maskva

Rusijos valdžia nuėmė Lenkijos vėliavą nuo paminklo, skirto tūkstančiams Sovietų Sąjungos NKVD sušaudytų lenkų kariškių atminti, tarp Maskvos ir Varšuvos tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.  Penktadienį socialiniuose tinkluose į vėliavos dingimą dėmesį atkreipė istorikai ir Katynės memorialo Rusijos vakarinėje Smolensko srityje lankytojai.   Smolensko miesto meras penktadienio vakarą patvirtino, kad vėliava buvo nuimta.

Kinija gali mėgautis naujai įgauta galia. Sprendžiant santykius tarp Maskvos ir Pekino, visi koziriai yra Xi Jinpingo rankose, rašo „Politico“.  Kai 1949 m. žiemą Mao Dzedongas atvyko aplankyti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino, jis tebuvo silpnesnis Sovietų Sąjungos partneris. J. Stalinas privertė jį net kelias savaites laukti susitikimo užsnigtame vasarnamyje, esančiame už 27 km nuo Maskvos.

Kaip atsaką į sustabdytą kai kurių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Maskvai grasinant atjungti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis nuo bendros su Baltarusija ir Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos tikslas dabar – kuo greičiau sinchronizuoti elektros tinklus su Europa.

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas (Robertas Habekas), antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.

Gaisras, kilęs Ukrainai atakavus naftos gręžimo platformas prie Rusijos aneksuoto Krymo krantų, artėja prie gręžinio, antradienį pareiškė viena Rusijos aukšto rango įstatymų leidėja. Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo. „Kalbant apie platformoje kilusį gaisrą, jis nesiliauja.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas keliems Rusijos ir Švedijos nacionalistams baltųjų viršenybės šalininkams, perspėdamos, kad jie kelia grėsmę visuomenei ir kad vienas iš jų rinko lėšas Maskvos invazijai į Ukrainą. JAV, daugelį dešimtmečių daugiausiai dėmesio skyrusios islamiškajam ekstremizmui, vis dažniau įžvelgia kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas.

Paaiškinkite 1634 metų Polianovkos taikos svarbą. Kas 1704 metais įvyko Narvoje? Kas Maskvoje 1920-aisiais pasirašė taikos sutartį ir kodėl tai svarbu dabar? Tai – ne istorijos egzamino klausimai. Tai yra aktualūs nacionalinio saugumo klausimai, turintys įtakos taikai ir karui Europoje. Jie rodo, kad Kremliaus imperialistinis mąstymas neapsiriboja vien Ukraina. Rusija siekia atkurti savo įtakos sferą remdamasi pusiau mistiniu istoriniu mandatu. Dėl to turėtų nerimauti visos Rusijos kaimynės.

Rusijos užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad Maskvos atsakas į NATO pajėgų telkimą Lenkijoje bus „proporcingas“, remdamasi naujienų agentūra „Interfax“, praneša „Skynews“. Agentūra citavo Užsienio reikalų ministerijos skyriaus, atsakingo už Rusijos santykius su Europa, vadovą Olegą Tiapkiną, kuris teigė: „Reagavimas, kaip visada, bus proporcingas ir tinkamas, skirtas neutralizuoti galimas grėsmes Rusijos Federacijos saugumui“. NATO stiprina savo pajėgas Lenkijoje, netoli s...

Maskva penktadienį oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO), balandį sustabdžiusios Rusijos narystę dėl jos karo Ukrainoje. Vyriausybė pranešė „priėmusi Užsienio reikalų ministerijos siūlymą... dėl Rusijos išstojimo“ iš JTPTO, sakoma įsake, pasirašytame Michailo Mišustino. Agentūra Rusijos narystę sustabdė balandžio 27 dieną, pareiškusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą prieštarauja organizacijos vertybėms.

Ukraina tiria aplinkybes, kuriomis Maskvos remiamas separatistų teismas skyrė mirties bausmę dviem britams ir vienam Maroko piliečiui, pranešė Kyjivas. Ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtus mirties nuosprendžius apibūdino kaip tarptautinės teisės „pažeidimą ir pasityčiojimą“ bei pabrėžė, kad su šiais vyrais turi būti elgiamasi sąžiningai pagal Ženevos konvencijas.

Rusijos Valstybės Dūmoje registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. „Tai traktuočiau daugiau kaip bandymą erzinti, bauginti, kelti galbūt kokią nors diskusiją lygioj vietoj, bet nėra jokios diskusijos“, – teigia Lietuvos politologas Vytis Jurkonis. Minėtą projektą Maskvoje registravo valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad pasaulinę grūdų krizę sukėlė Kremliaus invazija į Ukrainą, neigdamas Maskvos teiginius, esą produkcijos kainos šoktelėjo dėl Vakarų šalių sankcijų Rusijai. „Mes su prezidentu aktyviai bendravome apie tikrąją šios krizės priežastį: tai Rusijos agresija, o ne sankcijos“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Programišiai Maskvoje įsilaužė į leidyklos „Kommersant“ informacines sistemas ir pasirūpino, kad per „Kommersant FM“ radijo stotį skambėtų tik Ukrainos himnas ir antikarinės dainos.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus. Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymą, užbaigiantį Maskvos pasitraukimo iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisdikcijos procedūrą. Balsavimas surengtas po to, kai Rusija kovo mėnesį buvo pašalinta iš Europos Tarybos, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į Ukrainą.

Rusija pirmadienį uždraudė įvažiuoti į šalį daugiau JAV piliečių, įskaitant iždo sekretorę Janet Yellen, taip atsakydama Vašingtonui už panašias priemones, taikomas Rusijos piliečiams dėl Maskvos karo Ukrainoje. Praėjusio mėnesio pabaigoje Maskva paskelbė analogiškas sankcijas 963 asmenims, tarp jų – JAV prezidentui Joe Bidenui, socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjui Markui Zuckerbergui, ir aktoriui Morganui Freemanui.

Jungtinės Valstijos pirmadienį apkaltino Maskvą bandymu „įbauginti“ Rusijoje dirbančius amerikiečių korespondentus, kuriuos išsikvietė rusų užsienio reikalų ministerija ir kuriems grasino atsaku dėl JAV sankcijų. „Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė jūsų kolegas, kad, cituoju, „paaiškintų jiems jų vyriausybės priešiškos linijos žiniasklaidos srityje pasekmes“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad jau 100 dienų trunkančiame Rusijos kare prieš Ukrainą „laimėtojų nebus“, Maskvos pajėgoms toliau veržiantis gilyn į Ukrainos rytinį Donbaso regioną. „Šiame kare laimėtojų nėra ir nebus. Šimtą dienų matome, kas prarandama: gyvybės, namai, darbo vietos ir perspektyvos“, – sakoma JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado pareiškime.

Maskvoje dega verslo centras „Grand Setun Plaza“. Vietos žiniasklaidos teigimu, ugnis išplitusi nuo pirmojo iki ketvirtojo aukštų. Prasidėjus gaisrus buvo paskelbta pastato darbuotojų evakuacija, tačiau pastate vis dar yra likę žmonių. „Interfaks“ šaltinių teigimu, jie gali būti atkirsti ugnies viršutiniuose pastato aukštuose. „Pastato apdaila ir apšiltinimas atlikti naudojant sintetines, pasenusias ir itin degias medžiagas.

Dmitrijus Agranovskis yra Rusijos advokatas, Maskvos srities advokatūros narys, žinomas Putino režimo rėmėjas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Dmitrijus Agranovskis gimė 1971 m. gegužės 4 d. Elektrostalyje netoli Maskvos. Baigė Maskvos regioninę politechnikos mokyklą ir Maskvos valstybinio universiteto Teisės fakultetą.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.  „Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad jis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Maskvos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą pagal JT rezoliucijos sąlygas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sveikino Europos Sąjungos kompromisą dėl rusiškos naftos importo draudimo, leisiantį jo šaliai toliau gauti pigios naftos iš Maskvos.   Po kelias savaites trukusių sunkių ES ir Budapešto derybų Bendrijos lyderiai vėlai pirmadienį pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį bus uždraustas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai.

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą ir paskelbė „visišką nepriklausomybę“, taip žengdama istorinį žingsnį prieš Maskvos patriarchatą.

Dainininkė Nargiz Zakirova bandė grįžti į Maskvą iš gimtojo Uzbekistano, kur praleido paskutines dienas, tačiau moteriai teko apsisukti atgal, nes ji nebuvo įleista į Rusiją.  Pranešama, kad 51-erių atlikėja nebus įleista į Rusiją iki 2072 metų, skelbė starhit.ru. Tokį sprendimą gavo dainininkės advokatas Bakhromas Ismailovas.

Maskva yra pasirengusi „svariai prisidėti“ prie pasaulinės maisto krizės grėsmės sprendimo, jei Vakarai panaikins Rusijai dėl Ukrainos įvestas sankcijas, pareiškė Prezidentas Vladimiras Putinas, rašo BBC. Apie tai V. Putinas kalbėjo per telefoninį pokalbį su Italijos ministru pirmininku Mario Draghi.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė Maskvos planą supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę rusų pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės, pavadinusios tai naujomis pastangomis pavergti žmones. Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as išreiškė susirūpinimą, kad šis planas yra „Rusijos bandymo pavergti Ukrainos žmones – primesti savo valią jėga“, dalis. „Tai yra dalykas, kurį mes ryžtingai atmestume“, – sakė N. Price'as žurnalistams.

Maskva trečiadienį pareiškė, jog „per anksti“ svarstyti apsikeitimą belaisviais su Kyjivu, kol prieš teismą nestojo rusų pajėgoms pasidavę ukrainiečių kariai. Užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka sakė, kad Maskva svarstys galimybę apsikeisti belaisviais su Kyjivu po to, kai pasidavę ukrainiečių kariai „bus tinkamai nuteisti, nubausti“. „Iki to laiko visos kalbos apie apsikeitimą yra per ankstyvos“, – žurnalistams sakė viceministras, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Karą Ukrainoje, taip pat JAV bei NATO paramą Kyjivui prieš Maskvą kinai vis labiau vertina kaip naujo potencialaus konflikto atspindį Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tarp Vakarų ir Kinijos, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Anatolijus Beliakovas yra vienas žinomesnių Putino režimui palankių teisėjų, kurie naudodami teisinę sistemą padeda susidoroti su opozicija, protestuotojais, taip pat ir ne vietoje ir ne laiku pasitaikiusiais taikiais žmonėmis. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su „Gazprom“ sudariusių gamtinių dujų tiekimo sutartis, jau atsidarė sąskaitas rubliais. Prezidentas Vladimiras Putinas yra nurodęs, kad nuo balandžio Rusija už tiekiamas dujas priims mokėjimus tik savo nacionaline valiuta, o pirkėjai privalės atsidaryti sąskaitas rubliais arba jiems bus užsukti vamzdynų čiaupai.

Pradėjusi nelabai sėkmingą karą prieš Ukrainą Rusija pakenkė ne tik sau, bet ir artimiausiai partnerei Kinijai. Jeigu būtų buvusi Pekino valia, tai šio karo būtų vengiama, nes dabar Kinija turi balansuodama šokinėti tarp trijų savo svarbiausių tikslų. Taip teigia JAV įsikūrusio German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser. „Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų.

Maskva trečiadienį pranešė išsiunčianti 34 „Prancūzijos diplomatinių atstovybių darbuotojus“, atsakydama į analogišką Paryžiaus sprendimą išsiųsti Rusijos diplomatų iš Prancūzijos, Europai reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. „Prancūzijos atstovybių Rusijoje 34 darbuotojai paskelbti persona non grata“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime ir nurodoma, kad jie turės šalį palikti per dvi savaites.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad šią savaitę pasidavė iš viso 959 ukrainiečių kariai, gynę apsuptą metalurgijos įmonę „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. „Per pastarąją parą pasidavė 694 kovotojai, įskaitant 29 sužeistuosius, – sakoma ministerijos kasdieniame pranešime apie konflikto Ukrainoje eigą. – Nuo gegužės 16 dienos pasidavė iš viso 959 kovotojai, tarp jų 80 sužeistųjų.

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga. Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“. „Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Kremliaus propaganda drąsinasi pati ir drąsina gyventojus, kad užpuolus Ukrainą jai pritaikytos sankcijos neveiks ir tik stipresnį padarys vietos verslą. Tačiau net prokremliška žiniasklaida praneša, kad automobilių ir butų pardavimas sumažėjo kartais. Balandis buvo pirmas visas mėnuo, kai prasidėjo karas ir jau buvo taikoma nemaža dalis Vakarų valstybių paskelbtų sankcijų, veiklą realiai sustabdė nemažai jų įmonių atstovybių. Tuo pačiu darbo ir pajamų neteko daug rusų.

 Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus perdavė vieno iš kunigų, siekiančių atsiskirti nuo Maskvos patriarchato, Gintaro Sungailos bylą nagrinėti Bažnyčios teismui. Teisme bus sprendžiama dėl kunigystės rango dvasininkui panaikinimo, pranešė Lietuvos ortodoksų bažnyčia. G. Sungailos ir kitų keturių kunigų – Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo – kaip kunigų pareigos antradienį buvo suspenduotos.

Rusijos Pergalės dienos kariniame parade Maskvoje oro pasirodymo dalis buvo atšaukta ne dėl oro, o dėl politinių priežasčių. Karo ekspertas Olegas Ždanovas mano, kad invaziją į Ukrainą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pasielgė spaudžiamas Vakarų. Pasak jo, V. Putinas įsakė nedemonstruoti lėktuvo „Il-80 Maxdome“, geriau žinomo kaip „Paskutinio teismo dienos“ lėktuvo, skirto evakuoti šalies vadovybę branduolinio karo atveju, po Vakarų ultimatumo.

Pergalės dienos parado Maskvoje oro pasirodymo dalis buvo atšaukta dėl nepalankių oro sąlygų, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti. Ceremonijoje, minint 77-ąsias Sovietų Sąjungos įveikimo nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines, virš Maskvos Raudonosios aikštės turėjo skirsti 77 lėktuvai. Vis dėlto, lėktuvams nepasirodžius, D. Peskovas pareiškė, kad dėl to esą kaltos oro sąlygos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį vakare Paryžiuje priima Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi deryboms ir „darbo vakarienei“, tikėdamasis atitraukti Naująjį Delį nuo Rusijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. N. Modi Eliziejaus rūmų kieme pasitiko E. Macronas su žmona Brigitte, ir prezidentai pozavo nuotraukoms žiniasklaidai.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį pranešė atvykęs į Kyjivą po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje. „Apsilankęs Maskvoje aš atvykau į Ukrainą. Mes tęsime savo darbą, siekdami plėsti humanitarinę paramą ir užtikrinti civilių gyventojų evakuaciją iš konflikto zonų. Kuo greičiau baigsis šis karas, tuo geriau – Ukrainai, Rusijai ir visam pasauliui“, – savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT vadovas.

Jungtinės Valstijos nemano, kad santykiai su Rusija pagerės, ir, nepaisydamos trečiadienį įvykusio apsikeitimo kaliniais su Maskva, toliau visokeriopai rems Ukrainą, pareiškė Vašingtonas. „Tai nereiškia jokio – nė menkiausio – pokyčio kalbant apie mūsų požiūrį į siaubingą smurtą Ukrainoje“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Maskva trečiadienį pranešė, kad buvusį JAV jūrų pėstininką Trevorą Reedą, Rusijoje įkalintą už policininkų užpuolimą, iškeitė į rusų pilotą Konstantiną Jarošenką, Jungtinėse Valstijose nuteistą už narkotikų kontrabandą. Apsikeitimas kaliniais įvyko augant įtampai tarp Maskvos ir Vašingtono dėl Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį lankysis Turkijoje, kuri yra svarbi tarpininkė, siekianti užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, o po to vyks į Maskvą ir Kyjivą, sakoma JT pranešime. „Generalinis sekretorius lankysis Ankaroje, Turkijoje, kur balandžio 25 dieną jį priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas“, – vėlai šeštadienį pranešė JT.

Maskvos ir Kyjivo derybos, skirtos užbaigti jau beveik du mėnesius trunkantį Rusijos karą provakarietiškoje Ukrainoje įstrigo, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Jos [derybos] dabar yra įstrigusios“, – sakė jis po susitikimo su Kazachstano diplomatijos vadovu Maskvoje ir pridūrė, kad Rusija vis dar negavo atsakymo į naujausią pasiūlymą, pateiktą maždaug prieš penkias dienas.

„Vieną rytą man jie paskambino iš divizijos vado biuro, esančio Amūro srityje, kur tarnavo Pavelas. Vyras telefonu pasakė: „Ar tu žinai, kad jie ieško tavo sūnaus, nes jis karinį dalinį paliko be leidimo? Pavelas turėjo išvykti su kariuomenės traukiniu, bet jis to nepadarė. Penki kareiviai taip pat buvo su juo“, – Radio Free Europe/Radio Liberty pasakojo iš Rusijos Tambovo srities kilusi moteris, kuri paprašė būti vadinama Jelenos vardu.