mediena

Kaune pavogta bendrovei priklausanti puspriekabė su medienos granulių kroviniu. Policijos departamento pranešimo duomenimis, vagystė Ateities plente pastebėta antradienį. Patirtas nuostolis nustatinėjamas. Įvykį tiria policija.

Ar gali medinė architektūra tapti miesto istoriją ir jo ateities vizijas jungiančiu elementu? Norvegai sako „taip“. Ne tik sako, bet ir įrodo, kad medis, kaip statybinė medžiaga, gali būti sėkmingai sugrąžintas į miestus ir įgavęs naujas formas, tačiau išlaikęs savo prigimtines savybes harmoningai derėtų istorinėje miestų aplinkoje. Norvegijos miestuose ir miesteliuose nuo seno vyravo medinė architektūra.

Vieni rudenį skaičiuoja viščiukus, o miškininkai – įveisto miško plotus, perdirbti paruoštos medienos kiekius, valstybei sumokėtus mokesčius. Šalčininkų miškų urėdiją teritorijos dydžiu galima priskirti prie vidutinių, tačiau ji – viena miškingiausių urėdijų Lietuvoje. Vien garsioji Rūdininkų giria ko verta. Svarbu ne tautybė Ypatinga ši miškų urėdija dar ir tuo, kad yra kaimyninės Baltarusijos pasienyje.

Kiekviena grindų danga turi savo privalumų ir trūkumų, bet yra keletas bendrų reikalavimų dangai, kurie padės orientuotis renkantis. Balsas.lt konsultavosi su šios srities specialistu Egidijumi Sipavičiumi. Danga turi būti patvari – nesulankstyta, nedeformuota ir pakankamai atspari dėvėjimuisi. Svarbu, kad dangos konstrukcija atitiktų jos paskirtį, pvz., vonios kambariui reikia rinktis neslidžią, vandeniui atsparią medžiagą.

Viena iš klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių – didėjanti CO2 koncentracija atmosferoje. Esant didesniam vartojimui, kasdienėje veikloje žmogus nuolat generuoja vis daugiau anglies dioksido. Transporto priemonės, elektros ir šilumos energija, gaunama deginant iškastinį kurą, – pagrindiniai anglies dioksido taršos šaltiniai.

Kinija, kurioje sparčiai auga vidaus vartojimas, dairosi importuotojų. Iš Lietuvos kinus labiausiai domintų medienos pramonės gaminiai, aukštosios technologijos, teigia šios šalies atstovai. „Anksčiau mūsų tikslas buvo tik eksportas, dabar ir importas, todėl ir lietuviškos prekės mus labai domina. (...) Kinijos rinka yra daugiasluoksnė, todėl nėra svarbu, kad prekių kiekis yra mažas.

Lietuviai nuo seno gyveno mediniuose, o tiksliau rąstiniuose namuose. Tokie namai niekuo nedažyti ir neimpregnuoti išstovėdavo šimtus metų. Kokia ta senolių gudrybė? Ankščiau mediena rąstiniam namui būdavo atrenkama iš ilgaamžio miško ir tik žiemos kirtimo. Namo sienoms naudodavo tik kietuosius branduolius. Mediena buvo plukdoma upėmis tam, kad būtų išplautos maistinės medžiagos ir joje neįsiveistų vabzdžiai. O kokia mediena naudojama šiandien? Medienos brangimo tempai labai dideli.

Išsiaiškinus grybelio savybes, galima įveikti be nuodų ir didelio griovimo. Švedų restauratoriai paviršius rekomenduoja dezinfekuoti karščiu. Pavojus kartais perdedamas Pasak švedų restauratorių Kristerio Bergreno ir Pedro Gandros, norint įveikti pastatus gadinančius grybus, nebūtina juos visus pažinti ir įsidėmėti jų botaninius vardus (yra mažiausiai 200 rūšių). Pakanka žinoti sąlygas, kurios palankios šiems grybams plisti. Viena svarbiausių sąlygų – didelė santykinė drėgmė.

Medienos rinkoje kitąmet didelių permainų nesitikima. Spėjama, kad visų rūšių medienos kaina ūgtelės vidutiniškai dešimtadaliu, o didesnės trinties laukiama tik tarp biokuro ir popiermedžio gamintojų, nes žaliavos paklausa šioje nišoje auga. Šalies urėdijose – pirmieji apvaliosios medienos pardavimo konkursai kitiems metams. Šiaulių miškininkai sako sulaukę du kartus daugiau pirkėjų. „Kainų kilimas stebina.

Medienos perdirbėjai pajamų ir užsakymų augimą skaičiuoja nuo praėjusių metų pirmo pusmečio pabaigos. Atsigaunant Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos rinkoms, sujudimą ir užsakymų gausą šiandien jaučia visas medienos sektorius: medienos perdirbėjai, baldininkai ir popieriaus gamintojai, rašo „Verslo žinios". Kai kurie jų neslepia vos spėjantys dirbti ir vykdyti užsakymus, kurių gausiau kol kas plaukia tik iš eksporto rinkų. „Tie, kurie orientuoti į eksportą, jaučia ir teigiamos dinamikos.

Norint išskirti savitą statybos technologiją ar vertą dėmesio gaminį iš gausaus medžiagų asortimento, vartotojui reikia pasiūlyti kuo labiau ištobulintą medžiagą arba iš esmės naują, iki šiol netaikytą sprendimą. Bendrovė „Vilniaus Ejotra“ pristato Europoje išpopuliarėjusią naujovę - terasų, tiltelių statybai ir fasadų apdailai skirtą medžiagą - medienos dulkių ir plastiko dailylentes. Šiame gaminyje suderinta medienos faktūros estetika ir plastiko (vinilo polichlorido) patvarumas.

Vasaros vėtroms išlaužius miškus prognozės apie pigsiančią medieną neišsipildė. Kietojo kuro kainos jau aplenkė praėjusių metų šalčiausio sezono lygį. Delsiantieji praloš Miškininkai, anglių ir įvairiausių briketų pardavėjai vis dar delsiančius vartotojus perspėja kainų kritimo nebesitikėti – pirkti dabar, jei nenori vėliau už šilumą mokėti dar brangiau.

Miško savininkai net po trijų savaičių vis dar negali patekti prie audros nuniokotų sklypų. Viena pusė ignoruojama Rugpjūčio pradžioje praūžusi vėtra, negalutiniais skaičiavimais, suniokojo daugiau kaip 700 tūkst. kubinių metrų kietmedžių ir padarė 35–40 mln. litų nuostolių. „Vėtros padarytos žalos miškams mastas yra bendra valstybinė problema, tačiau iš jos vadovų miško savininkai iki šiol nesulaukė jokio dėmesio“, – piktinosi Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) nariai.

Miškus savaitgalį išvartęs škvalas netikėtai suteikė galimybę gyventojams apsirūpinti perpus pigesne mediena. Dalis audros suniokotų medžių kokybiškiems medienos ruošiniams netiks, užtat pigių malkų bus per akis. Miškų urėdijos baigia suskaičiuoti, kiek praūžęs škvalas padarė nuostolių šalies miškams. Jie išties didžiuliai: vien valstybiniuose miškuose išlaužyta ir suniokota mažiausiai 300 tūkstančių kietmetrių medienos, nuostoliai jau siekia 15 mln.

Konstatuota, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos urėdijos už parduotą medieną gauna mažiausiai pajamų, nors sąnaudos – didžiausios. Valstybės kontrolė nustatė, kad 2003–2008 m. pardavus 1 kub. m medienos, gautas pelnas Lietuvoje buvo nuo 3 iki 12 kartų mažesnis negu Latvijoje ir iki 2,5 karto mažesnis negu Estijoje. Be to, 42 Lietuvos urėdijose dirba daugiausia darbuotojų iš visų trijų Baltijos valstybių.

Turniškėse, šalia šalies vadovų rezidencijų, ošę medžiai keliaus į kapų duobę su iškeliavusiais amžinybėn. Vilniaus savivaldybės surengtame medienos aukcione dalyvavo tik viena įmonė, gaminanti karstus, rašo "Lietuvos rytas". Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasiskundus, kad ji Turniškėse jaučiasi nesaugi, praėjusių metų rudenį aplink jos rezidenciją buvo iškirsta bemaž 160 pušų, o teritorija apjuosta nauja tvora.

Europos Sąjungos lėšomis yra remiamas verslo kūrimas ir plėtra kaime. Itin patrauklu pasinaudoti šia parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos supaprastintą tvarką. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės numato, kad paramos gali kreiptis kaimo gyventojai ir nedidelės įmonės, kaimo vietovėse plėtojantys alternatyvius, ne žemės ūkio verslus ar užsiimantys tradicinių amatų puoselėjimu.

Įšalusi žemė sudaro sąlygas medienos vagims įvažiuoti giliai į mišką, prisikrauti medienos ir kartais netrukdomai pasprukti. Laimė, miškininkai, gyventojų padedami, sėkmingai užkerta kelią valstybinių miškų grobstytojams, praneša aplinkos miniterija (AM). Neseniai vėlų vakarą Molėtų rajono Babačiznos kaime Dubingių girininkijos darbuotojai miške pastebėjo miškovežį MAN ir lengvąjį automobilį. Miškininkai užtvėrė kelią ir iškvietė policiją.

Nuo kovo 1 dienos valstybės kontroliuojama įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ naikina lengvatą apvaliosios medienos gabenimui. Dėl lengvatų panaikinimo gabenti medieną atsieis beveik penktadaliu brangiau. Alternatyvų pabrangusį gabenimą geležinkeliais pakeisti kol kas nėra, nes Lietuvos teritorijoje galioja itin griežti transporto bendrosios masės ribojimai.

Per 2009 metus apvalioji mediena pabrango 10-15 proc. Tai paaiškėjo sudarius apvaliosios medienos kainų indekso suvestinę. „Atsigaunanti Vakarų Europos rinka atgaivino visą Lietuvos medienos sektorių“, – teigė indeksą sudarančios Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos pirmininkas Gintautas Kovalčikas. Pasak jo, dar iki praėjusių metų vidurio buvo jaučiamas mažesnis susidomėjimas mediena, o nuo rudens parduodamų rastų apimtis ir kainos pradėjo augti.

Lietuvos miškuose supjautos ir išvežti paruoštos medienos vagysčių pernai, palyginti su 2008-aisiais, padaugėjo dukart. Generalinės miškų urėdijos (GMU) Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis tvirtina, kad tai lėmė ne medienos kaina ar jos paklausa rinkoje, o paprastų žmonių noras "apsirūpinti" statybine mediena ar tiesiog malkomis.

Šalia kelių sukrauti rąstai masina ne tik nesąžiningus medienos perdirbėjus, bet ir paprastus kaimo žmones. Pastarieji, grobdami medieną, "apsirūpina" kuru žvarbią žiemą. Padažnėjus išvežti paruoštos medienos vagystėms privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai skambina pavojaus varpais. Kaip viena kovos su rąstų grobimu priemonių minima miško kelių užtvėrimo galimybė.