maisto produktai

Pasaulyje daugybė žmonių valgo prieš ir po sekso. Tačiau kokių produktų vertėtų vengti, kad nesugadintumėte karštos nakties? Populiari sveikatos programėlė „Lifesum“ išanalizavo naudotojų duomenis ir išsiaiškino, kokius maisto produktus žmonės dažniausiai valgo prieš ir po sekso. Iš 2 563 maisto produktų, populiariausias buvo šokoladas. Antroje vietoje – pomidorai, toliau sekė duona, obuoliai, bulvės, kava, bananai, vynas, sūris ir braškės.

Cholesterolis yra riebi medžiaga, randama kraujyje. Jei jo per daug, gali užsikimšti kraujagyslės, o tai gali kelti rimtą pavojų. Laimei, yra būdų, kaip sumažinti cholesterolio kiekį, įskaitant mitybą. Puikiai žinoma, kad tam tikri maisto produktai padidina cholesterolio kiekį, o sotieji riebalai yra vieni didžiausių priešų. Laimei, kiti maisto produktai turi priešingą poveikį, rašo express.co.uk.

Savaitgalį vykusios pavasarinės „Maisto banko“ akcijos metu buvo surinkta maisto produktų už daugiau nei 384 tūkst. eurų. Kaip pirmadienį pranešė „Maisto bankas“, akcijoje dalyvavo 320 skirtingų nevyriausybinių organizacijų.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Penktadienį prasideda pavasarinė „Maisto banko“ akcija. Paremti maistu stokojančiuosius kviečiami 70 vietovių gyventojai, o suaukoti produktai bus išskirstyti 323 Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, pranešė „Maisto bankas“. „Kovą sutikome visai nebeturėdami ilgo galiojimo maisto produktų atsargų, o prašančiųjų pagalbos skaičius, deja, auga kas mėnesį.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto prekės jose ir toliau brangsta. Prekybininkai sako, kad nėra iš ko atpiginti maisto. Tačiau vardija produktus, kuriems netrukus skelbs akcijas ir nuolaidas, o kurie veikiausiai dar brangs. Tuo metu ekonomistė skaičiuoja, kad trečdaliu pabrangęs maisto koreguoja daugelio žmonių išlaidas. Todėl patys gyventojai ir gali sustabdyti kainų augimą, tiesiog nustoję pirkti brangius produktus.

Nusipirkti daugiau ir sutaupyti? Skamba kaip prieštaravimas, tačiau tai tikrai įmanoma, jei tik šiek tiek pakeisite savo apsipirkimo įpročius. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, sumaniai apsipirkti ir neriboti savo poreikių galima pasinaudojus vos keliais patarimais. „Ne tik kainų pokyčiai, bet dažnai ir pasirinkimai, nulemti vien tik mūsų įpročių, neleidžia sutaupyti maisto produktams.

Metų pradžioje lyginamąja reklama rinką sujudinęs prekybos tinklas „Lidl“ ir toliau tęsia iniciatyvas dėl reguliariai mažinamų būtiniausių maisto produktų kainų. Vasario pradžioje iki 25 proc. pigo jų privataus prekės ženklo „Pilos“ sviestas, o praėjusią savaitę mažinimo banga nusirito per šviežios mėsos lentynas. Iš viso atpigo beveik pusė reguliaraus privataus prekės ženklo šviežios vištienos asortimento. Kai kur fiksuojamas net 1 euro kainų pokytis.

Maisto kainos pagaliau pasiekė savo piką, vasarį dalis produktų šiek tiek atpigo, tikina ekonomistai. Atpigo ir energijos ištekliai – ženkliai sumažėjo elektros, gamtinių dujų kaina, tačiau apsilankę parduotuvėse žymesnių pokyčių žmonės nepajaučia.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kada galėsime vėl įpirkti tiek, kiek prieš metus.

Lietuvos prekybininkams užsiminus apie sunkumus, su kuriais susiduria daržovių ir vaisių tiekėjai, kai kuriems pirkėjams į akis įstrigo ir pagardams naudojamo žalumyno – kalendros – kaina. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rasa (tikrasis vardas redekacijai žinomas – red. past.) piktinosi, kad už žalumynų kilogramą „Rimi“ parduotuvėje dabar tektų pakloti beveik 60 eurų.

Kai kalba pasisuka apie plaukus, daugelis mano, kad geriausias būdas užsiauginti ilgus plaukus – nenaudoti tiesintuvų, garbanojimo žnyplių ir net plaukų džiovintuvo, tačiau yra maisto produktų, kurie gali paskatinti plaukų augimą. Taip teigia trichologė Susie Hammond. Ji pasidalijo patarimais, kaip užsiauginti ilgus plaukus, ir teigė, kad tam tikri maisto produktai gali padėti juos auginti. Tačiau yra ir tokių, kurie gali skatinti plaukų slinkimą, rašo mirror.co.uk.

Skurdas Lietuvoje ir toliau bado akis. O prašančiųjų paramos maisto produktais skaičius išaugo beveik 30 tūkstančių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Žmonės atvirai pasakoja, kad rekordiškai pakilus maisto, komunalinių paslaugų kainoms nieko kito nelieka, kaip tik gelbėtis nemokamai dalijamais maisto daviniais. O skurstantys sako labiausiai laukiantys cukraus, aliejaus – tiesa, šių produktų ne visada būna. Seniūnijos darbuotojos į dėžes pakuoja pieną, kruopas ir kitus produktus.

Prasidėjo pirmasis šiais metais paramos maisto produktais dalijimas, kuris tęsis skirtingose savivaldybėse iki kovo mėnesio vidurio. Parama nepasiturinčius gyventojus šiemet iš viso pasieks šešis kartus, be šio dalijimo – dar balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Kartu su birželio ir gruodžio mėnesių maisto produktų dalijimais gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis, praneša naujienų portalas jp.lt.

Per pastaruosius metus maistas mūsų šalyje brango bene sparčiausiai visoje Europoje. Lietuvos bankas neseniai paskelbė, kad daugiausia įtakos tam turėjo energijos kainų šokas, išaugusios žemės ūkio produktų kainos ir kitos padidėjusios sąnaudos, bet jokių anomalijų nepastebėjo. Konkurencijos taryba irgi nemato reikšmingų pokyčių mažmeninės prekybos tinklų pelningumo ar koncentracijos rodikliuose, todėl daro išvadą, kad iš esmės viskas yra neblogai.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pirmąjį šių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su 2022-ųjų sausiu buvo 32,2 proc. (18,61 euro) brangesnis.

Be duonos ar jos gaminių daugelis neįsivaizduojame savo pusryčių, pietų ar vakarienės stalo. Tačiau bandeles, pyragaičius ar kitus saldėsius žmonės ėmė pirkti rečiau, nes taupo. Vis dėlto atsirado ir tokių pirkėjų, kurie vietoje brangių pramogų renkasi bandelę, nes ši pigesnė nei kitos pramogos. Kepyklos „Biržų duonos“ vadovas atkreipė dėmesį, kad žmonės mėgsta išbandyti naujoves.

Kai karalienė Elžbieta II pietaudavo viena, ji niekada nevalgydavo krakmolingo maisto, teigė oficialus karališkasis virėjas Darrenas McGrady. Tačiau yra ir daugiau maisto produktų, kurių Jos Didenybė niekada nevalgydavo. Štai, kokių produktų niekada nebūtumėte išvydę ant karalienės Elžbietos II stalo, rašo insider.com. Makaronai Kai pietaudavo viena, ji niekada nevalgydavo krakmolingo maisto. Tai reiškia, kad Jos Didenybė niekad nevalgydavo makaronų.

Nors sakoma, kad niekas nėra apsaugotas nuo onkologinių ligų, tačiau pabandyti užkirsti kelią šių ligų atsiradimui gali tinkama mityba. Sužinokite, kurie produktai yra įvardijami kaip galintys sumažinti vėžio riziką. Teigiama, kad tam tikruose maisto produktuose, kurių sudėtyje yra natūralių junginių, gali būti medžiagų, kurios atitolina riziką susirgti vėžiu, rašoma medicalnewstoday.com. Obuoliai Vienas tokių produktų – obuolys.

Vėžys – sudėtinga liga, kuri gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Nors iki galo šios priežastys nėra ištirtos ir žinomos, tačiau teigiama, kad yra žinomi veiksniai, kurie gali turėti įtakos ligos atsiradimui. Vienas tokių veiksnių yra mūsų kasdieniai mitybos įpročiai. Įdomu tai, kad 80–90 procentų piktybinių navikų yra susiję būtent su šiais panašiais išoriniais veiksniais. Sužinokite, kurie maisto produktai turi įtakos vėžio atsiradimui.

Vitaminas D gali būti atpažįstamas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint sustiprinti savo imunitetą, o taip pat jis dažnai prisimenamas žiemą, kai trūksta saulės. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad apie šio vitamino įvairiapusiškumą kalbama per mažai. Ji atskleidžia, kokių dar naudų mūsų organizmui turi vitaminas D, pataria, kaip teisingai jį vartoti, bei paneigia dažniausius mitus dėl jo poveikio.

Pastaruoju metu sparčiai mažėjanti pieno supirkimo kaina gali grįžti į 2020 metų lygį, prognozuoja Latvijos pieno gamintojų kooperatyvo „Piena logistika“ valdybos pirmininkas Agris Ludriksonis. 2022 metų lapkritį vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje pasiekė rekordinį 49 centų už litrą lygį, o šių metų sausį ji krito maždaug 40 procentų.

Praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, labiausiai pabrango kuras, gamtinės dujos, elektra ir maisto produktai.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietojo kuro kainos pakilo 2,4 karto, gamtinių dujų – 73,7 proc., elektros – 71,9 proc., skystojo kuro – 50,4 proc., šilumos – 34,2 proc., dyzelinių degalų – 24,6 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 13,9 proc., benzino – 4,7 proc. Tik suskystintų automobilinių dujų kainos sumažėjo 5,3 procento.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse paskutinį praėjusių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su lapkričiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gruodį brango 2,4 proc. (1,77 euro), o palyginti su 2021-ųjų gruodžiu buvo 36,4 proc. (20,24 euro) brangesnis.

VMVT specialistai atsako, jog vartoti šokoladą, kuris vietomis yra pabalęs nėra pavojinga. Šokoladas dėl jame esančio cukraus yra laikomas negreitai gendančiu produktu, o tokio pobūdžio pakitimai nėra susiję su sauga. Pagamintame šokolade ar jo produktuose vyksta cukraus ir riebalų pakitimai, kurie gali atsirasti dėl aplinkos temperatūros pasikeitimo ar laikymo aplinkoje, kurioje yra per didelė santykinė drėgmė.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos vartotojų išlaidas maisto produktams padidino beveik 6 mlrd. svarų, rodo atlikto tyrimo rezultatai. Labiausiai nukentėjo nepasiturintys, tuo metu sprendimas pasitraukti iš bloko prisidėjo ir prie infliacijos augimo. Remiantis Londono ekonomikos mokyklos (angl. London School of Economics, LSE) išvadomis, „Brexitas“ per dvejus metus iki 2021 metų pabaigos namų ūkių sąskaitas už maistą padidino vidutiniškai 210 svarų.

Aukštas kraujospūdis retai turi pastebimų simptomų, todėl jį dažnai sunku diagnozuoti. Jei negydysite, gali kilti rimtų problemų, tokių kaip širdies priepuolis ir insultas. Yra maisto produktų, kurie gali padėti sumažinti kraujospūdį, pavyzdžiui, uogos ir avižos, tačiau kokių maisto produktų reikėtų vengti? Maždaug trečdalis suaugusiųjų Jungtinėje Karalystėje turi aukštą kraujospūdį, nors daugelis to nesuvokia. Todėl svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį.

Daugėjant asmenų, kurie stokoja maisto, „Maisto bankas“ prašo ūkininkų pagalbos daržovėmis, trečiadienį pranešė organizacija.  „Mes remiame daugybę organizacijų, kurios nepasiturintiems dalina jau pagamintą šiltą maistą. Būtent joms aukojame daugiausiai išgelbėtų daržovių ir vaisių. Įprastai didžiausioms maitinančioms organizacijoms paaukodavome toną maisto per dieną, o aną savaitę buvo dienų, kai joms galėdavome skirti vos 80 kilogramų.

Natūralūs virškinimo fermentai – gyvybiškai svarbi virškinimo sistemos dalis. Atsiradus šių fermentų trūkumui žmogus susiduria su virškinamojo trakto sutrikimais ir kitomis sveikatos bėdomis. Tam, kad būtų galima išvengti šių sutrikimų, biomedicinos mokslų daktarė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė atskleidė, kurie maisto produktai turi daugiausiai virškinimo fermentų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo draudimas importuoti sankcijas Rusijas įvedusiose valstybėse pagamintus maisto produktus pratęsiamas iki 2023 metų gruodžio 31 dienos, skelbia Rusijos žiniasklaida. Prekybos embargą vakarietiškiems maisto produktams Kremlius paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodamas į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Krymo aneksijos ir Maskvos paramos separatistams Ukrainos rytuose.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį brango 2,8 proc. (2 eurais), o palyginti su praėjusių metų rugsėju buvo 30,9 proc. (17,32 euro) brangesnis.

Ukrainą užpuolusi Rusija patiria problemų ne tik karo fronte. Dėl Vakarų pritaikytų sankcijų Kremliaus režimui vis sunkiau sekasi tvarkyti ir ekonomiką. Rusai susiduria ne tik su išaugusiomis kainomis, sumažėjusiomis pajamomis ir prekių deficitu. Netrukus pirkdami maistą jie net nežinos, kas jį pagamino ir ar jis dar tinkamas vartoti.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ tęsia antiinfliacinę kampaniją „Kainų kaina“ ir mažos kainos krepšelį plečia iki 200 prekių. Visam mėnesiui bus užtikrinamas ne tik būtiniausių kasdienio vartojimo maisto produktų, bet ir buities prekės už ypač mažą kainą, rašoma pranešime spaudai.  Iniciatyvos mažinti infliacijos įtaką augančioms maisto kainoms ėmęsis prekybos tinklas „Maxima“ kas mėnesį pristato atnaujintą būtiniausių kasdienio vartojimo prekių krepšelį už ypač mažą kainą.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto produktams.  Parlamentarai ketvirtadienį nepriėmė svarstyti Lietuvos regionų frakcijos narių Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos. Už balsavo 48 Seimo narių, prieš buvo 37, o 28 susilaikė. Kitu balsavimu pataisa iniciatoriams buvo grąžinta tobulinti.

Norint, kad maistas ilgiau išliktų šviežias, labai svarbu tinkamai sudėti kassavaitinio apsipirkimo produktus ir į šaldytuvą dėti tik tai, kam ten vieta. Faye Lord iš „KJ Refrigeration“ papasakojo, kokių 15 maisto produktų niekada nereikėtų laikyti šaldytuve, įskaitant šokoladą ir agurkus. 1. Avokadai Faye paaiškino: „Žema temperatūra pagreitina nokimo procesą, tad avokadai paruduoja ir pasidaro beskoniai.

Mmm koks viliojančiai blizgantis, lygios formos, šviežiai atrodantis, raudonskruostis obuoliukas guli parduotuvės lentynoje.. Taip ir norisi pirkti tokį gražų vaisių. Bet ar jis ekologiškas? Kas yra ekologinis ūkis? Paklausinėkime to vaikų – Lauros, Gretos ir Pijaus! – Gal matei ar valgei kada nors maisto prekę, pažymėtą „Ekologiška“, „Eco“, „Bio“ ženklu? – Taip! – suskubo atsakyti Greta. – Mama pirko, – jai antrina Laura.

Šiuo metu pabrango kone visi maisto produktai. Daugiausiai pirkėjams išaugo šviežių daržovės, vaisiai ar uogos. Tačiau kai kurių uogų kainos pirkėjus šokiravo. Vilnietė pasakojo, kad už nedidelę dėžutę trešnių jos paprašė 47 eurų. Moteris aiškino, kad už tokią sumą apsiperka savaitei, o čia, už vieną produktą tokia kaina.  Vilnietė Milda su portalu tv3.lt pasidalijo turgaus nuotraukomis.  „Apsipirkusi prekybos centre pamačiau uogomis prekiaujančią moterį.

Kodėl reikia sekti kraujo spaudimo rodiklius, kaip tai tinkamai daryti ir kokį aparatą matavimui pasirinkti? Vaistininkės Jurgita Jankauskienė ir Irena Garuckienė sako, kad dėl žinių stokos gali kilti ne tik rimtos sveikatos problemos, bet ir pavojus gyvybei, nes padidėjęs kraujo spaudimas dažniausiai neturi jokių simptomų. „Pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukęs pacientas jaučiasi prastai, o paklaustas, ar seka savo kraujo spaudimo rodiklius, atsako, neigiamai.

Ūkininkai, maisto produktų perdirbėjai skaičiuoja, didėjančius žaliavų kaštus. Jie tikina, kad dėl to auga ir ateityje dar daugiau augs galutinė maisto produktų kaina. Todėl prašo valdžios ne tik didinti pensijas ir pašalpas maisto produktų pirkėjams, bet ir padėti gamintojams sumažinti gamybos kaštus. Šiuo metu parduotuvėse pagrindiniai maisto produktai kainuoja nuo kelių iki 123 proc. daugiau nei tokiu pačiu metu.

Daugelis iš mūsų apie tai negalvojame, tačiau tai, kaip dėliojame maistą šaldytuve, gali padėti sutaupyti pinigų ir užtikrinti, kad maistas ilgiau galios, tvirtina vienas ekspertas. Kylant beveik visų produktų kainoms, tai gali padėti pažvelgti į mūsų buities įpročius ir išsiaiškinti, kaip galime sutaupyti. Vienas ekspertas pasidalijo, kaip mūsų šaldytuvo pertvarkymas gali turėti įtakos energijos vartojimui ir, svarbiausia, maisto produktų galiojimo trukmei.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir pasaulio valstybėms nuogąstaujant dėl galimo grūdų bei kitų maisto žaliavų stygiaus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad maisto produktų deficito nei Europoje, nei Lietuvoje nebus. „Norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, tą svarstėme ir paskutiniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kad maisto produktų deficito nei visoje Europoje, nei Lietuvoje nebus“, – žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi...2022“ Kaune žurnalistams sakė prezidentas.

Nuo pirmadienio nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais pirmoji parama maisto produktais, jos sulauks beveik 157 tūkst. nepasiturinčiųjų. „Šis laikotarpis nėra lengvas nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Maisto dalijimas yra viena iš paramos formų, kuri padeda socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Gyventojai skaičiuoja, kad apsilankymas kavinėje ar restorane pastaruoju metu pabrango beveik trečdaliu. To neslepia ir patys restoranų ir kavinių vadovai. Anot jų, brango elektra, dujos, maisto produktai, alkoholis, tad kainas teko kelti iki 20 proc. Kai kurie ekonomistai primena, kad prieš pusmetį maitinimo įstaigoms buvo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir dėl to kainos bent iš dalies turėjo sumažėti. Tačiau vis tiek nutiko atvirkščiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Lenkijoje nuo vasario bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Lengvatiniu tarifu maisto produktai apmokestinami ir kitose ES šalyse. Lietuvoje tokiam siūlymui nepritaria nei finansų ministrė, nei ekonomistai. Anot jų, PVM lengvata tik papildytų prekybininkų kišenes ir ištuštintų Lietuvos biudžetą. Tuo metu patys prekybininkai sako, kad tai sustabdytų kainų augimą.

Kasmet yra iššvaistomos tonos vartoti tinkamo maisto, kurio vertė siekia milijonus eurų. Kovojant su šia problema yra siūloma maisto produktų neišmesti, o atiduoti tiems, kuriems reikia pagalbos. Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikia užsiimti žmonių švietimu, skatinti nepirkti per daug maisto produktų, o jų nesuvartojus atiduoti kitiems. Išmetami geros kokybės produktai Grupės „Maisto atiduotuvė“ įkūrėja Justė Janovičiūtė teigė, kad švaistymo problema yra milžiniška ir su tuo reikia kovoti.

Maisto kainos Lietuvoje išaugo dešimtadaliu – dalis produktų brango beveik dukart, tačiau Žemės ūkio ministerija guodžia, kad prekės Lietuvoje pigesnės nei daugelyje Europos valstybių.  Maisto produktai Lietuvoje pigesni nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, tačiau jiems išleidžiame vis daugiau pinigų – tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi maisto kainų ir vartojimo išlaidų pokyčius, rašoma pranešime spaudai.

2021 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo šilumos energijos, kietojo kuro, farmacijos gaminių, aliejaus ir riebalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas bei drabužių ir avalynės, daržovių kainų sumažėjimas, rašoma pranešime spaudai. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprasta, o tai tikriausiai lėmė įsibėgėjantis maisto produktų brangimas, teigia SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šių metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje infliacinės tendencijos dar išliks stiprios, o lėtesnio kainų augimo galima tikėtis kitų metų antroje pusėje.  „Rugpjūčio mėnesį tradiciškai turėdavome arba nedidelę defliaciją, arba artimą nuliui infliaciją, tuo metu šiemet turime 0,4 proc. infliaciją.