medikai

Įvykiai Ukrainoje emociškai paveikė visus. Daugelis jaučia pyktį, slogią nuotaiką, baimę, beviltiškumą. Ne išimtis – ir medikai. Nerimas krizinėje situacijoje – normali reakcija. Tačiau gydytojai pažymi, kad negalima leisti niūrioms emocijoms dominuoti. Dalindamiesi savo patirtimi, kas jiems padeda susitvarkyti su užklupusiomis emocijomis, skatina ieškoti veiklų, kurios padeda nusiraminti.

Vilniuje, Grigiškėse, šeštadienį gyvenamojo namo kambaryje rastas mirusio 1961 metais gimusio vyro kūnas su durtine žaizda krūtinėje, pranešė Policijos departamentas.  Įtariamasis 1958 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,89 promilių girtumas, uždarytas į areštinę.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dvi Lietuvos medikų grupės išvykti į karo draskomą Ukrainą jau yra pasiruošusios, tačiau šiuo metu laukiama tikslesnės informacijos iš kolegų šioje šalyje, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis. „Medikai yra pasiruošę, apmokyti, priemonės – irgi. Būsime pasirengę išvykti, vos tik gausime žalią šviesą iš Ukrainos“, – šios savaitės pabaigoje BNS sakė SAM atstovas. Jo teigimu, tikslus išvykimo laikas priklausys nuo ukrainiečių.

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ragindami apsaugoti nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Vis daugiau organizacijų prisideda prie paramos karo siaubiamos Ukrainos gyventojams ir pagalbos pabėgėliams, kurie atvyksta į Lietuvą. Santaros gydytojų profesinė sąjunga pranešė jau skyrusi 10 tūkst. eurų organizacijai Blue/Yellow, taip pat ieškoma kitų organizacijų, su kuriomis galėtų bendradarbiauti skirdami papildomą paramą. „Paskutinės savaitės visus išmetė iš komforto zonos, sukėlė daug pykčio ir beviltiškumo.

Reaguojant į Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą padėti šaliai sudėtingoje situacijoje, šalies Vyriausybė pasitarimo metu protokoliniu nutarimu patvirtino planą apmokyti ir išsiųsti į karo purtomą šalį medikų komandas.  Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Ukraina nurodė aiškias indikacijas, kokių gydytojų pagalbos jiems reikia. Tai būtų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojų anesteziologai, gydytojai traumatologai, gydytojų chirurgai.

Lietuvoje 300 medikų išreiškė norą vykti misijon į Ukrainą padėti kolegoms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Informuojama, kad šiuo metu jau pradedamos formuoti pirmosios į Ukrainą vyksiančios komandos, jose – po 12 asmenų. Ministerija taip pat pranešė, kad registracija laikinai stabdoma. „Registracija laikinai stabdoma: beveik 300 – tiek drąsių medikų pareiškė norą vykti į misiją Ukrainoje.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninė pranešė, kad jos medikai taip pat neliko abejingi Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimui registruotis savanoriškai pagalbai Ukrainoje – padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Nurodoma, kad pirmajame sąraše yra vienuolika Vilniaus miesto klinikinės ligoninės specialistų.  „Aš esu karo gydytojas. Karo medicina – mano sąmoningai suvokta aplinka. Kai mano tėvelis kalėjo Stalino lageriuose, ukrainietis išgelbėjo jam gyvybę.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų grupė atsiliepė į Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimą registruotis savanoriškai pagalbai Ukrainoje – padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Santaros klinikų gydytojai ir slaugytojai nedvejodami registravosi vos pasirodžius tokiam kvietimui. Apie tokį žingsnį pranešė ir Kauno klinikos.  Kelios dešimtys Santaros klinikų medikų yra pasirengę savanoriauti Ukrainoje. VUL SK Širdies chirurgas dr.

Lietuva medicininę pagalbą Ukrainai teiks keturiomis kryptimis, pirmadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jau artimiausiu metu iš Lietuvos turėtų išvykti dvi medikų komandos padėti nukentėjusiems ukrainiečiams. Ministras detaliau įvardijo, kaip Lietuva padės neramumus išgyvenančiai Ukrainai. „Keturios pagrindinės kryptys – medicinos priemonės, mūsų specialistų pagalba Ukrainoje, mūsų specialistų darbas čia, Lietuvoje, priimant sužeistuosius gydymui ir reabilitacijai.

Į Panevėžio rajone esantį kaimą atvykusiai greitosios medicinos pagalbos brigadai pačiai prireikė pagalbos. Atvažiavęs į kiemą automobilis įstrigo purve, o bandydamas išvažiuoti žemėmis nutaškė dvejų aukštų namą. Namo gyventojai piktinasi išniokotu kiemu ir suka galvą, kaip reikės nuvalyti pastato fasadą. Tačiau prašo supratingumo – prasidėjus atlydžiui kai kurie keliai tampa sunkiai išvažiuojami. Pasirodo, būna ir taip, kad gelbėtojams patiems prireikia pagalbos.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai skambina žmonėms, klausia, ar pasiskiepiję nuo COVID-19 jie patyrė nepageidaujamų reakcijų ir vėliau pasiūlo jiems nusipirkti vaistų nuo „labai pavojingų šalutinių poveikių“. Specialistai įspėja ant sukčių kabliuko neužkibti, nes neaiškių vaistų vartojimas gali ne tik paploninti piniginę, bet ir pakenkti sveikatai.

Neįprastas įvykis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinėje – pranešta apie ligoninėje siautėjusį vyrą. Pirminiais duomenimis, vasario 6-sios naktį, apie 2.19 val., Joniškio ligoninės priėmimo skyriaus apžiūros kabinete siautėjo neblaivus (2,41 prom.) vyras. 1971 m. gimęs vyras, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, išvartė ligoninės inventorių, apvertė lovą, gydytojui sužalojo kojas. Įtariamasis buvo uždarytas į areštinę.

Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma. Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius spaudos konferencijoje penktadienį tvirtino, jog iš viso klinikose yra per 200 COVID-19 užsikrėtusių medikų ir kitų darbuotojų, daugėja ir užimtų pacientų lovų, bet situacija kol kas išlieka stabili.

Sukrečiantis atvejis Lazdijų rajone, Paliūnų kaime. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas pranešė, kad jie iškvietė medikus, kurie į vietą atvyko būdami akivaizdžiai neblaivūs. „Išsikvietėme greitąją į Paliūnų kaimą. Tačiau iš Lazdijų ligoninės vairuotojas ir daktarė atvyko girti. Iškvietėme policiją, vairuotojas paliko automobilį ir pabėgo, o daktarė įpūtė apie 1.8 promiles. Viskas vyko sausio 27-sios vakarą,  apie 18 val.“, – rašė naujienų portalo tv3.lt skaitytojas.

Jei norėjote gauti nedarbingumo pažymėjimą, bet jo išduoti šeimos gydytojas negalėjo, to pagrindine priežastimi galėjo būti „Sodros“ sistemos sutrikimai.  „Kai kurie gydytojai galėjo nepateikti nedarbingumo pažymėjimų nuo trečiadienio daugmaž penktos vakaro iki šįryt aštuonių. Viskas sutvarkyta šįryt. Problemos - IT vidinės infrastruktūros“, – ketvirtadienį naujienų portalui tv3.lt nurodė „Sodros“ komunikacijos vedėja Lina Lankauskaitė.

Palangiškių šeima iš Klaipėdos vaikų ligoninės siekia prisiteisti 50 tūkst. eurų dėl atliktos kaklo operacijos, po kurios vaikas nebegali pilnai valdyti dešinės rankos. Civilinę bylą šią savaitę pradėjo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas.  Šeima įsitikinusi, kad dėl ligoninės medikų padarytos klaidos jų vaikas tapo neįgalus ir prašo atlyginti žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ketvirtadienio vakarą ilgai prisimins jauna klaipėdietė ir dvi jo draugės. Lifte įkalintos merginos patyrė ne tik didžiulį išgąstį. Joms prireikė tiek gelbėtojų, tiek medikų pagalbos. Nekasdieninis incidentas ketvirtadienio vakarą įvyko pietinėje Klaipėdos dalyje. Apie 18.31 val uostamiesčio ugniagesiai sulaukė iškvietimo į I. Simonaitytės gatvę. Pranešta, kad pagalbos reikia daugiaaukščio namo įstrigusiame lifte atsidūrusiems vaikams. Prašyta labai paskubėti, nes vienas jų ėmė dusti.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ekspertai dar praėjusią savaitę įspėjo, kad karantinas gali ateiti anksčiau, nei užsipildys 240 reanimacinių lovų. Akcentuojama, kad dėl itin sparčiai plintančio omikrono izoliuotis tenka vis daugiau svarbias visuomenei funkcijas vykdančių asmenų. Vieni jų – ir medikai, kurie tiek patys priversti izoliuotis dėl ligos arba slaugyti artimuosius.

Kyšininkavimo skandalas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Jos vadovas ir dar keturi medikai įtariami iš pacientų reikalavę kyšių ir juos ėmę. Kyšiai už operacijas ir kitas paslaugas, anot pareigūnų, svyruodavo nuo 100 iki 400 eurų. Teisėsauga tyrimą pradėjo po paciento skundo ir tikina, kad šioje ligoninėje kyšininkavimu įtariamų medikų sąrašas gali ilgėti. O Vilkaviškyje medikė įkūrė antivakserių rojų.

Privalomo skiepijimo klausimui persikėlus į Sveikatos reikalų komitetą užvirė diskusijos, ar šiuo metu pasirinktoms darbuotojų grupėms išties reikėtų nustatyti tokią prievolę. Medikų profsąjungos pažymi, kad šie ir taip noriai skiepijasi, tad įstatymas atrodo pavėluotas. Ministerija gi pažymi, jog ramūs būti negalėsime, kol nebus pasiektas 100 proc. apsaugos lygis. Seimas skubos tvarka ėmėsi svarstyti pataisas dėl privalomo skiepijimo medicinos ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams.

Jau netrukus parlamentarai spręs dėl privalomo skiepijimo tam tikrų profesijų atstovams. Visgi į šį sąrašą patenkantys medicinos darbuotojai neslepia, kad toks sprendimas gali atsisukti kitu galu. Ne visiems medikams sutikus skiepytis gydymo įstaigos gali netekti ir taip brangių darbo rankų. Negana to, daug klausimų kelia ir galimos vakcinų sukeltos žalos atlyginimo tvarka.

Omikron atmainai keičiant situaciją peržiūrimos ir visos su pandemijos valdymu susijusios tvarkos, tarp kurių – ir izoliavimosi taisyklės, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Medikams pokyčiai jau įsigalios nuo pirmadienio. Tądien tikimasi jau turėti sprendimus ir dėl tvarkos visai visuomenei.

Medikai mamai sakė, kad ji be reikalo jaudinasi dėl įsivaizduojamos ligos ir tiesiog reikalauja dėmesio, kai ji išreiškė susirūpinimą dėl savo dukros Lilly sveikatos. Mama, kuriai buvo sakoma, kad ji be reikalo jaudinasi dėl įsivaizduojamos ligos, dabar pasakoja, kad pasitikėjo savo intuicija, kol galiausiai dukrai gavo sunkios smegenų ir stuburo ligos diagnozę, rašo mirror.co.uk.

Medikai pagaliau išdrįsta garsiau prabilti apie vis dar sunkiai iš Lietuvos ligoninių išgyvendinamą mobingą ir kito pobūdžio patiriamą psichologinį smurtą. Jaunieji medikai sako, kad šios dramblio dydžio problemos, deja, ne visada pastebimos ne tik iš išorės, bet ir pačių gydytojų. Tuo metu kreiptis pagalbos juos atbaido dar didesnio psichologinio spaudimo ar net karjeros sugriovimo baimė.

Lietuvos medicinos sistema – ne tokia jau skaidri, rodo korupcijos žemėlapis. Gyventojai vis dar linkę gydytojui tiesti vokelį su pinigais arba siūlyti dovanas. Portalo tv3.lt kalbinti medikai atskleidė, kokios sumos cirkuliuoja už uždarų durų ir kaip dažnai gydytojai pacientams kartoja, kad „atsidėkojimo“ nereikia. Tačiau šioje medaus statinėje yra ir šaukštas deguto – kai kurie medicinos darbuotojai kyšius ne tik ima, bet ir aptarnaudami pacientą, akivaizdžiai tikisi atpildo.

Darbas greitojoje medicinos pagalboje niekada nebūna monotoniškas ir nuobodus. Kiekvieną kartą susiduriama su vis kitokiu iššūkiu. Šį kartą GMP brigada susidūrė su neeiline situacija – gimdymu namuose. Brigadoje dirbo gydytojas Tomas Pranckevičius, skubios pagalbos specialistė Rasa Trumpauskė ir vairuotojas paramedikas Renatas Kibas.

Jeigu bus imtasi įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, rajonų ligoninės ištuštės, o gyventojams medikų paslaugos taps dar mažiau prieinamos, sako šių gydymo įstaigų vadovai.

Lietuvos Šaulių sąjunga pristato naują savanorių sukurtą filmą, kuriame nuo mirties vaduojami COVID-19 pacientai dūsta ir atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo. Kūrybinėje grupėje darbavosi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Filmo autoriai viliasi, kad mirštančiųjų plaučių intubavimo vaizdai privers susimąstyti žmones, kodėl negalima nuvertinti koronaviruso keliamos rizikos ir reikia skiepytis.

Šilutės ligoninėje COVID-19 skyriuje dirbantį gydytoją ištiko psichozė, praneša portale „Šilokarčema“. Pasak portalo šaltinio, gydytojas skyriuje pradėjo švaistytis švirkštu ir iššoko pro antrame aukšte esantį langą. Medikas susilaužė koją.

Deja, dabar gyvename laikais, kai įžymybės, išgarsėjusios dėl kuriamos muzikos, vaidybos filmuose ar paprasčiausiai sužibėjusios socialiniuose tinkluose, atrodo, turi didesnę įtaką visuomenės sveikatai nei tie, kurie iš tikrųjų gali duoti pagrįstų patarimų. Įžymybės neretai kreipiasi į savo dideles auditorijas, sėdamos abejones dėl vakcinų, 5G ir klimato kaitos. Net reperis B.o.B bandė visiems paaiškinti, kad Žemė yra plokščia.

162 dienas trūkęs Kauno klinikų medikų darbas, kovojant už Čekijos respublikos piliečio gyvybę, neliko nepastebėtas – Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Vit Korselt įteikė Čekijos Respublikos Senato pirmininko Miloš Vystrčil padėką Kauno klinikoms ir jų medikams už atsidavusį darbą. Pacientas į Kauno klinikas pateko po įvykusios autoavarijos ir čia praleido beveik pusę metų.

Šeštadienio vidurdienį priemiestiniame Kėdainių rajono kaime vyko neeilinė gelbėjimo operacija – ugniagesiai gelbėtojai pas ligonį tempė greitosios medicinos pagalbos automobilį, mat pažliugęs kelias šiems tapo tiesiog neįveikiamas. Skubėjo pas ligonį Po vidurdienio greitosios medicinos pagalbos medikai vyko į Kėdainių rajono Janušavos kaimo Gudobelių gatvę. Šioje gatvėje vos kelios sodybos.

Lietuvos sveikatos sistema – komplikuota ir sudėtinga, todėl ypač svarbu ne tik identifikuoti kilusias problemas, bet ir jas spręsti. Medikų emigracija didina jų stygių Lietuvoje, reikalauja papildomų išteklių trūkstamų medikų rengimui, lemia šios profesinės grupės darbuotojų senėjimą. Ar išsipildys baisiausias scenarijus – nebebus kam dirbti?  Kaip spręsti sveikatos sistemą slegiančias problemas penktadienį vykusioje konferencijoje „Nacionalinės sveikatos sistemos žaizdos.

Santaros klinikų profesinių sąjungų atstovybė palaiko sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą dėl sveikatos priežiūros, slaugos, globos, švietimo įstaigų darbuotojų privalomojo skiepijimo. Prisimenant praėjusius metus, kuomet dar nebuvo vakcinų, kasdien buvo fiksuojami susirgimų COVID-19 protrūkiai gydymo, slaugos, bei globos įstaigose.

Medikų profsąjungos: medikai, globos darbuotojai kontaktines paslaugas gali teikti tik pasiskiepiję Atsižvelgiant į prastą COVID-19 situaciją šalyje, Santaros klinikų profesinių sąjungų atstovai pritaria Sveikatos ministerijos svarstymams tam tikrose srityse leisti dirbti tik paskiepytiems asmenims. Tai ypatingai svarbu sveikatos apsaugos, globos, o taip pat ir kontaktines paslaugas teikiančiuose sektoriuose.

Po ilgų derybų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikų profsąjungos pirmadienį naujai pasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Komentarus apie tai teikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir profesinių sąjungų atstovė Aldona Baublytė. Nauja LNSS šakos sutartis galios 2022–2024 metais.

Kai dviejų vaikų mama kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nuolatinio rėmens, jai buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos žarnyno vėžys. 29 metų Amie Walton per keturias savaites turi pradėti gydymą, kainuosiantį 35 000 svarų sterlingų, tačiau suteiksiantį viltį išgyventi, nes vėžys išplito į kepenis ir plaučius.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai įsiutę – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų.

Studentai piktinasi kai kurių Seimo narių siūlymu priversti už valstybės pinigus rezidentūrą atlikusius medikus kelerius metus privalomai atidirbti Lietuvoje. Parlamentarai sako, kad dabar šalyje ima katastrofiškai trūkti medikų, žmonės nesulaukia gydymo, o mediciną baigę jauni gydytojai važiuoja dirbti į užsienį. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir keli kiti nariai siūlo, kad už valstybės pinigus rezidentūrą baigę medikai privaloma tvarka Lietuvoje dirbtų dar kelerius metus.

Kyšininkavimo skandalas Naujosios Vilnios poliklinikoje. Policija demaskavo medikus, už kyšius antivakseriams e-sveikatoje dariusius įrašus apie esą suleistą vakciną. Už vieną suklastotą įrašą medikai gaudavo iki 350 eurų. Naujosios Vilnios polikliniką purto kyšininkavimo skandalas. Teisėsaugininkai spalio 20 dieną gavo informacijos apie medikų per tarpininką galimai imamus kyšius.

Lietuvą krečia ketvirtoji koronaviruso banga, o delta atmainos pasekmės matyti plika akimi – sergamumas siekia aukštumas. Infektologė įspėja, kad Vėlinės nieko gera nežada – ligoninės gali pradėti pildytis dar ilgojo savaitgalio metu. Ar sulauksime šviesesnių Kalėdų – taip pat neaišku, nes vakcinacijos lygis nepakankamas, o pasiskiepijusių imunitetas pradeda blėsti. Visgi sudėtinga spręsti, kada šis užsikrėtimų antplūdis pasieks aukščiausią tašką.

Valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams pastaruoju metu labai išaugo, nes aktyviai veikė gamintojų lobistai, sako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė.  STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė įsitikinusi, kad gamintojų parama medikams turi įtakos viešiesiems pirkimams.  „Stebime labai didelę koncentraciją šio įspūdingo padidėjimo – net daugiau kaip 90 proc. (122,2 mln.

Buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui, kalėjime paskelbusiam bado streiką, praėjusią naktį antrą kartą per savaitgalį prireikė reanimobilio brigados medikų pagalbos, pirmadienį žurnalistams pranešė jo advokatas Georgijus Gelchauris.   „Budinčios reanimobilio brigados medikams naktį teko suteikti M. Saakšvilui medicinos pagalbą skyrus vaistų. Gydytojų pagalbos jam prireikė ir šeštadienį.

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2022 metais, kaip ir anksčiau, planuojamas subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. „Šiame biudžete, ko anksčiau nebūdavo padaroma, numatytos visiems medikams lėšos atlyginimų kėlimui, vidutiniškai kiekvienam medikui nuo sausio atlyginimas didės apie 6 proc.“, – sakė sveikatos ministras Arūnas Dulkys, parlamentarams pristatydamas kitų metų PSDF rodiklius.

Dėl priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais teisme kovoję Panevėžio medikai liko nusivylę. Teismas nusprendė, kad iš 400 tūkstančių eurų, kurių reikalavo medikai, jiems turi būti išmokėta vos devyni tūkstančiai eurų. Teismo priteistos sumos nuo keliolikos eurų iki kiek daugiau nei tūkstančio skaičiuojant su delspinigiais. Teismas aiškina, kad pagal  įstatymą priedai priklauso tik dirbusiems su pacientais, kuriems patvirtintas koronavirusas, o ne su visais.

Pirmadienį Panevėžio apylinkės teismas skelbs sprendimą vadinamoje medikų darbo užmokesčio byloje. Į teismą kreipėsi Panevėžio ligoninė, nesutikdama su Panevėžio darbo ginčų komisijos išvada, kad iš jos turi būti išieškotas 135 darbuotojams nesumokėtas padidintas darbo užmokestis karantino metu dirbant su sergančiais COVID-19. Teismo duomenimis, iš 135 ieškinį pateikusių ligoninės darbuotojų – medikų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, valytojų, maisto išdavėjų, sanitarų – daugiau nei 20 kreipės...

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ruošiamų pakeitimų nebuvo per visą biudžeto tvirtinimo istoriją. Jis teigė, kad papildomų lėšų numatyta praktiškai viskam, o medikų atlyginimai jau nuo sausio 1 d. vidutiniškai didės 6 proc. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad bendrai žadamas 8 proc. PSDF augimas. Anot ministro, gera žinia ta, kad jau sutvarkyti sprendimai dėl PSDF rezervo.