medikai

Medikų poilsiui skirta programa „Atostogos medikams“ pratęsta iki gruodžio 15 dienos, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pasak ministerijos, iniciatyva, kai medikai gali pasinaudoti 200 eurų krepšeliu apgyvendinimo, turizmo ir sveikatinimo paslaugoms, pratęsta dėl šiuo metu taikomų karantino ribojimų ir medikų užimtumo. „Atsižvelgdami į tai bei suprasdami, kad dalies turizmo paslaugų teikimas yra apribotas, nusprendėme pratęsti šios priemonės terminą iki gruodžio vidurio.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva 200 eurų poilsiui medikai ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai galės pasinaudoti net ir pratęsus karantiną – priemonė „Atostogos medikams“ pratęsta iki šių metų gruodžio 15 dienos. „Priemonė „Atostogos medikams“ išties sėkminga tiek Lietuvos turizmo sektoriui, tiek šauni dovana patiems medikams.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad šiuo metu svarstoma medikams privalomai nurodyti ligoninėse gydyti COVID-19 sergančius pacientus. „Reikia pasitelkti medikus įvairiausiomis aplinkybėmis. (...) Tikrai toks svarstymas vyksta, yra diskutuojama ir su Valstybine darbo inspekcija, tikrai ieškoma sprendimų, kaip medikus pasitelkti“, – BNS antradienį Seime sakė ministras.

Šiuo metu viena didžiausių problemų, dėl kurios kyla grėsmė sulaukti ir sveikatos sistemos griūties – darbo rankų ligoninėse stygius. Vienas viešumoje siūlomų sprendimų – leisti dirbti besimptome COVID-19 forma sergantiems medikams ar bent keisti jiems taikomą saviizoliacijos tvarką.  Gydymo įstaigos jau kurį laiką nepaliauja kartoti, kad lovos nėra problema ir jų galima atrasti, kiek reikia. Tačiau jokio tikslo nėra tą daryti, jei nebus kam pasirūpinti pacientais.

Medikai ragina sunkiau sergančiuosius koronavirusu nedelsti kreiptis į gydymo įstaigas. „Kartais ligos eiga būna labai greita, sunkiai prognozuojama.

Vilniaus regione užimta apie 75 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų, nauji pajėgumai ruošiami savaitgaliui, BNS informavo Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. „Mes stengiamės valdyti situaciją visomis priemonėmis, man sunku kažką sakyti, nes nėra sumažėjęs pacientų srautas. Vis tiek kasdien apie 20 pacientų yra paguldoma, jie yra pakankamai sudėtingi, lengvų formų neguldome. Dedam visas pastangas turėti papildomas lovas savaitgaliui“, – komentavo medikė.

Lenkijoje parengtas įstatymo projektas, kuriuo siekiama netaikyti iš Baltarusijos atvykusiems informacijos technologijų (IT) specialistams bei kai kurių sričių medikams reikalavimo įsidarbinimui gauti atitinkamą leidimą, skelbia portalas tut.by. Tokia lengvata galiotų tiems specialistams iš Baltarusijos, kurie į Lenkiją atvyko turėdami humanitarines vizas ar vizas su prierašu „Poland Business Harbour“, kurios išduodamos veiklą į Lenkiją norinčioms perkelti Baltarusijos bendrovėms.

Nuo kovo 1-osios Sveikatos apaugos ministerija (SAM) ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras nupirko 310 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų šalies gydymo įstaigoms. SAM pranešė pati už beveik 1,6 mln. eurų 60 aparatų įsigijusi iš bendrovės „Sorimpeksas“ ir 50 – iš įmonės „AmberCell Solutions“. Ekstremalių sveikatai situacijų centras sutartis dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų teikimo pasirašė su „Vyaire Medical Products Ltd.

Lietuviai masiškai skiepijasi nuo gripo. Nors šiais metais nemokamų gripo vakcinų rizikos grupėje esantiems asmenims  užsakyta beveik dvigubai daugiau nei pernai, 245 tūkstančiai, šiandien pasiskiepyti pavyksta ne visiems – mokamų gripo skiepų poliklinikos nebeturi. Ar pasiskiepys rizikos grupėje esantys asmenys, priklausys nuo šeimos gydytojų malonės, nes ir nemokamų vakcinų beveik neliko. Gydytojai sako, kad koronavirusas skiepytis atgena net ir antivakserius.

Pirmadienį Panevėžio Respublikinės ligoninės kieme susmukus klinikinės mirties ištiktam žmogui, praeiviai neliko abejingi. Žmonės pradėjo pradinį gaivinimą, o greitosios medicinos pagalbos specialistų Joanos Janišauskaitės, Kristinos Liberienės ir GMP vairuotojo Igno Paulausko profesionalumo ir greito reagavimo dėka, po 40 minučių intensyvių specializuotos reanimacijos veiksmų, 8 defibriliacijų pavyko atstatyti paciento širdies ritmą ir kvėpavimą.

Lapkričio 9 d. COVID-19 sergantieji buvo pradėti guldyti ir gydyti Utenos ligoninėje. „Tapome ligonine, gydančia koronaviruso infekcija sergančius pacientus, – sakė ligoninės direktorius Dalius Drunga. – Bet ligoninės veikla nėra sutrikdyta, toliau teikiamos įprastos paslaugos. Ligoninė šiuo metu, galima sakyti, yra padalinta į dvi dalis: pagrindiniame pastate, kuriame ir reanimacijos skyrius, ir operacinių blokas, atliekamos tos pačios funkcijos.

Raseinių rajone darbą pradėjo pirmoji mobili medikų komanda šalyje, tokias specialistų komandas sudarinėja ir kitos savivaldybės. „Galime pasidžiaugti, kad startavo pirmoji mobili komanda Raseinių rajono savivaldybėje“, – žurnalistams pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Savivaldybės pradeda tokias mobilias komandas organizuoti“, – teigė jis. Mobilią komandą turėtų sudaryti šeimos gydytojas, slaugytojas ir jo padėjėjas.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentei Kristinai Norvainytei dabartinė Covid-19 pandemijos situacija nejuokinga. Medikė neslepia, kad Lietuvos sveikatos sistema jau stringa. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“. „Yra daug neužtikrintumo, nežinomybės, nesaugumo jausmo, baimės turbūt. Visi matome, kad sistema nebepaveža tokio masto, koks mastas dabar į Lietuvą yra atėjęs.

Policijos departamentas praneša, kad lapkričio 12 d. apie 15 val. 30 min. Zarasų r., Pažiegės kaime, atliekant žemės kasimo darbus, įvyko skaudi nelaimė. Pirminiais duomenimis, nuvirtus žemės šlaitui, mirtinai sužalotas vyras (g. 1966 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nors Kėdainiai kol kas pagal susirgimų skaičių laikosi viduryje, sergančiųjų koronavirusu daugėja itin sparčiai. Kad virusą būtų galima suvaldyti, rajone imtasi visų aktyvių veiksmų: perkamos apsaugos priemonės, vykdomi patikrinimai, ligoninė įsteigė skyrių COVID-19 sergantiems pacientams, pradėti mobiliojo tyrimų punkto įrengimo darbai.  Medikai neslepia – laikas ypatingai sunkus, darbo be galo daug, o žmogiškieji resursai balansuoja ant ribos, kai tiesiog gali nebebūti kam gydyti žmonių.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje koronavirusas diagnozuotas 57 medikams, tačiau jų trūkumas kol kas nejuntamas. „Šiai dienai serga 57 Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotojai. Dauguma serga lengva infekcijos forma ir gydosi namuose. Izoliacijoje yra keturi darbuotojai“, – BNS pirmadienį informavo ligoninės atstovė Deimantė Gapšienė. Jos teigimu, medikų trūkumo šiuo metu nėra.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad būtų svarstoma galimybė su COVID-19 pacientais leisti dirbti besimptome šios infekcinės ligos forma sergantiems medikams, tačiau tam turi pritarti mokslininkai. „Tik tokiu atveju, jei mokslininkai labai aiškiai pasakys, kad nei pačiam specialistui dribti, (...) nei pacientui nėra rizikos. Jei gausim tokią specialistų rekomendaciją, žinoma, kad svarstysim“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.

Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako, kad šiuo metu įstaigoje jaučiamas medikų trūkumas. „Žinoma, kad jaučiame. Turime virš šimto koronaviruso pacientų, turime keturis naujus skyrius atidarę, kaip galime nejausti medikų trūkumo“, – BNS pirmadienį sakė R. Mažeika. Jis pridūrė, kad dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir koronaviruso, šiuo metu nedirba apie 20 proc. ligoninės medikų, tačiau tikslių skaičių neatskleidė.

Minske milicija šeštadienį sulaikė kelis žmones per medikų protesto akciją, pranešė Baltarusijos sostinės milicijos atstovė Natalia Hanusevič. „Keletas žmonių atvežti į vidaus reikalų teritorinį skyrių išsiaiškinti“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė N. Hanusevič. Baltarusijos žiniasklaida, įskaitant portalus Tut.by ir „Naša Niva“, pranešė, kad teisėsauga sulaikė apie 20 protestavusių medikų.

Dėl futbolo pamišęs paauglys sulaukė tragiškos žinios: jam gyventi beliko vos trys savaitės. Louie Jonesui (14) prieš 17 mėnesių buvo diagnozuota leukemija – jam per keletą mėnesių buvo atlikta keletas intensyvių terapijų. Skaudančia širdimi jo šeimos nariai pasakoja, kaip juo didžiuojasi – paauglys narsiai kovoja su sekinančia liga.

Augant COVID-19 pacientų skaičiui nepaliaujama skaičiuoti lovas, kurgi šie asmenys galėtų būti gydomi. Visgi patys medikai pabrėžia, kad didžiausia bėda – darbo rankų stygius. Jų teigimu, krūviai jau dabar viršija galimybių ribas, o galo viskam dar nematyti. Štai nebepakankant savo vidinių resursų LSMU Kauno ligoninė gręžiasi ne tik į kitas gydymo įstaigas, bet ir telkiasi savanorius.

Medikams ir toliau kovojant su Covid-19, dalis jų praneša ir apie tai, su kokiais sunkumais susiduria, vienas jų – e. sveikatos trikdžiai. „Registrų centras“ komentuoja, kad nesklandumai gali atsirasti dėl didelės apkrovos. Socialinėje paskyroje medikas pasipiktino e. sveikatos veikimu – norint prisijungti prie sistemos ir priimti pacientus, išmetamas pranešimas: „Klaida atidarant komponentą“.  Medikas tikino, kad trikdžiai buvo pastebimi jau valandą.

Didžiųjų miestų viešbučiai – ant išnykimo ribos. Vyriausybė turizmo sektorių bandė gelbėti medikams skirdama 200 eurų vertės kuponus poilsiui Lietuvoje, bet šie pinigai nukeliavo daugiausia tik į kurortinius viešbučius, kurie ir taip per karantiną sulaukė daugiau klientų, tačiau merdintys didmiesčių viešbučiai liko tušti. Kambarinė Palangos viešbučio kambarį ruošia į jį atvykstantiems medikams. Ši viešnagė jiems nieko nekainuos.

Valdžios atstovai, medikai ragina gyventojus dėl COVID-19 grėsmės ilgąjį Vėlinių savaitgalį atidėti  artimųjų kapų lankymą, šeimos susibūrimus, o kapinėse ir kitur būtinai dėvėti kaukes, vengti kontaktų. „Prašau Jūsų kruopščiai laikytis visų saugumo reikalavimų. Plaukite rankas, išlaikykite dviejų metrų atstumą, viešumoje dėvėkite kaukes, socialinius ryšius palaikykite nuotoliniu būdu. Likite namuose, jei jaučiate bent vieną peršalimo simptomą.

Lietuvos laboratorijos patvirtino 735 naujus COVID-19 atvejus. Dėl toliau augančių sergamumo rodiklių Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prašo gyventojų per Vėlines likti namuose. Tuo pat metu toliau riejasi dvi, senoji ir galima naujoji, Vyriausybės. Skvernelis ir Veryga piktinasi, kad konservatoriams neįdomi pandemijos metu sukaupta COVID-19 krizės valdymo patirtis. „Naktis nebuvo lengva.

Skandalas Šiaulių ligoninėje. Į priėmimą atvežti sunkios būklės ligoniai pusdienį praleido be jokios pagalbos. Valandų valandas medikų nesulaukė senolė trūkusiomis žarnomis bei sunegalavusi moteris neįgaliojo vežimėlyje, pacientų artimieji – šoke. Ligoninė teisintis neskuba, o įvykį vadina nesėkminga išimtimi.

Medikai baiminasi, kad dėl planuojamo mažesnio PSDF biudžeto augimo ne tik subliūkš didesnių algų pažadai, bet ir gydymo įstaigos naują tik beprasidedančią COVID-19 bangą vėl pasitiks nepasiruošusios. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi ramina, kad žadėti įsipareigojimai yra vykdomi, o šiemet atlyginimo didinimas buvo net paankstintas. Nors kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas didėja beveik 65 mln.

Konfliktas tarp Santaros klinikų ir šalia įsikūrusių kioskuose kebabus, saldainius ir kitas prekes pardavinėjančių verslininkų kaip reikiant įsisiūbavo. Klinikų atstovai piktinasi, kad alaus ir nesveiko maisto iškabos gadina vaizdą, masina pacientus blogai maitintis, o kartais kliudo pravažiuoti ir greitosios automobiliams, todėl ne vienerius metus prašo kioskininkus iškelti. Skandalo siūbuojama savivaldybė atkerta, kad iškeldinimo procesą vilkina kioskininkai.

Marijampolietė Ingrida Januškienė birželio mėnesį neteko vieno brangiausio savo žmogaus – tėvo. Moteris mano, kad dėl to kalti ir Marijampolės ligoninės medikai, nes į priėmimo skyrių nuvežtas vyras skundėsi jaučiantis infarkto simptomus, bet pusketvirtos valandos gydytojai nesugebėjo jo priimti ir apžiūrėti. Po kelių valandų vyro širdis neatlaikė ir jis mirė. Moteris mano, kad tėvą buvo galima išgelbėti, jei tik pagalba būtų suteikta laiku.

Kovoje su koronavirusu į priešakines linijas stoja Lietuvos kariuomenė. Krašto apsaugos savanorių pajėgos padės šalies epidemiologams ir specialistams, kurie šiuo metu nespėja tirti naujų COVID-19 atvejų. Infekcijų per vakar nustatyta vėl daugiau nei 400-ai. Dėl kasdien rekordus mušančių sergamumo rodiklių problemų kyla ir ligoninėms, kurioms greitai gali pritrūkti medikų planinėms paslaugoms.

Šalyje ėmė trūkti gripo vakcinų. Į gydymo įstaigas plūsta norintys pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, tačiau pasiseka nevisiems. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad antra skiepų partija Lietuvą pasieks lapkričio mėnesį. Tuo tarpu gydymo įstaigos jau pusę lūpų kalba apie tai, kad skiepų nuo gripo gali ir neužtekti. O delsti nenorintys gyventojai skuba pasiskiepyti į privačias klinikas, kur gripo vakcina nuo sezono pradžios jau pabrango kone trečdaliu.

Lietuvoje daugėjant susirgimų COVID-19, pildosi ir juos gydančios ligoninės, kai kuriose jau ruošiami rezerviniai pajėgumai. Medikai pabrėžia, kad nors lovų trūkumo nėra, gyventojai turėtų kuo labiau saugotis, kad sveikatos priežiūros sistema nepatirtų pernelyg didelio apkrovimo. „Pagrindinis dalykas – kad ligoninės nebūtų perkrautos, nebūtų sužlugdytos, nes tai gali įvykti labai greitai, jeigu išplis infekcija visuomenėje.

Daugybė medicinos darbuotojų visame pasaulyje siaučiant COVID-19 virusui yra priversti darbe praleisti viršvalandžius ir nesustodami dirba po 18-20 valandų per parą. Socialiniame tinkle „Twitter“ plintantis vaizdo įrašas – puikus įrodymas, jog net esant nepakeliamam krūviui daktarai savo darbe moka išlikti pozityvūs ir pakelti savo pacientų emocinę būklę. Vaizdo įrašą patalptino Indijoje, Silcharo mieste, dirbantis gydytojas Syedas Faizanas Ahmadas.

Koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje ir toliau auga. Beveik kasdien fiksuojami nauji sergamumo rekordai. Šiandien jų – 311. Tuo tarpu Vyriausybė trečiadienį paskelbė lokalų karantiną net 12-oje šalies savivaldybių. Reaguodami į situaciją Lietuvos medikai kreipėsi į visuomenę. Išplatintame pranešime prašoma kurį laiką pagyventi šiek tiek ramiau. Medikai tikina, kad šiuo metu „virusas plinta tokiu greičiu, kokio pavasarį neregėjome.

Negerėjant epidemiologinei situacijai šalyje medikus bendruomenę atstovaujančios asociacijos išplatino viešą kreipimąsi į atsakingas institucijas. Lyderystės nelaukiant Seimo rinkimų juo ragindama imtis ir patį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. COVID-19 atvejų skaičiui kasdien mušant rekordus ir daugėjant neatsekamų atvejų procentinei daliai medikai reiškė susirūpinimą dėl epidemiologinės situacijos Lietuvoje ir priemonių jai suvaldyti.

Pirmadienio rytą važiuojant kryptimi nuo Giraitės link Užliedžių susidūrė du automobiliai. Į medikų rankas perduotas keleivis. Kauno apskrities policijos duomenimis, pranešimas apie avariją buvo gautas spalio 19 d. 8.39 val. Kaip teigta, važiuojant kryptimi nuo Giraitės link Užliedžių susidūrė du automobiliai. Įvykio liudininkų atsiųstose nuotraukose matyti, kad abi transporto priemonės galimai po smūgio atsidūrė griovyje. Pasak pareigūnų, vairuotojai – blaivūs.

Išklausyti, užjausti, patarti – tai tik keli tikslai, kuriuos greta pagrindinių savo profesinių užduočių sau kelia šalies slaugytojos. Daugiausiai laiko greta paciento (ir jo artimųjų) praleidžiančios slaugytojos visada buvo ypatingai svarbios, tačiau šiandien jų vaidmuo yra dar labiau sustiprėjęs.

Pirmadienio pavakarę Vilniuje įvyko avarija, kurios metu nukentėjo asmuo. Po automobilio ir motorolerio susidūrimo, pastarojo vairuotojas buvo išgabentas į ligoninę. Avarija Vilniaus Ukmergės gatvėje, netoli prekybos centro „Depo“, įvyko 19.30 val., kuomet automobilis, važiuodamas pagrindine gatve, suko į kairę ir nepastebėjęs priešpriešine eismo juosta atvažiuojančio motorolerio rėžėsi į jį.  Pirminiais duomenimis abu vairuotojai buvo blaivūs.

Prienų rajone, Liepaloto kaime, sekmadienio vakarą, apie 17.50 val., sulaukta informacijos apie vilkiko kabinoje sukniubusį ir gyvybės ženklų nerodantį vairuotoją. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ne iš karto pateko į transporto priemonės vidų. Jie kreipėsi pagalbos į ugniagesius. Vis dėlto, vilkiko durys buvo atidarytos iki ugniagesių atvykimo. Medikai konstatavo vairuotojo mirtį.

Pasak gydytojų, po karantino į juos kreipiasi žmonės su paskutinės stadijos prostatos vėžiu, užleistu kiaušidžių, plaučių, galvos ir kaklo navikais. Medikai tikina, kad į priėmimo skyrių atvežami tokie sunkūs ligoniai, kuriems jau nėra taikomas gydymas. Pagalbos onkologiniams pacientams asociacija tvirtina, kad dabartinė situacija – tai karantino padarinys. Buvęs karininkas Leonardas iš Jonavos šiuo metu prižiūri savo ir žmonos rankomis išpuoselėtą sodą ir niūrias mintis veja šalin.

Senovinių automobilių mechanikas nudegė 45 proc. kūno odos ir medikų pagalbos agonijoje laukė dvi valandas, nepaisant to, kad jo žmona meldė medikų kuo greičiau atvykti į dirbtuvėse įvykusią tragediją. Chrisas Williamsas – Ellisas (40) dirbo su automobiliu savo namuose Denbigšyre, Didžiojoje Britanijoje, kai staiga įsiplieskė gaisras.

Per karantiną dalyje rajonų ligoninių ištuštėjo vaikų ligų skyriai ir kai kur jų iki šiol neskubama atidaryti. Štai Kupiškio ligoninė šiam skyriui iki metų galo net neprasitęsė licencijos. Vadovai ramina, kad skyriaus patalpos šiuo metu labiau reikalingos karščiuojantiems ir Covid-19 infekcija sergantiems pacientams nei mažiesiems ligoniukams. Bet nuostolingai dirbančių skyrių rajone yra ir daugiau.

Žmonės puolė masiškai skiepytis nuo sezoninio gripo. Šeškinės poliklinika į sąrašus dėl nemokamos gripo vakcinos jau įtraukė kelis tūkstančius pacientų – visi jie patenka į rizikos grupę. Maža to, kiti pacientai jau dabar skiepijasi mokamai, mat baiminasi, kad vakcinos vėliau gali ir nelikti. Gydytojai pataria, kaip prasidėjus virusų sezonui atskirti gripo ir koronaviruso simptomus.

Ketvirtadienį, apie 10 val., Nemenčinės plente, Svajonių g. sankryžoje įvyko dviejų automobilių avarija, prireikė medikų pagalbos. Pirminiais duomenimis, „Peugeot“ markės automobilis, sukdamas kairėn į Svajonių gatvę, susidūrė į miesto pusę skubančiu „Nissan“ automobiliu. „Nissan“ vairavusiai moteriai prireikė medikų pagalbos, teigiama, kad dėl stipraus smūgio ji patyrė krūtinkaulio traumą. Kito automobilio vairuotojas rimtų sužalojimų išvengė.

Nuotolines medikų mokymo paslaugas iš privačios Lietuvos sveikatos mokslo universiteto atstovų įkurtos įmonės Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldi įstaiga pirko keliasdešimtkart brangiau nei iš Vilniaus universiteto (VU). Kaip skelbia lrt, per karantiną sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kaip operacijų vadovo, sprendimu SAM įstaigai – Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrui pavesta įsigyti nuotolinius mokymus medikams, kaip gydyti Covid-19 ...

Veikiausiai nedaug kam žinoma, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą pacientai turi teisę gauti vizitą pas šeimos gydytoją per 7 kalendorines dienas, o vizitą pas specialistą – per 30 kalendorinių dienų. Nors eilės pas gydytojus Lietuvoje sena problema, ji kaip niekada aktuali išgyvenus karantiną – jo metu pristabdžius dalies medicininių paslaugų teikimą ir vėliau jas atnaujinus, eilės pas medikus dar labiau pailgėjo.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo pacientus nuo arterinės hipertenzijos gydyti pigiausiais, o ne efektyviausiais originaliais vaistais. Prieš tokią naująją ministro rekomendaciją sukilo pacientų ir medikų organizacijos. Pasipiktinę pacientai atšauna, kad ministras nori sutaupyti jų sveikatos sąskaita ir anksčiau laiko nuvaryti žmones į kapus.

Medikų ir pacientų atstovai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją dėl naujos hipertenzijai skirtų vaistų skyrimo tvarkos. „Šiandien kalbame apie pokyčius kompensuojamų vaistų arterinei hipertenzijai gydyti apraše. Tas aprašas buvo kuriamas darbo grupės maždaug visus 2019 metus, buvo patvirtintas balsavimu ir pateiktas ministro pasirašymui“, – žurnalistams antradienį sakė Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas.

Lietuvos gydymo įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį pajamos augo sparčiau nei išlaidos, todėl mažiau įstaigų pusmetį baigė su neigiamais rezultatais, tačiau ženkliai augo įstaigų finansiniai įsipareigojimai. Tokius duomenis Valstybinės ligoninių kasos (VLK) atstovai trečiadienį pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui. „Pajamos gydymo įstaigų augo sparčiau nei sąnaudos: pajamos bendros augo 10 procentų, sąnaudos – 8 procentais.