maskva

Antradienį „Brent“ naftos kaina pirmą kartą per tris mėnesius nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos, nerimui dėl ekonomikos nuosmukio temdant „juodojo aukso“ paklausos perspektyvas artimiausiu laikotarpiu. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina antradienį sumenko 7,1 proc. iki 99,49 JAV dolerio už barelį, rinkai reaguojant į COVID-19 protrūkius Kinijoje, galinčius lemti tolesnius apribojimus, bei ekonomikos sulėtėjimą Europoje ir JAV.

Tvyrant įtampai dėl Chersono likimo, link šio miesto iš Krymo pajudėjo didelė rusų technikos kolona. Anot Melitopolio mero, dar antradienį iš laikinai okupuoto pusiasalio išvažiavo apie 40 technikos vienetų. Vietos gyventojai praneša, kad rusų technika Melitopolyje juda ir trečiadienį.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis iškėlė ginkluotosioms pajėgoms užduotį išlaisvinti ne tik atskiras teritorijas, bet ir visą Ukrainą. Pasak sekretoriaus, tai tik laiko klausimas, kada tai įvyks.

Chersono apskrityje, rusų okupuotame Novaj Kachovke mieste, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino dar vieną rusų bazę su amunicija. Pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas galingas Ukrainos smūgis rusų pajėgoms.  Svarbiausios pirmadienio naujienos: 22:57 | Ukrainiečiai sunaikino dar vieną rusų bazę su amunicija Rusų okupuotame Novaj Kachovke mieste, Chersono apskrityje, buvo sunaikinta okupantų bazė su amunicija.

Kai Rusijos pajėgos sunkiąja artilerija niokojo Mariupolį, kol iš jo liko tik griuvėsiai, Anastasija su savo sūnumi pabėgo iš šio miesto vienintele kryptimi, kurios tikslą pasiekti atrodė įmanoma – ji išvyko į Rusiją, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Dėl Rusijai taikomų sankcijų orlaiviai yra priversti skristi ilgesniais ir išradingais maršrutais, rašo „Business Insider“. Vienas toks maršrutas buvo užfiksuotas dar šią savaitę. Vietoje įprastos trijų valandų kelionės rusų lėktuvo įgula ir keleiviai turėjo ištverti devynių valandų skrydį. Šis skrydis užfiksuotas trečiadienį. Rusijos vyriausybinis lėktuvas devynias valandas skrido iš Maskvos į Bazelį Šveicarijoje.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas nurodė tris galimus karo Ukrainoje pabaigos scenarijus. Tai yra Rusijos suirimas, laipsniški smūgiai rusų kariuomenei ir Rusijos pajėgų atsitraukimas bei derybos. Tuo pat metu Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad tam tikras lūžis kare Ukrainoje jau prasidėjo. Jo nuomone, pertrauką kariniuose veiksmuose Rusija paskelbė dėl patirtų nuostolių. Penktadienis yra 135-oji karo Ukrainoje diena.

Su Rusijos vėliava plaukiojantis prekinis laivas, atsidūręs Kyjivo ir Maskvos ginčo dėl grūdų centre, pajudėjo nuo Turkijos krantų, praėjus beveik savaitei nuo to laiko, kai ten atplaukė, ketvirtadienį rodo jūrų eismą stebinčios interneto svetainės pateikiama informacija. Laivas „Žibek Žoly“ nuplaukė mažiausiai 20 km nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto, o po to veikiausiai išjungė savo atsakiklį ir dingo iš akiračio, rodo svetainės marinetraffic.com duomenys.

Norvegijos Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė suradusi sprendimą, kaip leisti gabenti Rusijos krovinius į Svarbardo salyną Arktyje, blokuotus dėl sankcijų Maskvai. Ministerija nurodė, jog krovinių konteinerių vežimas buvo blokuotas todėl, kad jie buvo vežami rusų transporto priemonėmis, o joms draudžiama vežti krovinius per sieną. Dabar konteineriai bus vežami norvegų transporto priemonėmis. „Pozityvu tai, kad dabar... surastas sprendimas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Ukrainiečiai sėkmingai atmušė rusų atakas Charkivo ir Slovjansko kryptimis, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Šiuo metu intensyviausios kovos vyksta Kramatorsko ir Bachmuto kryptimis. Antradienis yra 132-oji karo Ukrainoje diena. Svarbiausi šios dienos įvykiai: 22:22 | Iš Juodosios jūros – keturios okupantų raketos Ukrainos link Ukrainos karinės oro pajėgos praneša, kad liepos 5-osios vakarą okupantai iš Juodosios jūros Ukrainos link paleido keturias raketas.

Popiežius Pranciškus pareiškė, kad artimiausiu metu norėtų apsilankyti Maskvoje ir Kyjive, rašo „Reuters“. Išskirtiniame interviu popiežius pažymėjo, kad tarp Vatikano valstybės ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo yra užmegzti kontaktai dėl galimos kelionės į Maskvą. Anot jo, kai Vatikanas prieš kelis mėnesius kreipėsi dėl kelionės, Maskva atsakė, jog tam  dabar netinkamas metas. Vis dėlto dabar yra vilties, kad kažkas pasikeitė. „Norėčiau nuvykti (į Ukrainą – aut.

Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“. „Kalbant apie geležinę uždangą, iš esmės ji jau leidžiasi“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas. „Jie turėtų būti atsargūs, kad nieko nesuspaustų“, – šmaikštavo jis. „Procesas prasidėjo“, – kalbėjo S. Lavrovas po derybų su kolega iš Baltarusijos.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.  Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.

Rusijos teismas antradienį skyrė 15 parų arešto Iljai Jašinui, vienam iš paskutiniųjų Rusijos opozicijos veikėjų, dar neišvykusių iš šalies ir nepasiųstų už grotų. „Chamovnikų teismas ką tik skyrė man 15 parų arešto“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė I. Jašinas. Anksčiau jis buvo sulaikytas už nepaklusimą policijai. Kalbėdamas teisme 38 metų I. Jašinas sakė, kad policijai nesipriešino.

Maskvoje, saugomoje automobilių aikštelėje, sekmadienį „Z“ raidėmis apipaišytas Lietuvos diplomato asmeninis automobilis. Kaip BNS pirmadienį nurodė Užsienio reikalų ministerija, į įvykio vietą buvo iškviesti Rusijos policijos pareigūnai, kurie vietoje užfiksavo šį faktą ir atliks oficialų tyrimą. „Dėl šio įvykio bus išsiųsta nota Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai.

Gatvė Rusijos sostinėje, kurioje įsikūrusi JAV ambasada, gavo naują pavadinimą. Tai, kas anksčiau buvo Bolshoj Devyatinsky Lane, dabar yra Donecko Liaudies Respublikos aikštė, taip vadinasi apsimetėlių respublika, kurią remia Rusija, rašo SkyNews.  Vadinamosios Donecko liaudies respublikos, esančios Ukrainos rytiniame Donbaso regione, nepripažino jokia kita šalis, išskyrus Rusiją.

Rusijos Dūma nusprendė pradėti darbą dėl Rusijos pasitraukimo iš Bolonijos švietimo sistemos. Prieš tai Švietimo ministerijos vadovas Valerijus Falkovas tai pavadino nugyventu etapu. Ginčai dėl Bolonijos sistemos Rusijoje nesiliovė visus šiuos metus, tačiau dabar pagrindinis argumentas buvo ne tokio išsilavinimo kokybė, o dėmesys Europai, rašo BBC.

Rusijos valdžia nuėmė Lenkijos vėliavą nuo paminklo, skirto tūkstančiams Sovietų Sąjungos NKVD sušaudytų lenkų kariškių atminti, tarp Maskvos ir Varšuvos tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.  Penktadienį socialiniuose tinkluose į vėliavos dingimą dėmesį atkreipė istorikai ir Katynės memorialo Rusijos vakarinėje Smolensko srityje lankytojai.   Smolensko miesto meras penktadienio vakarą patvirtino, kad vėliava buvo nuimta.

Kinija gali mėgautis naujai įgauta galia. Sprendžiant santykius tarp Maskvos ir Pekino, visi koziriai yra Xi Jinpingo rankose, rašo „Politico“.  Kai 1949 m. žiemą Mao Dzedongas atvyko aplankyti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino, jis tebuvo silpnesnis Sovietų Sąjungos partneris. J. Stalinas privertė jį net kelias savaites laukti susitikimo užsnigtame vasarnamyje, esančiame už 27 km nuo Maskvos.

Kaip atsaką į sustabdytą kai kurių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Maskvai grasinant atjungti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis nuo bendros su Baltarusija ir Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos tikslas dabar – kuo greičiau sinchronizuoti elektros tinklus su Europa.

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas (Robertas Habekas), antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.

Gaisras, kilęs Ukrainai atakavus naftos gręžimo platformas prie Rusijos aneksuoto Krymo krantų, artėja prie gręžinio, antradienį pareiškė viena Rusijos aukšto rango įstatymų leidėja. Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo. „Kalbant apie platformoje kilusį gaisrą, jis nesiliauja.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas keliems Rusijos ir Švedijos nacionalistams baltųjų viršenybės šalininkams, perspėdamos, kad jie kelia grėsmę visuomenei ir kad vienas iš jų rinko lėšas Maskvos invazijai į Ukrainą. JAV, daugelį dešimtmečių daugiausiai dėmesio skyrusios islamiškajam ekstremizmui, vis dažniau įžvelgia kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas.

Paaiškinkite 1634 metų Polianovkos taikos svarbą. Kas 1704 metais įvyko Narvoje? Kas Maskvoje 1920-aisiais pasirašė taikos sutartį ir kodėl tai svarbu dabar? Tai – ne istorijos egzamino klausimai. Tai yra aktualūs nacionalinio saugumo klausimai, turintys įtakos taikai ir karui Europoje. Jie rodo, kad Kremliaus imperialistinis mąstymas neapsiriboja vien Ukraina. Rusija siekia atkurti savo įtakos sferą remdamasi pusiau mistiniu istoriniu mandatu. Dėl to turėtų nerimauti visos Rusijos kaimynės.

Rusijos užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad Maskvos atsakas į NATO pajėgų telkimą Lenkijoje bus „proporcingas“, remdamasi naujienų agentūra „Interfax“, praneša „Skynews“. Agentūra citavo Užsienio reikalų ministerijos skyriaus, atsakingo už Rusijos santykius su Europa, vadovą Olegą Tiapkiną, kuris teigė: „Reagavimas, kaip visada, bus proporcingas ir tinkamas, skirtas neutralizuoti galimas grėsmes Rusijos Federacijos saugumui“. NATO stiprina savo pajėgas Lenkijoje, netoli s...

Maskva penktadienį oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO), balandį sustabdžiusios Rusijos narystę dėl jos karo Ukrainoje. Vyriausybė pranešė „priėmusi Užsienio reikalų ministerijos siūlymą... dėl Rusijos išstojimo“ iš JTPTO, sakoma įsake, pasirašytame Michailo Mišustino. Agentūra Rusijos narystę sustabdė balandžio 27 dieną, pareiškusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą prieštarauja organizacijos vertybėms.

Ukraina tiria aplinkybes, kuriomis Maskvos remiamas separatistų teismas skyrė mirties bausmę dviem britams ir vienam Maroko piliečiui, pranešė Kyjivas. Ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtus mirties nuosprendžius apibūdino kaip tarptautinės teisės „pažeidimą ir pasityčiojimą“ bei pabrėžė, kad su šiais vyrais turi būti elgiamasi sąžiningai pagal Ženevos konvencijas.

Rusijos Valstybės Dūmoje registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. „Tai traktuočiau daugiau kaip bandymą erzinti, bauginti, kelti galbūt kokią nors diskusiją lygioj vietoj, bet nėra jokios diskusijos“, – teigia Lietuvos politologas Vytis Jurkonis. Minėtą projektą Maskvoje registravo valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad pasaulinę grūdų krizę sukėlė Kremliaus invazija į Ukrainą, neigdamas Maskvos teiginius, esą produkcijos kainos šoktelėjo dėl Vakarų šalių sankcijų Rusijai. „Mes su prezidentu aktyviai bendravome apie tikrąją šios krizės priežastį: tai Rusijos agresija, o ne sankcijos“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Programišiai Maskvoje įsilaužė į leidyklos „Kommersant“ informacines sistemas ir pasirūpino, kad per „Kommersant FM“ radijo stotį skambėtų tik Ukrainos himnas ir antikarinės dainos.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus. Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymą, užbaigiantį Maskvos pasitraukimo iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisdikcijos procedūrą. Balsavimas surengtas po to, kai Rusija kovo mėnesį buvo pašalinta iš Europos Tarybos, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į Ukrainą.

Rusija pirmadienį uždraudė įvažiuoti į šalį daugiau JAV piliečių, įskaitant iždo sekretorę Janet Yellen, taip atsakydama Vašingtonui už panašias priemones, taikomas Rusijos piliečiams dėl Maskvos karo Ukrainoje. Praėjusio mėnesio pabaigoje Maskva paskelbė analogiškas sankcijas 963 asmenims, tarp jų – JAV prezidentui Joe Bidenui, socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjui Markui Zuckerbergui, ir aktoriui Morganui Freemanui.

Jungtinės Valstijos pirmadienį apkaltino Maskvą bandymu „įbauginti“ Rusijoje dirbančius amerikiečių korespondentus, kuriuos išsikvietė rusų užsienio reikalų ministerija ir kuriems grasino atsaku dėl JAV sankcijų. „Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė jūsų kolegas, kad, cituoju, „paaiškintų jiems jų vyriausybės priešiškos linijos žiniasklaidos srityje pasekmes“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad jau 100 dienų trunkančiame Rusijos kare prieš Ukrainą „laimėtojų nebus“, Maskvos pajėgoms toliau veržiantis gilyn į Ukrainos rytinį Donbaso regioną. „Šiame kare laimėtojų nėra ir nebus. Šimtą dienų matome, kas prarandama: gyvybės, namai, darbo vietos ir perspektyvos“, – sakoma JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado pareiškime.

Maskvoje dega verslo centras „Grand Setun Plaza“. Vietos žiniasklaidos teigimu, ugnis išplitusi nuo pirmojo iki ketvirtojo aukštų. Prasidėjus gaisrus buvo paskelbta pastato darbuotojų evakuacija, tačiau pastate vis dar yra likę žmonių. „Interfaks“ šaltinių teigimu, jie gali būti atkirsti ugnies viršutiniuose pastato aukštuose. „Pastato apdaila ir apšiltinimas atlikti naudojant sintetines, pasenusias ir itin degias medžiagas.

Dmitrijus Agranovskis yra Rusijos advokatas, Maskvos srities advokatūros narys, žinomas Putino režimo rėmėjas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Dmitrijus Agranovskis gimė 1971 m. gegužės 4 d. Elektrostalyje netoli Maskvos. Baigė Maskvos regioninę politechnikos mokyklą ir Maskvos valstybinio universiteto Teisės fakultetą.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.  „Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad jis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Maskvos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą pagal JT rezoliucijos sąlygas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sveikino Europos Sąjungos kompromisą dėl rusiškos naftos importo draudimo, leisiantį jo šaliai toliau gauti pigios naftos iš Maskvos.   Po kelias savaites trukusių sunkių ES ir Budapešto derybų Bendrijos lyderiai vėlai pirmadienį pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį bus uždraustas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai.

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą ir paskelbė „visišką nepriklausomybę“, taip žengdama istorinį žingsnį prieš Maskvos patriarchatą.

Dainininkė Nargiz Zakirova bandė grįžti į Maskvą iš gimtojo Uzbekistano, kur praleido paskutines dienas, tačiau moteriai teko apsisukti atgal, nes ji nebuvo įleista į Rusiją.  Pranešama, kad 51-erių atlikėja nebus įleista į Rusiją iki 2072 metų, skelbė starhit.ru. Tokį sprendimą gavo dainininkės advokatas Bakhromas Ismailovas.

Maskva yra pasirengusi „svariai prisidėti“ prie pasaulinės maisto krizės grėsmės sprendimo, jei Vakarai panaikins Rusijai dėl Ukrainos įvestas sankcijas, pareiškė Prezidentas Vladimiras Putinas, rašo BBC. Apie tai V. Putinas kalbėjo per telefoninį pokalbį su Italijos ministru pirmininku Mario Draghi.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė Maskvos planą supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę rusų pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės, pavadinusios tai naujomis pastangomis pavergti žmones. Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as išreiškė susirūpinimą, kad šis planas yra „Rusijos bandymo pavergti Ukrainos žmones – primesti savo valią jėga“, dalis. „Tai yra dalykas, kurį mes ryžtingai atmestume“, – sakė N. Price'as žurnalistams.

Maskva trečiadienį pareiškė, jog „per anksti“ svarstyti apsikeitimą belaisviais su Kyjivu, kol prieš teismą nestojo rusų pajėgoms pasidavę ukrainiečių kariai. Užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka sakė, kad Maskva svarstys galimybę apsikeisti belaisviais su Kyjivu po to, kai pasidavę ukrainiečių kariai „bus tinkamai nuteisti, nubausti“. „Iki to laiko visos kalbos apie apsikeitimą yra per ankstyvos“, – žurnalistams sakė viceministras, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Karą Ukrainoje, taip pat JAV bei NATO paramą Kyjivui prieš Maskvą kinai vis labiau vertina kaip naujo potencialaus konflikto atspindį Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tarp Vakarų ir Kinijos, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Anatolijus Beliakovas yra vienas žinomesnių Putino režimui palankių teisėjų, kurie naudodami teisinę sistemą padeda susidoroti su opozicija, protestuotojais, taip pat ir ne vietoje ir ne laiku pasitaikiusiais taikiais žmonėmis. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.