margučiai

Vilnietė menininkė sugalvojo Velykų šventei kiaušinius marginti kiek neįprastu būdu. Išvirtą Velykų simbolį moteris dailina akriliniais dažais. Ir gimsta ne bet kokios miniatiūros. Kaip pasakoja pati menininkė, šventinį rytą šeimyna lėkštėje išvysta pavasarinį pasakojimą apie gamtos prabudimą. Imdama dar vieną kietai virtą kiaušinį, marginimo paslaptimis dalijasi menininkė Eglė. Moteris sako, norint kiaušinius marginti dovanai, o ne maistui, reikia virti apie valandą.

Šiandien jau nieko nebestebina faktas, kad sėkmingiausi pasaulio sportininkai tampa ir stiliaus vedliais, o jų honorarai iš mados projektų neretai praauga uždarbius iš sportinės veiklos. O kiek stiliaus reikalai svarbūs geriausiems mūsų šalies sportininkams, ar jie gali būti laikomi stiliaus ikonomis? Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius sako, kad niekada nesusimąstė ar jo asmeninis stilius yra kažkam įkvėpimo šaltinis.

Darželinukų sumanymas - kiekvieną pavasarį surengti margučių žydėjimo šventę. Beveik viso rajono šeimos ir darželio draugai puošia margučius, o prieš Velykas papuošia margučių medį. Tiesa, daug sumanumo ir kantrybės tenka įdėti ir mamoms. Moterys ilgokai suka galvą, kaip primarginti kuo įvairesnių kiaušinių – kad ant Velykų medžio nebūtų dviejų vienodų žiedų. ,,Pridarėm, pridažėm. Džiaugiamės, kad yra tokia akcija atrakcija. Pernai gaminom keramikinius, šiemet su žvyneliais.

Iki Velykų liko tik šešios dienos ir lietuviai jau pradėjo rūpintis, ką patieks ant stalo. Kad pagrindiniu maistu taps margučiai, abejonių nėra, tačiau ką dar Lietuvos gyventojai gamina svarbiausiai pavasario šventei ir be kokių patiekalų neįsivaizduoja šventinio stalo? Beveik trečdalis – 30 proc. – šalies gyventojų nurodo, kad ant šventinio Velykų stalo būtinai turėtų būti mėsos vyniotinių. Kiek mažiau – 28 proc. – lietuvių svarbu, kad netrūktų lietuviškos mišrainės, o 27 proc.

Nors iki Velykų dar gera savaitė – jonaviškės ponios Skirmantės namuose – pats darbymetis. Kartu su dukryte kas vakarą moteris imasi margučių. Šventėms artėjant darbas vyksta dar intensyviau. Moteris tiesiog ima kiaušinį ir raštą jis lyg pats padiktuoja – nebūna nė vieno vienodo, kiekvieną kartą ponia Skirmantė kuria. Kad margučiai būtų tvirti ir ilgai juos būtų galima laikyti moteris turi savo paslapčių.

Artėjant šv. Velykoms didėja Lietuvos paštu gaunamų ir siunčiamų siuntų srautas. Tradiciškai prieš didžiausią pavasario šventę pašto siuntų padaugėja beveik penktadaliu. Lietuvos paštas ragina gyventojus nedelsti ir jau dabar siųsti sveikinimus šv. Velykų proga bei primena apie draudžiamus paštu siųsti daiktus, tarp jų ir velykinius margučius. Lietuvos paštas primena, kad gyventojai, pageidaujantys, kad sveikinimai šv.

Buvęs policijos generalinis komisaras, išrinktasis Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius sako, kad jam skaniausi tokie margučiai, kokius darydavo vaikystėje. „Mama kiaušinius virdavo svogūnų lukštuose, ir po to su peiliuku skusdavome įvairius raštus. Tokie margučiai man iki šiol pats mieliausiais, o tokie kiaušiniai – skaniausi“, – sakė išrinktasis Alytaus meras. Susirenkame kartu visa šeima. Anksčiau rinkdavomės pas mus – atvažiuodavo vaikai, anūkai.

 Velykas švenčiame tik kartą metuose, taigi retam kyla labai svarbus klausimas. Kokiu automobiliu nepatariama vežti margučių? Laboratorijose ir kelio sąlygomis atlikome vieną moksliškiausių tyrimų žmonijos istorijoje ir pateikiame rezultatus.

„Mūsų šeimos tradicijos turbūt niekuo nesiskiria nuo daugelio Lietuvos šeimų – dažome margučius, susitinkame su artimaisiais, o aš ištaikau progą į bažnyčią nueiti. Paprastai antrą dieną margučius paridenam, o jeigu geras oras, ir užtaikom vietą, kur gražus žolynas, ir pirmą dieną paridenam, – į klausimą, kaip jų šeima švenčia Velykas, sakė išrinktasis Vilniaus miesto savivaldybės meras, o kol kas dar Seimo narys, liberalas Remigijus Šimašius.

Vienas populiariausių šalies atlikėjų ir televizijos laidų vedėjų, Marijonas Mikutavičius, į Velykas žvelgia skeptiškai. Pašnekovas pripažįsta, kad nėra šios šventės gerbėjas. „Esu didis kiaušinių priešas. Man būdavo bloga nuo to acto, kuriame virdavo kiaušinius. Ir būdavo bloga, kad visur voliodavosi lukštai. Būtų puiki šventė, jei nebūtų kiaušinių. Bet čia tas pats, kas tikėtis gėjų parado be gėjų“, – sakė Marijonas Mikutavičius.

Etnokultūros specialistė Laisvė Ašmontienė – tikra vėlykinių kiaušinių marginimo vašku asė. Kaip sako ji pati, marginimas – meditacija. Nenuostabu, šį procesą, atvirkščiai, nei pradedantys, Laisvė atlieka didžiuliu greičiu. Ji griežtai pasisako esanti prieš atmestiną darbą, procesas turi būti nuoseklus, o jei jau nusibodo – nustokite. Lengva jai šnekėti, vašku ji margina ne tik greitai, bet ir tobulai, tolygiai, gražiai.

Velykų neįsivaizduojame be įvairiausiais raštais išmargintų kiaušinių, o margučiais jie ir vadinami dėl to, kad yra papuošti įvairiais raštais. Margučiais ne tik puošiame švenčių stalą – juos dovanojame svečiams ir patys nešamės eidami į svečius. Jais keičiamės, juos daužome, tikrindami, kuris tvirtesnis, ritinėjame. Kiekviena šeimininkė turi savo būdų, kaip išpuošti kiaušinius Velykoms, bet kasmet galvojame, kaip juos išmarginti dar gražiau.

Po dalyvavimo projekte „Šuolis“, 65-erių Joana Bartaškienė sužydėjo dar ryškesnėmis spalvomis. Ji ne tik žavinga, puikios nuotaikos, energinga, bet ir, kaip pati paminėjo, „įėjusi į formą“. Todėl tokios šventės, kaip Kalėdos ar Velykos – ne į naudą nė vienam sveikuoliui. Leidžiame sau ilsėtis, švęsti ir persivalgyti. Nusprendėme aerobikos trenerės ir televizijos projektų žvaigždės paklausti, ką gi per Šv.

Velykų karštinė jau atsirito ir iki turgaus prekystalių. Čia karaliauja pavasarį pranašaujantys karklų kačiukai, šviežiai išsprogusios beržų šakos ir naminiai krienai. Nepamiršti ir tinginiai - populiariausia prekė virti ir iš anksto dažyti kiaušiniai. Panevėžietė pensininkė Bronislava sako nuo ankstaus ryto susiruošė į pamiškę, kur priskynė visą glėbį gražuolių kačiukų.

Neatsiejamas Šv. Velykų stalo atributas – kiaušiniai. Kuo pasižymi šis maisto produktas? Kiaušinis – savo mitybine verte yra puikus maisto produktas. Jame gausu baltymų, todėl jis suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, taip pat yra nekaloringas, jei yra virtas ir jo nevalgome su majonezu. Kiaušiniuose gausu nepakeičiamųjų amino rūgščių, vertingų mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurios stiprina imunitetą, gerina smegenų ir širdies veiklą.

 Žinomi kauniečiai Velykų stalą šįmet galės papuošti ne tik įprastais būdais – dažais, svogūnų lukštais, vašku, žolelėmis margintais, bet ir natūraliu šilku nudažytais margučiais. Ką reikėtų daryti, kad ant medžiagos skiautės esantys įvairiaspalviai raštai papuoštų baltą kiaušinio dangalą, restorane „Gralis“ surengtoje pamokoje pasakojo audinių žinovas, verslininkas Gintautas Strolys. „Labai norėjau pasidalinti tuo, ką jau prieš daugelį metų pirmą kartą išbandžiau pats.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Bareikiškėse, Vilniaus r., kur kartu su vaikais dalyvavo tradicinių margučių kūrybos dirbtuvėse, surengtose Vladislavo Sirokomlės muziejuje. „Velykos sujungia visą Lietuvą ir rodo, koks spalvingas yra mūsų paveldas. Vilniaus krašte gyvena ir savo tradicijas puoselėja skirtingų kultūrų žmonės. Būdami darbštūs, aktyvūs ir pilietiški, jie savo pavyzdžiu rodo, kaip svarbu pažinti žemę, kurioje gyveni.

2014 m. balandžio 27 d., sekmadienį, 14.00 val. Klaipėdos etnokultūros centro kiemuose (Daržų g. 10) vyks spalvinga ir džiugi Atvelykio šventė vaikams ir jaunimui. Ypatingoje Atvelykio programoje netrūks Velykinių pramogų, kurios Jūsų šeimos sekmadienį numargins neįprastomis spalvomis. Velykų laikotarpis baigiasi Atvelykio švente, prabėgus savaitei po šv. Velykų.

Vida Tavorienė   Prieš Velykas panevėžietė tautodailininkė Birutė Daunoravičienė panyra į palaimingą būseną – į rankas ima adatą, gremžtuką ir valandų valandas dabina sodria tamsia spalva nudažytus kiaušinius. Margučių skutinėjimas jai – tarsi meditacija, kai nutolsta visi rūpesčiai ir išskaidrėja mintys. Sustoja laikas „Praeina valanda, kita, trečia, net penkta, o laikas – tarsi sustojęs.

Natūraliais dažais (svogūnų lukštais, ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, beržų lapais, raugintais burokėliais, samanomis) marginti kiaušiniai neįgauna tokios sodrios spalvos kaip dažant pramoniniu būdu pagamintais dažais. Tačiau ryškus dažas įsigeria ne tik į lukštą, bet ir kiaušinį.

Kaip ir visada ketvirtadienis - linksmybių diena per BTV, nes 20.30 val. jūsų laukia iš juoko verčiantis BTV humoro šou „Prajuokink mane“. Laidos vedėjas Algis Ramanauskas klaus komisijos narių Violetos Mičiulienės ir Manto Stonkaus kaip šie dažo kiaušinius. Violeta prasitarė, kad turi senos babos receptą: iš vakaro nudažytus kiaušinius nuveža į mišką ir įkiša į skruzdėlyną. Savo ruožtu M. Stonkus teigė, jog kiaušinius slepia bobų pliaže.

LRT.lt Kiaušinis – gyvybės simbolis, todėl per šv. Velykas ridename, daužome ir valgome margučius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Stanius pataria, ką reikėtų žinoti renkantis kiaušinius, kad šventinį stalą papuoštų kokybiški produktai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Artėjant šv. Velykoms, prezidentė Dalia Grybauskaitė popietę apsilankė Trakuose etnografinėje popietėje ir margučių dažymo dirbtuvėse. Šalies vadovė vašku margino kiaušinius, kūrė juos iš popieriaus ir molio, rišo verbas, išbandė pynimą iš vytelių, domėjosi etnografinių žaislų kūrimo tradicijomis. Šiemet šv.

Lietuvos dailės muziejus balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Marcelijaus Martinaičio margučiai“, kuri veiks iki gegužės 18 dienos. Parodoje eksponuojamą autorinę kolekciją Lietuvos dailės muziejui padovanojo poeto našlė dailėtyrininkė dr. Gražina Marija Martinaitienė.

Artėjant svarbiausiai pavasario šventei Šv. Velykoms būrys žinomų aktorių ir pramogų pasaulio atstovų sėmėsi šventinio stalo dekoravimo idėjų. Kartu su savo mažaisiais atvykę garsūs svečiai buvo įtraukti margučių marginimo dirbtuves. Tradicijas ir kulinarinį paveldą puoselėjanti „Bernelių užeiga” kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru pristatė tradicines Velykų stalo vaišes.

Saulė PINKEVIČIENĖ Taip sako Lazdijų kaime gyvenanti tautodailininkė, kiaušinių margintoja Lina Valutkevičienė. Drauge su kitais meistrais ji mokė alytiškius šio amato ir kūrybos paslapčių Tautodailės dirbtuvėse. Dėl velykaičių ir „Lituanicos“ nepamatė Kiaušinių marginimas – ir meistrystė, ir kūryba. Gaila, kad šiek tiek proginė – dėmesio centre L.Valutkevičienė, kaip ir kiti kiaušinių margintojai, sako pasijuntanti tik prieš Velykas. Kartais net užsakymų sulaukia.

Velykos – jau visai čia pat. Šį sekmadienį didžiausią pavasario šventę visame pasaulyje švęs daugiau kaip du milijardai krikščionių. Portalo Balsas.lt komanda išėjo į Vilniaus gatves paklausti praeivių, kaip jie ruošiasi švęsti Velykas? Neatsirado nė vieno, kuris kuris būtų sakęs, kad šios šventės neminės. Vieni švęs namie, kiti išsiruoš kelionėn ir važiuos į svečius.

Šiandien ne vienas leis pasireikšti fantazijai ir užsiims margučių dažymu. „Mūsų krašto“ skaitytojams vieną iš kiaušinių dažymo būdų siūlo Pakiršinio dvare įsikūrusio Etninės kultūros ir amatų centro direktorė Elžbieta KARALIŪTĖ. Marginimui reikės: kiaušinių (tinka ir baltalukščiai, ir rudalukščiai kiaušiniai), ryškiaspalvių, ornamentuotų kaklaraiščių (žiūrėkit, kad būtų užrašyta 100 procentų šilkas), siūlų, medvilninių arba drobinių medžiagos skiaučių ir vandens kiaušiniams virti.

 Kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos šį paprotį žinojo. Kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario, gamtos atgimimo simboliu, bet ir gyvybės simboliu. Tokiu simboliu kiaušinį laikė senovės egiptiečiai, žydai, romėnai. Kad margučiai buvo žinomi dar iki krikščionybės patvirtina ir archeologiniai kasinėjimai. Seniausi dažyti ir brūkšneliais marginti kiaušiniai buvo rasti IVa. mergaitės kape Vokietijoje.

Įprasta Velykų stalą puošti įvairiais pavasariškais žalumynais. Šiemet siūlome stalo puošmeną pagaminti pačioms. Didelėje vazoje primerkite daug pumpurėlius jau užmezgusių medelių šakelių, o ant jų prikabinkite margintų tuščiavidurių kiaušinių. Taip papuoštas stalas atrodys ir pavasariškai, ir šventiškai. Kaip išpūsti kiaušinį? * Smeigtuku ar adatėle pradurkite bukajame ir smailiajame kiaušinio galuose po skylutę. Bukojo galo skylutę atsargiai padidinkite – kad ji būtų maždaug 1–2 cm skersmens.

 Artėja viena gražiausių pavasario švenčių – Šv. Velykos. Neatsiejamas šios šventės atributas – velykiniai margučiai. Jau senovėje žmonės vertino unikalias kiaušinių savybes. Kiaušiniai – vienas vertingiausių maisto produktų, juose daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Tačiau šiandienos pasiūlos gausoje vartotojai dažnai nebežino, kaip išsirinkti norimos kokybės kiaušinius.

Dažniausiai per Velykas vaišių stalas puošiamas sudygusia žole, karklo kačiukais ir margintais kiaušiniais. Be šių tradicinių priemonių siūlome Jums išbandyti ir ką nors naujo.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Šiauliuose, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare, kovo 28 dieną 12 valandą bus atidarytas šv. Velykų miestelis „Marguok!“. Bulvare planuojama įkurdinti dešimt gigantiškų margučių. Organizatorių planams koją kiša sukietėjusio sniego kalnai. Laukia šilumos Šiaulių turizmo informacijos centro (TIC) organizuojamas Velykų miestelis „Marguok!“ prie P. Višinskio paminklo, veiks kovo 28–30 dienomis.

Kasmet per Velykas vokietis Volkeris Kraftas negaili savo laiko ir pastangų, kad įvairiausiais margučiais išpuoštų prie savo namų augančią obelį.   Ši savotiška tradicija jau džiugina ne tik vyro kaimynus: žmonės netgi specialiai atvyksta į Zalfeldo miestą, kad pamatytų kiaušinių medį, o V. Kraftas tapo tikra pasauline garsenybe. Pirmą kartą jauną obelaitę margučiais vyras papuošė dar 1965 metais.

Senovėje Velykų simbolis kiaušinis buvo labai svarbus žmogaus gyvenime. Senoliai manė, kad iš jo užgimė žemė.Įvairiais raštais margindami kiaušinių lukštus senoliai esą perteikdavo savo archajišką pasaulio suvokimą. Profesorius Libertas Klimka margučius renka jau kelias dešimtis metų. Jo kolekcijoje vien tautodailininkų, kurie kiaušinius margina pagal senovines tradicijas, darbai. Esą senoliai pirmąjį margutį visada dažydavo ugnies ir kraujo spalva, kuri simbolizuodavo auką.

Magiškais ženklais ir spalvomis išmargintas kūrinys, pavadintas margučiu, tapo didžiosios Velykų šventės simboliu. Lietuvių tautosakoje žinomos sakmės, esą pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Žmonės, pastebėję, kad iš kiaušinio atsiranda gyvybė, ėmė laikyti jį stebuklingu, gretinti su dangumi, saule, mėnuliu. Siekdami kiaušiniams suteikti ypatingos galios, juos išrašydavo, išmargindavo paslaptingais ženklais ir raštais, dažydavo įvairiomis spalvomis.

Palangos J. Basanavičiaus gatvėje jau tvyro artėjančių šv. Velykų nuotaikos – pėsčiųjų pamėgta alėja pradėta dabinti dviejų metrų aukščio ir pusantro metro pločio margučiais, išgražintais suvalkietiškais raštais. Devyni šv. Velykų simboliai jau pastatyti, miesto tvarkytojams beliko pasirūpinti jų apdaila. Artėjant gražiausiai pavasario šventei, Palangos J. Basanavičiaus gatvė margučiais pasidabina kasmet. Ši šv.

Jei gaminate daug dekoracijų iš tuščiavidurių kiaušinių lukštų, turėsite kepti ir daug kiaušinienės. Namiškiai tiek nesuvalgys? Ne bėda! Nepamirškite, kad kiaušinis gali būti daugelio naminių grožio kaukių sudėtinė dalis. Juk pasilepinti prieš šventes ir po jų – gyvybiškai svarbu. Stangrinamoji kiaušinių ir medaus kaukė. Kiaušinį sumaišykite su šaukštu medaus ir šaukštu ypač tyro alyvuogių aliejaus. Išsitepkite veidą ir ramiai pagulėkite 15–20 minučių.

Mažųjų pagaminti margučiai gali tapti įspūdinga namų puošmena. Ši idėja – superlengva, tokių margučių galite pasigaminti net ir su kūdikiais, jei tik jie jau moka paimti pirščiukais smulkų daiktą ir perdėti jį iš taško A į tašką B. Šiam darbeliui jums prireiks 2 permatomų lipnaus popieriaus plėvelių (galite įsigyti kanceliarinių prekių ir specializuotose popieriaus parduotuvėse) ir.

SPA margučiams? Kodėl gi ne? Kai kurie kiaušinių marginimo receptai išties primena lepinančias procedūras su natūralia kosmetika. Pavasaris, Velykos – puikus metas kūrybiniam polėkiui ir žaidimui! Natūralūs dažai kiaušiniams – paprastas, pigus, o svarbiausia – saugus būdas išmarginti savo Velykų stalą.

Lietuvoje švenčiamas Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis. Tai paskutinė poilsio ir svečiavimosi diena prieš didžiuosius darbus laukuose. Vaikams ir jų tėveliams Atvelykio pramogų prie Kauno pilies netrūko – skambėjo dainos, kaip ir per Velykas, vaikai rideno margučius, pynė kasas, kūrė gyvybės medį, saulės, vandens, žalčio simbolius, patys puošė didžiulius kiaušinius. Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis, – mažųjų šventė.

Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, J. Basanavičiaus gatvė svečius vilios renginių gausa: čia veiks tautodailininkų jomarkas, skambės liaudiška muzika, visi kviečiami dalyvauti linksmose rungtyse. Mažiesiems skirta atrakcija – Margučių marginimo mokyklėlė, įsikūrusi J. Basanavičiaus gatvėje esančioje viloje „Gražina“. Čia vaikai turės progos išmokti įvairiais būdais išmarginti margutį, pasidaryti velykinių puokščių.

Velykos krikščioniškajam pasauliui – ypatinga šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Protėvių tradicijų puoselėtojams tai – pavasario, gamtos atgimimo šventė. Nepraktikuojantys religijos džiaugiasi dar viena šeimos švente. O kaip Velykas švenčia TV projektų vedėjai? Natalija Bunkė, LNK laidos „Mano vyras gali“ vedėja Mūsų šeimoje yra du tikėjimai – katalikų ir stačiatikių, o Velykos, Kalėdos būna kartą per kelerius metus. Turime tradiciją per šventes lankyti gimines.

Vlniaus „Lietuvos ryto“ komandos nariai Velykų pusryčius valgė už 1 300 km nuo Lietuvos sostinės esančiame Žemutiniame Naugarde, bet ant jų stalo buvo lietuviškų margučių, namie keptos juodos duonos, lietuviško sviesto, krienų, majonezo, skelbia „Lietuvos ryto“ klubas. Viename didžiausių Rusijos miestų vilniečiai šįvakar žais VTB Jungtinės lygos aštuntfinalio pirmąsias rungtynes su vietos „Nižnij Novgorod“ klubu.

Saalfeldo mieste Vokietijoje gyvenantis Volkeris Kraftas garsėja savo sode augančiu medžiu, papuoštu 10 000 margučių. Jie „augti“ ant šio medžio pradėjo per 1965 m. Velykas, kuomet ant šakelių pasirodė 18 pirmųjų margučių. Vėliau kasmet derlius vis didėjo, kol pagaliau pasiekė dešimt tūkstančių. 76 metų vyras nusprendė, kad tiek margučių pakaks, nes jau nebėra vietos jiems sukabinti. Kasmet į V. Krafto sodą atvyksta tūkstančiai žmonių.

Televizijos laidų vedėjas ir dainininkės partneris projekte „Žvaigždžių duetai“ Giedrius Leškevičius Šv. Velykų proga visiems linki būti apvaliems kaip margučiai, pabūti su šeima ir sulaukti pavasariško oro. „Neskaičiuoju, kiek kiaušinių suvalgau per Velykas, bet tikrai nebrokiju“, - sako Giedrius.

Vokietijoje yra tradicija Velykų proga puošti medžius margučiais. Volkeris Kraftas iš Tiuringijos ėmė laikytis šios tradicijos 1965 metais. Tada jis pakabino ant jaunos obelaitės 18 išmargintų kiaušinių. Metams bėgant medis augo, o papuošalų vis daugėjo. Pernai V. Kraftas papuošė savo obelėlę 9800 margučių, o šįmet pagerino savo paties rekordą ir pakabino 10 tūkstančių kiaušinių. Bet nusprendė, kad dabar jau gana.

Kad Marcelijus Martinaitis yra neprilygstamas žodžių meistras, Lietuvoje žino visi. Tačiau tuo jo talentai nesibaigia. Jis galėjo tapti sportininku arba žinomu architektu. Tapo...poetu. Tačiau sekmadienio BTV laidos „Gyvenimo spalvos“ pasakojimas ne apie eiles, o apie intriguojantį derinį. Poetas ir rašytojas Marcelijus Martinaitis, pasirodo, jau keliasdešimt metų dailiausiais raštais skutinėja velykinius kiaušinius.

Deivis ir Renata prisipažįsta labai laukiantys Šv. Velykų, tačiau dar labiau žinoma pora laukia pavasario ir šilto oro. Jiedu Šv. Velykas švenčia tradiciškai, dažo kiaušinius, kuriuos vėliau daužo, valo tradicinius patiekalus. Devis prisimena, kad mokykloje buvo margučių daužymo čempionas ir namo parsinešdavo pilnus maišus sudaužytų kiaušinių. Renata ir Deivis tikisi, kad Šv. Velykų dieną oras bus tikrai pavasariškas ir visiems atneš pačias geriausias nuotaikas.