medikai

Medikai jau gali kreiptis dėl galimybės gauti 200 eurų kompensaciją atostogoms Lietuvoje. Tiesa, šia galimybe jie pasinaudoti galės tik nuo rudens. Norėdamas pasinaudoti valstybės kompensuojamomis turizmo paslaugomis, medikas turėtų kreiptis į turizmo paslaugų teikėją ir pateikti profesinį pažymėjimą bei jo kopiją ar galiojančios licencijos numerį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei jo kopiją.

Skaudi nelaimė Panevėžyje: mieste palenktyniauti sumanęs vairuotojas pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį.  Moteris į ligoninę nugabenta dar gyva, tačiau medikams nepavyko išgelbėti jos gyvybės. Pėsčiųjų perėjoje „Citroen“ vairuotojas partrenkė moterį, kaltininko automobilis dar užlėkė ant šaligatvio. Pirminiais duomenimis, 28-erių metų vyras mieste lenktyniavo: lenkti perėjoje yra draudžiama, tačiau net saugumo salelė joje nutrūktgalvio nesustabdė.

Būsimąją kraujagyslių chirurgę Urtę Builytę daug kas prisimena kaip tą jaunąją gydytoją, kuriai kartu su kitais medikais stojus į pirmas gretas ginant sveikatos priežiūros darbuotojų interesus, premjeras Saulius Skvernelis tiesiog pasiūlė išvažiuoti. Tą ji ir padariusi. Bet grįžo. Tiesa, neatmeta galimybės, kad gali tekti pakelti sparnus ilgesniam laikui, nes mesti medikės karjerą į šiukšliadėžę būtų labai skaudu.

Šiauliuose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse panaudojant implantą atlikta rankos riešo nervo sujungimo operacija aštuoniolikmečiui vaikinui. Po operacijos praėjus keliems mėnesiams vaikinas jaučiasi gerai ir ranka sveiksta sparčiau nei to galima būtų tikėtis po tradiciniu būdu sujungto nervo, jei jis būtų paimtas iš kitos vietos. 18-metis šiaulietis Mantvydas jau kelintą kartą pasitikrinti ateina pas jo sužalotą riešą operavusį gydytoją Nerijų Kutrą.

Ruošdamasi galimai antrajai koronaviruso bangai Lietuva pildo apsaugos priemonių aruodą. Į valstybės rezervo sandėlius keliaus dešimtys tūkstančių respiratorių, kombinezonų ir kitų apsaugos priemonių. Sveikatos apsaugos ministerija tų priemonių perka už keliasdešimt milijonų eurų. Savus sandėlius pildo ir ligoninės. Tuo metu medikai perspėja, kad antroji susirgimų banga gali būti dar labiau komplikuota nei pirmoji, nes kartu su ja laukia gripo bei kitų virusų antplūdis.

Vietoj piniginių priedų prie atlyginimų medikų rankose – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kurti medaliai. Sveikatos apsaugos ministras trečiadienį apdovanojo daugiau nei 100 medikų, kurie plušo pirmosiose koronaviruso fronto linijose. Tiesa, medikus vienijančios organizacijos piktinasi. Esą gydytojams daug labiau nei medalių reikia piniginių priedų prie algos, kuriuos valstybė nustojo mokėti po to, kai šalyje buvo atšauktas karantinas.

Po karantino daugeliui pacientų sunku ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinti gydymo įstaigai. Visgi, medikai atvirai dalijasi savo nuomone, panašu, kad gyvenimas greitai į ankstesnes vėžes negrįš, nes antra koronaviruso banga greičiausia kils ir Lietuvoje. Už ką gi mes mokame privalomąjį sveikatos draudimą, kas laukia Lietuvos dar šiemet ir ką reikėtų žinoti pacientams, aiškinamės su gydytoju Robertu Adomaičiu.

Pacientų eilės ligoninėse ir poliklinikose sujaukė koronavirusas, gydytojai jau ne kartą pasakojo, kad sulėtėjo ne tik prevenciškai teikiama pagalba, bet ir žmonės labai reikalingų paslaugų teikimas. Kaip medikai prisitaikė prie naujos realybės ir ką dabar reikia žinoti pacientams, pokalbis naujienų portale tv3.lt su gydytoju urologu Robertu Adomaičiu.

Lietuvos ligoninėse dėl koronaviruso šiuo metu gydoma 13 žmonių, vienas iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Apie tai BNS trečiadienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė. „Iš 13 ligoninėse esančių žmonių su deguonies kaukėmis gydomi penki, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma vienam“, – sakė ji.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Rytų Lietuvos regiono medikams įteikti apdovanojimai „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“. Šie specialiai sukurti medaliai įteikti Santaros klinikų ir Santaros klinikų koordinuojamų ligoninių medikams, karščiavimo klinikų, laboratorijų, mobilių punktų darbuotojams už sudėtingą darbą suvaldant koronaviruso (COVID-19) plitimą.

Kauno medikai sunerimę – dėl kraujo trūkumo mieste susidarė kritinė situacija. Todėl gydytojai prašo atvažiuoti visus galinčius paaukoti kraujo ir taip prisidėti prie gyvybių išsaugojimo. „Labai skubiai kviečiame A (II gr.) grupę turinčius donorus. Situacija tapo itin kritinė. Prašome dalintis informacija“, – rašoma Kauno klinikų Kraujo centro „Facebook“ puslapyje. Donorai priimami: I, III, V 8-18 val.; II, IV 9-19 val.; VI 9-14 val.

Karantino metu kai kurie gyventojai greitąją pagalbą mato kaip lengvesnę išeitį bandant išspręsti savo sveikatos problemas. Kam vargti bandant prisiskambinti šeimos gydytojui ar į poliklinikos registratūrą, jei pajutus nerimą keliančius simptomus, galima išsikviesti medikų brigadą tiesiai į namus? Ir nors natūralu, kad eilinis žmogus tikrai ne visuomet geba atskirti rimtas sveikatos problemas nuo nesunkių, tik sukeliančių nemalonius pojūčius, visgi piktnaudžiavimas greitosios iškvietimais gal...

Wolverhampton mieste į iškvietimą skubėję medikai nesitikėjo, kad patiems prireiks skubios kolegų pagalbos. Numeriu 999 buvo sulaukta susijaudinusios moters skambučio, esą jos sūnus ketina sau kažką pasidaryti. Kartu su medikais skubėjo ir policijos pareigūnai. Į šeimos namus atvykę vyras ir moteris patys buvo užpulti – nestabilus 52 metų vyras abiem medikams dūrė peiliu į krūtinę. Abu medikai kol kas yra stabilios būklės, jų gyvybei pavojus negresia.

Vasaros sezonas – darbymetis ne tik pajūrio verslininkams ir gelbėtojams, bet ir medikams. Šie pastebi, kad šiemet sulaukia vis daugiau traumų po pasivažinėjimų paspirtukais ar dviračiais. Taip pat į medikų rankas pakliūva ir nemažai alkoholio padauginusių gyventojų, kurių kraujyje fiksuojamos net 4 promilės alkoholio.

Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės dienos proga pirmadienį įteikė valstybinius apdovanojimus pusšimčiui Lietuvai nusipelniusių asmenų, didelis dėmesys šiemet skirtas su koronaviruso krize kovojusiems medikams. „Šalies vardą labiausiai garsina tie, kurie savo talentus nukreipia tinkama kryptimi, kurie kuria ir skleidžia kultūrą, kurie nebijo būti kitokie, kartais net rizikuoti savo gyvybe.

Įsivyravus ekstremaliai karštiems orams, odos ligų specialistai ir alergologai ragina saugotis. Mat itin karšta saulė, pasak medikų, mūsų odai labai nedraugiška. Tačiau daugelis į medikų raginimus vengti tiesioginių spindulių moja ranka. Pastaraisiais metais daugėja sergančiųjų odos vėžiu, daugiau ir tų, kam dėl kaitrios saulės pasireiškia ir alerginės reakcijos. Ypač, jeigu į paplūdimį keliaujame pasikvėpinę kvepalais.

Pasibaigus dviejų savaičių humanitarinei misijai Armėnijoje, šalies medikų ir ekspertų komanda grįžo į Lietuvą.  Aštuonis medikus ir tris ekspertus parskraidinęs Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“šeštadienio pavakarę nusileido Šiauliuose.  Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas, medikų komandos vadovas Marius Čiurlionis pareiškė, kad sėkminga medikų pagalbos misija pasibaigė. Kol kas naujos Lietuvos medikų misijos neplanuojamos.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP su partneriais iš 16 Europos valstybių identifikavo mechanizmą, leidusį karantino periodu į Europą įvežti daugybę nesaugių respiratorių. Pateikiant klaidinančius dokumentus, naudotus ir Lietuvoje, pandemijos suvaldymui buvo įsigyta daugybė respiratorių, kurie saugumo standartų neatitinka net iš tolo.

„Padėti Armėnijai kovoje su COVID-19 apsisprendžiau per minutę, kai tik sužinojau apie šią galimybę. Pagaliau iš mokinio tapome mokytojais, galinčiais ne tik žiniomis, bet ir tiesiogine pagalba padėti kolegoms kitoje šalyje“, – sako Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojas anesteziologas reanimatologas Ainius Žarskus su kolegomis antra savaitė besidarbuojantis Armėnijos ligoninėse, kuriose gydomi COVID-19 sergantys pacientai.

Klaipėdos savivaldybė koronaviruso krizės įkarštyje įsigijo 60 tūkst. kiniškų respiratorių. Uostamiesčio specialistai neabejojo, kad perka saugius ir kokybiškus gaminius. Dabar aiškėja, kad pusė Klaipėdą pasiekusių respiratorių parduota pateikiant galimai suklastotus dokumentus. Skelbta apie respiratorius, kuriems išduoti dokumentai gali sudaryti gaminio kokybės iliuziją. Tačiau ši istorija kitokia.

Seimas nusprendė, kad nuo 2023-ųjų metų galėtų dirbti tik licencijas įgiję sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad visiems mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemoje dirbantiems medikams, teikiantiems bet kokias gydymo ir sveikatinimo paslaugas, galios vienodi reikalavimai. Tikimasi, kad naujoji tvarka leis užtikrinti aukštesnę teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą.   Naujasis licencijavimo modelis nėra naujiena.

Su koronavirusu kovojantiems medikams dar kartą bus skirti padidinti atlyginimai, iš viso išmokoms už balandį skirta 7,6 mln. eurų, trečiadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tai – beveik tris kartus daugiau nei už kovą. Šios lėšos skirtos iš privalomojo sveikatos draudimo rezervo dalies. Skaičiuojama, kad nuo 60 iki 100 proc. padidintus atlyginimus už balandį gaus 11,2 tūkst. medicinos darbuotojų, dirbančių 154 medicinos įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja pacientų, guldomų į ligoninę planiniam gydymui, tyrimo dėl koronaviruso (COVID-19) tvarka. Nuo trečiadienio tyrimai bus atliekami ne visiems pacientams, kaip iki šiol, o tik tiems, kurie atitiks epidemiologinius ar klinikinius kriterijus dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu, rašoma pranešime.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai praneša, kad šiąnakt, 4.07 val., Visagine, Taikos pr., medikai konstatavo naujagimio (g. 2020 m.) mirtį. Naujagimio kūnas buvo be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Utenos AVPK atstovė spaudai Asta Šuminienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad medikus į namus išsikvietė tėvai. Kūdikio mirtis konstatuota būnant ne ligoninėje, o namuose.

Atsižvelgęs į Personalinėje alergijos simptomų prognozavimo sistemoje skelbiamą informaciją apie alergizuojančių žiedadulkių koncentraciją ir keliamą riziką sveikatai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nori atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad birželio mėnesį žydinčios žolės gali sukelti alergiją žiedadulkėms jautriems asmenims. Sausi ir saulėti orai skatina žiedadulkių sklidimą. Lietus gali nuplauti ore sklandančias žiedadulkes, tokiu būdu sumažindamas jų koncentraciją.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo sveikatos reikalų komitete pirmadienį paprašytas pasiaiškinti dėl neva slepiamų statistinių duomenų apie išaugusį mirčių per karantiną skaičių ir stipriai išaugusius savo pavaldinių algas, neieškojo žodžio kišenėje.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina įstaigas laboratorijose patikrinti per karantiną gautas asmens apsaugos priemones, pasigirdus kritikos, jog dalis jų gali būti nesertifikuotos ir nesaugios. „Raginčiau įstaigas, ypač tas, kurios įsigijo didesnius kiekius, kreiptis į laboratorijas.

Karštosios birželio savaitės pasiuntė gyventojus į parduotuves. Žmonės ieško būdu, kaip atsivėsinti, ir nuo lentynų šluoja ir ventiliatorius, ir kondicionierius. Medikai aiškina, pastatomas ventiliatorius didelės žalos sveikatai nepadarys, tačiau netinkamai naudojamas kondicionierius gali sukelti peršalimą. Mat, tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis šalies gyventojų vasarą sunegaluoja.

 Į Lietuvą iš Kinijos atgabenta 14 tonų apsauginių chalatų ir kombinezonų siunta valstybiniam medicinos atsargų rezervui, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, šiuo metu Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis kovo mėnesio asmens apsaugos priemonių užsakymo, kuris iš Kinijos keliauja dalimis. Pradžioje jos buvo skubiai gabenamos lėktuvais, vėliau, kai situacija stabilizavosi, jos pradėtos gabenti lėtesniu ir pigesniu būdu – traukiniais.

Kone du mėnesius skausmą krūtinės plote kentęs vyras, pabandęs kreiptis į gydytoją konsultacijos telefonu, sulaukė patarimų, kurie nepadėjo. Vėliau, paprašius gydytojos dėl duriančio skausmo apžiūrėti gyvai, vyras sulaukė frazės, kad jo „nenudurs“ ir numesto ragelio. Poliklinikos vadovybė pripažįsta, kad dėl gydytojos bendravimo su pacientais skundų buvo ir anksčiau.

Lietuvoje sparčiai daugėja erkių ir užsikrėtimų jų platinamomis ligomis. Užsikrėtus erkių pernešomis ligomis, gali ilgam sutrikti žmogaus darbingumas, o taip pat ir atsirasti neįgalumas. Negana to, tyrinėtojai skelbia apie dar vieną pavojingą naujos erkių rūšies atsiradimą Lietuvoje. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, biologas Algimantas Paulauskas, be visiems gerai žinomos miškinės erkės (lot.

Pasibaigus Lietuvos mokslo tarybos skelbtam konkursui, kvietusiam šalies mokslininkus prisidėti ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai, ekonomikai, valstybės politikai, švietimui ir kitoms šalies gyvenimo sritims, iš 29 paraiškų teikėjų sutartis pakviestos pasirašyti 10 Vilniaus universiteto mokslininkų grupių.

Ruošiantis galimai antrajai koronaviruso infekcijos (COVID-19) bangai, Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas bus papildytas dar 33 tonomis asmens apsaugos priemonių. Šįkart atgabenti apsauginiai chalatai ir antbačiai. Jos Lietuvą iš Kinijos pasiekė traukiniu. Šiuo metu Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo, kuris į Kinijos keliauja dalimis.

Vos prieš savaitę Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir vėl buvo leista gimdyme dalyvauti vyrams. Karantino metu įsigaliojęs draudimas kaip reikiant įsiutino būsimas mamas, viešoje erdvėje jos negailėjo kritikos ir tikino, kad gimdyti vienoms – didžiulis stresas. Vis dėlto ne visos mamos gimdymą be vyro prilygina pasaulio pabaigai.

Nors tautiečių mirštamumo per karantiną statistika vis dar užstrigusi, tačiau šalies kardiologai stebi nerimą keliančias tendencijas. Problemų su širdimi iki pandemijos turėję asmenys į ligonines kreipėsi gerokai rečiau, o mirusių nuo infarkto ar insulto gali būti daugiau nei pernai. Medikai sako, kad atnaujinus ligoninių ir poliklinikų paslaugas, sulaukia pacientų, kurių būklė per karantiną pablogėjo, o kreiptasi gerokai per vėlai.

Medikai sunerimę – artėjantis šiltasis sezonas padidins ir taip jau it ant mielių augantį sergamumą kirmėlinėmis ligomis. Per pirmąjį šių metų mėnesį į medikus kreipėsi daugiau kaip pusšimtis pacientų. Dar tiek žmonių, kaip sako laboratorijos atstovai, tyrimus darosi privačiai, mat gydytojams pasisakyti apie kankinančias kirmėlines ligas gėdijasi. O užsikrėsti paprasta – tereikia nusiskinti ir suvalgyti neplautą braškę, ar paragauti ją turgavietėje.

Dėl koronaviruso ir karantino daugelis žmonių išgyveno įvairiausius jausmus – nerimą, pyktį, liūdesį, situacijos neigimą. Specialistai sako, kad visa tai yra normalu, ir kiekvienas žmogus pasirenka priimtiniausią sau būdą, kaip su tuo susitvarkyti. Tačiau VUL Santaros klinikų medicinos psichologė Evelina Sabaitytė užtikrinta – apie vieną visuomenės grupę, medikus, iš ypač arti susidūrusius su įvairiomis grėsmėmis ir psichologiniu spaudimu, kalbama per mažai.

Jau nuo pirmadienio visos gydymo įstaigos privalo atnaujinti planines paslaugas ir priimti pacientus, teikti konsultacijas. O ligoniai skaičiuoja paskutinius kantrybės lašus, mat patekti konsultacijai pas norimą gydytoją tampa didžiuliu iššūkiu, eilėse siūloma laukti ir po du ar tris mėnesius. Gydymo įstaigoms, kurios neatnaujins planinių paslaugų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga grasina sumažinti finansavimą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad dalies su koronavirusu kovojančių medikų ministerijos skirtos lėšos priedams už pavojingą darbą ir algų didinimui nepasiekia ir tai, pasak jo, nutinka dėl įvairių priežasčių.

Šalyje net trečdalis ligoninių dar neatvėrė durų savo pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tai jau vadina veltėdžiavimu. Pasak jo, pasiruošti veiklos atnaujinimui gydymo įstaigos turėjo visą mėnesį, tačiau neskubėjo galbūt dėl to, kad ir nedirbdamos gauna finansavimą iš ministerijos. Ministras grasina iki pirmadienio nepradėjusioms gydyti ligoninėms pinigų kranelį užsukti. O gyventojai tuo metu dalijasi istorijomis, kaip nesulaukia net būtinosios pagalbos.

Milžiniškos pacientų eilės poliklinikose ir ligoninėse, kur laisvos vietos pas specialistą gali tekti laukti net iki rudens vidurio. Tokią kasdienybę piešia Lietuvos gydytojai, kurie kritikuoja naują ligoninių, poliklinikų darbo tvarką. Esą rekomendacijos dirbti ciklais ne tik neleidžia pacientams laiku pradėti gydymo, bet ir mažina medikų algas.

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nesuprantantis, kokiu būdu gydytojams gali mažėti atlyginimai, jeigu gydymo įstaigoms skiriamos didesnės lėšos nei anksčiau. „Kaip jie gali mažėti, jeigu įstaiga, nepaisant to, ar dirba, ar ne, gauna tuos pačius pinigus. Net ne tuos pačius, o dar padidintus! – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras. – Atlyginimams didinti pinigai buvo skirti.

Per pandemiją didelės dalies medikų pajamos mažėjo, nepaisant didintų atlyginimų ir numatytų priedų dirbantiesiems su COVID-19 pacientais, teigia gydytojų atstovai. „Tokiose aplinkybėse, kai žmonės negali dirbti keliose darbovietėse, jų pajamos ženkliai sumažėjo, nors turėjo didėti“, – antradienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcija sakė Lietuvos medikų forumo pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

Vilniaus miesto savivaldybė už 302,5 tūkst. eurų nupirko 12,1 tūkst. dovanų kortelių, kurios išdalintos sostinės medikams kaip padėka už kovą su koronavirusu.  Sutartis dėl dovanų kortelių gegužės 14 dieną sudaryta su bendrove „Gera dovana“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS teigė, kad 25 eurų vertės kortelės „Vilnius myli medikus“ įsigytos Lietuvos medicinos darbuotojų dienos, kuri minima balandžio 27-ąją, proga.

Šeimos gydytojus užplūdo staigių oro permainų kankinami pacientai. Vieną dieną vasarišką šilumą, o kitą jau vėsą pajutę žmonės skundžiasi ne tik sąnarių skausmais, kraujagyslių ligų paūmėjimu, šokinėja ir cukraus kiekis kraujyje. Daugiau žmonių skundžiasi ir prastėjančia nuotaika. Orų žinovai sako prie staigių permainų turim pratintis, esą ateityje dėl klimato kaitos jų tik daugės.

Lietuvos medikai skelbia kritinę padėtį – gyvybiškai trūksta dviejų kraujo grupių donorų. Nacionalinis kraujo centras prašo prisidėti prie pagalbos ir paaukoti kraujo. „Skelbiame kritinę padėtį. Kraujo donorai, susidūrėme su didžiule problema. Mums reikia jūsų pagalbos jau dabar! Ištuštėjus O RhD – (pirmos neigiamos) ir A RhD + (antros teigiamos) kraujo grupių rezervui, susidarė ekstremali kraujo trūkumo situacija Lietuvos ligoninėse.

Nerimsta aistros dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kurtų medalių medikams pagerbti. Jais bus apdovanoti priešakinėse linijose su koronavirusu kovoję sveikatos priežiūros atstovai. Tačiau medikų sąjūdis tokio apdovanojimo nei nori, nei laukia. Kai kurie tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerijai iš pradžių vertėtų pasirūpinti algomis, apsaugos priemonėmis ir kvalifikaciją keliančiais mokymais, o ne beverčiais metalo gabalėliais.

Daug nerimo ir kritikos gydytojų bendruomenėje sukėlęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas dėl rekomendacijos keliose įstaigose dirbantiems medikams darbą organizuoti ciklais toliau kursto pasipiktinimą. Gydytojai tvirtina, kad nepaisant rekomendacinio pobūdžio siūlymo jie jaučiasi lyg gavę apynasrį ir realiai priversti pasirinkti, kurioje vienoje įstaigoje dirbs. Jų teigimu, dėl to jau dabar trūksta, kas budėtų rajono įstaigose.