luminor

Bankas „Luminor“ išleido dvejų metų trukmės 300 mln. eurų pirmenybinių privilegijuotųjų skolos vertybinių popierių (angl. senior preferred notes) tipo obligacijų emisiją. „Luminor“ emisiją išplatino rugpjūčio 18 dieną. Vertybinių popierių paklausa viršijo pasiūlą, gauta daugiau nei 70 Europos investuotojų paraiškų, pranešė bankas. „Didelis susidomėjimas rodo, kad investuotojai gerai vertina „Luminor“ banko padėtį ir perspektyvas.

Lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Group“ atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ iš „Luminor“ banko Lietuvoje pasiskolino 10,3 mln. eurų nutolusių saulės parkų Lietuvoje statyboms. Paskolą „Green Genius“ panaudos nutolusių saulės parkų statyboms, kurių bendra galia sieks 15,7 megavatų (MW). Šių parkų gaminama elektra naudosis Lietuvoje veikiančios verslo įmonės, pirmadienį pranešė bankas.

Per pirmą šių metų pusmetį „Luminor“ banko klientai vartojimui skolinosi beveik 70 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų pusmetį, rašoma pranešime spaudai. Nors vartojimo paskolų rinkoje pirmąjį pusmetį stebėtas žymus augimas, tačiau skirtingais mėnesiais situacija labai keitėsi. Mažiausiai lietuviai skolinosi kovą, kai prasidėjus karui Ukrainoje tvyrojo nežinomybė ir gyventojai stengėsi išlaidauti kuo mažiau bei turėti grynųjų pinigų.

„Luminor“ bankas perspėja neprarasti budrumo ir nepakliūti į sukčių pinkles socialiniuose tinkluose, rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ buvo fiksuotas sukčių sukurtas banko profilis, kuris skelbė apie laimėjimą konkurse bei ragino paspausti atsiųstą nuorodą ir pateikti savo duomenis.  „Luminor“ bankas ragina nepasiduoti apgaulei ir duomenų atsiųstose nuorodose nesuvedinėti. Netikrą profilį galima atskirti pagal sekėjų skaičių (pvz.

Atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ su „Luminor“ banku Lietuvoje sutarė dėl žaliųjų garantijų limito padidinimo iki 12 mln. eurų. Tai jau trečioji jų sutartis dėl šių garantijų limito.  12 mln. eurų žaliųjų garantijų bus naudojamos galios rezervavimui elektros tinkluose, pranešė bendrovė.

Naujų būstų projektus Kaune plėtojanti bendrovė „Centromera“ iš „Luminor“ banko pasiskolino 5,2 mln. eurų „Pušų apartamentų“ kvartalo statyboms. Visa projekto vertė siekia apie 16 mln. eurų, o „Luminor“ paskola sudarys maždaug trečdalį visos investuojamos sumos, pranešė įmonė. Kvartalas planuojamas Žemuosiuose Kaniūkuose, netoli Lampėdžio ežero. Iš viso šiuose daugiabučiuose numatyta įrengti 240 butų, o jų bendras plotas sieks apie 12 tūkst. kvadratinių metrų.

Šiais laikais sunkiai įsivaizduojamas gyvenimas be mokėjimo kortelės ir sąskaitos banke ar kitoje įstaigoje. Į ją pervedamas atlyginimas, pensija ar stipendija. Iš jos atsiskaitoma parduotuvėje. Vis dėlto, pasirodo, kad bankas gali tiesiog atsisakyti atidaryti sąskaitą.

Šių metų pavasarį „Luminor“ bankas savo klientams pradėjo teikti įeinančių momentinių mokėjimų paslaugą, o vasarą – ir išeinančių. Ši paslauga leis klientams lėšas į kituose bankuose esančias sąskaitas pervesti akimirksniu ne tik švenčių dienomis, savaitgaliais, bet ir ištisą parą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinės lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ ilgalaikės automobilio panaudos paslaugas teikiančiai įmonei „MyBee“ bankas „Luminor“ skolina 11 mln. eurų. „MyBee“ per vienerius metus gali įsigyti tokios vertės naujų automobilių lizingo paslaugų, pranešė bankas ir įmonė.  Anot „MyBee“ vadovo Luko Jurkšaičio, „Luminor“ finansavimas rodo rinkos pasitikėjimą nauja automobilių prenumeratos paslauga ir padės spartinti „MyBee“ augimą.

„Luminor“ bankas fondui „Lords LB Special Fund I Subfund B“ suteikė 35,4 mln. eurų finansavimą A klasės „Lvivo“ verslo centro Vilniuje projektui. 15 tūkst. kv. metrų ploto „Lvivo“ verslo centras yra A+ energinės klasės statinys, įsikūręs sostinės Šnipiškių rajone. Jame įgyvendinti modernūs architektūriniai, inžineriniai ir konstrukciniai sprendiniai bei panaudotos išskirtinės kokybės medžiagos bei įrenginiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugiau nei 200 milijonų eurų – tiek pinigų per įtartinas operacijas galėjo prasisukti Klaipėdos tepalų gamyklos „SCT Lubricants“ sąskaitoje. Vokiško kapitalo įmonė iš uostamiesčio – viena ryškiausių detalių naujame pinigų plovimo skandale, kurio gijos teka iš DNB ir „Nordea“ bankų, prieš keletą metų susijungusių į „Luminor“ grupę. Tarptautinė žurnalistų komanda gavo „Luminor“ banko pinigų plovimo prevencijos audito duomenis.

Į Europą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsirita recesijos banga, kuri labiausiai bus jaučiama ateinančią žiemą, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, ekonomikos recesiją lems JAV kova su infliacija, kuri pristabdys vartojimą. „Iš kitos Atlanto pusės jau atsirita recesijos banga, beveik 100 procentų, dėl krizės dar neaišku, nes dar yra rezervų.

Paprastai daugelis gyventojų savo santaupas laiko banko sąskaitoje. Tačiau kartais įsigyjant brangesnį daiktą ar atsiskaitant už kai kurias paslaugas jų pardavėjai gali paprašyti grynųjų. O juos mėginant išsiimti bankas gali paprašyti pasiaiškinimo. Apie tokią naujovę savo klientams pranešė „Swedbank“. Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šiuo pokyčiu siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai.

Penktadienį po pietų sutriko vieno didžiausių šalies komercinių bankų veikla. Gyventojai negali pasinaudoti dalimi banko paslaugų. Vilnietė Laura portalui tv3.lt sakė esanti pasipiktinusi, kad panašus atvejis su banko paslaugomis nutinka jau ne pirmą kartą. „Artėja penktadienio vakaras ir savaitgalis. Turėjau šiokių tokių planų dėl to, taigi nusprendžiau pasitikrinti, kiek dar sąskaitoje liko pinigų ir kiek galėsiu išleisti.

Įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, 8 iš 10 kirpyklų Lietuvoje priklauso trims savininkams. Ir visose jų kirpyklose viena paslauga įkainota lygiai taip pat. Veikiausiai daug kam kiltų įtarimų, kad verslininkai galbūt susitarė nustatyti vienodą įkainį. Juk sunku patikėti tokiu sutapimu. Panaši situacija yra susiklosčiusi komercinių bankų ir jų paslaugų sektoriuje. Lietuvos banko duomenimis, 3 komerciniai bankai pagal valdomą turtą užima virš 80 proc. šalies rinkos.

Visose trijose Baltijos valstybėse veikiantis „Luminor“ bankas pranešė nuo birželio 1-osios sustabdysiąs visus išeinančius mokėjimus visomis valiutomis į Rusiją ir Baltarusiją, o nuo liepos 1 dienos – ir visus įeinančius mokėjimus iš šių valstybių. „Mokėjimus stabdome imdamiesi prevencinių priemonių bei siekdami apsaugoti savo klientus ir „Luminor“ nuo nuostolių, kuriuos jie gali patirti dėl neprognozuojamų ir sparčiai blogėjančių išorės veiksnių“, – teigiama banko spaudos tarnybos pranešime.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą. Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Lietuvos komerciniai bankai nuo karo Ukrainoje pradžios fiksuoja padidėjusį karo pabėgėlių srautą – dauguma jų čia atidaro sąskaitas ir atlieka kitas operacijas. Kai kuriuose bankuose Ukrainos piliečiai sudaro ketvirtadalį visų atsidarančių sąskaitas klientų.  „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, jog banko skyriuose išaugo žmonių iš Ukrainos.  „Žinoma, kad taip.

Tikimybė, kad Europos Sąjungoje (ES) šiemet kils recesija, viršija 50 proc., sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikimybė recesijos ES ir Lietuvoje yra smarkai išaugusi, ypač, jeigu ta situacija užsitęs. Manyčiau, kad ta tikimybė viršijo 50 procentų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Ž. Mauricas. Anot ekonomisto, vartotojų nuo augančių kainų apsaugoti nepavyks, todėl teks taupyti, kitaip kyla grėsmė įklimpti į dideles skolas.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.  „Sulig kiekviena diena infliacijos pikas tolsta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, nes išaugo energetinių išteklių kainos, dujų ir ypatingai naftos, o dar ir euras susilpnėjo.

Bankų išduodamos mokėjimo kortelės daugeliui tapo tokiu įprastu dalyku, kad net nesusimąstome, kodėl jos atrodo vienaip ar kitaip. Tačiau kai kurios naujos kortelės atrodo visiškai neįprastai. Tuo įsitikino vilnietė Gabrielė, šiomis dienomis iš savo banko „Luminor“ gavusi keistai atrodančią kortelę. Kitaip nei visos ankstesnės jos turėtos kortelės, šioje jos numeris, turėtojo vardas, pavardė ir galiojimo laikas nurodyta ne viršutinėje, o apatinėje dalyje.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

„Luminor“ bankas skolina Vilniaus savivaldybės kontroliuojamai bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Pastaroji lėšas naudos dujoms biržoje įsigyti arba tiesioginiai iš „Igničio“.  Tokio pat dydžio garantiją sausį įmonei suteikė Vilniaus miesto savivaldybė, pranešė „Luminor“. „Tam, kad Vilniaus šilumos tinklai galėtų lanksčiau reaguoti į kintančią situaciją dujų rinkoje ir užsitikrinti geriausias įmanomas kuro įsigijimo sąlygas, bendrovei būtina turėti nuolatinį priėjimą prie papildomų...

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ 2021 metais uždirbo 74,7 mln. eurų grynojo pelno – 2,6 karto daugiau nei 2020 metais, kuomet pelnas siekė 33,1 mln. eurų. Vien ketvirtąjį ketvirtį pelnas siekė 20,7 mln. eurų – 11 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė „Luminor“. Anot pranešimo, pelno augimą labiausiai lėmė pajamų augimas ir sąnaudų mažėjimas, rezultatą taip pat koregavo paskutinįjį ketvirtį atlikti atidėjiniai abejotinoms paskoloms.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna. Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

Įkandin kitų komercinių bankų, paslaugų įkainius didina ir trečias didžiausias Lietuvoje veikiantis bankas „Luminor“. Trečiadienį bankas elektroniniais laiškais apie tai informavo savo klientus, taip pat šią informaciją paskelbė interneto svetainėje. Banko laiške informuojama, kad nauji paslaugų tarifai pradės galioti nuo šių metų balandžio 1 d. „Luminor“ taikomas minimalus paslaugų mokestis didės 30 proc. – nuo dabartinių 1 euro iki 1,3 euro.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie itin išaugusį „fišingo“ (angl. phishing) atakų skaičių. Finansiniai nusikaltėliai gyventojams siunčia apgaulingas trumpąsias žinutes ir elektroninius laiškus, kuriais siekia išvilioti su prisijungimu prie banko sąskaitos susijusius duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai primygtinai rekomenduoja žinutėse esančių  nuorodų bei priedų laiškuose neatidaryti.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Luminor“ perka beveik 40 mln. eurų vertės iš bankininkystės rinkos pasitraukusio „Danske Bank“ verslo paskolų portfelį Lietuvoje. Tai yra antras toks „Luminor“ sandoris – vasarį jis įsigijo 35 mln. eurų vertės „Danske“ verslo paskolų portfelį Latvijoje, pranešė bankas.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie padažnėjusias finansinių sukčių, siunčiančių melagingas trumpąsias žinutes, atakas. Tokios žinutės sukurtos taip, kad vizualiai atrodytų tarsi siunčiamos iš banko ir jose pranešama apie neva atliktą mokėjimą, kurį gavėjas esą dar gali atšaukti paspausdamas pridėtą nuorodą. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni.

Ketvirtadienio popietę „Luminor“ banko klientai susidūrė su nemalonumais: dalis jų negalėjo susimokėti kortelėmis ar išsiimti grynųjų. Kai kurios parduotuvės apie sutrikimus mokant šio banko kortelėmis įspėjo per garsiakalbius. Vėliau pranešta, kad sutrikimai pataisyti.  Dėl trikdžių su „Luminor“ banko atsiskaitymais, šio banko klientai spalio 7 d. galėjo patirti nemalonumų, kaip ir atsitiko vienai vilnietei. Kiek po 16 val.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Lietuvos transporto priemonių lizingo rinka šiemet išgyvena tikrą renesansą – pernai dėl pandemijos sukelto neapibrėžtumo kai kurių klientų atidėtiems investiciniams sprendimams šiemet uždegta žalia šviesa, o ir bendrą rinkos nuotaiką kelia geri lūkesčiai, rašoma pranešime spaudai.  Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet per pirmąjį pusmetį naujų transporto priemonių lizingo sutarčių pasirašyta už 47 mln. eurų – dukart tiek, kiek pernai (21,9 mln.

Kokios priežastys skatina gyventojus įsigyti nuosavą būstą? „Luminor“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis ( 28 proc.) gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nekilnojamąjį turtą (NT) pirko tuomet, kai jiems atsibodo gyventi nuomojamame arba tėvams ar kitiems giminaičiams priklausančiame būste. Beveik penktadalis ( 16 proc.

Gyvenime yra etapų, kai buto nuoma ir reguliarus kraustymasis iš vienos vietos į kitą neatrodo labai varginantis. Pavyzdžiui, studijų metu, kai šeima dar nėra gausi, neturima daug daiktų, o ir dėl energijos bei laiko atsargų, kuriuos reikėtų skirti šiam procesui, nekyla jokių problemų.

Lietuvoje mažai kas susirūpino, kai 2008 m. rudenį JAV bankrutavo vienas bankas. Tačiau netrukus pasaulinė krizė apėmė ir mūsų šalį – buvo atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie grėsmę iš Kinijos ir rekordiškai išaugusias energetikos produktų kainas. Ar tai naujos krizės ženklai ir ar ji pasieks Lietuvą? Pirmadienį ir visą praėjusią savaitę pasaulio akcijų biržos raudonavo.

Dalis žmonių baiminasi pradėti kaupti pensijai papildomai, nes nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietos ir pajamų stabilumo – kam kaupti ateičiai, jeigu nėra aiški dabartis? Tokios baimės ir abejonės neturėtų tapti kliūtimi papildomam kaupimui, suteikiančiam galimybę turėti didesnes pajamas sulaukus pensinio amžiaus, sako UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus nuo koronaviruso imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti tarpmiestiniu transportu, gauti ligos išmoką ar dirbti. Valdžia sako, kad negalima suvaržyti nuo viruso apsisaugojusių žmonių gyvenimo, ribojimų kritikai atšauna – tai žmonių segregacija.

Juokauti ne tik smagu, bet ir sveika, tačiau tai daryti derėtų laiku ir vietoje. Kitu atveju, galima mažų mažiausiai susilaukti nepelnyto dėmesio. Tai gali nutikti ir atliekant pervedimą banke draugui ar giminaičiams, mat, kaip pasakoja socialinių tinklų vartotojai, ne vienam norisi pašmaikštauti ir pinigus išsiųsti nurodžius su pirkiniu nesusijusią pervedimo paskirtį.

Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie pastaruoju metu itin padažnėjusias finansinių sukčių, telefonu apsimetančių banko darbuotojais, atakas. Susisiekę su klientais, sukčiai mėgina išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar kitą konfidencialią informaciją, todėl gyventojams patariama būti itin budriems.  Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padaugėjo finansinių sukčių atakų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių, rašoma pranešime spaudai.  Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje.

Seime stringa pusšimčio parlamentarų tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos noras įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų, kad šalies gyventojai, ypač periferijoje, turėtų geresnes sąlygas išsigryninti pinigus.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė pataisų dėl privalomos bankomatų tinklo plėtros toliau nesvarstyti, o laukti, kol bankai pasirašys memorandumą, pagal kurį patys susitars, kokiomis sąlygomis pagerinti žmonėms pinigų išsigryninimą.

Prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pritrūko įkvepiančios ekonominės vizijos, o tradiciškai akcentuota socialinė atskirtis ir nelygybė, sako banko „Luminor“ ekonomistas. Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad kalboje nebuvo paminėta nei fintech, nei skaitmenizacija, nei investicijų pritraukimas, nei „vienaragio“ užauginimas, taip pat trūko akcento apie tai, kaip pasaulis atrodys po pandemijos.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“, kuris veikia kaip Estijoje registruoto to paties pavadinimo banko skyrius, nubaustas bendra 350 tūkst. eurų piniginę bauda už Mokėjimų įstatymo pažeidimus, praneša Lietuvos bankas. Jie buvo nustatyti atlikus tyrimą, kurio metu išnagrinėti mokėjimo paslaugų incidentai, įvykę 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. Nubaustas bankas pripažįsta savo kaltę ir tikina, kad nustatytus trūkumus jau pašalino.

Pinigų išsigryninimo vietų Lietuvoje kasmet mažėja, o vidutiniškai lietuviui iki bankomato vis dar reikia važiuoti apie 16 kilometrų, deklaruoja Lietuvos komercinių bankų asociacija. Kai kuriais skaičiavimais, tokių vietų Lietuvoje yra kur kas daugiau nei kaimyninėse šalyse ar Skandinavijoje. Šią problemą tikimasi greitu metu išspręsti, mat pastaruoju metu Seimas Lietuvoje siūlo praplėsti bankomatų tinklą, kad 95 proc. gyventojų bankomatą pasiektų ne daugiau kaip 5 kilometrų atstumu.

Vienai didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ priklausanti bendrovė „Luminor investicijų valdymas“ steigia pirmą Lietuvoje žaliąjį trečios pakopos pensijų fondą „Luminor tvari ateitis index“. Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnyba patvirtino „Luminor tvari ateitis index“ taisykles, pranešė centrinis bankas. Tai pirmasis į tvarias investicijas orientuotas trečios pakopos pensijų fondas Lietuvoje.

 Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, kai kurie parlamentarai siūlo sekti Švedijos pavyzdžiu – įpareigoti bankus, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, rašo portalas 15min.lt. Toks reikalavimas, įtvirtintas įstatymu, būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst.

Šio pirmadienio TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ laidos vedėjai iškels daugeliui rūpintį klausimą – kodėl ir vėl kyla kainos? Specialistai pastebi, kad viena iš trijų pagrindinių priežasčių – verslininkų noras atsigriebti už karantino suvaržymus. Savo nuomone šį pirmadienį dalinsis ir faktus pateiks Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.