master class lietuva

Darbo netekusiems aukščiausio lygio vadovams Lietuvoje šiuo metu – ne pats lengviausias metas. Susirasti naują darbdavį vadovaujančias pareigas užimantiems specialistams darosi gana sudėtinga, o dar neseniai vadovus iš Lietuvos mielai samdydavusios Rytų valstybių įmonės mūsiškiams užveria duris. Sumažėjusios galimybės užsienyje lemia aukšto lygio vadovų perteklių mūsų darbo rinkoje – pastebi tiesioginės darbuotojų paieškos ekspertai. „Anksčiau darbo netekę vadovai dairydavosi į Rytų rinkas.

 Metų sandūroje prasidėjusi Rusijos ekonomikos suirutė negailestingai beveik perpus nukirpo visų rusų atlyginimus. Kaimyninę rinką stebintys tiesioginės darbuotojų paieškos ekspertai prognozuoja, kad didžiajai daliai kaimyninės šalies gyventojų susidūrus su realia skurdo grėsme, aktyvesni aukštos kvalifikacijos specialistai netrukus ims žvalgytis naujų darbo galimybių Vakarų šalyse.

Akcininkų nepasitikėjimas yra vienas didžiausių išbandymų, kurie gali pasitaikyti profesionalaus aukščiausio lygio vadovo karjeroje. Daugiausiai tokių atvejų buvo galima stebėti prieš 5 metus – pasaulinės finansų krizės akivaizdoje.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Laisvai samdomų programuotojų komandos už projektą Lietuvoje gali gauti 1 mln. litų į rankas. Taip teigia „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė. Ar šios srities specialistai verti tokių pinigų? Ar jų algos nėra išpūstos? Apie tai pokalbis LRT radijo laidoje „60 minučių“. – Penktadienį šia tema konferencijoje „Login“ skaitysite pranešimą. Ar tikrai programuotojų komanda gali gauti 1 mln. litų? – Gali gauti.

Geidžiamiausių šalies IT darbuotojų sąrašo viršuje išlieka kvalifikuoti programuotojai, paklausa rinkoje lemia ir nekrintančius jų uždarbius. Laisvai samdomos programuotojų komandos Lietuvoje jau dabar už įgyvendintą projektą gauna milijoną litų į rankas. Apie tai personalo atrankos specialistai kalbės konferencijoje „Login 2014“, sakoma jos rengėjų pranešime. „Toks programuotojų uždarbis Lietuvoje yra visiškai realus. Žinoma, tokio atlygio sulaukia tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Per pirmąjį 2013 m. pusmetį šalies įmonės sumokėjo daugiau nei 403 mln. litų pelno mokesčio – rodo Statistikos departamento duomenys. Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį įmonės, palyginti su pirmais trimis praeitų metų mėnesiais, sumokėjo 6 kartus daugiau pelno mokesčio. Tikėtini aukštesni pelnai ir šių metų pabaigoje bei augantys bendri ekonomikos rodikliai skatina prognozes, kad šiemet verslo įmonių darbuotojai gaus didžiausias metines premijas po krizės.

Šiuolaikinės gamybos įmonės dažnai negali persivilioti darbuotojų iš kitų kompanijų, nes joms tinkamų specialistų, tokių kaip saulės energijos inžinieriai, rinkoje tiesiog nėra. Tad įsigali tendencija naujus komandos narius mokyti pačių įmonių viduje – teigia personalo specialistai. Lietuvos gamybos bendrovėms ypač trūksta darbuotojų, įgijusių išsilavinimą technologijos srityje, o ir šiais metais stojusieji į šalies universitetus dažniausiai rinkosi socialinius mokslus.

 Vilija Andrulevičiūtė Mažėjantys nedarbo rodikliai džiugina, tačiau jaunimui palankesnių sąlygų susirasti darbą neužtikrina. Anot personalo atrankos specialistų, rinkoje yra gerokai daugiau reikiamos darbo patirties turinčių žmonių, todėl darbdaviams neapsimoka investuoti į „žalius“ specialistus. Darbo rinka šalyje atsigauna. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų liepos 1-ąją buvo registruota 187,4 tūkst. bedarbių – tai mažiausias bedarbių skaičius nuo 2009 balandžio.

Šiandien vykstančioje konferencijoje „Login 2013” personalo ekspertai pripažino, kad šiuo metu informacinių technologijų (IT) rinka Lietuvoje išgyvena aukso amžių. Didžiausias galvos skausmas ir trukdis tolesnei plėtrai – darbuotojų trūkumas, o labiausiai trūksta kvalifikuotų programuotojų. Šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau kaip 20 tūkst. IT specialistų, dar 4,5 tūkst.