margučiai

Dar iki šiol tokias tradicijas išsaugoję Dzūkijos kaimai ir šiandien lalavo: lankė kaimynus ir sveikino juos su Prisikėlimo švente. Lalavimas per Velykas – išskirtinė dainingiausio regiono, Dzūkijos, tradicija. Anksčiau anot senolių, lalaudavo tik nevedę vyrai, o lalauti pradėdavo jau pirmą Velykų vakarą. Šiandien Varėnos rajono Matuizų kaimo lalauninkai, vyresni ir jaunimas, į svečius išsiruošė iš pat ryto: ėjo iš trobos į trobą, dainavo dainas, sveikino visus su prisikėlimo švente.

Apsirūpinti margučiais, dažais, bundančio miško gėrybėmis, prieš pat Velykas galėjai net neįėjęs į turgavietę. Šiaulių centrinio turgaus prieigose nuo ankstaus ryto virė prekyba, smagiai šurmuliavo ir pardavėjai, ir pirkėjai. Pamokymus dalijo veltui Į audeklą su augalų šakelėmis įvyniotas ir dažuose virtas vištos kiaušinis – 2 litai, senoviniu būdu – vaško ornamentais margintas ir po to dažuose mirkytas kiaušinis – 2,5 lito. Margintas žąsies kiaušinis – 5 litai.

Margučių ant Velykų stalo neturėtų stigti: kiaušiniai šįmet pigesni nei prieš metus. Tačiau kiti šiai šventei skirti produktai - pyragai, krienai, majonezas ir sviestas - pabrango. Prekybininkai pasimokė iš praėjusių metų klaidų ir pasirūpino didesnėmis kiaušinių atsargomis. Pernai prieš Velykas parduotuvės pristigo kiaušinių. Paskutinę akimirką mažmeninės prekybos tinklai jų įsivežė ir iš Lenkijos, ir iš Latvijos. Prekybininkai viliasi geresnės apyvartos, bet pernelyg džiūgauti neskuba.

3 staigmenos, kurios šias Velykas pavers nepamirštama, įspūdinga ir linksma švente. Kartais tradicijos šiek tiek pabosta, o kartais jų tiesiog nebeužtenka, kad šventė išties būtų įspūdinga ir smagi. Na, o kiekvienas renginių organizatorius jums patvirtins: šventė be „programos vinies“, be ko nors ypatingo, įspūdingo ir netikėto – ne šventė, o tik paprastas pasisėdėjimas.

SPA margučiams? Kodėl gi ne? Kai kurie kiaušinių marginimo receptai išties primena lepinančias procedūras su natūralia kosmetika. Pavasaris, Velykos – puikus metas kūrybiniam polėkiui ir žaidimui! Natūralūs dažai kiaušiniams – paprastas, pigus, o svarbiausia – saugus būdas išmarginti savo Velykų stalą.

Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Kai kurie papročiai pagoniški Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.

Velykų proga Balsas.lt skelbia konkursą: surask portale 10 margučių ‒ gauk prizą. Margučiai gali būti „pasislėpę“ bet kurioje rubrikoje, bet kuriame straipsnyje, bet kurią dieną. Suraskite 10 margučių, surašykite straipsnių antraštes, kuriuose juos „pagavote“ ir iki balandžio 25 siųskite šiuo adresu, nurodę „Konkursui “Pagauk margutį". Trys laimingieji bus išaiškinti burtais iš visų atsiuntusiųjų teisingus atsakymus ir apdovanoti prizais. Margutis atrodo taip.

Prekybos ir pramogų centre „Ozas“ eksponuojami žymių šalies atlikėjų, TV laidų vedėjų ir visuomenės veikėjų išmarginti dekoratyviniai velykiniai margučiai. Juos vakar vykusio renginio metu kartu su savo atžalomis ar kolegomis dekoravę žinomi žmonės dovanojo labdaros ir paramos fondui „Mes galime“ ir jo globojamoms šeimoms. „Velykos mums pirmiausia asocijuojasi su šeimos susibūrimu, kas, šiaip jau, būna pakankamai retai. Tad ypatingai laukiame šios pavasario šventės.

Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius nesutinka, kad jis yra Vyriausybės vadovo pilkasis kardinolas, kaip neretai jį pavadina politikos apžvalgininkai. „Nesu nei „pilkasis“, nei „kardinolas“, tiesiog dirbu savo darbą“, – interviu dienraščiui sakė patarėjas.

Gražiausia pavasario šventė siejama ne tik su gamtos pabudimu, nauja viltimi, prisikėlimu, bet ir su nepakeičiamais jos simboliais - margučiais - išpuoštais namais. Nuo senų senovės per krikščioniškąją prisikėlimo šventę neapsieinama be margintų kiaušinių. Kūrybingos šeimininkės įvaldžiusios įvairiausią puošybos techniką - tereikia apsirūpinti reikiamomis priemonėmis ir imtis darbo.

Gamta bunda, medžiai sužaliuoja, pievose pražysta gėlės, pagerėja žmonių nuotaika ir atsiranda noras vis daugiau šypsotis. Visa tai asocijuojasi su pavasariu. Viena pagrindinių pavasario švenčių yra Šv. Velykos. Ši šventė neturi pastovios datos. Velykos kasmet švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Dažnam Šv. Velykos asocijuojasi su margučiais, jų ridenimu bei linksmybėmis.