luminor

Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija siūlo valstybei gelbėti sektorių formuojant 100 mln. eurų užsakymą jų paslaugoms. Šios galėtų būti suteiktos apie 140 tūkst. gyventojų, kurie persirgo koronavirusu ar tiesiog jaučia sveikatos sutrikimų.  Pasak asociacijos, taip būtų padėta įmonėms, o kartu pagerinta visuomenės sveikata, rašo portalas delfi.lt.

Lietuvos gyventojai nuo 20 iki 30 metų labiausiai norėtų gyventi privačiuose namuose bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių. Panaši tendencija ir Latvijoje – čia 40 proc. jaunimo nori gyventi nuosavame name aplink Rygą, tuo tarpu net trečdalis jaunų estų nori gyventi kaimo name. Tačiau visose Baltijos šalyse didžioji dauguma jaunimo nusiteikę geriau mokėti būsto paskolą nei nuomą. „Luminor“ banko užsakytas tyrimas atskleidė, kad net 34 proc.

Pasirodo, jog norint dirbti užsienyje visai nėra būtina išvykti iš Lietuvos. Vis daugiau tarptautinių kompanijų naudojasi darbo nuotoliu galimybėmis ir siūlo darbą net neiškėlus kojos iš namų, o užsienyje dirbantys emigrantai grįžta atgal į Lietuvą, čia ieškodami pigesnio pragyvenimo. Ekspertai sako, kad tokių atvejų bus vis daugiau, o darbas, neprisirišus prie vienos šalies, gali tapti mūsų ateitimi.

Kiekvienais metais didžiausi šalies komerciniai bankai peržiūri savo paslaugų kainodarą. Paprastai dalis jų atpinga, tačiau kai kurios gerokai pabrangsta. Ne išimtis ir šie metai. Kai kurios populiarios bankų paslaugos kitų metų pradžioje pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Tuo metu bankas „Luminor“ portalui tv3.lt pranešė, kol kas neturintis planų keisti paslaugų įkainius.

„Luminor“ bankas atsisakė stacionaraus elektroninio parašo naudojimo jungiantis prie internetinės bankininkystės. Tokį sprendimą bankas priėmė atsižvelgęs į itin mažą šio prisijungimo būdo populiarumą ir patogumą vartotojams. „Šiuo metu rinkoje yra alternatyvių tokį pat saugumo lygį užtikrinančių priemonių kaip ir stacionarus elektroninis parašas, kurios klientams yra žymiai patogesnės naudoti.

Šiukšliavežių parką atnaujinanti žaliavų ir komunalinių atliekų tvarkymo įmonė „Ecoservice“ gavo 1,5 mln. eurų banko „Luminor“ paskolą. Dešimt Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių „Scania“ šiukšliavežių įmonė įsigijo už 1,7 mln. eurų, pranešė „Luminor“. Anot pranešimo, mažiau anglies dvideginio naudojančios šiukšliavežės vežios Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Mažeikių, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių atliekas.

Vieno didžiausių šalies bankų klientas, ilgą laiką visiškai nesinaudojęs jo išduota mokėjimo kortele ir jokiomis kitomis paslaugomis, netikėtai sulaukė pranešimo, kad yra skolingas. Banko atstovė primena, kad net ir nesinaudojant kortele, klientai moka kasdienių paslaugų mokestį. „Luminor“ banko klientą Roką (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) neseniai nustebino pranešimas, kad jo banko sąskaitoje trūksta 4,3 euro mokesčiams už suteiktas kasdienes banko paslaugas sumokėti.

Nors apie sukčius viešojoje erdvėje kalbama daug, tačiau vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės per neatsargumą nuo jų nukenčia. Ir nors daugelis galvoja, kad sukčiai nusitaikę į senesnio amžiaus žmones, vis dėlto didieji Lietuvos bankai tvirtina, kad nuo nedorėlių nukentėti gali kiekvienas iš mūsų.  „Nukentėti nuo kibernetinių sukčių gali bet kas.

Naujausia statistika rodo, jog į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau tautiečių, o išvažiuojančių svetur skaičius taip pat stabiliai traukiasi. Lietuva eina itin geru keliu, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir prognozuoja, jog ekonominei situacijai ir toliau gerėjant, šalies didieji miestai greitai savo patrauklumu pralenks netgi tokius megapolius kaip Londonas ar Paryžius.

Jau kelerius metus daugelis gyventojų, turinčių sąskaitas bankuose, už pagrindines jų paslaugas moka nustatytą mėnesinį mokestį. Antradienį sprendžiama, koks maksimalus jo dydis bus nuo kitų metų pradžios. Maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kasmet tvirtina Lietuvos banko (LB) valdyba. Kaip informuoja LB, į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių.

„Luminor” bankas informuoja, kad penktadienį, rugsėjo 18, dieną banko administracijos Vilniuje darbuotojui buvo nustatytas teigiamas COVID-19 testas. Susirgęs asmuo yra saviizoliacijoje ir gydosi namuose.  Visi asmenys, kurie bendravo su šiuo darbuotoju, yra informuoti. „Luminor“ banko darbuotojai, turėję kontaktą su susirgusiu darbuotoju, yra saviizoliacijoje. „Luminor“ banko patalpos yra dezinfekuojamos pagal visus reikalavimus.

Mokėjimo korteles turintys gyventojai reguliariai išsigrynina pinigų iš bankomatų. Ir daugeliui iš jų bent kartą gyvenime dėl vienų ar kitų priežasčių bankomatas kortelę yra „suvalgęs“. Taip bent kuriam laikui likus be pinigų, galima patirti nemažai nepatogumų. O bankai tikrai neskuba padėti. Tuo savo kailiu galėjo įsitikinti vilnietė Rasa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Ji ne tik prarado kortelę, bet ir su bankais negali sutvarkyti reikalų.

Bankas „Luminor“ pradeda teikti paskolas nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam žemės ūkiui ir žuvininkystės verslui. Iš viso šiai finansinei priemonei įgyvendinti valstybė skyrė 40 mln. eurų. „Luminor“ pranešė pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su nacionaline plėtros įstaiga Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pagal sutartį paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Paskolos suma yra iki 1 mln. eurų, šioms paskoloms taikomos palūkanos nuo 0,1 proc.

„Luminor” bankas perspėja, kad dalis banko klientų šiandieną gavo sukčių laiškus, kuriuose prisidengiant banko vardu yra prašoma atidaryti prisegtą dokumentą. Bankas perspėja savo klientus neatidaryti tokių laiškų ir saugoti savo asmens duomenis.   Kaip teigiama banko pranešime žiniasklaidai, rugsėjo 7 dieną dalis banko klientų gavo laišką su pavadinimu „SWIFT“, kuris yra panašus į „Luminor“ banko siunčiamus oficialius laiškus.

Dėl Covid-19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais. Žmonėms prisiskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai bando sužinoti banko klientų duomenis – išvilioti internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją, „Smart-ID“ prisijungimo kodus ir kitą konfidencialią informaciją, suteikiančią prieigą prie klientų finansų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pandemijos metu bankų padaliniuose teikiamos tik būtiniausios paslaugos, kurių negalima suteikti nuotolinių būdu. Nors vykstant konsultacijoms telefonu ar vaizdo skambučiais, klientų srautas turėtų būti sumažėjęs, žmonės piktinasi, kad registracija apsilankymui banke tampa tikru iššūkiu.  Į tv3.lt portalą kreipėsi verslininkė, kuri apsilankymo banke jau laukia beveik mėnesį.

Bankas „Luminor“ informuoja, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus vykdomi „Luminor“ sistemų techniniai darbai. Dėl to „Luminor“ klientams keletą valandų neveiks interneto bankas ir mobilusis bankas. Taip pat nebus galima atsiskaityti kortelėmis perkant internetu elektroninėse prekybos vietose, dalyvaujančiose „Visa“ saugumo programoje (pažymėtos „Visa Secure“ arba „Verified by Visa“ logotipu). Sistemų atnaujinimo darbai vyks 5,5 valandos – nuo rugpjūčio 15 dienos, šeštadienio, 22.30 val.

Vienas didžiausių komercinių bankų „Luminor“ atnaujina sistemas.  Naktį iš šeštadienio į sekmadienį banko klientai keletą valandų negalės naudotis elektronine ir mobiliąja bankininkyste. Atsiskaitymas kortelėmis veiks, taip pat bus galima naudotis bankomatais, pranešė bankas. Sistemų atnaujinimo darbai vyks apie 3,5 valandos – nuo rugpjūčio 8 dienos 22.30 val. iki rugpjūčio 9 dienos antros valandos.

Dėl gedimų Registrų centre iš dalies sutrikus vieno didžiausių šalyje „Luminor“ banko veiklai, Lietuvos bankas (LB) abejoja, ar „Luminor“ tinkamai kontroliuoja padėtį.  LB Priežiūros tarnyba penktadienį nurodė „Luminor“ paaiškinti, kaip jis užtikrina veiklą ir apsaugo klientus nuo galimų sutrikimų, BNS patvirtino centrinis bankas.

„Luminor“ banko klientams ir toliau kyla sunkumų dėl prisijungimo mobiliuoju parašu, kuris vis dar neveikia dėl kilusių trikdžių Registrų centre. Kol ši problema nebus ištaisyta, bankas klientams rekomenduoja įdiegti Smart-ID arba naudoti kitus prisijungimo būdus, rašoma pranešime spaudai.  Bankas „Luminor“  norintiems prisijungti prie elektroninės bankininkystės pataria naudoti Smart-ID arba kodų generatorių.

Po pirmadienį praėjusios liūtes valstybės įmonė Registrų centras vis dar neatstatė visų sistemų veiklos. Dėl to keblumų patiria ne tik e. sveikatos sistemos naudotojai, vaistinės, bet ir banko „Luminor“ klientai. Kaip portalą tv3.lt informavo banko atstovai, dėl nuo pirmadienio vakaro sutrikusios Registrų centro veiklos mobilųjį parašą naudojantys klientai negali prisijungti prie interneto ar mobiliojo banko.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį galutinai susitarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šalis gauna pakankamai dosnią subsidiją, tačiau privalo tinkamai ją išnaudoti, investuojant į didelę ekonominę grąžą teikiančius projektus.  Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų –  1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.

Vienas didžiausių šalies bankų praneša vėl atnaujinantis informacines sistemas, dėl to įspėja klientus, kad antradienio rytą jie negalės pasinaudoti visomis banko paslaugomis. Banko interneto svetainėje nurodoma, kad liepos 14 d. naktį vyks kortelių sistemos atnaujinimo darbai. „Liepos 14 d. vykdysime kortelių sistemos atnaujinimo darbus, todėl nuo 04:00 val. iki 06:00 val.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Vienas iš didžiųjų bankų Lietuvoje pradeda „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimą į vieningą sistemą, dėl to šį savaitgalį neveiks kai kurios banko paslaugos. Išplatintame pranešime žiniasklaidai bankas pataria visus būtinus mokėjimus atlikti iki penktadienio pietų ir rekomenduoja artimiausias kelias dienas turėti grynųjų pinigų.

„Luminor“ bankas Lietuvoje pradeda „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimą į vieningą sistemą, dėl to šį savaitgalį neveiks kai kurios banko paslaugos. Bankas pataria visus būtinus mokėjimus atlikti iki penktadienio pietų ir rekomenduoja artimiausias kelias dienas turėti grynųjų pinigų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiam duomenų perkėlimui bankas ruošėsi kelerius metus.

„Luminor“ bankas Lietuvoje informuoja, kad dėl „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimo į vieningą sistemą birželio 27-28 dienomis neveiks kai kurios banko paslaugos. Bankas prašo savo klientų būti atidiems ir atkreipti dėmesį, kada ir kokios paslaugos nebus teikiamos ir rekomenduoja visus būtinus mokėjimus atlikti iš anksto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Antradienį Seime toliau svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma speciali subsidija 60 metų sulaukusių darbuotojų algoms, taip pat papildoma vienkartinė išmoka prie vaiko pinigų. Kita vertus, planuojama nutraukti išmokų mokėjimą už vaikų priežiūrą karantino metu. Naujienų portalas primena svarbiausius siūlomus pakeitimus ir domisi, kaip juos vertina ekonomistai.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė pradėti diskusijas dėl dviejų su puse dienos savaitgalį, taip siekiant efektyvinti darbą ir paskatinti vartojimą. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos dėl koronaviruso ir karantino šiemet smuks bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dar prasčiau bus tik pietinėms valstybėms. Tokias naujausias prognozes Lietuvos ekonomistai vertina skirtingai. Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausias prognozes, kas laukia viso pasaulio, skirtingų regionų ir atskirų šalių ūkių dėl užsitęsusios pandemijos. Po jų paskelbimo daugelyje akcijų biržų fiksuotas kainų nuosmukis.

Dėl šalyje paskelbto karantino mažėja atsiskaitymas grynaisiais –  išgryninimo operacijų skaičius bankomatuose Lietuvoje kovą, palyginus su vasariu, nukrito 15 proc., rodo komercinio banko „Luminor“ duomenys. „Paskelbus karantiną pinigų išgryninimas iš bankomatų buvo išaugęs, tačiau vėliau žmonės pradėjo rinktis kitas atsiskaitymo priemones. Priešinga situacija su elektroniniais atsiskaitymais – operacijų skaičius internetinėse parduotuvėse per metus šoktelėjo 30 proc.

Paskelbus karantiną susidūrę su finansiniais sunkumais tiek privatūs asmenys, tiek verslai suskubo prašyti bankų atidėti jų paskolų mokėjimus. Prasidėjus ketvirtajai karantino savaitei bankai skelbia, kiek prašymų jie jau patvirtino. Kol kas daugiausia jų patvirtinta privatiems asmenims. „Swedbank“ bankas informuoja, kad nuo nuo pandemijos pradžios jau patvirtintino apie 1900 sprendimų dėl paskolų ar lizingo įmokų atidėjimo verslo įmonėms ir gyventojams.

Visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos šalis, jaučiamas telefono ir interneto sukčių suaktyvėjimas. Prisidengdami naujienomis apie koronavirusą, sukčiai kuria netikras svetaines, siunčia el. laiškus bei bando išvilioti pinigus iš nieko neįtariančių žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas paaiškina, kad ekstremalios situacijos yra laikas, kai sukčiai suaktyvėja ir bando išnaudoti žmonių domėjimąsi koronavirusu savo tikslams.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Kinija, kurioje prasidėjo koronaviruso protrūkis, jį, panašu, jau suvaldė, nes čia pamažu lengvinami buvę ribojimai. Naujausi statistiniai duomenys apie pasikeitusį kinų vartojimą, leidžia prognozuoti, artimiausiu metu keisis Lietuvos ir kitų šalių gyventojų įpročiai. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

SEB bankas primena, kad susidūrę su nenumatytomis aplinkybėmis gyventojai, turintys būsto  ar vartojimo kreditus ar lizingą, turėtų kreiptis į banką su prašymu dėl kredito grąžinimo atidėjimo, kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai – Lietuva nėra išimtis. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį teigė, kad Lietuvos ekonomika, pagal pesimistiškiausią scenarijų, smuks 2,8 proc. Ekonomistai tokioms prognozėms pritaria, tačiau viliasi, kad šiemet smukusi ekonomika atsigaus kitais metais.

Reaguodamas į situaciją dėl koronaviruso ir su tuo susijusį klientų susirūpinimą, „Swedbank“ yra pasiruošęs padėti savo klientams įveikti iškilusias problemas, tinkamiausio sprendimo su kiekvienu klientu ieškodamas individualia tvarka, trečiadienį paskelbė bankas.  Ir verslo įmonėms, ir gyventojams bankas gali pritaikyti paskolų įmokų atidėjimą iki 6 mėn. trukmės laikotarpiui, o būsto paskolas turintiems klientams paskolos įmokas bus galima atidėti iki 12 mėn.

Antradienį Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias „kredito atostogos“ netekus trečdalio pajamų būtų suteikiamos 3 mėnesiams. Trečias didžiausias bankas šį terminą žada pailginti. „Susiklosčius ypatingai situacijai dėl viruso poveikio verslui bei gyventojams, atkreipiame dėmesį, kad priėmėme sprendimą, jog būsto paskolų mokėjimai gali būti atidedami 6 mėn. terminui, jeigu klientas iki šiol nebuvo pradelsęs paskolos mokėjimų.

Pasaulyje išplitus koronaviruso pandemijai, Europos Sąjungoje (ES) ekonomikos recesijos tikimybė didėja su kiekviena diena, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, istoriniai buvusių epidemijų duomenys rodo, kad jų paveiktos šalys dažniausiai patiria recesiją, tačiau gera žinia yra ta, kad dažniausiai tai trunka vieną arba du ketvirčius, nes epidemijų ekonominis poveikis stipriausiais būna pirmaisiais mėnesiais.

Kai praėjusią savaitę lietuviai šlavė ilgai negendančius maisto produktus, medicinines kaukes ir dezinfekcinį skystį, visame pasaulyje daugelis investuotojų masiškai pardavinėjo įmonių akcijas. Kainų kritimas buvo toks didelis ir staigus, kad vis garsiau imta kalbėti apie naują pasaulinę krizę.

Už kai kurias bankų paslaugas verslo ir privatūs klientai Lietuvoje moka daugiau. Tačiau dalis paslaugų pas mus pigesnės nei tuose pačiuose bankuose Latvijoje ir Estijoje. Tai rodo Lietuvos banko atliktas „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ paslaugų įkainių tyrimas, kurio paprašė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas. Pavyzdžiui, sąskaitos aptarnavimas ir el.

„Luminor“ bankas ruošiasi didžiausiam dalies savo klientų duomenų ir paslaugų perkėlimo etapui, kurio metu 50 tūkst. „Luminor|Nordea“ vartotojų Lietuvoje iki balandžio pabaigos planuojama perkelti į vieningą sistemą. Šie klientai pradės naudotis „LuminorIDNB“ interneto banku, išmaniąja programėle, o vietoj „MasterCard“ kortelių naudos „Visa“ korteles. Klientų sąskaitų numeriai šio pokyčio metu nesikeis, rašoma pranešime spaudai.

Žmogui mirus jo turėtą turtą ir įsipareigojimus perima paveldėtojai. Viskas gali atrodyti paprasta tik tol, kol iš tiesų patenki į tikrą gyvenimišką situaciją ir bandai sutvarkyti mirusio reikalus su banku. Išsiaiškinti, kiek pinigų jame turėjo miręs žmogus ar kiek jis buvo pasiėmęs paskolų, gali būti itin sudėtinga. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Lina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praėjusių metų gegužę palaidojusi krikšto mamą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.  Šalies vadovas Davose šį klausimą aptarė aptarė su „Pekao“ banko vadovu Mareku Lusztynu, pranešė jo patarėjas. „Kai konkurencija sumažėja, maržos kyla, yra neblogas metas ateiti naujiems žaidėjams. Pristatėme ir sulaukėme susidomėjimo“, – BNS telefonu iš Davoso ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Rinkimai be pažadų – ne rinkimai, antraip partijoms nepavyktų įtikinti rinkėjų balsą atiduoti konkrečiai politinei jėgai. Vieni pažadai būna aptakūs, o jų įgyvendinimo galimybės abejotinos, kiti – lengvai pamatuojami ir lengviau pasiekiami.