – BNS penktadienį sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė. Vilniaus apygardos teismas bylą baigė nagrinėti vasarį ir nuosprendį ketino skelbti kovo 28 dieną. Nuosprendis numatytu laiku nebuvo paskelbtas ir buvo atidėtas savaitei, balandžio 4 dienai. Dabar jo paskelbimas nukeliamas į balandžio 19 dieną.

Seimo kanceliarija ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) apskundė teismo sprendimą, įpareigojusį paskelbti žvalgybos parlamentui teiktos informacijos paneigimą apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį. „Prašome, kaip ir visada – atmesti jo ieškinį.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį baigė nagrinėti koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, nuosprendis bus skelbiamas kovo pabaigoje. „Kolegija išeina priimti procesinio sprendimo šioje byloje, jis bus skelbiamas kovo 28 dieną“, – pasibaigus posėdžiui sakė teisėja Nijolė Žimkienė. Šią Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą bylą teismas nagrinėjo beveik ketverius metus – teismui ji buvo perduota 2018 metų balandį, pirmieji posėdžiai įvyko tų metų birželį.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamų esamų ir buvusių Seimo narių advokatai sako, kad jų klientai turi būti išteisinti dėl visų jiems pareikštų kaltinimų. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai be koncerno buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio, kaltinimai pateikti dabar Seimo nario pareigas einančiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui bei trims buvusiems parlamentarams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui.

Korupciniais nusikaltimais kaltinamo koncerno „MG Baltic“ advokatas sako, kad, jo manymu, politikams ir teisėsaugai ilgą laiką formuojant neigiamą nuomonę apie koncerną, teismui bus nelengva priimti teisėtą nuosprendį baudžiamojoje byloje.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio advokatas teismo prašo ne tik išteisinti jo klientą, bet ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš valstybės. „Dešimtys tūkstančių eurų“, – BNS atsakė E. Masiulis, paklaustas, kokią sumą nori prisiteisti iš valstybės, atstovaujamos prokuratūros.

Skambiai pradėta rinkimų reforma baigėsi konservatorių ir liberalų atsitraukimu nuo esminių pokyčių rinkimų sistemoje, o naujai parengtuose ir ką tik registruotuose teisės aktuose liko tik siauri valdančiųjų merkantiliniai interesai, kaip susilpninti nepageidaujamus konkurentus ar įsiteisinti atsirus „MG Baltic“ bylos epizodus. Daugiau nieko naujo. Tą galima konstatuoti vartant šią savaitę registruotą naująjį Rinkimų kodeksą ir jį lydinčius teisės aktus.

Parlamentaro Vytauto Bako ir koncerno „MG Baltic“ ginčas dėl reputacijos turi būti toliau nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, nelaukiant, kada bus išnagrinėta dar viena panaši byla.  Tai gruodžio 9 dieną paskelbė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs V. Bako skundą dėl bylos sustabdymo. Ši civilinė byla jau antrą kartą grąžinama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Prieš tai ji buvo grąžinta šiemet sausį.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje surinkti kriminalinės žvalgybos duomenys negali būti pripažinti teisėtai gautais ir jas negali būti grindžiamas nuosprendis, sako koncerno buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius. „Kriminalinės žvalgybos trukmė yra nepateisinama ir provokatyvi, ji truko nuo 2015 metų rugpjūčio iki 2016 metų gegužės – daugiau nei aštuonis mėnesius“, – per teismo posėdį sakė advokatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę baigė nagrinėti bylą, kurioje buvęs vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ginčija žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Sprendimą byloje teismas skelbs gruodžio 28 dieną. R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25 tūkst. eurų užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Jis atmetė valstybės kaltintojo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus skundą dėl šios kardomosios priemonės panaikinimo. Apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Prokuroras mano, kad buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, kuriam už pluoštą įtariamų korupcinių nusikaltimų pasiūlyta pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmė, negali būti grąžintas 25 tūkst. eurų piniginis užstatas.  Valstybės kaltintojas politinės korupcijos byloje prokuroras Justas Laucius Apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti šią kardomąją priemonę.

Prokuratūra penktadienį paprašė dėl papirkimo ir prekybos poveikiu kaltu pripažinti buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį ir skirti jam pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę. Buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui prašoma skirti septynerius metus kalėjimo. Vilniaus apygardos teisme abiems kaltinamiesiems prokuroras Justas Laucius taip pat pasiūlė skirti beveik po 38 tūkst. eurų baudas.

Artėjant į pabaigą „MG Baltic“ korupcijos bylos nagrinėjimui, Vilniaus apygardos teismas nusprendė kaltinamajam, koncerno buvusiam viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui grąžinti 25 tūkst. eurų piniginį užstatą.    Šis užstatas buvo paskirtas dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2016 metų gegužę. Panaikinti šią kardomąją priemonę teismo šią savaitę paprašė R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pateikti kriminalinės žvalgybos būdu surinkti duomenys patikimi ir teisėti, jais gali būti grindžiama teisiamųjų kaltė, sako Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, ketvirtadienį pradėjęs sakyti baigiamąją kalbą. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad byloje įrodymų tyrimas baigtas ir pradedamos baigiamosios kalbos.

 Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu kaltinamą buvusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pradeda ginti naujas advokatas. Per Vilniaus apygardos teismo posėdį antradienį buvo paskelbta, kad E. Masiuliui teisme atstovaus advokatas Ruslanas Boiko. Jis anksčiau yra dirbęs prokuroru Vilniaus apygardos prokuratūroje, kuriai šiuo metu vadovauja valstybės kaltintojas prokuroras Justas Laucius. Dabar R. Boiko dirba „WINT law firm“ advokatų profesinėje bendrijoje.

Vilniaus apygardos teismas dėl vieno iš kaltinamųjų – Šarūno Gustainio – advokato ligos atidėjo ketvirtadienį turėjusį vykti politinės korupcijos bylos posėdį.  Bylą nagrinėjanti teisėja Nijolė Žimkienė posėdžio pradžioje sakė, kad jei advokato liga tęsis iki kitą ketvirtadienį numatyto nagrinėjimo, jame bus apklausiami liudytojai, nesusiję su epizodais, kuriuose nusikalstamos veikos inkriminuojamos Š. Gustainiui ir posėdis nebus atidedamas.

Prekyba poveikiu korupcijos byloje kaltinamas darbietis parlamentaras Vytautas Gapšys tvirtina, kad jam inkriminuojamuose epizoduose kyšis nėra užfiksuotas, todėl nėra ir bylos esmės.  Tokius parodymus jis davė penktadienį Vilniaus apygardos teisme vykusiame vadinamosios „MG Baltic“ korupcijos bylos posėdyje.  „Pirmiausia tai – nebuvo jokio kyšio, pagrindinio elemento, be kurio šitie straipsniai išvis nėra galimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nusprendė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) teiginiai apie galimą koncerno „MG Baltic“ įtaką Konkurencijos tarybos vicepirmininkui Elonui Šatui neatitinka tikrovės ir pažeidė jo garbę bei orumą.  E. Šatas teisme ginčijo VSD teiginį, kad jis 2008 metais „MG Baltic“ įsigyjant didžiausią Lietuvoje alkoholio gamintoją „Alitą“ buvo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje kyšininkavimu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ketvirtadienį vykusiame posėdyje baigė duoti savo parodymus.

Vilniaus apygardos teismas antradienį nutarė grąžinti parlamentaro Vytauto Bako ir koncerno „MG Baltic“ ginčo dėl reputacijos nagrinėjimą į Vilniaus apylinkės teismą, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą.  Tai jau antrasis kartas, kai ši byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.  Anot teismo, apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ministerija pasirengusi remti Lietuvos gynybos pramonės iniciatyvas, ypač aptarnaujant karinę techniką, tačiau pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbus pačių verslininkų iniciatyvumas.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis sako, kad jo užrašų knygelė, kuria remiasi prokurorai politinės korupcijos byloje, iš tiesų buvo skirta žymėtis su koncerno žiniasklaida ir viešinimu susijusiems projektams. R. Kurlianskis, penktadienį duodamas parodymus Vilniaus apygardos teisme, taip kalbėjo apie 2016-ųjų gegužę per kratą teisėsaugos iš jo paimtą užrašų knygą.

Politinės korupcijos byloje kyšininkavimu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis neigia daręs spaudimą tuometiniam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai dėl geležinkelių aplinkkelio projekto. Vilniaus apygardos teisme tęsiant politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, R. Kurlianskis taip pat atmetė kaltinimus, jog per tuometį „darbietį“ Vytautą Gapšį siekė, kad S. Dailydka liktų pareigose dar vienai kadencijai.

Korupcijos byloje kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis teigia, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog jis politikams atsiskaitė už priešingus jo interesams veiksmus bei prašė priimti jau priimtus sprendimus.  „Atlygis suteiktas gerokai vėliau, nei buvo suteikti priešingi veiksmai ar priešingi rezultatai. Pagal prokurorą aš atsilyginu už bet ką“, – ketvirtadienį vykusiame posėdyje sakė R. Kurlianskis.

Laikinoji tyrimo komisija siūlo Seimui tenkinti generalinio prokuroro prašymą panaikinti „darbiečio“ Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę. Už tokį sprendimą penktadienį balsavo aštuoni komisijos nariai, prieš nebuvo niekas, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė nusišalino, du komisijos nariai nedalyvavo posėdyje. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą dėl V. Gapšio imuniteto kreipėsi, kad Vilniaus apygardos teisme toliau būtų galima nagrinėti vadinamąją politinės korupcijos bylą.

Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjanti generalinio prokuroro prašymą dėl Seimo nario Vytauto Gapšio imuniteto panaikinimo, trečiadienį tik patvirtino darbo reglamentą, bet klausimo svarstyti nepradėjo. Darbiečio V. Gapšio prašymu, jo ir prokuroro informacijos išklausymas nukeltas į penktadienį.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti Seimo narių Vytauto Gapšio ir Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Ar pritarti generalinio prokuroro prašymui, Seimas spręs vėliau. Norint panaikinti parlamentaro imunitetą, turi balsuoti bent 71 Seimo narys. Pirmiausiai E. Pašilis kreipėsi į Seimą, pašydamas panaikinti V. Gapšio teisinę neliečiamybę, kad Vilniaus apygardos teismas galėtų grįžti prie „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimo.

Prieš penkerius metus sudarytas koncerno „MG Baltic“ valdomos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu group“ ir valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) pastatų Vilniuje, Viršuliškėse, sandoris lieka galioti, o dėl galimybės jį nutraukti turės iš naujo spręsti Vilniaus apygardos teismas. Tai reiškia, kad „Darnu group“ vis dar negalės iš Telecentro atgauti 5,93 mln. eurų, sumokėtų pagal sutartį, bei mažiausiai 1,3 mln. eurų palūkanų.

Ar sutiktumėte, kad jūsų namus statytų bendrovė, kuri turi vieną darbuotoją ir veikia nuostolingai? Daugelis veikiausiai gerai dėl to pagalvotų. Tačiau Krašto apsaugos ministerija tokioms įmonėms planuoja patikėti 168 mln. eurų vertės trijų karinių miestelių statybas. Nei valdžios institucijų, nei verslo atstovai dėl to nieko blogo nemato.

Seimo narys Vytautas Bakas per pirmąjį Seimo posėdį užsipuolė į Seimo pirmininkes pretenduojančią Viktoriją Čmilytę-Nielsen, piktindamasis, kad ji – teisiamos partijos atstovė. Politiko teigimu, V. Čmilytė-Nielsen negali užimti Seimo pirmininko posto. Penktadienį į pirmąjį posėdį susirinkęs naujasis Seimas renka Seimo pirmininką ir jo pavaduotojus. Vienintelė kandidatė į parlamento vadoves – Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje parodymus toliau tęs kyšių davimu politikams kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.  Parodymus verslininkas pradėjo duoti dar pavasarį. Anksčiau jis yra sakęs turintis apie 1000 lapų medžiagos, kurią ketina pasakyti per maždaug aštuonis posėdžius.

Ne visi kandidatai į Seimą gali pasigirti glėbiais turto. Dalis jų valdžios siekia tuščiomis kišenėmis ir su didžiulėmis skolomis, kurios kartais viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt pateikia labiausiai įsiskolinusių kandidatų sąrašą, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir turto deklaracijas. Iš 1754 asmenų, kandidatuojančių į Seimą, 29-ių skolos perkopia 10 tūkst. eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę patvirtino ankstesnį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo šis atsisakė priimti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio skundą dėl Valstybės saugumo departamento, prokurorų ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų veiksmų bei sprendimų 2005-2018 metais.  Į Vilniaus apygardos administracinį teismą R. Kurlianskis pirmą kartą kreipėsi liepos gale.