mauricas

ES milijardai – ar sugebėsime juos tinkamai panaudoti ir neištaškyti? Pokalbis apie tai su ekonomistu Žygimantu Mauricu. ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti.

Pirmą kartą per 30 metų Lietuvos piliečių tarptautinis migracijos balansas teigiamas. Tai rodo pusmečio rezultatai, teigiamas balansas prognozuojamas ir visiems 2020 metams, nes į Lietuvą sugrįžta vis daugiau tautiečių. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvoje gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos vos per pusmetį padidėjo Anykščių miesto gyventojų skaičiaus dydžiu.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako pirmoje prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pasigedęs daugiau dėmesio ekonominėms problemoms ir procesams. Anot jo, kritika Vyriausybės darbui dėl lėto ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimo buvo minimali, iškeliant pasiekimus valdant sveikatos krizę. „Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Kitaip nei per ankstesnę krizę, mūsų šalies ekonomika atsigaus bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, įsitikinęs „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo, kad „iš vijoklių virsime ąžuolu“ ir savo prognozę grindžia keliais argumentais. „Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei 2009 m., yra vienas aukščiausių visoje ES.

Karantinas, keldamas ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie darbo paieškas Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, o ir situacija šiuo metu yra visiškai kitokia, nei 2008 metais.

Europoje koronavirusui sparčiai plintant, Lietuvoje dviem savaitėms uždaromos mokyklos, darželiai, atšaukiami beveik visi renginiai. Gyventojams rekomenduojama iš viso nevykti į keliones. Pasauliui vis labiau izoliuojantis, kyla klausimas, kokį poveikį šį kritinė padėtis turės Lietuvos ir pasaulio ekonomikai? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. Dėl koronaviruso pasaulį ištinka paralyžius.

Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai, rašoma pranešime spaudai.

Nors ekonomistai džiaugasi, kad 2016-ais atlyginimai augo visuose sektoriuose, mažėjo nedarbas, didėjo minimali mėnesinė alga, tačiau ne visi galėjo džiaugtis viso šio ekonominio medžio vaisiais. Pastebima, kad didėjančiais atlyginimais mažiausiai uždirbantys žmonės džiaugtis negalėjo, nes kilo ir paslaugų kainos, kentėjo ir tam tikri verslo sektoriai.

Valdančiosios koalicijos lyderiai, pirmadienį nusprendę dar metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, pasirinko lengviausią kelią, užuot sprendę, kaip padidinti gyventojų pajamas, sako „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas. Žygimanto Maurico teigimu, Vyriausybė apskritai vengia priimti sudėtingus sprendimus ir tokiu būdu stabdo šalies progresą. „Sprendimas (pratęsit PVM lengvatą šildymui - BNS) šiek tiek keistokas, nes jau kaip niekad buvo pasiryžtą lengvatą naikinti.

Pagreitį įgavusi Europos centrinio banko (ECB) kiekybinio euro zonos ekonomikos skatinimo programa superkant euro zonos vyriausybių obligacijas gali prieiti liepto galą, prognozuoja „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, rašo „Verslo žinios“. Dėl kovą pradėtos obligacijų supirkimo programos euro zonos vyriausybių vertybinių popierių (VVP) pajamingumas, jau ir iki tol buvęs itin žemas, susitraukė dar labiau, o saugiausių vyriausybių VVP pajamingumas tapo neigiamas.

Atimti pinigus iš turtingųjų ir padalinti juos vargšams – toks paprastas sprendimas, atrodytų, gali išspręsti visas Lietuvos ekonomines problemas. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Šervudo girių herojaus metodą vadina populistiniu ir sako, kad greiti ir neapgalvoti sprendimai Lietuvos žmonių laimingesnių nepadarys.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Galimas Kipro indėlių apmokestinimas – gera pamoka Lietuvos verslininkams, kad neverta laikyti daug laisvų lėšų rizikingose vietose, mano banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Kipras buvo trečia populiariausia šalis pagal tiesiogines Lietuvos investicijas, kurių suma siekė siekė 574 mln. litų. „Įmonės turi ganėtinai daug laisvų lėšų, jos neskuba investuoti ir laiko lėšas kojinėse, taip pat ir Kipro bankuose.

Lietuvos ir Europos energetikai nori nušauti tris zuikius vienu šūviu – kad energetika būtų pigi, saugi ir ekologiška. Kokiu keliu galėtų eiti Lietuva, skaitydamas pranešimą „Valstybės“ konferencijoje svarstė „Nordea“ banko ekonomistas Ž. Mauricas. Pasak jo, geriausia išeitis Lietuvai – subalansuoti visus tris kelius. „Mes galime pasirinkti saugią ir ekologišką energetiką, tačiau ji bus brangi – tai būtų importo ribojimas ir atsinaujinančių energetinių išteklių plėtra.

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina. EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc.