marius strioga

Vėžys – kiekvienam bent trumpam pagalvojus apie tokią diagnozę šiurpsta oda. Vis tik medikai konstatuoja, kad šio susirgimo išvengti gali nepavykti, net jei pasirenkamas sveikas gyvenimo būdas, mat onkologinės ligos išsivystymo mechanizmas išties sudėtingas. Tačiau vis sparčiau žengiama to link, kad vėžys būtų suvaldoma lėtinė liga, o ne mirties nuosprendis.

Dažnai visuomenėje sklando gajus mitas apie imuniteto stiprinimą. Žmonės teigia, kad neva, vartojant tam tikrus maisto papildus, valgant sveiką maistą ir mankštinantis galima pagerinti savo imuninę sistemą. Vis dėlto, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga teigia, kad imunitetas yra individualus ir toks, koks jis yra, toks jau yra – pakeisti jo niekaip negalime.

Prasidėjus peršalimo ligų ir gripo sezonui gydytojai nuolat primena nepamiršti skiepų nuo šios, atrodo, primirštos infekcijos. Gripo vakcina jau pasiskiepijęs Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga paaiškino, kodėl šie skiepai šiuo metu itin svarbūs. Jis priminė, kad gripo vakcinų efektyvumas, apsaugant nuo ligos, yra apie 35 proc. (10–60 proc.), tai labai priklauso nuo sezono ir vakcinos antigeninio atitikimo cirkuliuojančiam viruso variantui.

Omikron atmainos bangai po truputį slopstant, o COVID-19 pandemijai skaičiuojant antruosius metus, atrodytų, jau visi ir viską turėtume žinoti apie antikūnus. Tačiau nepakenks pagrindinius postulatus atmintyje atšviežinti. Kai kurių infekcijų atvejais įgytas imunitetas išlieka visam gyvenimui (pavyzdžiui, persirgus tymais), kitų – gerokai trumpiau. O štai po 2002–2003 m. SARS epidemijos, giminingos dabartiniam virusui, imunitetas išliko apie 1–2 metus, rašoma pranešime spaudai.

Nors karo tema užgožė visas kitas realijas, įskaitant pandemiją, koronaviruso atvejų vis dar nustatoma tūkstančiais. Nepaisant to, kad šylantis oras leidžia tikėtis šios COVID-19 bangos pabaigos, onkoimunologas Marius Strioga perspėja, kad ruošiantis didesniems atlaisvinimams atidesnio dėmesio turėtų sulaukti dabartinė situacija Honkonge, kur mirtingumas nuo koronaviruso pasiekė aukštumas. Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Pasirodžius pranešimams apie galimai piktesnį omikron atmainos subvariantą BA.2, onkoimunologas dr. Marius Strioga išsamiai paaiškina, ar tai išties yra pagrindas nerimauti ir kas šiuo metu apskritai žinoma apie šios atmainos variantus. Gydytojas, socialiniame tinkle pasidalinęs savo įžvalgomis, visų pirma priminė, kad omikron atmaina pirmą kartą aptikta 2021 m. lapkričio mėn. Pietų Afrikos Respublikoje ir Botsvanoje.

Netrukus Lietuvoje bus galima paskiepyti ir mažuosius šalies gyventojus – vaikus nuo 5-erių. Nors visuomenėje sklando įvairių baimių apie galimą šalutinį vakcinos poveikį, gydytojai tikina, kad vaikučius skiepyti nuo koronaviruso verta. COVID-19 liga gali sutrikdyti vaikų sveikatą ir sukelti rimtų pasekmių, o vakcina padėtų to išvengti, sako jie. Šeimose gali kilti ginčų, jeigu šeimos narių požiūriai į skiepus išsiskiria.

Ekspertams pateikus naujas rekomendacijas dėl revakcinacijos Lietuvoje onkoimunologas dr. Marius Strioga konstatavo, kad beveik neabejojama, jog reikės ir 4 ar dar daugiau vakcinos dozių nuo COVID-19. Kartu specialistas nurodė, ar reikia prieš skiepijantis pakartotinai skubėti išsitirti antikūnų titrą. Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT) antradienį pranešė, kad nuspręsta leisti paankstinti sustiprinamosios COVID-19 vakcinos dozės laiką.

Vis pasirodo dalies gyventojų ir kai kurių specialistų pastebėjimų, kad persirgus COVID-19 įgyjamas geresnis imunitetas ligai nei pasiskiepijus. Onkoimunologas Marius Strioga sutinka, kad tokiuose teiginiuose yra tiesos, tačiau pabrėžiama, kad tai jokiu būdu neturėtų nuskambėti kaip raginimas persirgti esant galimybei pasiskiepyti. Paklaustas, ar išties persirgus koronavirusine infekcija susidaro ilgalaikiškesnis imunitetas nei kad pasiskiepijus, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Jautrus ir daug diskusijų keliantis klausimas – vaikų vakcinacija nuo COVID-19. Onkoimunologas dr. Marius Strioga teigia, kad čia esama dviejų koncepcijų, kaip galima elgtis. Tačiau, anot jo, liūdniausia yra tai, kad dėl užsispyrusių nesiskiepijančių senjorų į vakcinaciją reikia stumti tą populiacijos dalį, kuriai tai gal nėra pirmas prioritetas. Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Sergamumas COVID-19 Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje. Kasdien patvirtinami beveik du tūkstančiai naujų koronaviruso atvejų, virusas kasdien nusineša keliolikos žmonių gyvybes. Užsikrėtimų skaičiams didėjant trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo penktadienio grįžta privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, taip pat rekomenduojama dirbti iš namų.

Valdantiesiems akcentuojant masinės vakcinacijos svarbą dalis visuomenės aktyviai kelia klausimą apie efektyvių vaistų nuo COVID-19 kūrimą. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga tvirtina, kad apie specifinius vaistus mokslininkai ir kalba, ir tiria, tad anksčiau ar vėliau jie atsiras.  Kaip socialiniame tinkle rašė jis, vaistai nuo COVID-19 prisidėtų prie pandemijos suvaldymo, tačiau ragino nepamiršti ir apie jų šalutinius reiškinius.

Šią savaitę medicinos sektoriaus darbuotojus pradėjus skiepyti trečiąją COVID-19 skiepo doze savo įžvalgomis dėl to pasidalino ir onkoimunologas dr. Marius Strioga. Pažymėjęs, kad kuo daugiau antikūnų – tuo geresnė apsauga, specialistas visgi įspėjo patiems neskubėti interpretuoti antikūnų tyrimų.

Jau kelis mėnesius į Sveikatos apsaugos ministeriją besibeldžiantys susilpninto imuniteto pacientai trečią skiepo dozę galės gauti jau nuo kitos savaitės. Be to, bus leidžiama „miksuoti“ vakcinas ir renkantis antrąją skiepo dozę. Tą numato registruotas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas. Be kita ko, planuojama, kad ateityje revakcinuojamų asmenų sąrašus turėtų papildyti ir daugiau žmonių.

Nuogąstaujant dėl ketvirtos koronaviruso bangos tėvai ir moksleiviai su nerimu laukia rudens, mat neaišku, ar dar vienų metų neteks praleisti mokantis nuotoliniu būdu. Ekspertai jau teikia svarstymus, kaip galėtų vykti ugdymas nuo rudens. Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Dar pernai metų gale aptikta indiškoji arba kitaip vadinama Delta koronaviruso atmaina kaip mat paplito pasaulyje. Spėjama, kad netrukus ši atmaina ims dominuoti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto pastebima viena tendencija – ši atmaina kur kas aktyviau plinta tarp vaikų ir jaunų žmonių. Pasaulyje siaučia indiškoji Delta koronaviruso atmaina.

Kitą savaitę ketinant pradėti pirmąjį masinės vakcinacijos etapą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prognozavo, kad jau birželio pabaigoje galima pasiekti 55–60 proc. bent viena vakcinos doze paskiepytos visuomenės dalį. Savo ruožtu onkoimunologas dr. Marius Strioga sako, kad infekcijai stabdyti jau pakaktų ir 40 proc. populiacijos.

Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso atmaina, kuri, kaip manoma, yra labiau atspari vakcinoms. Onkoimunologas Marius Strioga sako, kad naujos mutacijos pavojingumas yra individualus ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto. TV3 žinių „Dienos komentare“ su gydytoju kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Galima sakyti, kad visa Lietuva jaučia nerimą dėl tos vadinamosios Anykščių atmainos.

Moterims, jaunesnėms nei 60 metų, po „AstraZeneca“ vakcinos būtina stebėti savo būklę ir pastebėjus galimus šalutinius poveikius 3-16 dieną po skiepo, skubiai vykti į gydymo įstaigą. Europos vaistų agentūra pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos šalutinis poveikis, ir pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.

„AstraZeneca“ ar „Vaxzevria“ vakcina gali sukelti tam tikrus retus krešėjimo sutrikimus, tačiau jos neketinama atsisakyti Lietuvoje. Moterims, jaunesnėms nei 60 metų, reikės atkreipti dėmesį į galimą riziką dėl patologijos tarp 3 ir 16 dienų po vakcinacijos ir pastebėjus nors mažiausius galimų komplikacijų požymius iškart kreiptis į ligoninę. „Paaiškėjo vis tik, kad „AstraZeneca“ ar „Vaxzevria“ vakcina gali sukelti tam tikrus retus krešėjimo sutrikimus.

Vakcinacijos nuo koronaviruso procesui šalyje įsibėgėjus, siaubą daliai gyventojų kelia liudijimai apie nepageidaujamas organizmo reakcijas į vakciną. Tačiau mokslininkai skuba raminti – pasirodo, tai, kad sulaukėte organizmo reakcijos į skiepą, iš tikrųjų gali reikšti, kad jums susidarė imunitetas.

Viena žymiausių Lietuvos teatro, televizijos ir kino aktorių Larisa Kalpokaitė su bėgančiais metais nepraranda savo žavesio, charizmos ir energijos.  Visa to paslaptis – susitaikymas su neišvengiamais gyvenimo pokyčiais, pozityvus mąstymas ir laisvė, atrasta praėjus menopauzės laikotarpiui. Menopauzė – neišvengiamas moters organizmo senėjimo etapas. Jau nuo 40-ies metų kiaušidėse ima mažėti moteriškų hormonų gamyba, o sulaukus 45-55 metų – visai sustoja.

Žinoma aktorių pora Larisa Kalpokaitė bei Jonas Braškys teatro scenoje sukasi visą savo gyvenimą. Nuolatinės gastrolės, ilgos repeticijos ar įtemptos premjeros – aktorių gyvenimo kasdienybė, lemianti ištvermės poreikį. Tai suprasdami, Larisa ir Jonas ėmė labiau rūpintis savo sveikata, stiprinti ją natūraliais būdais, mat,anot aktorių, tai, deja, nėra amžina.

Šiomis dienomis ypač daug kalbama apie imuninę sistemą, tikintis, kad kiekvieno mūsų organizmas atlaikys ne tik pasaulį užpuolusį virusą, bet ir vieną grėsmingiausių ligų pasaulyje – vėžį. Neabejingi yra ir estrados dainininkai Liveta ir Petras Kazlauskai. Jie tikina jau seniai atradę natūralius būdus ir preparatus, skirtus būtent imuninės sistemos stiprinimui ir džiaugiasi su metais neblėstančia energija.

Nors viešojoje erdvėje galima rasti daugybę straipsnių ir medikų komentarų apie rūkymo žalą bei sukeliamas ligas, nepaisant to, rūkymas išlieka viena opiausių visuomenės problemų. Šį sekmadienį TV8 laidoje „Sveikatos medis“ apie tai kalbės ir sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas bei renginių vedėjas Remigijus Žiogas. Abu vyrai rūkymui sako griežtą „ne“ ir skatina to atsisakyti ir kitus.