mediena

Vyriausybė siūlo apriboti medienos išvežimą į užsienį ir daugiau jos perdirbti Lietuvoje. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė naujai medienos pardavimo tvarkai – pagal ją pirmenybė įsigyti valstybinės medienos bus suteikta Lietuvoje veikiančioms vietos ar užsienio įmonėms, perdirbančioms didžiąją dalį įsigytos medienos. Aplinkos ministerija teigia, kad tai skatins investicijas ir naujų darbo vietų šalyje kūrimą.

Aplinkos ministerija siūlo, kad pirmenybę įsigyti valstybinės  medienos turėtų įmonės, perdirbančios didžiąją dalį įsigytos medienos, veikiančios Lietuvoje ir neturinčios skolų. Siūlymą, kuris galėtų apriboti konkurenciją, kritikuoja Teisingumo ministerija, Valstybinių miškų urėdija, Konkurencijos taryba ir Medienos prekybos asociacija. Ministerijos siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG) baigė statyti maždaug 140 mln. eurų vertės medienos drožlių plokščių gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), o sausį ketina pradėti jos bandymus.  Pasak pagrindinio įmonės akcininko Sigito Paulausko, darbai vyksta pagal planą.

Parlamentinei Antikorupcijos komisija pareiškus, kad Vyriausybė turėtų pakeisti birželį patvirtintas naujas valstybinės medienos pardavimo taisykles, premjeras Saulius Skvernelis žada, kad tvarka keisis nuo lapkričio. „Nutarimas, kuris buvo priimtas, yra laikinas. Numatyta nuo lapkričio 1 dienos keisti.

Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų.

Šakių rajone ketvirtadienio vakarą užsidegė medienos perdirbimo įmonės katilinės stogas. Gaisras buvo užgesintas po maždaug pusvalandžio nuo tada, kai Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie incidentą, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Patalpoms padaryta žada dar tikslinama.

Bene pagrindinė išaugusių medienos kainų priežastis yra Latvija, kuri dėl durpynų gaisrų turi mažiau savo medienos, todėl jos atvyksta įsigyti Lietuvoje, o vėliau per uostus išplukdo į Skandinavijos šalis, „Lietuvos žinioms“ sako gamtinių išteklių biržos „Baltpool“ biokuro prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Šiuo metu madinga kuriant interjerą naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų. Šiuolaikinius būstus ypač mėgstama dekoruoti rankų darbo detalėmis. Skandinavų išmintis Medis – pati svarbiausia medžiaga, naudojama paisant interjero apdailos mados tendencijų jau daugelį metų. Pagrindinė neblėstančio jo populiarumo priežastis – ilgaamžiškumas ir jaukumo, kurį namams suteikia ši natūrali medžiaga, jausmas. Šiandien yra daugybė būdų, kaip medį interjere panaudoti moderniai.

Daug kalbama apie sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos svarbą, tačiau retai susimąstome, kaip sveikatą žaloja mus supanti aplinka. Beveik visų pramonės įmonių veikla yra susijusi su cheminėmis medžiagomis ar preparatais, kurie naudojamos kaip žaliava ar pagalbinė priemonė gamyboje. Ne išimtis ir baldai, kurių apstu kiekvieno namuose.

Jauna studentų šeima iš Kanados yra puikus pavyzdys, kaip galima įsirengti miniatiūrinį namelį, kuris ne tik puikiai atrodo, tačiau jame taip pat galima rast ir visus žmogui reikalingus daiktus. Tiesą sakant, nors iš pirmo žvilgsnio taip ir neatrodo, tačiau šis namelis – net patogesnis nei įprastas. Studentų pora atkakliai tvirtina, kad šis namelis toks puikus tik dėl to, kad gerai išplanuotas. Pagrindinė statybinė medžiaga – medis, todėl šiame namelyje būti iš tiesų labai jauku.

Seimui antradienį patvirtinus daug ginčų visuomenėje kėlusią urėdijų pertvarką, įstatyme buvo įtvirtinta nuostata dėl prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena. Iš esmės prekybos tvarka keistis neturėtų, tačiau tikimasi, kad centralizavus procesą bus daugiau skaidrumo bei efektyvumo. Didieji šalies medienos perdirbėjai sveikina urėdijų reformą ir tikisi aiškumo bei paprastumo, įsigyjant žaliavą.

Seimas linksta nustatyti mažmeninės ir didmeninės prekybos mediena tvarką, kuri bus taikoma įgyvendinant urėdijų reformą. Seimas, balsuodamas už atskirus pasiūlymus, antradienį pritarė „valstiečių“ iš Aplinkos apsaugos komiteto Kęstučio Mažeikos ir Virginijos Vingrienės pataisoms, numatančioms naują mažmeninės ir didmeninės prekybos mediena tvarką. Už balsavo 83 Seimo nariai, prieš - 9, o 24 parlamentarai susilaikė. Galutinis balsavimas vyks antradienį vėliau.

Vyriausybė ketina labiau skatinti antros kartos biodegalus, kuriems naudojama mediena, o ne maistiniai augalai. Ministrų kabinetas pritarė Energetikos ministerijos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta skatinti kuro gamybą iš atsinaujinančių šaltinių: šiaudų, mėšlo, nuotekų šlamo, miško atliekų ir panašiai. Tam gali prireikti nuo 27 mln. eurų iki 45 mln. eurų.

Mediena namuose suteiks taip norimo jaukumo. Jei turite nereikalingą rastą ar mažus medienos gabalėlius, jie bus puikus būdas pasigaminti išskirtinį baldą. Pastaraisiais dešimtmečiais ekologija ir natūralumas tapo toks populiarus, kad architektai ir interjero dizaineriai kuo dažniau siūlo rinktis šią medžiagą. Medis išsiskiria savo tvirtumu, ilgaamžiškumu, todėl turėsite ne tik išskirtinį, bet ir ilgai naudojamą daiktą.

Medis turbūt niekada „neišeis iš mados”. Nors kai kuriems medis asocijuojasi su tėvų namais gimtinėje, tačiau XXI a. jis išlieka populiarus ir dažnai naudojamas ypatingai europiečių pamėgtame skandinaviškame interjere. Kur galime sutikti medį? Architektė Renata Pavtel mano, kad vis dar nėra populiaresnės medžiagos, kuri galėtų pakeisti medį. „Tai amžina, gyva materija, kuri interjerą papildo šiltais ir jaukiais tonais. Metalas ar plastikas niekada nepakeis medžio”, - sako R. Pavtel.

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis teigia, kad pastaruoju metu kritusios apvaliosios medienos kainos antroje šių metų pusėje turėtų vėl kilti, ir tai teigiamai atsilieps šalies miškų urėdijų rezultatams. „Viską labai įtakoja medienos paklausa ir kaina. Jeigu 2014 metais apvaliosios medienos kaina viršijo 43 eurus už kubą, tai pernai buvo tik 38,6 euro už kubą. Pirmąjį šių metų ketvirtį kaina nukrito iki 37 eurų, ir tendencija yra į mažėjimą.

Du Marijampolės apskrities medienos prekybos įmonės vadovai įtariami daugiau nei 150 tūkstančių eurų pasisavinimu iš bendrovės, apgaulingu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų pateikimu mokesčių administratoriui, o jiems padėję du bendrininkai – dokumentų klastojimu.

Šilutės rajone, Petrelių kaime sudegė medinis ūkinis pastatas. Pranešimas apie degantį pastatą buvo gautas sekmadienio pavakarę. Į vietą atvykus ugniagesius pasitiko atvira liepsna alsuojantis pastatas. Ugniagesiai skubėjo lokalizuoti ugnį, kadangi svarbiausia šiuo atveju buvo apsaugoti šalia stovintį gyvenamą namą. Darbai buvo baigti per valandą. Medinis pastatas pilnai sudegė, viduje saugoma mediena – suniokota.

 Pirmadienį Kauno rajone esančiame Eigirgalos kaime pavogta medienos apdirbimo įrankių, kurių vertė siekia 11 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, įrankiai pavogti iš bendrovės patalpų, nepažeidžiant durų užraktų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Trečiadienį Elektrėnų rajone esančiame Kareivonių kaime užsidegė miško medžio apdirbimo bunkeris, jame įvykus sprogimui, buvo sužeistas žmogus. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pranešimas apie gaisrą gautas 11.50 val. atvykus iš gelžbetoninio bunkerio rūko dūmai, viduje smilko sukrautos pjuvenos. Bunkeryje įvykus sprogimui, nuo bangos nukentėjo įmonės vairuotojas, kuris krisdamas susižalojo koją. Jis išvežtas į ligoninę.

Nuo šių metų Seimas įteisino galimybę medieną ir kitus krovinius vežti iki 48 tonų sveriančiais miškavežiais. Tačiau dėl Susisiekimo ministerijos nustatytos tvarkos realiai tai padaryti sunku. Miško savininkai, urėdijos, įmonės skaičiuoja dėl papildomų reisų kasmet netenkantys 15 mln. eurų. Leidimas tokiam miškavežiui mėnesiui kainuoja 144 eurus, tačiau kiekvienam reisui dar privalu gauti ir vienkartinį leidimą už 14 eurų.

Lietuviško biokuro gamintojai niršta ant valdžios, kuri žadėjo pelną, bet paliko likimo valiai. Iš Baltarusijos plūstanti pigi žaliava kai kuriuos šalies biokuro gamintojus privertė atsidurti ties bankroto riba, rašo „Lietuvos rytas“. „Padėtis tapo apverktinai juokinga. Mes turime prašyti pinigų iš ūkininko, iš kurio laukų išvalome krūmynus ir juos panaudojame biokurui gaminti, jei norime nors truputį sumažinti nuostolius.

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad miškai turi būti tvarkomi siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava. Tačiau siūlyta nuostata, kad Lietuvos gamintojai turėtų pirmumo teisę įsigyjant medieną iš valstybinių miškų, neįtvirtinta. Seimas įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos.

 LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas antradienį turėtų priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios suteiktų pirmumo teisę Lietuvos gamintojams įsigyti medienos iš valstybinių miškų. Taip būtų suteikta daugiau galimybių medienos sektoriaus įmonėms kurti naujas darbo vietas. Oponentai sako, kad tokios pataisos pažeistų Europos Sąjungos teisę, iškreiptų laisvą Bendrijos rinką.

Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos, kurios neleistų ūrėdijoms pardavinėti medienos tarpininkams, eksportuojantiems į užsienį. Nors pripažįstama, kad valstybinių miškų urėdijų pajamos sumažėtų, šalininkai tikina, kad būtų išspaudžiama 15 kartų daugiau pridėtinės vertės ir 30 kartų daugiau darbo vietų.

 Prieš renkantis medžio masyvo baldus, vertėtų apsvarstyti, kaip vienokia ar kitokia mediena derės interjere, kokio spalvinio akcento norima. Galbūt kur kas racionaliau būtų pasirinkti baldus, neišsiskiriančius iš interjero spalvų gamos? Populiariausia natūrali mediena – pušies, juodalksnio, uosio, beržo, ąžuolo arba egzotinė riešutmedžio, raudonmedžio originalios ir išskirtinės tekstūros bei spalvos mediena.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.LT Šį miško ruošos sezoną dėl šiltų orų ne visur galima įvažiuoti į kirtavietes ir išvežti medieną. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, pagal aukcionuose sudarytas ilgalaikes sutartis pirmam pusmečiui iš valstybinių miškų nupirkta kiek daugiau nei du trečdaliai pasiūlytos medienos. Palyginti su praėjusiu sezonu, daugiau nei dešimtadaliu sumažėjo popiermedžių ir malkinės medienos kainos.

Šveicarų įmonė Alegna pasaulyje garsėja neįprastais vonios kambario dizaino sprendimais – jie gamina vonias ir kriaukles iš medžio. Ši įmonė daugelį metų statė jachtas, ieškojo geriausių medienos apdirbimo būdų, todėl idėja kurti medinius praktiškus daiktus vonios kambariui atėjo labai natūraliai. Medinės vonios ir kriauklės padengiamos ypač atspariu vandeniui laku, o jų dizainas kuriamas pagal kiekvieno kliento poreikius ir norus.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento budintis ekipažas savaitgali gavo pranešimą, kad Telšių rajone, Ryškėnų seniūnijoje, Užgirio kaime, sodu bendrijoje „Ąžuolas“ kertami medžiai. Nuvykę pareigūnai, tikrai rado styrančius 6-is kelmus. Buvo nustatyta, kad medžius nupjovė vietos gyventojas A.K.. Paprašytas pateikti leidimą valstybinio miško kirtimui vyras paaiškino, kad jo neturi, o medžius esą kirto dėl to kad šie kėlė pavojų.

Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru. Pakeitęs įstatymą, Seimas numatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti 5 proc. mokestį iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką turės mokėti jau visi miškų valdytojai. Iki šiol toks mokestis buvo skirtas tik valstybinių miškų valdytojams – miškų urėdijoms.

Tęsdamas kovą su nelegaliais kirtimais, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pakeitė privačiuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos gabenimo tvarką. Ji įsigalios 2014 m. gegužės 1 d. Tvarka bus taikoma medienos vežėjams – fiziniams asmenims, kurie gabena daugiau kaip 1 kub. m. medienos. Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma gabenant daugiau kaip 3 kub. m. medienos.

Sustiprinti priemones šalies miškams tausoti ir sugriežtinti atsakomybę už jų niokojimą – tokį tikslą iškėlė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atsakingiems Aplinkos ministerijos padaliniams, pavedęs per savaitę jiems parengti reikiamas teisės aktų pataisas dėl neteisėtų kirtimų.

Anksčiau iš lietuviškų šiaudų pagamintas biokuras šildydavo kaimynus lenkus. Tačiau dėl biokuro krizės Lenkijoje šiaudų granulių eksportuotojai pasuko į kitas rinkas. Šiaudai kaip biokuras Lietuvoje nepopuliarūs. Šilumos vartotojams įprasta pleškinti medieną. Energetikų skaičiavimais, privačiame namų ūkyje be naudos sudeginama iki milijono kietmetrių malkinės medienos. Dėl pasenusių ir neekonomiškų krosnių pinigai ir biokuro ištekliai iššvaistomi pro kaminus.

Verslo angelų fondas I (Fondas) kartu su verslo angelu UAB „AZ medis“ investavo į Biržų rajone veikiančią UAB „Volimeda“, kuri gamina aukštos kokybės paletinę medieną. Investicijomis siekiama didinti veiklos apimtis ir vykdyti plėtrą eksporto rinkose. Bendrovė eksportuoja visą produkciją. Dėka geros kokybės paklausa pakankamai didelė, pagaminta produkcija tiesiai iš cecho keliauja užsakovui.

Visiems žinoma, kad akumuliatoriai paprastai veikia dėl juose esančių komponentų cheminių reakcijų. Deja, šie komponentai vėliau gali labai smarkiai pakenkti ne tik žmogui, bet ir gamtai. Merilando universiteto (JAV) mokslininkai gali pakeisti šią problemišką situaciją. Hongli Zhu vadovaujama grupė nusprendė, kad geriausia būtų akumuliatorius gaminti iš… medienos. Taip esą sumažės savikaina, o kartu juos bus galima lengvai perdirbti. Dabar populiariausios yra ličio jonų baterijos.

Pagal dabar galiojančią tvarką visa valstybinių miškų mediena parduodama aukcionuose siūlant ją iškart visiems pirkėjams. Tai užtikrina ir skaidrumą, ir konkurenciją. „Todėl rinka diktuoja kainas, daugiau pajamų gauna miškų sektorius ir valstybės biudžetas. Tokios nuostatos turėtų ir likti“, - teigia Medienos prekybos asociacijos (MPA) direktorius Robertas Ašmonas.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Medienos perdirbėjai prašo keisti žaliavos pardavimo tvarką, kad pirmiausiai ja galėtų apsirūpinti realiai gamybą čia turinčios įmonės. Ir tik vėliau mediena būtų parduodama užsieniečiams. Dabar esą susidaro kuriozinės situacijos – lietuviška žaliava išvažiuoja svetur, ten iš jos pagaminamos lentos, kurias perka Lietuvoje jų pristigusios Lietuvos įmonės. Visa mediena iš valstybinių miškų dabar parduodama aukcionuose.

Praėjusią vasarą Seimo priimta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisa, atverianti Lietuvos kelius specialios paskirties sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė neviršija 48 tonų, labiausiai nudžiugino miškininkus, privačių miškų savininkus bei medienos vežėjų asociaciją. Atrodė, kad pagaliau valdžia juos išgirdo, suprato ir leis dirbti efektyviau. Tačiau nubudę 2013-ųjų sausio 1-ąją įstatymo laukusieji buvo skaudžiai nuvilti.

Viena didžiausių pasaulyje popieriaus gamintojų Indonezijos „Asia Pulp & Paper Group“ (APP) pažadėjo atsisakyti praktikos kirsti natūralius Indonezijos miškus ir pereiti prie medžių iš specialiųjų plantacijų naudojimo. Aplinkosaugos gynėjai vadina tokį sprendimą epochos įvykiu, bet abejoja, ar kompanija ištesės savo pažadą, informuoja "Reuters". "Mes prisiimame rimtą įsipareigojimą, kuriam reikalingos didelės investicijos.

Energetinius gluosnius jau būtų galima tiekti biokuro katilinėms, tačiau ir toliau visas derlius lieka laukuose, nes jam sudoroti kol kas nėra tinkamos technikos. Biokurą katilinėms tiekiančios UAB „Bionovus“ gamybos direktorius Nerijus Narbutas sakė, kad gluosnių augintojai nei pernai, nei šiais metais nepareiškė noro atvežti užaugintos produkcijos. Neturi paklausos Kelmės rajone, Girnikų kaime, gyvenantys Adomas ir Gintaras Baškiai augina kelis hektarus energetinių gluosnių.

Nemažų nuostolių  Lietuvos miškams padarė praėjusį savaitgalį siautusi vėtra. Skaičiuojama, kad vien valstybiniuose miškuose teks sutvarkyti 200 tūkst. kubinių metrų vėjovartų, itin daug jų Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Anykščių urėdijose. Skirtingai nei prieš dvejus metus, kai škvalas buvo išklojęs dalį Dzūkijos miškų, šį kartą labiausiai nukentėjo Vidurio Lietuvos miškai. Daugiausia išrauta, išlaužyta pavienių medžių prie kelių ir elektros linijų.

Miškuose pūva tūkstančiai kubinių metrų medienos atliekų, kurias būtų galima panaudoti ekologiškam ir pigiam kurui. Apskaičiuota, kad Lietuvos miškuose kasmet susidaro apie 2,5 milijonų kietmetrių šakų, kelmų, krituolių. Jų energetinė vertė sudaro beveik pusę centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Tačiau paruošta biomasė pūva miškuose, praneša LTV „Šiandien“. Biržų girioje trūnija per šimtą kubinių metrų biomasės. Urėdija ją planavo parduoti po 18 litų.

Vagys įsisuko ir į privačius miškus. Kol vieni kirto svetimus medžius, kiti vogė pjūklus medžiams pjauti. Penktadienio rytą Lazdijų rajono Teizų kaimo gyventojas A. K. pastebėjo, kad iš garažo pavogtas benzininis pjūklas „Huswarna“. Lazdijietis R. V., atvykęs į jam priklausantį mišką Dainavėlės kaime, pamatė, kad išpjautos ir pavogtos penkios drebulės ir du beržai.

Vos spėjantys tenkinti išaugusią malkų paklausą verslininkai prakalbo apie per mažas jų kainas, todėl žada 5–10 proc. branginti produkciją. Besibaigiantis malkų ruošimo sezonas varo į neviltį aplinkosaugininkus ir darbo saugos inspektorius. Didėjant malkų paklausai privačiuose ir valstybiniusoe miškuose vis dažniau aptinkama nelegalių darbininkų. Besivaikydami šlamančių, verslininkai vis dažniau verčia žmones dirbti rizikuojant gyvybe.

Tauragės rajono apylinkės teismas iš naujo nagrinėja 2009-ųjų administracinę bylą, kurioje Ramūnas P. kaltinamas savavališkai iškirtęs, sunaikinęs ar sužalojęs medžius bei krūmus. Protokolą pagėgiškiui surašė Tauragės aplinkosaugininkai, bet dėl to, kad medienos kiekis buvo didelis, bylos ėmėsi  teismas. Ramūnas P. teismo sprendimą apskundė. Tad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Medienos sektoriuje jaučiamas lėtėjimas – mediena perkama vangokai, sumenko ir jos kainos. Verslininkai sako, kad dėl to kalta sunkiai nuspėjama ekonominė situacija Europoje ir pasaulyje. Vis dėlto yra manančių, kad rinka ne lėtėja, o tiesiog stabilizuojasi. Keli pastarieji mėnesiai medienos ruošos įmonėms buvo nelengvi, pranešė LTV „Panorama“. Lietingas ruduo ir užtrukusi žiema stabdė darbus.

Termometro stulpeliui smuktelėjus iki 20 laipsnių Celsijaus ir žemiau, kai kurie verslininkai buvo priversti koreguoti darbo planus. Spiginant šalčiui teko skubiai apsispręsti – tęsti gamybą bet kokiomis priemonėmis ar laikinai verslą nutraukti ir sutaupyti ne tik lėšų, bet ir darbuotojų sveikatos. Statybininkams šaltis – prastas palydovas Statybomis besiverčiančios Tauragės bendrovės „Apastata“ vadovas Bolius Apavičius teigia, kad šalčiai koreguoja įmonės planus.

Vakar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados pareigūnai kartu su Paežerio girininkijos girininku T. Godvodu sulaikė tris Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijos ir Širvintų rajono gyventojus.  A. M. (gim. 1991 m.), A. B. (gim. 1980 m.), V. Š. (gim. 1971 m.) ir G. L. (gim.  1974 m.) buvo užklupti vagiantys medieną iš valstybei priklausančio miško.

Druskininkų policijos pareigūnai sulaikė asmenis, miške vogusius medieną. Penktadienio pavakare Druskininkų policijos komisariate buvo gautas Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkijos girininko pranešimas, kad Leipalingio girininkijos Cijūniškės miško kvartale iš tarpinio miško sandėlio du asmenys vagia ir krauna į miškovežius medienos rastus. Įvykio vietoje sulaikyti du Lenkijos piliečiai, kurie į miškovežį krovė eglės medienos rastus. Kitas miškovežis buvo dar nepakrautas.