llri

Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ideologai toliau nerimsta. Su karščio banga naujais siūlymais bando paveikti valdžios ir žmonių mąstymą. Aišku, ta pačia jau prakeiksmu tapusia giesmele, jog privatus kapitalas tvarkosi geriau. Anot jų, tik jis „atneštų privačių vadybos praktikų, padidintų veiklos efektyvumą, atliktų investicijas“. Kaip tai atrodo tikrovėje, žmonės ne kartą jau realiai patyrė savo kailiu.

Šiandien, atsižvelgdamas į paklausą, parduotuvės darbo laiką nusprendžia jos savininkas - dažniausiai tai yra dienos metas, nes naktį didžioji dalis žmonių ilsisi. Savininkas, ieškodamas personalo savo parduotuvei, paskelbia apie siūlomą darbo vietą ir susitaria dėl sąlygų, kuriomis reikės dirbti. Darbas švenčių dienomis, savaitgaliais ar kitu mažiau patogiu laiku yra tik vienas iš aspektų, dėl ko darbuotojas iš anksto gali susitarti su darbdaviu.

Valdžiai idealus pilietis yra tas, kuris visą gyvenimą sąžiningai moka mokesčius, užaugina kelis vaikus, niekada neserga, o miršta kitą dieną po to, kai sulaukia pensinio amžiaus. Kad ir kaip ciniškai tai nuskambėtų, šis anekdotas gerai apibūdina valdžios požiūrį į žmones: valdžia įvairiais įrankiais bando pasiekti, kad gyvenimas atitiktų šį modelį.

Kaip geriausios priemonės nuo nemigos yra ne vaistai skatinantys miegoti, taip ir efektyviausios priemonės nuo korupcijos nėra kyšininkų baudimas ar moralizavimas. Geriausia priemonė, tai pertvarka, kuri neutralizuoja korupcijos židinį. Nebėra poreikio duoti, nebėra galimybės imti. Tokios situacijos ir židiniai yra aiškūs ir žinomi: žmogui ar įmonei svarbus klausimas, kuris gali būti išspręstas valdžios institucijos ar pareigūno, kuris tiesiogiai nepatiria atsakomybės už vieną ar kitą sprendimą.

Po dvidešimties Lietuvos nepriklausomybės metų, ar vis dar branginame Laisvę taip pat, kaip anksčiau, kai jos siekėme? Ar nepavargome nuo Laisvės sukuriamos atsakomybės ir vis dar esame tame pačiame kelyje, vedini tų pačių vertybių? Kai dauguma Lietuvos žmonių norėjo būti laisvi, neskaičiavo, kiek Laisvė yra jiems naudinga. Neverkavo, kad už naftą ir dujas reikės mokėti brangiau. Išsigandę blokados, nenunešė saulės į Rytus.

Susisiekimo politikoje viešais pareiškimais tarsi bandoma atstatyti pusiausvyrą tarp veiksmų mažinančių ir didinančių valstybės dalyvavimą transporto sektoriuje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suformuota darbo grupė pateikė valstybinio socialinio draudimo pertvarkos koncepciją. Joje yra prasmingų žingsnių – sujungti Sodros įmokų administravimą su mokesčių inspekcija, nebeskirti naujų pirmo ir antro lygio valstybės pensijų, perduoti nelaimingų atsitikimų darbe draudimą rinkai.

Kuris amžius sunkiausias Lietuvos žmogui? Baudžiavos? Karų ir nelaisvės? Buvusio Seimo nario, žinomo ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Kęstučio Jaskelevičiaus atsakymas stulbinantis: dabar, belaukiant savo nepriklausomybės dvidešimtmečio. Išaušo dar sunkesnės baudžiavos, nelaisvės rytojus. Modernizuota baudžiava - Ar po dvidešimties nepriklausomybės metų valstybės išnykimas tapo realus? - “Respublika” paklausė K.Jaskelevičiaus.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas valdžios siūlymą didinti ir suvienodinti pensinį amžių iki 65 metų vertina kaip paslėptą mokesčių didinimą, nes žmonės bus priversti ilgesnį laikotarpį mokėti įmokas „Sodrai“. Šį siūlymą LLRI vadina ne reforma, o nepagrįstu ir vienašališku esamos sistemos parametrų keitimu. LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, pensinio amžiaus ilginimas ne tik demonstruoja  esamos valstybinio socialinio draudimo sistemos ydas, bet ir pagilina jas.

2010-ųjų pradžia elektros energijos sektoriuje įdomi keliais aspektais. Politiniu sprendimu uždarytas didžiausias elektros energijos gamintojas šalyje, o dalis kainos pradėjo labiau priklausyti nuo rinkos – veikia elektros energijos birža. Prognozuotų kataklizmų, pvz., energijos trūkumo, ar kilovatvalandės kainos išaugimo iki 80 centų – neįvyko, tačiau net ir pabrangimas trečdaliu, gyventojams, o ypač verslui, į naudą neišėjo.

XX amžiaus pabaiga ir trečio tūkstantmečio pradžia įtvirtino naujas pasaulio vystymosi tendencijas, įvardintas globalizacijos pavadinimu. Globalizavimas, tikrąja ir perkeltine prasme, technologijų pagalba suartina valstybes, naikina atstumus ir sienas tarp jų bei visą pasaulį „suspaudžia“ iki kaimo dydžio. Globalizavimo tikslas: pasaulinė vyriausybė ir viena pasaulinė tvarka, t.y. visas pasaulis – viena valstybė, viena ekonomika ir viena ideologija, kurią visi privalės priimti ir jai paklusti.

Darbo biržos duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 269 tūkst. bedarbių. Bedarbių skaičius per 2009 m. daugiau nei padvigubėjo - pernai sausio mėnesį bedarbių Darbo biržoje užfiksuota 125 tūkst. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamas ekonomikos tyrimas rodo, kad bloga šalies ekonominė padėtis lėmė 65 procentus nedarbo. Nedarbas galėjo būti 18 procentų mažesnis, jei valdžia būtų taikiusi lankstesnį darbo kodeksą, mažesnę minimalią algą ir bedarbio pašalpą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kategoriškai prieštarauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pareikštai nuomonei dėl radikalios valstybinio socialinio draudimo, valstybinių pensijų ir sveikatos draudimo sistemų pertvarkos.

Juokai baigėsi. Prasidėjo paskutinis valstybės turto privatizavimo etapas. Jam įvykdyti pasitelkiamos bet kokios priemonės ir argumentai. Parduodama viskas ir ne tik natūra. Preke tapo net dvasiniai dalykai, pavyzdžiui, sąžinė. Laisvosios rinkos instituto „ekspertai“ pateikė Sodros gelbėjimo planą, kurį sudaro dvi procedūros: bankroto paskelbimas bei paskesnė visų Sodros funkcijų privatizacija. Vadovė, pristatydama LLRI pasiūlymus, pranoko pati save, lygindama Sodrą su „Sekundės“ banku.

Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai – tauškaliai, manantys, kad Lietuvoje – visi yra buratinai. Taip Seimo socdemai Algirdas Sysas ir Vytenis Povilas Andriukaitis reagavo į LLRI pateiką „Sodros“ naikinimo studiją. „LLRI tauškaliai žiniasklaidoje pristatomi kaip rimti ekspertai.

Greitai visiems nebeužteks kalėjimų: motinoms, kurios sukčiauja, pasididindamos algas, kad gautų didesnes motinystės pašalpas; dainininkei, kuri bando pasisavinti Europos Sąjungos (ES) pinigus; darbdaviams, kurie moka algas vokeliuose; "feniksams", kurie atgyja iš pelenų, ir t.t. Absoliučios daugumos mano paminėtų nusikaltimų nebūtų, jei tokių poelgių neprovokuotų... įstatymai.

Visa LEO istorija, o ypač jos pabaiga, dar ilgai mes šešėlį panašiems projektams ir sustiprins ir taip neribotą valdžios mandatą kištis į verslą, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas. Jo teigimu, susitarus dėl LEO LT likvidavimo problemos elektros energetikos sektoriuje niekur nedingo. Po pusantrų metų nauja atominė elektrinė vis dar be investuotojo, elektros energijos tinklai ir vėl priklauso valdžiai.

Praėjusią savaitę svarstant ateinančių metų „Sodros“ biudžetą Vyriausybė pastebėjo, kad nebeišsitenka į pajamas, kaip buvo žadėta, ir netikėtai pranešė, kad biudžeto deficitas (apie 1,1 mlrd. litų) guls ant mokesčių mokėtojų pečių ir nuo sausio socialinio draudimo mokestis bus padidintas nuo 3 iki 4 proc., o naujas tarifas jau įskaičiuotas į biudžeto projektą.