medikai

Jau beveik metus Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, gyvenantys Deimantas ir Inga gedi savo tėvelio. Iki šiol ašaras braukiantys vaikai įsitikinę – jei ne aplaidus medikų darbas, tėvas iki šiol būtų su jais. „Tragedija visam gyvenimui. Išgyvenam skaudžiai, nėra dienos, kad neprisimintum žmogaus“, – tikino Deimantas Jonaitis ir pridūrė, kad medikai nepadarė visko, kad būtų išgelbėta jo tėvo gyvybė. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Po nusižudžiusios medikės skandalo su Šiaulių Respublikinės ligoninės darbuotojais susitiko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Apie susitikimą žiniasklaida informuota nebuvo, o pats pokalbis vyko už uždarų durų. Prezidentas rėžė išgirdęs, kad psichologinis teroras įstaigoje tęsiasi, ir nušalinti tik ligoninės direktorių nepakanka.   Prezidentas G. Nausėda išėjo po pokalbio su medikų bendruomene.

Pirmadienį iš Kauno į Vilniaus atskraidinta donoro širdis, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Anot jo, sekmadienį sulaukta žinios, kad Kauno klinikose užregistruotas potencialus donoras. Transplantuoti paimti jo širdis, inkstai, kepenys ir ragenos. Donoro širdis tiko recipientui Vilniuje, inkstai, kepenys ir ragenos – recipientams Kaune. „Vienas donoras išgelbės net šešių sunkiai sergančių žmonių gyvybes“, – teigiama Nacionalinio transplantacijos biuro pranešime.

Nuo koronavirusinės pandemijos pradžios nuo COVID-19 mirė mažiausiai 115 tūkst. sveikatos apsaugos darbuotojų, pirmadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas, ragindamas visas šalis pagreitinti vakcinacijos tempus.  Pradėdamas PSO metinę asamblėją šios Jungtinių Tautų agentūros generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) atidavė pagarbą medikų indėliui kovojant su pandemija.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį ketina nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką. Tai ministras paskelbė pasirodęs medikų mitinge, kurį gydytojai organizavo dėl esą ministerijos neveiklumo tiriant nusižudžiusios medikės atvejį. Šalia ministerijos su plakatais susirinkę žmonės liejo nuoskaudą dėl sveikatos sistemoje išvešėjusio mobingo – psichologinio teroro ir drąsino vieni kitus netylėti, o valdžią – keisti įstatymus.

Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę nešini protesto plakatais sekmadienį medikai renkasi prie Sveikatos apsaugos ministerijos į mitingą prieš mobingą. Visgi medikai neslepia baimės, kad nepaisant šio sujudimo pažadai dėl pokyčių vėl gali likti pažadais iki kitos tragedijos. Negana to, pačią gydytojų bendruomenę skaldo dvejopos nuotaikos.

Koronaviruso pandemija suaktyvino daugelį psichikos sveikatos skaudulių, o šiai sistemai reikia pokyčių, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad gruodį, pirmąją jo darbo ministerijoje dieną, Šiaulių medikų siųstame laiške buvo kalbama apie įvairias problemas, tačiau ne apie mobingą. „Paprašiau surasti dokumentus, kurie buvo siųsti. Taip, iš tikrųjų buvo gruodžio 11 dienos laiškas, jis buvo nuo grupės Šiaulių ligoninės darbuotojų. Tame laiške rašoma, kad pas juos yra vykdoma reorganizacija, kad ji vykdoma, jų nuomone, netinkamai ir kad jie norėtų, kad ji būtų sustabdyta.

Medikai, vienydamiesi po Lietuvą sukrėtusios tragedijos – jaunos gydytojos savižudybės – ruošiasi surengti mitingą prieš mobingą. Sekmadienį 12 val. jie savo plakatus iškels prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Kvietimas rinktis jau sklinda socialiniuose tinkluose. Žadama mitingo trukmė – iki 15 val. „Susitiksime prie SAM su plakatais prieš mobingą. Lietuvą neseniai sukrėtė jaunos gydytojos savižudybė, kalbai pasisukus apie mobingą, buvo apnuoginta sena, mūsų šalyje gaji, piktžaizdė.

Sveikatos apsaugos ministerijai aiškinantis buvusios Šiaulių ligoninės medikės mirties priežastis, premjerė Ingrida Šimonytė jos kolegas ragina bendradarbiauti ir dalintis informacija apie situaciją gydymo įstaigoje. „Be žmonių dalyvavimo šita problema tikrai neišsispręs“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Po Lietuvą sukrėtusios jaunos gydytojos savižudybės Lietuvos medikų sąjūdis ragina nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką tol, kol vyksta įvykio tyrimas. Sekmadienį išplatintame dar viename organizacijos kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją taip pat įvardijami kiti vadovaujantys asmenys, kurių nušalinimo prašoma. Dalinamės medikų išplatintu raštu.

Kai vaiką ištinka paslaptinga koma, yra rimtai sunerimstama, tačiau ką daryti, kai tai per kelerius metus tai įvyksta net 169-iems vaikams mažoje geografinėje zonoje? Taip įvyko Švedijoje prieš maždaug dešimt metų. Pirmiausia vaikai pradėdavo daug nerimauti, būdavo nuolat nusiminę. Jie nustodavo žaisti su kitais. Jie kalbėdavo vis mažiau ir mažiau, kol visiškai nebešnekėdavo. Galiausiai, jie nebeatsikeldavo iš lovų.

Jaunai gydytojai iš Šiaulių respublikinės ligoninės pasitraukus iš gyvenimo, jos kolegos prakalbo apie mobingą, arba tiksliau bosingą, iš vadovų. Paprastai taip vadinamas ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras prieš asmenį. Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos katedros profesorė, kovos su mobingu ekspertė Jolita Vveinhardt teigia, kad mobingas Lietuvoje yra paplitęs reiškinys, bei siūlo keletą patarimų, kaip reaguoti susidūrus. „Svarbiausia netylėti ir rinkti įrodymus.

Kauno vakcinavimo centras iki šiol miestui skiriamus vakcinų kiekius išnaudoja greičiau nei per savaitę, net ir dirbant puse pajėgumų. Dėl to penktadienį teko užverti duris nė nesulaukus pietų, o dalį ten dirbančių medikų nuspręsta deleguoti išvažiuojamiesiems vizitams – sparčiau skiepyti senyvo amžiaus ar sunkių ligų bei negalios paliestus žmones namuose.

Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams siūloma šiemet papildomai skirti beveik 75 mln. eurų. Vyriausybė penktadienį pritarė, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) iš valstybės biudžeto papildomai būtų skirta 48,5 mln. eurų, o dar 26,2 mln. eurų – iš sveikatos priežiūros paslaugoms anksčiau numatytų lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, PSDF biudžete darbo užmokesčiui didinti buvo numatyta 45,6 mln. eurų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina imtis priemonių, kurios leistų apsaugoti spaudimą patiriančius medikus. Diskusija dėl medikų psichinės sveikatos ir patiriamo spaudimo kilo po žinios apie jaunos medikės savižudybę. „Šiandien, jeigu tik galėsiu, Ukrainoje uždegsiu žvakutę už jauną medikę, išėjusią dėl ydingos sistemos, dėl nepakeliamo spaudimo. Dėl mobingo, institucijų abejingumo.

Pakeitus priedų už darbą su COVID-19 pacientais tvarką, dalis medikų piktinasi dėl per mažų išmokų, ketvirtadienį pranešė LRT radijas. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad didesnių išmokų tikėjęsi medikai jaučiasi nusivylę – kai kurie priedai nebesiekia nė dviejų eurų. „Tiems medikams, kurie tikėjosi gauti didesnes išmokas tikrai manau, kad jie dabar jaučiasi nusivylę“, – LRT radijui sakė ji.

Šiaulius ir visą Lietuvą sukrėtė jaunos medikės savižudybė. Įtariama, kad moteris nusižudė dėl mobingo, kurį patyrė darbo vietoje. Medikų atstovai teigia, kad daug jaunų medikų darbe patiria patyčias ir psichologinį smurtą.

Po to, kai artimieji ir medikų bendruomenė dėl gydytojos savižudybės ėmė kaltinti Šiaulių respublikinę ligoninę, į diskusiją, ką daryti dėl psichologinio smurto darbe, vadinamojo mobingo, įsitraukė ir Vyriausybė, ir Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija telkia pajėgas kovai su mobingu, o parlamentarai net nori keisti darbo kodeksą ir jame įteisinti mobingo sąvoką.

Po Šiaulių medikės savižudybės kolegos iškart parakalbo apie galimai patirtą mobingą darbe, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia planą, kaip sustabdyti šią problemą. Pasak ministrės Monikos Navickienės, vien tik įstatymų keitimu ir reguliavimu ši problema neišsispręs, todėl reikia pradėti ir pokyčius organizacijų viduje.

Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Medikės aplinka tvirtina, kad prie tokio sprendimo ją galėjo privesti mobingas, tragiškos darbo sąlygos ir psichologinis spaudimas. Ligoninės vadovas nuo platesnių komentarų susilaiko, o nusižudžiusi gydytoja, kaip teigia Seimo narė Jurgita Sejonienė, rinko mobingo įrodymus, kurie dabar jos artimųjų rankose.

Medikų bendruomenės atstovai aiškina, kad jauna respublikinės Šiaulių ligoninės medikė nusižudė neatlaikiusi psichologinio spaudimo darbe ir atsisveikinimo laiške kaltina Šiaulių ligoninės vadovus. Šeima dėl privedimo prie savižudybės ruošiasi kreiptis į prokuratūrą, o medikų atstovai ir politikai vis garsiau kalba apie šioje srityje įsivešėjusią psichologinio smurto prieš pavaldinius problemą.

Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Gydymo įstaigos atstovai teigia, kad gydytoja buvo atleista iš darbo praėjusį ketvirtadienį dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo. „Mirties atvejis yra tiriamas. Tai yra tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – BNS pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė. Tačiau daugiau detalių ji neatskleidžia.

Specialistų trūkumą mažų miestų savivaldybės sprendžia, kaip kas išmano. Akmenės rajono savivaldybė į gydymo įstaigas trūkstamų specialybių medikus vilioja pinigais. 60 tūkstančių eurų – tiek siūloma gydytojui, jei sutiks su šeima persikelti ir dirbti bent penkerius metus Akmenės rajone. Dvi šeimos gydytojos jau sutiko kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir sako, kad net ne pinigai buvo esminė sąlyga, kodėl nusprendė gyvenimą perkelti į Naująją Akmenę.

Lėšų poreikis kelti medikų atlyginimams yra didesnis nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galimybės, pripažįsta sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, vien priedams už darbą koronaviruso pandemijos sąlygomis medikams reikės papildomai skirti apie 200 mln. eurų, tačiau ministras tikisi, kad su profesinėmis sąjungomis pavyks susitarti ir dėl sveikatos sektoriaus kolektyvinės sutarties. Dalis profesinių sąjungų kaltina ministeriją dėl stringančių derybų.

Lėšų medikų atlyginimams didinti nenumatė dar buvusi Vyriausybė rengdama šių metų biudžetą, be to, daugiau pinigų nei planuota reikia priedams už darbą su COVID-19, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos duomenimis, minėtiems priedams šiemet bus išleista beveik 200 mln. eurų. „Kaip matote, situacija yra tokia, jog COVID-19 priedus reikės mokėti gerokai ilgiau. Tam valstybė šiais metais išleis beveik 200 mln.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys  sako, kad lėšos medikų atlyginimų didinimui suplanuotos, bet vertinant realų poreikį priedams dėl darbo su COVID-19, pinigų turės būti skirta daugiau. Pasak jo, algų didėjimas nebuvo numatytas 2019 ir 2020 valstybės biudžetuose, o tam naudotas PSDF rezervas.

Medikų profsąjungos skundžiasi ministerijos vilkinamomis derybomis dėl kolektyvinės darbo sutarties ir įspėja, kad šią savaitę pasiekiant finišo tiesiąją joms neįvykus gali net grėsti streikas. Tuo metu kitos medikus vienijančios organizacijos teigia čia įžvelgiančios ne ministerijos kaltę, o paklodės tempimą tik į vieną pusę ir kai kurių profesinių sąjungų norą jaustis labiau privilegijuotomis.

Uostamiestyje bendrovėje „Klaipėdos mediena“ per pietus nugriaudėjo du sprogimai, o po jų įsiplieskė gaisras. Vieno pastato sienos pasviro, kitą statinį sprogimai sulygino su žeme. Aštuoni darbuotojai išvežti į ligonines, penki jų – atsidūrė reanimacijoje. TV3 žinios gavo išskirtinę medžiagą, kas dėjosi gamykloje praėjus vos kelioms minutėms po sprogimų. Kelios minutės po dviejų sprogimų bendrovėje „Klaipėdos mediena“. Saulę užstoja dūmai. Vieni darbuotojai bėgioja, kiti sutrikę vaikšto.

Šiemet tikslinant biudžetą papildomų lėšų bus skirta su COVID-19 dirbančių medikų algų priedams, atlyginimų didinimas visiems medicinos darbuotojams atidedamas vėlesniam laikui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiais metais pagrindinis prioritetas vis dėlto yra atlyginti medikams už tą didelį krūvį, kurį dabar patiria turbūt labai didelė dalis medikų dirbdami COVID-19 fronte.

Medikų profsąjungos piktinasi nesulaukusios žadėto algų didinimo, kuris buvo numatytas prieš trejus metus tarp profsąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje, tačiau ministerija teigia, kad klausimui spręsti prireiks naujų derybų, pirmadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Anot profsąjungų atstovų, medikų ir ministerijos susitarimas galioja iki šių metų pabaigos, o algos turėjo kilti 9 proc.

Net du teismai patvirtino, kad dėl Šilutės gyventojos mirties kalti šio miesto ligoninės medikai. Moteris dukart kreipėsi pagalbos dėl ūmaus skausmo krūtinėje, tačiau abiem atvejais po apžiūros moteris buvo išrašyta iš ligoninės. Išrašant iš ligoninės antrąkart, medikai rekomendavo moteriai pablogėjus būklei kreiptis pakartotinai. Vis dėlto, prabėgus mažiau kaip 12 val. po to, šilutiškę ištiko staigi mirtis. Į teismą Šilutės ligoninę padavė žmonos netekęs sutuoktinis ir du jų vaikai.

Gera žmonių savijauta neatsiejama nuo fizinio aktyvumo. Nors aktyvus judėjimas išties gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų, medikai vis dažniau beda pirštu į sumenkusį sportuojančių asmenų skaičių, todėl žmonės rizikuoja susidurti su galimomis sveikatos problemomis. Pandeminė situacija visame pasaulyje gyventojus privertė užsidaryti namuose, o neveikiantys sporto klubai neretam tapo priežastimi, nulėmusia fizinio aktyvumo sumažėjimą.

Vilniuje epidemiologinė situacija primena infekcijos piką žiemą. Blogėjant situacijai, vilniečiai sulaukė įspėjamųjų žinučių, ragina laikytis karantino ribojimų ir skiepytis. Pasak medikų, serga ir miršta vis daugiau 30-40 metų jaunų, darbingo amžiaus žmonių, greitosios viena po kitos veža ligonius į ligonines. Artėjant Motinos dienai, policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – savaitgalį tikrins viešąsias erdves, stebės, ar žmonės laikosi karantino.

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti asmenys už jiems atliktą kojų venų operaciją patys mokėti neturi. Nepriklausomai nuo operacijos metodo – chirurginio ar lazerinio, išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Vidutinė kompensuojama šios paslaugos kaina – 828,85 euro. Ligonių kasos vis dažniau sulaukia pacientų klausimų, ar jiems reikia mokėti už kojų venų (flebektomijos) operacijas, ypač, kai jos atliekamos lazeriu.

Besiskiepijančių daugėjant, medikai pasakoja ir apie naujausius tyrimus – kas dažniausiai skundžiasi šalutinėmis reakcijomis ir ar jos rodo greičiau besiformuojantį imunitetą?  Vilniaus meras pranešė, kad skiepams registruotis kitą savaitę leis jaunesniems – 45-erių metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms.  Prie ką tik duris atvėrusio didžiausio šalyje masinės vakcinacijos centro „Litexpo“ rūmuose – sumaištis.

Su koronavirusu kobvojantys šalies medikai švenčia savo profesinę šventę – medicinos darbuotojų dieną. Ypač svarbiais tapusius ir gerbiamus medikus sveikina ne tik valdžia, bet ir muzikantai, kurie gydytojus stebino pasirodymais vakcinavimo centruose, ligoninėse, poliklinikose. Gydytojus, slaugytojus sveikina ir kiti kolegos medikai. O štai patys Joniškio ir Radviliškio ligoninės darbuotojai šventę mini masiniais šokiais ant stogų.

Medicinos darbuotojų dienos išvakarėse LSMU Kauno ligoninėje tvyro ne vien šventiškos mintys – panašu, kad medikų laukia dar netrumpa maratono atkarpa, kol nebus paskiepyta didesnė dalis visuomenės. LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. Albinas Naudžiūnas interviu apie vienos didžiausių COVID-19 ligoninės aktualijas pabrėžė, kad dabar labai svarbu rasti balansą tarp kovos su pandemija ir kitų ligų gydymo, rašoma pranešime spaudai.

Per žingsnį nuo išsvajotos rezidentūros esantys medicinos absolventai skundžiasi esantys palikti likimo valiai, mat ilgus metus paskyrę pirmos pakopos studijoms sulaukė valdančiųjų sprendimo dėl mažinamų finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus. Jie sako esantys palikti ant ledo ir įspėja, kad jei į situaciją nebus staigiai reaguojama, jaunieji gydytojai paprasčiausiai bus priversti emigruoti arba apskritai keisti profesiją.

Artimieji po daugiau nei pusmečio jau gali aplankyti ligoninėse ar globos namuose esančius svao giminaičius, tačiau nevisi. Reikia ne tik būti persirgusiam COVID'u arba du kartus pasiskiepijusiam, tačiau ir gauti gydančio gydytojo leidimą. Kol kas pas giminaičius lankytojai būriais neplūsta, tačiau skambučių daug, žmonės aiškinasi sąlygas ir tvarkosi reikiamus dokumentus. Šiaulietė Vilma skuba į globos namus aplankyti savo mamos.

Dešimtajame dešimtmetyje daktaras Johnas Schneebergeris septynerius metus išvengė teistumo už moters ir jo paties įdukros seksualinę prievartą, labai stengdamasis suklaidinti DNR tyrimus, įrodančius jo kaltę. 1992 m. spalio 31 d. Candice Fonagy nuvyko į savo vietinę ligoninę Kiplinge, Kanadoje, ieškodama draugės po to, kai susiginčijo su savo vaikinu. Jos draugė tą vakarą nedirbo, tačiau slaugytoja pasiūlė jai kreiptis į gydytoją, nes ji atrodė labai susijaudinusi.

Penktadienį, apie 12.28 val., ugniagesiai gavo pranešimą apie Klaipėdos m., Kuncų g. 9, penkių aukštų daugiabučiame gyvenamajame name kilusį gaisrą. Gaisro gesinimui pasitelktos 3 automobilinės cisternos ir automobilinės kopėčios. Atvykus pirmiesiems ugniagesiams paaiškėjo, kad pirmame aukšte butas yra uždūmintas. Ugniagesiams į jį užėjus su kvėpavimo organų apsaugos aparatais, iš uždūmintų patalpų išnešti vyras ir moteris.

Lietuvą sudrebino skandalas dėl dingusių apsaugos priemonių – Sveikatos apsaugos ministerija pasigedo apie 20-ies vagonų iš Kinijos atsiųstų medikams skirtų apsaugos priemonių – chalatų, medicininių kaukių, vienkartinių pirštinių. Pradingusių priemonių vertė siekia kone milijoną eurų. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, šios priemonės į Lietuvą iš Kinijos atvyko dar praėjusių metų pavasarį.

Sekmadienio naktį Kaune į ligoninę paguldytas nuo maždaug 40 metrų aukščio šlaito nukritusio automobilio vairuotojas.  Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, apie antrą valandą nakties buvo gautas pranešimas, kad S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje automobilis nuvažiavo į griovį, yra prispaustų žmonių.  Atvykę gelbėtojai nustatė, kad automobilis „Subaru Outback“ buvo nukritęs nuo šlaito, jame buvo prispaustas 1998 metais gimęs vairuotojas.

Jau po poros metų Lietuvos sveikatos sistemos laukia griūtis. Tokios niūrios prognozės skrieja iš pačių medikų ir universitetų atstovų lūpų. Daugiau kaip pusė visų Lietuvos gydytojų yra pensininkai, o rezidentų skaičius netgi mažėja, taigi pakeisti vyresnius kolegas nebus kam. Ligoninės ir universitetai ragina valdžią didinti valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių. Ministerija atkerta, kad trūksta pinigų, o situacija nėra tokia jau prasta.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas, naudojamas mokėti priedus medikams, dirbantiems Covid-19 skyriuose, ištirps balandį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.   Jos teigimu, šiemet medikų priedams reikės 120 mln. eurų vietoje planuotų 45 mln. eurų.   „Tai labai smarkus išaugimas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė viceministrė.

110 tūkstančių žmonių Lietuvoje serga onkologinėmis ligomis. Sunkūs ligoniai gali gauti vienkartinę valstybės išmoką, tačiau skirtinguose šalies rajonuose išmokos skiriasi dešimtimis kartų. Vienur tokia pat liga sergantysis gali gauti 40 eurų, kitur ir kelis tūkstančius. Anot onkologinius ligonius vienijančių asociacijų, tokie išmokų skirtumai skatina atskirtį ir neužtikrina net minimalių vėžiu sergančių žmonių poreikių. Jolantai krūties vėžys buvo aptiktas prieš 10 metų.

Panevėžio medikams pavyko atlikti unikalią operaciją – prikelti darbui nebeveikiantį paciento inkstą. Sėkmingai atstačius užkalkėjusią kraujotaką inkstas ne tik atsigavo, svarbiausia, kad pacientui nebereikia ir hemodializių. 77 metų panevėžietis į ligoninės medikų rankas pakliuvo kritinės būklės. Žmogui buvo pradingęs šlapinimasis – visiškai neveikė inkstai. Dėl ūmaus inkstų nepakankamumo pacientui nedelsiant buvo skirtos hemodializės procedūros.

Be makšties gimusi moteris papasakojo, kad turėjo ją pasigaminti pati, kad galėtų mylėtis. Rašytoja ir oratorė Ally Hensley atskleidė gimusi su retu sutrikimu – Mayerio-Rokitanskio-Kusterio-Hauserio sindromu (MRKH), kuris jai buvo diagnozuotas šešiolikos. Medikai patvirtino, kad ji gimė be gimdos, gimdos kaklelio ar makšties. MRKH, dar vadinama Mullerio ageneze, turi 5000 moterų visame pasaulyje.