luminor

Suomijos televizija YLE pirmadienio vakarą žada paskelbti naują informaciją apie įtariamą didžiausio Šiaurės šalių regiono banko „Nordea“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdančio banką „Luminor“, dalyvavimą pinigų plovime. YLE tvirtina mačiusi dokumentus, kurie atskleidžia, jog per „Nordea“ buvo pervesta šimtai milijonų eurų iš įtartinų šaltinių. Būsimoje televizijos laidoje nagrinėjama, kaip Europos bankai susiję su rusiškų pinigų plovimo veikla.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

Metų pradžioje galutinai susijungęs Baltijos šalyse ir veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų regione „Luminor“ per šiuos metus klientų aptarnavimo skyrių skaičių sumažins iki 35-ių, iš jų 17 veiks Lietuvoje, pranešė bankas. Dabar Lietuvoje veikia 29 „Luminor“ skyriai. Estijoje ir Latvijoje „Luminor“ skyrių mažės iki atitinkamai 8-ių ir 10-ies. „Daugėjant skaitmeninių paslaugų, keičiasi klientų konsultavimo centrų vaidmuo.

Pasaulio ekonomikos forumo pateiktoje ataskaitoje nekilnojamojo turto (NT) burbulas įvardytas tarp didžiausių verslo rizikų Lietuvoje, tačiau ekonomistai nesutinka ir teigia: jokiu NT burbulų Lietuvoje nėra, praneša „Verslo žinios“. „Nebūčiau linkęs sutikti su nuomone, kad Lietuvoje turime NT burbulų. Tai, ką stebime, yra NT rinkos normalizavimasis po ilgų metų stagnacijos“, – „Verslo žinioms“ teigė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ sausį apie atleidimą įspėjo 26 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Anksčiau šį mėnesį skelbta, kad „Luminor“ šiemet Lietuvoje atleis 420 darbuotojų iš 1300. Keičiant veiklos modelį, neliks besidubliuojančių pareigybių, kai kurių vadovybės lygių, bus optimizuojama veikla ir sparčiau investuojama į technologinius sprendimus. Pagrindinė banko būstinė Taline valdo banko skyrius Lietuvoje ir Latvijoje.

Vilniaus apygardos teisme „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, valstybės kaltimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius teismui pranešė apie praėjusių metų pabaigoje Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio sudarytą sandorį dėl 10 tūkst. eurų paskolos. 2018 m. gruodžio 12 d. E. Masiulis į sąskaitą „Luminor“ gavo 10 tūkst. eurų iš R. Kurlianskio. Mokėjimo detalės: „Paskola“. „Ši operacija traktuojama kaip įtartina. Už šiuos pinigus E. Masiulis apmokėjo advokato paslaugas (4 tūkst.

Metų pradžioje galutinai susijungęs Baltijos šalyse, bankas „Luminor“ per šiuos metus Lietuvoje ketina atleisti 420 darbuotojų, pranešė bankas. Estijoje ir Latvijoje banko darbuotojų sumažės atitinkamai 130 ir 250. Šiuo metu „Luminor“ banke Baltijos šalyse dirba apie 3 tūkst. žmonių. Bankas nurodo, kad mažinamas darbuotojų skaičius kasdienei veiklai įtakos neturės.

Nuo vasario brangsta dalis paslaugų SEB ir „Luminor“ bankų privatiems klientams. Keičiasi įkainiai „Luminor“ banko skyriuose, o SEB banke augs dalis paskolos teikimo įkainių. Kai kurios paslaugos pinga. SEB: būsto paskolų įkainius lemia ir reguliavimas SEB banke nuo vasario 8 dienos būsto kredito sutarties mokestis didės iki 0,5 proc. kredito sumos, bet ne mažiau kaip 250 eurų (dabar – 0,4 proc.

Jau šį penktadienį, vasario 1 d., „Luminor“ banko klientai sulaukė naujų, didesnių įkainių. Pakoreguotos paslaugų kainos lygiai po savaitės laukia ir kito stambaus Lietuvos banko vartotojų. Kaip praneša „Luminor“, nuo šiandienos įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose kainuos nebe 3, o jau 5 eurus.

Europos Komisija (EK) leido didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone Group“ įsigyti vieną didžiausių trijose Baltijos šalyse veikiantį „Luminor“ banką. „Europos Komisija priėjo prie išvados, kad dėl savo riboto poveikio rinkos struktūrai siūlomas sandoris nesukeltų konkurencijos problemų“, – teigiama EK išplatintame pranešime.

Londone įsikūrusi lietuviška mokykla-darželis „Obelėlė“ pernai pasamdė papildomą pedagogą, nes ją pradėjo lankyti daugiau vaikų, besirengiančių grįžimui į Lietuvą. „Tiksliai žinome, kad keturi vaikai į darželį atėjo ruoštis grįžimui į Lietuvą. Mokykloje irgi išaugo vaikų skaičius“, – BNS sakė mokyklos direktorė Alvija Černiauskaitė. Šiandien „Obelėlės“ darželį lanko 42, o mokyklą – 34 vaikai.

Susimainyti žiedais ir gyventi santuokoje yra vis mažiau madinga. Lietuvoje ir toliau klesti skyrybos, subyra du penktadaliai santuokų, o ir prie altoriaus jaunos poros neskuba, vis ilgiau gyvena susimetusios. Psichologai ir ekonomistai aiškina, kad santuoka šiais laikais nėra būtinybė, tačiau priduria, kad visiškai išsižadėti įsipareigojimų – rizikinga. Pernai sausio – lapkričio mėnesiais iš viso Lietuvoje registruota 18560 santuokų ir 7735 ištuokos.

2019-ieji Lietuvos gyventojams atnešė ne tik brangesnę elektrą ir dujas, bet ir kai kurias bankų paslaugas. Liūdniausia žinia laukia mėgstančių grynuosius ir tų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito bankų skyriuose. Už visa tai jiems jau greitai reikės susimokėti daugiau. Bankas „Luminor“ paskelbė, kad nauji įkainiai jo klientų laukia nuo 2019 m. vasario 1 d. Įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose pabrangs nuo 3 iki 5 eurų.

Remiantis sociologinių apklausų duomenimis, kiek daugiau nei pusė (55,6 proc.) Lietuvos gyventojų pritartų trumpesnei 4 darbo dienų savaitei, su išlyga, jeigu nemažėtų gaunamas darbo užmokestis. Visgi, beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesutinka su šia idėja. Kaip tv3.lt pasakojo Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr.

Prasidedant naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2019-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Lietuvos ekonomika turėtų augti kiek daugiau kaip 3 procentais, atlyginimai – apie 6-7 procentus. Nuo eksporto priklausomam šalies ūkiui riziką kelia prekybos karų grėsmė, ypač jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvestų muitus automobiliams iš Europos. Ūkio augimą šiek tiek pristabdytų ir chaotiškas, muitus atstatantis britų pasitraukimas iš ES.

Svarbiausias 2018-ųjų Lietuvos ekonominis įvykis buvo šalies tapimas Ekonominio bendradarbiavimo o ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, teigia BNS apklausti ekonomistai. Naujienų agentūra BNS šešiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 13-kos svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti tris reikšmingiausius. Trylika apklaustųjų mano, kad daugiausia reikšmės turėjo Lietuvos prisijungimas prie EBPO, dešimt prie svarbiausių įvykių priskiria ir mokesčių reformą.

Nors laukiant teigiamų pokyčių Lietuvoje prireikia kantrybės, visgi Lietuvos gyventojų finansinė padėtis gerėja kasmet. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų II ketvirtį šalies atlyginimai augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pasiekė 927 eurus. O ir prognozės atrodo gana neblogai. Veiksnių, lemiančių šalies gyventojų algų didėjimą, pasak ekspertų, yra ne vienas.

Išorinės aplinkos nelepinamai Lietuvos ekonomikai „Luminor“ ekonomistai 2019 m. prognozuoja 2,7 proc. augimą. Nuo spartesnio tempo augimo Lietuvos BVP sulaikys pasaulinėje makroekonomikoje vis labiau stiprėjančios seisminio aktyvumo zonos, teigia ekonomikos prognozes ateinantiems metams ketvirtadienį pristatę minėto banko ekonomistai.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

SEB bankui nuo kitų metų vasario ketinant nebeapmokestinti grynųjų pinigų išėmimo bet kurioje pasaulio šalyje, kiti šalies bankai tokios naujovės kol kas nežada. „Šiuo metu „Swedbank“ klientai nemokamai pinigus gali išsigryninti šio banko bankomatuose Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje ir Estijoje, o norint tai atlikti kitose šalyse, taikomi standartiniai tarifai, kaip ir kituose bankuose“, - BNS teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Salius Abraškevičius.

Banko SEB paskelbtą sprendimą jau kitąmet klientams siūlyti nemokamą pinigų išėmimą iš bankomatų visame pasaulyje fintech startuolio „Revolut“ atstovas vadina žaidimu žodžiais. Esą nors Lietuvos komerciniai bankai po truputį ir atsisako bankomatų mokesčio, bet tai, kad už valiutų konvertavimą mokėti reikia ir toliau, nutyli. Vis dėlto, pačių bankų atstovai atšauna, jog apie papildomą mokestį klientai tikrai informuojami.

Lietuvių uždarbis per metus išaugo beveik septintadaliu – vidutiniškai 111 eurais – tokius skaičius skelbia „Sodra“. Tiesa toli gražu ne visi šalies gyventojai pajuto kišenių papilnėjimą. Net ir minimalią algą, kuri per metus paaugo keliomis dešimtimis eurų, gaunantys darbuotojai sako gerėjančio gyvenimo nejaučiantys. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Maurcas sako kainas palyginęs dabar ir prieš metus.

Vienam didžiausių šalies bankų „Luminor“ už netinkamą vartojimo kreditų reklamą skirta 150,2 tūkst. eurų bauda. Anot baudą skyrusio Lietuvos banko, „Luminor“ nesilaikė tokiai reklamai teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Beveik tris savaites interneto svetainėse, bankomatuose ir lauko reklaminiuose stenduose skelbtoje „Luminor“ reklamoje dideliu šriftu buvo nurodyta vartojimo kredito palūkanų norma (nuo 9 proc.

„Luminor" banke techniniai darbai bus atliekami naktį iš lapkričio 21 d. į lapkričio 22 d. Dėl to laikinai neveiks kai kurios banko sistemos. Nuo trečiadienio 23:00 val. iki ketvirtadienio 02:00 val. „Luminor" DNB klientams nebus galimybės naudotis interneto banku, mobiliuoju banku bei sumokėti už prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse.

Jau greitai Lietuvos gyventojai turės mažiau būdų prisijungti prie savo internetinės bankininkystės paskyros. Apie daugeliui klientų įprastų kodų kortelių atsisakymą jau prakalbo net keli šalyje veikiantys bankai. Ekspertai teigia esą naujovė išeis į naudą bei užtikrins didesnį vartotojų duomenų saugumą. Pokyčiai palies pusę milijono žmonių „Swedbank“ klientai su kodų kortelėmis jau nuo gruodžio 3 d. negalės prisijungti prie banko išmaniosios programėlės.

„Luminor“ bankas tęsia savo paslaugų paprastinimą Baltijos šalyse ir pristato pirmuosius įrankius išmaniai bankininkystei. Nuo ketvirtadienio Luminor|DNB ir nauji „Luminor“ klientai gali prisijungti prie el. bankininkystės ir tvirtinti pavedimus, naudodami „Smart-ID“ programėlę telefone – ją galima atsisiųsti iš Google Play arba App Store, rašoma banko pranešime spaudai.

Vokietijos mažmeninės prekybos milžinei „Rewe“ žadant jos valdomo prekybos tinklo „Iki“ plėtrą Lietuvoje, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad esminių pokyčių galutiniam vartotojui tikėtis sunku. Kita vertus, naujų stambių rinkos žaidėjų atėjimo galimybės analitikė nevertina optimistiškai.

Pinigų plovimo istorijos, kuriose minimi ir Baltijos šalyse veikiantys bankai, turi neigiamos įtakos viso regiono bankų sektoriaus reputacijai, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kas penktas Lietuvos gyventojas sutiktų gauti mažesnę alga, jeigu tik darbas būtų įdomesnis. Tokius duomenis atskleidė vieno iš darbuotojų paieškos portalų atlikta apklausa. Ekonomisto Žygimanto Maurico šie skaičiai pernelyg nestebina: esą peržengus tam tikrą ribą, alga darbo pasirinkimui lemiamos reikšmės neturi, Tiesa, apie tokį atlygį daugelis šalies gyventojų kol kas tegali pasvajoti. Kaip teigiama išplatintame darbuotojų paieškos portalo CVMarket.

Jeigu nuspręsite bankomate išsiimti didelę pinigų sumą, nenustebkite, jei sulauksite klausimų iš banko, kur išleidote pinigus ar net be perspėjimo bus užblokuota jūsų sąskaita. Bankai tai vadina prevencija nuo pinigų plovimo, o klientus ginančios organizacijos – priekabiavimu prie žmonių. Priemonės be logikos? Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie tai, kad iš bankomato išsiėmus didelę grynųjų pinigų sumą, bankas ima reikalauti paaiškinimo, kur išleidžiami pinigai.

Kol kiti Europos miestai skelbiasi, kad uždraus dyzeliniais varikliais varomas transporto priemones, Vilniaus valdžia perka 10 naujų dyzelinių autobusų. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo feisbuke paskelbė lentelę, kurioje matyti, kad nuo taip vadinamo „Dyzelgeito“ pradžios, kai paaiškėjo, kad automobilių gamintoja „Volkswagen“ klastojo jos automobilių skleidžiamos taršos matavimų rezultatus, dyzelinių automobilių pardavimai smuko į nematytas žemumas.

Kone antru Lietuvos himnu tapusi daina „Trys milijonai“ šiandien yra ir primiršta, ir faktiškai klaidinga. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šių metų spalį gyventojų skaičius šalyje smuko iki 2 mln. 797 tūkst. Tiesa, ateities prognozės dar liūdnesnės. Europos Komisija skelbia, kad per ketverius metus Lietuvą paliks beveik 80 tūkst. piliečių ir gyventojų liks apie 2,7 mln. Remiantis EK skaičiavimais, kasmet, iki 2022 m., dėl neigiamos migracijos Lietuvą turėtų palikti po 22 tūkst.

Lietuvoje daugėja žmonių, gyvenančių po vieną. Anot naujausių tyrimų, tokias tendencijas lemia ne tik nuolat senstanti visuomenė, bet ir jaunuoliai, kurie neskuba kurti šeimų, galvoja apie karjerą ir ilgai gyvena vieni. Penktadieniais sostinės Santuokų rūmuose porų netrūksta. Ką tik žiedus sumainę jaunavedžiai, 29-erių metų Laimonas ir 24-verių Gražina pasakoja, kad kurti šeimą nusprendė po dvejų metų draugystės, tik tada kai turėjo tvirtą finansinę pagalvę.

Lietuvos kriptovaliutų rinkoje atliktų didelių operacijų bendra apyvarta nuo 2017-ųjų pradžios siekė apie 660 mln. eurų, jas atliko 542 fiziniai ir juridiniai asmenys, teigia strateginę šio sektoriaus analizę atliekanti Finansų nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Klientų, atlikusių pinigines operacijas su kriptovaliutomis – jų pirkimą, pardavimą arba keitimą į kitas kriptovaliutas, turėjo SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“ ir „Citadele“ bankai, taip pat bendrovės „Pervesk“ ir „Mister tango...

Nuo kitų metų minimaliai mėnesio algai (MMA), tikėtina, didėsiant 30 eurų – iki 430 eurų, analitikai sako, kad toks jos dydis yra saugus darbuotojams, tačiau gali pakenkti smulkiam ir vidutiniam verslui regionuose. Tuo metu kai kurie smulkieji verslininkai sako būsiantys priversti kelti paslaugų ir produktų kainas, kiti gi tikina, kad jų verslui tai neturės įtakos.

Vienos didžiausių pasaulyje JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovių „Blackstone“ sprendimas investuoti 1 mlrd. eurų į Skandinavijos kapitalo Baltijos šalyse veikiantį banką „Luminor“ turėtų padidinti Jungtinių Valstijų administracijos dėmesį Baltijos šalims, taip pat gali pritraukti daugiau šios šalies investuotojų, teigia BNS kalbinti politologai.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ vadovaujamam konsorciumui perkant kontrolinį Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ akcijų paketą, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas teigia, kad pokyčių vartotojams bent šiuo metu tikėtis nevertėtų. Pasak Kęstučio Kupšio, kol kas nekalbama apie reikšmingus pasikeitimus „Luminor“ vadovų struktūroje, tad, sandoriui įvykus, jis santūriai vertintų naujų paslaugų ar kokybinio šuolio galimybę.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ sprendimas įsigyti trečio pagal dydį Baltijos šalių komercinio banko „Luminor Bank“ kontrolinį akcijų paketą rodo pasitikėjimą Baltijos šalių bankininkystės sistema ir gali paskatinti dar aktyvesnį stambių privataus kapitalo fondų susidomėjimą investicijomis regione, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Visų pirma, rinkoje pagaliau baigsis įvairios spekuliacijos, kada ir kas „Luminor“ banką įsigis.

Didžiausia privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „The Blackstone Group“ ir jos vadovaujamas konsorciumas perka 60 proc. vieno didžiausių trijose Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ akcijų paketą ir valdys banką kartu su dabartiniais akcininkais „Nordea Bank“ ir DNB. Sandorio vertė siekia 1 mlrd. eurų, pranešė „Luminor“. Po sandorio „Nordea“ ir DNB išlaikys atitinkamai po 20 proc.

Du Lietuvos komerciniai bankai – SEB ir „Swedbank“ – kuria bendrą momentinių mokėjimų apdorojimo sistemą ir ketina dalį naujovių pristatyti jau šiemet, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu „Luminor“ kol kas dar nežino konkrečios datos, kada bus pasiūlyti momentiniai mokėjimai. „Šiuo metu vyksta intensyvios derybos tarp bankų, kad būtų sukurta mobiliųjų mokėjimų infrastruktūra, kuri leistų atlikti mokėjimus žinant tiktai gavėjo telefono numerį.

Vieno didžiausių Lietuvos bankų „Luminor“ analitikai nekeičia šalies ekonomikos augimo prognozių – šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,3 proc., tačiau 2019 ir 2020 metais ekonomikos plėtra sulėtės atitinkamai iki 3 proc. ir 2,5 procento.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikai atsigavus labiau, nei tikėtasi, išaugo transporto paslaugų paklausa. Lietuvos vežėjai tuo pasinaudojo išplėšdami automobilių parkus ir didindami krovinių vežimo apimtį, rašo „Lietuvos žinios“. „ES ekonomikai atsigavus labiau, nei tikėtasi, ypač praėjusiais metais, buvo jaučiamas transporto paslaugų trūkumas.

Nekilnojamojo turto (NT) pardavimų augimas ir palanki paskolų politika, ekspertų teigimu, pastebimai formuoja perteklinę nuomojamo būsto pasiūlą. Kol kas ši tendencija nėra itin ryški, taigi ir nuomos kainos išlieka stabilios. Tačiau situacija po truputėlį krypstą klientų naudai. Ekspertų teigimu, nuomos pasiūla Lietuvoje didelė, todėl kainos neauga ir netgi šiek tiek mažėja. Taip pat atsiranda nemažai iššūkių butų nuomotojams bei išryškėja trumpalaikės nuomos tendencija.

Prieglobsčio prašytojai negali nei įsidarbinti, nei kurti savo verslo, kol jiems nesuteikiamas leidimas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, rašo „Lietuvos žinios“. Tarptautiniai ir kai kurie šalies ekspertai teigia, kad tvarkos keitimas būtų naudingas ekonomikai ir pabėgėlių integracijai. Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, jeigu imigrantai įsileidžiami, reikia siekti, kad jų teisės būtų panašesnės į vietos gyventojų.

„Luminor“ banko klientai nebegalėjo peržiūrėti savo sąskaitų istorijos. Sąskaitų išrašus buvo galima gauti tik už birželio 29 – liepos 2 d., ir pats gavimas užtruko ilgiau nei įprastai, pranešė 15min. Tiesa, po kiek daugiau nei valandos sutrikimai jau buvo ištaisyti.  „Šiandien, pirmą mėnesio ir ketvirčio dieną, turime padidėjusias išrašų už ilgesnį laikotarpį iš stambių įmonių užsakymų apimtis.

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori valdantieji. Nematę prasmės klausytis vien palankios reformai nuomonės, opozicija paliko salę.

Seime antradienį vyks diskusija dėl Vyriausybės teikiamų mokesčių ir pensijų sistemų tobulinimo pasiūlymų. Seimo posėdžio metu vykstančioje diskusijoje dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, finansų ministras Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Kortelių „Visa“ savininkams kai kuriose Europos valstybėse penktadienį pranešus negalint jomis atsiskaityti, trikdžiai palietė ir Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ klientus. Bet, banko duomenimis, nesklandumai jau pašalinti. „Visa“ informavo, kad šįryt (šeštadienį – BNS) gedimai jų pusėje buvo pašalinti ir visi Europos bei „Luminor“ „Visa“ kortelių turėtojai gali atsiskaityti be trikdžių. Penktadienio vakarą sutriko „Visa“ kortelių operacijos visoje Europoje.

Vieno didžiausių bankų Baltijos šalyse „Luminor“ pinigų pervedimo sutrikimai, trukę 4 dienas ir sutvarkyti tik sekmadienį, kelia nerimo Lietuvos bankui. Pasak centrinio banko, tokie incidentai yra netoleruotini, todėl komerciniai bankai ateityje turės turėti atsarginį elektroninių mokėjimų kanalą. „Elektroniniams mokėjimams įgaunant vis didesnę reikšmę, incidentai, kaip šis, yra netoleruotini.