loreta mačiulienė

  Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Elektrėnų rajono, Beižionių kaimo gyventojai jau trečią savaitę neturi vandens. Dėl gręžinyje įvykusios didelės avarijos mokykloje nevyksta pamokos, o į globos namus negali sugrįžti per šventes pas giminaičius viešėję auklėtiniai. Didžiąsias metų šventes beižioniškiai pasitiko be įprastų patogumų. Gruodžio 23-ąją atsukę čiaupus nesulaukė vandens.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai vykdo eksperimentus, kurie ateityje padės gydyti širdies ritmo sutrikimų turinčius pacientus. Pasak specialistų, tokie tyrimai pasaulyje dar nebuvo atlikti. Kad rezultatus būtų galima taikyti praktikoje eksperimentai atliekami su gyvūnais. Elektrofiziologinės širdies savybės pasaulyje tyrinėjamos nuolat.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Gaižiūnų poligone Rukloje vyksta tarptautinės pratybos „Raudonasis liūtas“. Jose bendras užduotis atlieka Lietuvos ir Danijos kariuomenės sausumos pajėgų žvalgai. Lapkritį prasidėjusiose pratybose „Raudonasis liūtas“ drauge su Lietuvos kariais dalyvauja apie pusantro šimto karių iš Danijos kariuomenės divizijos 1-osios brigados 3-iojo žvalgybos bataliono.

 Marija Gabrienė, Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiąją paukščių migraciją Ventės rago ornitologai pasitiko be didžiosios paukščių gaudyklės. Iškelti ją vėluojama dėl stotyje vykdomos rekonstrukcijos. Šį rudenį masiškai migruoti paukščiai pradėjo kone dešimt dienų anksčiau – rugsėjo pradžioje. Kasdien Ventės rage sužieduojama iki trisdešimties rūšių sparnuočių, tačiau tai nėra daug – su didžiaja gaudykle galima sužieduoti iki dviejų–trijų tūkstančių.

Monika Petrulienė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienas Lietuvos diplomatų, ieškojęs, kas sieja Pietų Šveicariją ir Lietuvą, paneigė ilgai sklandžiusį mitą, kad Lietuvos bažnyčias ir rūmus statė bei dekoravo italų meistrai. Pustrečio šimto metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestuose daugiausia dirbo Pietų Šveicarijos, Lugano ežero pakrančių, menininkai.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Kauno krašto onkologiniai ligoniai, neišvažiuodami iš savo rajonų, sulauks jiems reikalingos specialistų pagalbos. Kauno klinikų onkologai kartą per mėnesį į rajonų gydymo įstaigas atvyks patys ir vietoje konsultuos. Ateityje tokią praktiką planuojama taikyti visoje Lietuvoje. Onkologo pagalbos ligoniai, ypač gyvenantys rajonuose, laukia ne vieną mėnesį. Kol jie laukia, liga progresuoja.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Kauno valstybinis lėlių teatras pristato pirmąją šių metų premjerą „Skrudžas“. Spektaklį pagal britų literatūros klasiko Charleso Dickenso kūrinį „Kalėdų giesmė“ interpretavo dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Santūrios, XIX amžiaus britiško stiliaus miestą imituojančios dekoracijos, meniškos lėlės, jas valdantys aktoriai šįkart scenoje pasakos liūdną istoriją apie gobšumą, savanaudiškumą ir taip siekiamas žmogiškąsias vertybes.

 Kristina Jackūnaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Panorama“ 1991 metų sausį žmonės, protestuodami prieš sovietų agresiją, prie Seimo ant barikadų smaigstė savo sovietinius dokumentus, daugiausia – karinius bilietus. Šiandien aiškėja, kad tai buvo klaida, rūpesčių sukelianti dabar.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Kauno savivaldybė skelbia nuo kitų metų lengvinanti daugiabučių renovacijos procesą. Pasak valdininkų, parengtas maždaug 120 mln. litų vertės projektas, todėl kitąmet planuojama renovuoti 120 daugiabučių. Kaune, Škirpos gatvėje, esančio daugiabučio gyventojai jau kelerius metus laukia namo renovacijos pabaigos.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, po poros metų Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai turės teigiamos įtakos šalies ekonomikai. Verslininkai abejoja žadama nauda, o ekspertai sako, kad jei ir nebus ekonominio stebuklo, Lietuva turi progą tapti labiau žinoma ES šalimi. Valdininkai tikisi, kad 2013 metais pirmininkaujant Europos Sąjugnos tarybai į Lietuvą plūs tūkstančiai klerkų. Tiesa, ne tiek, kiek tikėtasi.

Tiesiogines išmokas žemdirbiams mokanti Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad lyginant su ankstesniais metais jų mokėjimas vėluoja. Pasak žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus, dėl prastos finansinės padėties nebuvo pasiskolinta lėšų nacionalinei išmokų daliai. Ūkininkai teigia, kad nukritus žemės ūkio produkcijos supirkimo kainoms, tiesioginės išmokos jiems labai reikalingos.

Pusę Lietuvos krauju aprūpinantis privatus Kauno donorystės centras Sveikatos apsaugos ministeriją kaltina jam ir Nacionaliniam kraujo centrui sudarant nevienodas veiklos sąlygas ir grasina nutrauksiantis veiklą. Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl to žada kreiptis į teisėsaugą ir ištirti abiejų centrų veiklą.

Privatus kraujo donorystės centras grasina jau kitą mėnesį nutraukti veiklą ir palikti pusę Lietuvos be kraujo, jei nesulauks iš Ligonių kasų beveik 2 mln. Lt skolos. Centras Sveikatos apsaugos ministeriją kaltina jam ir Nacionaliniam kraujo centrui sudarant nevienodas veiklos sąlygas. Ministerija tokius kaltinimus neigia. Lietuvoje veikia du kraujo centrai: nacionalinis ir Kauno privatus. Pastarasis teigia, kad šį mėnesį baigiasi jo finansavimas iš Ligonių kasų, o ir beveik 2 mln.

Kai kurie pieno perdirbėjai ūkininkams nuo spalio už pieną mokės dar 4 ar 5 proc. mažiau. Dar vasarą žadėję, kad ūkininkai rudenį gali tikėtis didesnių kainų už pieną, dabar perdirbėjai gerų žinių neturi. Priešingai - nuo spalio kai kurie supirkėjai mokės dar mažiau. „Šiuo momentu mes kainas mažiname: kai kuriems ūkininkams nuo spalio pirmos, kitiems – nuo penktos“, – sako „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Anot jo, didžiausias sumažinimas sieks 5 centus už litrą.

Kauno valstybiniame dramos teatre pristatyta pirmoji šio sezono premjera „Liūdnas Dievas“. Spektaklio autorė Inesa Paliulytė pasakoja skaudžią istoriją visai šeimai apie vieną tragiškiausių puslapių žmonijos istorijoje – Holokaustą. Pjesė „Liūdnas Dievas“ rašyta remiantis tikrais faktais. Vaikų namuose Lenkijoje gyvenę 200 globotinių bei darbuotojai Antrojo pasaulinio karo metais nužudyti koncentracijos stovyklos dujų kameroje.

Šiuolaikinio meno atstovai, ieškodami naujų erdvių, architektūros paveldo objektus pritaiko kultūrinėms reikmėms. Jaunieji Žeimių dvaro šeimininkai netolimoje ateityje tikisi įkurti Lietuvos pilių ir dvarų kultūros komunikacijos centrą.