markas rutte

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įspėjo, kad Rusijos keliamas pavojus nesibaigs po karo Ukrainoje ir kad Maskva kartu su kitais ruošiasi „ilgalaikei konfrontacijai“, rašo „TVP World“. Ketvirtadienį Bukarešte vykusio NATO ir pramonės forumo metu M. Rutte aljanso pramonės sektoriui pareiškė, kad valstybių narių įsipareigojimas iki 2035 m. 5 proc.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte toliau negaili ironijos Kremliui. Trečiadienį Bukarešte viešėjęs Aljanso vadovas kandžiai sureagavo į Vladimiro Putino sušauktą Saugumo Tarybos posėdį, skirtą atsakui į JAV branduolinius bandymus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas sumažinti karinio kontingento dalį Rumunijoje nėra priežastis nerimauti. Pasak jo, tokie perdislokavimai yra įprasta praktika, o JAV ir toliau išlaiko stiprų karinį buvimą Europoje, skelbia „Evropeiskaja pravda“. Pasak M. Rutte, JAV sprendimas peržiūrėti savo karinio buvimo Europoje mastą „nėra nieko neįprasto“. Nepaisant paskelbtų pokyčių, Vašingtonas vis dar išlaiko daugiau pajėgų nei iki 2022 metų.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pašiepė Rusiją, skelbia UNIAN. Jis paragino nepervertinti Rusijos galimybių, rašo UNIAN. M. Rutte pabrėžia, kad NATO yra 25 kartus didesnis už Rusiją. Bendras NATO ekonomikos dydis yra 50 trilijonų, palyginti su 2 trilijonais Rusijos. „Ji nėra didesnė už Teksaso valstiją, nėra didesnė už bendrą Nyderlandų ir Belgijos ekonomiką, žinoma, atsižvelgiant į branduolinį potencialą. Todėl aš jos visiškai nelyginčiau su Belgija ir Nyderlandais.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad galutinis Vakarų paramos Ukrainai tikslas turi būti pasiekti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų priverstas sėsti prie derybų stalo. Apie tai jis kalbėjo po Aljanso šalių gynybos ministrų susitikimo Briuselyje, komentuodamas galimą „Tomahawk“ raketų perdavimą Ukrainai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikisi, kad Europos sąjungininkės finansuos tolesnį JAV ginklų tiekimą Ukrainai. Pagal rugpjūtį pradėtą PURL iniciatyvą šalys jau pažadėjo 2 mlrd. eurų, sakė M. Rutte, atvykęs į Aljanso gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Anot jo, yra priežasčių manyti, kad prie finansavimo prisijungs daug kitų šalių. Be kita ko, būtina Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų ir oro gynybos raketų, kalbėjo M. Rutte.

Jei Kinija pultų Taivaną, tuo metu Rusija tikriausiai bandytų pulti NATO šalis, kad atitrauktų Aljanso dėmesį, sako NATO vadovas Markas Rutte, rašo „RBC Ukraina“. „Jei Kinija imtųsi veiksmų prieš Taivaną, labai tikėtina, kad Pekinas priverstų savo jaunesnį partnerį, Rusiją, vadovaujamą Vladimiro Putino, imtis tam tikrų veiksmų prieš NATO, kad mus užimtų“, – sako jis. M. Rutte pastebi, kad šiuo metu Rusijos karinės pajėgos yra išsisklaidžiusios ir dislokuotos įvairiose vietose.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pašiepė Rusiją dėl vieno iš jos povandeninių laivų būklės, skelbia „Reuters“. Anksčiau skelbta, kad rusų dyzelinis povandeninis laivas „Novorossiysk“ išplaukė į paviršių prie Prancūzijos. Pasirodė versijų, kad laivas stipriai sugedo. Rusija savo ruožtu neigia, kad laivas buvo priverstas išplaukti į paviršių dėl techninių problemų.

Rusijos įvykdyti NATO oro erdvės pažeidimai paaštrino Aljanso vidaus nesutarimus, skelbia „Fox News“. Anot leidinio šaltinių, NATO vadovas Markas Rutte net pakėlė balsą ant Estijos premjero Kristeno Michalo. Estija pasinaudojo NATO 4 straipsnio nuostata, pagal kurią, kai viena iš narių jaučia grėsmę savo saugumui, pradedamos konsultacijos. Pasak trijų Europos pareigūnų M. Rutte pareiškė, kad pakartotinis straipsnio taikymas gali susilpninti sutarties galią.

„Fox News“ eteryje nuskambėjo kandūs žodžiai apie Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą. Esą jis atrodo einąs šias pareigas nuo pat Jėzaus Kristaus gimimo, tačiau per visą laiką iš jo lūpų „niekada nenuskambėjo nieko naudingo“. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, jog Rusijos užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui „nereikia skirti per daug dėmesio“, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. „Europos planai yra nepriimtini“ Antradienį Jungtinėse Tautose (JT) D. Trumpas netikėtai pare...

NATO yra pasirengusi „įbauginti“ Rusiją, kad užkirstų kelią nuolatinėms provokacijoms. Tai spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša „Sky News“. „Žinoma“, – atsakė NATO generalinis sekretorius į klausimą, ar NATO yra pasirengusi griežtesniam atsakui. „Bet mes visada turime įvertinti situaciją“, – pridūrė jis.

 NATO vadovas Markas Rutte antradienį sakė, kad „dar per anksti spręsti“, ar dronų skrydžiai virš Danijos yra susiję su neseniai Rusijos vykdytais aljanso oro erdvės pažeidimais. „Danai šiuo metu tiksliai vertina, kas įvyko, kad įsitikintų, kas už to slypi. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame šiuo klausimu. Tad spręsti dar per anksti“, – sakė M. Rutte, pridurdamas, kad apie tai kalbėjosi su Danijos ministre pirmininke.

58-erių NATO generalinis sekretorius Markas Rutte garsėja uždarumu ir kruopščiai saugomu asmeniniu gyvenimu. Anot portalo „Gordon“, politikas vertina paprastumą, mėgaujasi vienatve ir yra itin pasišventęs darbui. Jis taip sąžiningai laikosi ir kitiems taikomų taisyklių, kad net nevyko aplankyti savo mirštančios ir labai mylėtos motinos koronaviruso lokdauno Nyderlanduose metu. Šeima lydima nelaimių Vieno garsiausių politikų šeimą nuolat lydėjo nelaimės.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neturi veto teisės spręsti, ar Vakarų valstybės gali dislokuoti karius Ukrainoje kaip saugumo garantijų dalį, jei bus sudarytos paliaubos. „Kodėl mus domina, ką Rusija mano apie karius Ukrainoje? Tai suvereni šalis. Ne jiems spręsti“, – sakė M. Rutte.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį Briuselyje, bendroje spaudos konferencijoje su estų prezidentu Alaru Karisu, gyrė Estiją už dideles išlaidas gynybai, pranešė suomių naujienų agentūra STT. Šiemet Estija nusprendė, kad artimiausiais metais gynybai skirs vidutiniškai 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir yra tarp pirmųjų šalių, turinčių pasiekti naują, šiemet nustatytą NATO išlaidų gynybai tikslą – 5 proc. BVP. „Estija yra novatorė.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įspėjo Aljanso sąjungininkus, kad netgi šalys, kurios tiesiogiai nesiriboja su Rusija, yra pavojuje dėl naujausių Rusijos raketų technologijų. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai M. Rutte pareiškė per spaudos konferenciją Liuksemburge. Kaip pabrėžė NATO vadovas, Rusijos keliamas pavojus didėja kiekvieną dieną. „Nebūkime naivūs šiuo klausimu. Tai kada nors gali paliesti ir Liuksemburgą, ir mano šalį, Nyderlandus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte griežtai pasmerkė naktinius Rusijos oro smūgius prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai „siaubinga ataka“, rodanti, jog Rusijos vadovybė pasiryžusi tęsti karą, sakė Vokietijoje viešintis Aljanso vadovas. „Žuvo žmonės. Žinome, kad nukentėjo nekalti civiliai ir civilinė infrastruktūra“, – kalbėjo M. Rutte. Pataikyta ir į ES atstovybės pastatą.

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo pirmaisiais komentarais pasidalijo NATO vadovas Markas Rutte, skelbia UNIAN. „Fox News“ eteryje jis pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO nėra svarstoma, tačiau svarstomas klausimas dėl saugumo garantijų pagal „5 straipsnį“. „Situacija yra tokia: JAV ir kai kurios kitos šalys pareiškė, kad jos prieštarauja Ukrainos narystei NATO.

Trečiadienį laikinai einantis pareigas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pokalbio metu aptarta regiono saugumo situacija, pastarojo mėnesio bepiločių orlaivių incidentai Lietuvoje ir būtinos priemonės NATO oro erdvės saugumui užtikrinti, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Kinija ir Rusija gali vienu metu pradėti atakas prieš Vakarų sąjungininkus, kurios gali įstumti pasaulį į dar vieną pasaulinį konfliktą, įspėjo NATO vadovas. Analitikai išreiškia susirūpinimą, kad Rusija gali eskaluoti konfliktą ir pasaulis, kaip jau daug kartų nutikę masinių karų laikais, gali nesąmoningai įžengti į viską apimantį konfliktą.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte susitiko Baltuosiuose rūmuose ir pristatė susitarimo dėl JAV ginklų tiekimo Ukrainai detales. D. Trumpas sakė, kad ketina siųsti „aukščiausios klasės ginklus“ NATO, kuri vėliau galės juos perduoti Ukrainai. Jo teigimu, ginklų išlaidas padengs NATO nariai, o ne JAV mokesčių mokėtojai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte  šią savaitę surengs derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris paskelbė apie planus parduoti ginklų Aljanso sąjungininkėms, kad jie būtų perduoti Ukrainai.  M. Rutte Vašingtone lankysis pirmadienį ir antradienį.  Šio vizito metu jis planuoja surengti derybas su Baltųjų rūmų šeimininku, JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, Pentagono vadovu Pete'u Hegsethu ir Kongreso nariais.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte kitą savaitę vyks į dviejų dienų vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas, pranešė Aljanso spaudos tarnyba. „2025 m. liepos 14–15 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte lankysis Vašingtone“, – teigiama jos pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“. Pažymima, kad Aljanso vadovas susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir Gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu, taip pat su Kongreso nariais.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad supranta JAV administracijos norą pirmiausia rūpintis savo interesais, tačiau kartu ragina toliau teikti karinę paramą Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, rašo „Ukrainska Pravda“. „Tačiau kalbant apie Ukrainą, trumpuoju laikotarpiu Ukraina negali apsieiti be visos paramos, kurią ji gali gauti, kai kalbama apie šaudmenis ir oro gynybos sistemas“, – sako jis. „Taip, suprantu, kad JAV turi pasirūpinti savo ginklų atsargomis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį ėmėsi ginti savo pastarųjų dienų gausų meilikavimą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. „Manau, kad tai šiek tiek skonio klausimas, bet manau, jog jis yra geras draugas“, – po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje pareiškė M. Rutte.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Rusijos keliama grėsmė yra reali. Jo teigimu, Maskva telkia savo pajėgas, kad po trejų, penkerių ar septynerių metų galėtų užpulti Aljansą, rašo „The Guardian“. „Nebūkime naivūs Rusijos atžvilgiu.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, nors amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, regis, tuo abejojo. „Man absoliučiai aišku, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO, visiškai įsipareigojusios 5-ajam straipsniui“, – prieš Aljanso lyderių susitikimą reporteriams sakė M. Rutte.

Į NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose vykstantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasidalijo iš NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘ės gautu laišku, kuriame nepagailėta pagyrimų. Savo laiške M. Rutte sveikino D. Trumpą dėl jo pergalių tarptautinėje politikoje, įskaitant pasiektą tikslą, kad NATO šalys didintų išlaidas gynybai. D. Trumpas laiško kopiją įkėlė į savo socialinį tinklą „Truth Social“, o jo autentiškumą patvirtino NATO.

NATO kariniam pranašumui mestas agresyvus iššūkis, antradienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. M. Rutte priminė senovės romėnų posakį „nori taikos – ruoškis karui“. Anot jo, tai paprasta idėja – gynybos pajėgumai privalo būti tokie, kad niekas net nedrįstų grasinti.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Aljanso viršūnių susitikimą Hagoje ragino šalis greitai įgyvendinti planuojamą naują išlaidų gynybai tikslą. Rusijos ginklavimosi tempas „išties stulbinantis“, sakė jis Hagoje atsakinėdamas į klausimus. Jei tam nebus rengiamasi, po trejų–penkerių metų esą nebus galima apsiginti.  Kaip vieną sričių, kurioje NATO turi pasitempti, M. Rutte nurodė artilerijos amunicijos gamybos pajėgumus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pabrėžė, kad Teheranui negali būti leista turėti branduolinio ginklo, Izraelio ir Irano kovoms tęsiantis jau 11 dieną. „Kalbant apie NATO poziciją dėl Irano branduolinės programos, sąjungininkai jau seniai sutarė, kad Iranas negali sukurti branduolinio ginklo“, – sakė M. Rutte prieš Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį pareiškė, jog labai svarbu, kad Izraelio sąjungininkai dėtų pastangas sumažinti įtampą po to, kai žydų valstybė atakavo Irano karinius ir branduolinius objektus. „Manau, kad dabar labai svarbu, jog daugelis sąjungininkų, įskaitant Jungtines Valstijas, kaip tik šiuo metu dirbtų dėl deeskalacijos. Žinau, kad jie tai daro, ir manau, jog tai yra pagrindinis šiandienos prioritetas“, – spaudos konferencijoje Švedijos sostinėje sakė M. Rutte.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį pareiškė, kad yra „labai svarbu“, jog Izraelio sąjungininkai siektų deeskaluoti įtampą, žydų valstybei prieš tai smogus į maždaug 100 taikinių Irane, įskaitant Teherano branduolinius ir karinius objektus. „Manau, kad dabar yra labai svarbu, jog daugybė sąjungininkų, įskaitant Jungtines Valsijas, mums kalbant siektų deeskalavimo.

Romoje ketvirtadienį su Europos sąjungininkais susitikęs NATO vadovas Markas Rutte pareiškė esąs gana įsitikinęs, kad vėliau šį mėnesį  Hagoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime pavyks pasiekti susitarimą dėl gynybos išlaidų didinimo. M. Rutte kartu su Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), Lenkijos, Ispanijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais bei diplomatais aptarė gynybos išlaidas ir paramą Kyjivui.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį paragino atlikti „kvantinį šuolį“ gynybos pajėgumų klausimu, įskaitant „400 proc. didesnę“ oro ir priešraketinę gynybą, kad būtų galima apsaugoti Aljansą nuo Rusijos. Jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai jis siekia, kad NATO narės įsipareigotų padidinti išlaidas gynybai vėliau šį mėnesį vyksiančiame svarbiame Vakarų karinio aljanso viršūnių susitikime.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako Rusiją nesant tokioje pozicijoje, kad ši galėtų diktuoti sąlygas Ukrainai. „Ne, tikrai ne, – sakė Aljanso vadovas antradienį LRT transliuotoje „Dienos temoje“, paklaustas, ar Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti Ukrainai reikalavimus. – Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų.

Pirmadienis buvo neeilinė diena Vilniuje – į sostinę atvyko keliolikos NATO šalių lyderiai tartis dėl artėjančio viso NATO viršūnių susitikimo. Rytinės NATO valstybės, tarp jų ir Lietuva, siūlo spausti vakarų ir pietų Europos šalis didinti išlaidas gynybai – vadinamąsias grindis kelti nuo 2 iki 5 procentų BVP. Tai reikštų dešimtis ir net šimtus milijardų eurų papildomai kasmet.

NATO šalių vadovai ir organizacijos generalinis sekretorius Markas Rutte Vilniuje tariasi, kaip didins Aljanso pajėgumus. Ar galime tikėtis gerų žinių? TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovu Linu Kojala.  Kaip suprantu, pagrindinis dalykas, apie kurį bus kalbamasi, tai 5 proc. BVP gynybai NATO valstybėse, 3,5 proc. kariniams poreikiams.

Vilniuje pirmadienį įvyko „Bukarešto devyneto“ (B9) ir Šiaurės šalių bei Ukrainos viršūnių susitikimas. Jo dalyviai ragina didinti paramą Ukrainai ir per artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje (Nyderlandai) susitarti dėl didesnio finansavimo gynybai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paminėjo, kad šiemet „Bukarešto devynetas“ mini 10-mečio sukaktį. Šalies vadovas padėkojo Lenkijos ir Rumunijos vadovams už šią iniciatyvą.

Vilniuje vykstančiame viršūnių susitikime viešintis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako, jog siekiant užtikrinti Europos saugumą, būtina skirti daugiau lėšų gynybos stiprinimui ir toliau remti Ukrainą.  „Kad tai pasiektume, turime gynybai skirti daug kartų daugiau lėšų nei skiriame dabar“, – pirmadienį Valdovų rūmuose prie apskrito stalo susėdusiems valstybių lyderiams sakė NATO lyderis.

NATO generalinis sekretorius Mark Rutte tikisi, kad, Lenkijos prezidentu tapus Karoliui Nawrockiui, NATO aljansas bus stipresnis nei iki šiol. „Norėčiau pasveikinti laimėtoją ir laukiu mūsų bendro darbo sprendžiant visus šiuos (saugumo – ELTA) iššūkius. Tikiuosi užtikrinti, kad su Lenkija NATO aljansas taps dar stipresniu, nei yra šiandien“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė M. Rutte.

Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako, kad Aljanso valstybės privalo skirti daugiau lėšų gynybos reikmėms. Pasak NATO vadovo, prieš daugiau kaip dešimtmetį priimti įsipareigojimai dėl 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai nebėra pakankami. „Galiu jus patikinti – senas 2 proc.

Vilniuje pirmadienį vyksta viršūnių susitikimas. Šis neeilinis renginys – pasiruošimas netrukus įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Hagoje (Nyderlandai). Vilniuje viešintys lyderiai tarsis dėl finansavimo gynybai, paramos Ukrainai. Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako, kad Aljanso valstybės privalo skirti daugiau lėšų gynybos reikmėms. Pasak NATO vadovo, prieš daugiau kaip dešimtmetį priimti įsipareigojimai dėl 2 proc.

NATO paprašys Vokietijos skirti dar septynias brigadas, apie 40 000 karių, Aljanso gynybai, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais. Pabrėžiama, kad šis prašymas Vokietijai bus pateiktas pagal naujus NATO tikslus, dėl kurių Aljanso gynybos ministrai turėtų susitarti kitą savaitę. Aljansas smarkiai didina savo karinių pajėgumų tikslus, nes po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą laiko ją daug didesne grėsme.

NATO vadovas Markas Rutte baiminasi, kad viršūnių susitikimą Hagoje sujauks JAV prezidentas Donaldas Trumpas arba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, NATO lyderis siekia išvengti dramos ir sutelkti dėmesį į naujus išlaidų tikslus, o ne nesutarimus dėl Ukrainos.

NATO vadovas Markas Rutte  pareiškė, kad Vladimiras Putinas padarė didelę klaidą siųsdamas žemesnio rango Rusijos delegaciją į penktadienį vyksiančias derybas su Ukraina. „Jis puikiai žino, kad kamuolys yra jo pusėje, kad jis turi problemų ir kad padarė didelę klaidą siųsdamas šią žemo lygio delegaciją, – sakė M. Rutte žurnalistams Tiranoje vykstančiame Europos lyderių susitikime. – Jis turi rimtai norėti taikos. Todėl manau, kad visas spaudimas dabar tenka Putinui.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį išreiškė atsargų optimizmą dėl pažangos siekiant taikos Ukrainoje, tačiau pabrėžė, kad tik nuo Rusijos priklauso, ar ji žengs „būtinus tolesnius žingsnius“. „Vis dar esu atsargiai optimistiškas ir manau, kad jei to norės ir rusai, o ne tik ukrainiečiai (...) per ateinančias porą savaičių gali būti pasiektas tam tikras proveržis“, – sakė M. Rutte NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijoje.

JAV prieštarauja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pakvietimui į birželio mėnesį Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Apie tai praneša naujienų agentūra ANSA, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, rašo UNIAN. Pažymima, kad kvietimai buvo išsiųsti tik keturiems partneriams – Japonijai, Pietų Korėjai, Australijai ir Naujoji Zelandijai. „Beveik visi sąjungininkai išreiškė abejones dėl šio Vašingtono sprendimo“, – sakė šaltinis ANSA.

Per artimiausias 14 dienų turime galimybę taikiai išspręsti rusų pradėtą karą Ukrainoje, trečiadienį teigė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte interviu Turkijos naujienų agentūrai „Anadolu“. „Manau, kad šią savaitę, taip pat per artimiausias 10 dienų, t. y. dvi savaites, turime galimybę iškelti Ukrainos klausimą į konstruktyvesnį lygmenį. Žinoma, vadovaujant prezidentui [Volodymyrui] Zelenskiui, bet taip pat aktyviai dalyvaujant JAV vyriausybei.