llri

Šiandienos „Lietuvos žiniose“ rašoma, kad pernai mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomos institucijos išsimokėjo 6 milijonus litų premijų. Didžioji dalis premijų išmokėta švenčių progomis. Neįtikėtina, kad tuomet, kai nedarbas šalyje tebesiekia 14 proc.

Šiuo metu esame paskutiniajame krizės sprendimo etape, teliko išspręsti valstybių skolų problemos ir su sunkmečiu bus galutinai susitvarkyta, mano Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas. „Kai tik pavyks valstybių problemų kamštį pajudinti ir išmušti į priekį, galėsime pasiekti tvaraus ekonominio augimo laikotarpį. Esame kryžkelėje, išsprendę valstybių skolų problemas galėtume iš jos išeiti. Tam pagrindo yra daug.

Nors išimti žodžius iš konteksto yra prastas argumentavimo būdas, bet premjero citata yra labai teisinga “Žmonių reikia klausti, ar jiems reikia pigesnės elektros energijos, kuri būtų gaminama Visagino atominėje elektrinė". Ir teisinga yra ne diskusijos apie referendumą fone, o apskritai mąstant apie strateginius tikslus energetikos sektoriuje. Strateginis tikslas yra (gali būti) pigi elektros energija, arba patikimumas energijos tiekimas. Nauja AE yra tik priemonė šiam tikslui pasiekti.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad vakar priimtas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas steigti Vilniaus savivaldybės taksi yra akivaizdus žingsnis atgal į planinę ekonomiką, kuris neabejotinai pažeis konkurenciją ir sukurs precedentą savivaldybei toliau į savo rankas periminėti ir kitas privačias veiklas. LLRI nuomone, šis žingsnis reiškia, kad iš gyventojų surinkti mokesčiai bus atitraukti nuo savivaldybės tiesioginių funkcijų įgyvendinimo.

Reaguodama į finansinę krizę, Europos Sąjunga išleido iki šiol neregėtą skaičių teisės aktų, paneigdama net savo pačios atvirumo ir atsakingumo principus. Vien per 40 mėnesių priimti 68 teisės aktai, kurie gali pakenkti ES šalių narių ekonomikoms.

„Lietuvos rytas“ spausdina pamąstymus apie minimalią algą išreikštą benzino kiekiu. Tačiau, liūdint dėl prarastų 6 litro benzino, pamirštama, kad: jei Lietuva benzinui taikytų minimalų akcizą, nustatytą ES, tuomet benzinas galėtų kainuoti apie 30 ct už litrą pigiau, t.y. ne 4,80 Lt, o apie 4,50 Lt. Išreiškus viską per minimalią algą, benzino būtų galima įsipilti ne 140 litrų, o 149 litrus. 9 litrais daugiau. Sutinku, kad nes stebuklas, bet vis į baką.

Lietuvos ekonomika 2012 metais augs lėčiau nei pernai, nedarbas beveik nemažės, o gyventojų pajamų didėjimas lėtės, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta rinkos dalyvių apklausa. Didžiausias rizikos šaltinis verslo sektoriui šiemet bus euro problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai. LLRI tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos verslų ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą į užsienį.

Tyrimų organizacijos „The Heritage Foundation“ ir „The Wall Street Journal“ sudaromame Ekonominės laisvės indekse, 2012 Lietuva įvertinta 71,5 balo iš 100 ir jai skirta 23-oji vieta iš 184 vertintų pasaulio valstybių. Lyginant su 20010 m. indeksu, Lietuvos vertinimas pagerėjo nedaug, per 0,2 balo iš šimto. Praeitų metų indekse Lietuva buvo 34 vietoje. Kaip atrodo Lietuva visose 10 indekso sričių? 1 vieta.

Parašyti šią žinutę mane įkvėpė kolega Žygimantas Mauricas, kuris pasakė: „Lietuvos ekonomikos lėktuvas 2010 metais pakilo varomas vieno – eksporto variklio, tačiau 2011 metais šalia jo sėkmingai prisijungė antrasis – vidaus vartojimo variklis, kuris leido mūsų ekonomikai skrieti kone didžiausiu greičiu visoje Europos Sąjungoje.

Po kalėdinės naujų ir didesnių mokesčių dovanos dar neatsitokėję mokesčių mokėtojai ir vėl priblokšti premjero A. Kubiliaus žodžių. Atsakydamas į žurnalisto E. Jakilaičio klausimą apie nekilnojamąjį turtą giminaičiams dovanojančius gyventojus premjeras atsakė: „Dar pamatysime, ar šis įstatymas taip lengvai apeinamas, ar iš tikrųjų Lietuvoje nėra nė vieno turtingesnio žmogaus, kuris norėtų pasekti kad ir amerikiečių milijardieriaus Warreno Buffetto pavyzdžiu – jis pernai kritikavo JAV prezidentą ...

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad Seimas ruošiasi įstatymu įtvirtinti reguliarų ir užprogramuotą minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimą, kuris visiškai nepriklausys nuo ekonominės situacijos šalyje ar įmonių galimybių kelti minimalų atlygį už darbą. Seimo komitetai jau svarsto Darbo kodekso pataisas, pagal kurias, tada, kai Trišalė taryba nesusitaria dėl MMA dydžio ir nepateikia siūlymo Vyriausybei, MMA negalėtų būti mažesnė kaip 50 proc.

Kadenciją baigusią Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentę keičia Žilvinas Šilėnas. R. Vainienė toliau dirbs institute specialiąja eksperte ir vadovaus strateginiams instituto projektams. Ž. Šilėnas veiklą institute pradėjo 2006 m. Pastaruoju metu jis dirbo vyresniuoju ekspertu konkurencijos, energetikos ir transporto politikos srityse, dalyvavo Saulėlydžio ir Saulėtekio darbo grupių veikloje.

Ekonomika.lt šaltinių duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė palieka pareigas. Jos vietą užims instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas. Pasak R. Vainienės, jos pasitraukimo priežastis – pasibaigusi vadovavimo LLRI kadencija. Apie išėjimą ji antradienį el. laišku informavo LLRI rėmėjus.

Seime svarstant valstybės biudžetą 2012 metams, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Lietuvos pramonininkų konfederacija ir  Pensijų fondų dalyvių asociacija kategoriškai pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą ir ragina valdžią mažinti išlaidas viešajame sektoriuje. Kritika mokesčių kėlimui „Progresinių mokesčių įvedimas yra grindžiamas vienu vieninteliu tikslu – surinkti daugiau pajamų ir didinti mokestinę naštą.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) griežtai nepritaria Vyriausybės ketinimui didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Augančio biudžeto deficito iššūkį LLRI ragina spręsti kuo skubiau mažinant valstybės biudžeto išlaidas ir privatizuojant valstybei priklausantį komercinį turtą. Vėl didinamas PVM bus žalingas ir skurdins visus šalies gyventojus be išimties, kadangi mažės jų perkamoji galia. PVM brangina įsigyjamas prekes visiems žmonėms, nepriklausomai nuo žmonių finansinės padėties.

Prieš dvi savaites kalbėjau, kaip dėl centrinių bankų vykdomos nepadengtų pinigų emisijos žmonėms labai sunku pasirinkti valiutą, kuria būtų saugu taupyti. Ketinau plėtoti temą apie taupymą ir kalbėti apie komercinius bankus. Nes lygiai taip pat, kaip žmonės domisi kokia valiuta taupyti, lygiai taip jie klausia, kuriame banke laikyti pinigus. Norėjau supeikti valdžios sprendimu veikiančią dalinių rezervų sistemą.

Dar viena apklausa parodė, kad Šiauliai – ir toliau lieka užkampiu, nepalankiu nei gyventi, nei verslais verstis. Tai parodė Laisvosios rinkos instituto atlikta apklausa. Nors miesto vadovai kritiškai vertino tyrimo rezultatus – anketas pildė Šiaulių savivaldybės tarnautojai. Šeštoji vieta Šiemet Laisvosios rinkos institutas pirmą kartą pagal švietimo, sveikatos apsaugos, komunalinio ūkio, transporto, socialinės rūpybos kriterijus sudarė šalies savivaldybių reitingą.

Ekspertai tikisi, kad praėjusią savaitę paskelbtas pirmasis Lietuvos savivaldybių indeksas (LSI) paskatins savivaldybes konkuruoti. Tačiau pastarosios tvirtina turinčios rimtesnių problemų.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pirmą kartą pristatė Lietuvos savivaldybių indeksą. Pirmą vietą indekse iš miestų savivaldybių, surinkusi 59,1 iš 100 balų, užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė. Antras – Panevėžys, trečia – Alytaus miesto savivaldybė. Iš ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje yra Kauno r. savivaldybė, po jos seka Birštono, Šilalės r., Marijampolės ir Druskininkų savivaldybės.

Lietuva šiemet nusmuko per 2 pozicijas ir buvo įvertinta 27 vieta iš 183 valstybių, rodo naujausias verslo sąlygų tyrimas „Doing Business“, kurį kasmet atlieka Pasaulio bankas. Palyginti su praeitų metų vertinimu, Lietuvą lenkia jau ir Latvija (21 vieta), kuri iki šiol nuo mūsų atsilikdavo. Estija įvertinta 24 vieta.

Mažinti mokesčių naštą investicijoms pirmiausia reikia ne dėl investuotojų ir verslų, o dėl Lietuvos žmonių, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), antradienį surengęs konferenciją „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“. Ne dovana, o pareiga „Šiandien ekonomikos augimo nesukursi plikomis rankomis, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 proc.

Rūpinkitės savo mintimis, nes tai lems jūsų žodžius. Rūpinkitės savo žodžiais, nes tai lems jūsų veiksmus, rūpinkitės savo veiksmais, nes tai lems jūsų likimą, o likimas ir yra jūsų gyvenimas – tai  Dalai Lamos mintys. Reprezentatyvi RAIT apklausa rodo, kad mūsų mintys apie verslą yra juodos. Lietuvos gyventojai nepasitiki verslu: 84 proc. apklaustųjų mano, kad verslas Lietuvoje yra nesąžiningas. Dar daugiau – verslu nepasitiki patys verslininkai: 51 proc.

Geležinkelių reformos Lietuvoje esmė – pasiekti, kad pervežimai ir infrastruktūra nebūtų vienose rankose. Panašių žingsnių Europos Komisija imasi ir kitose srityse. Štai 3-iasis ES energetikos paketas atskiria dujų pardavimą ir vamzdynus, elektros energijos gamybą  ir tinklus. Žiūrint apibendrintai, visos šios ES iniciatyvos panašios tuo, kad siekia konkurencijos tose ūkio šakose, kuriose valdžios sprendimais buvo įsitvirtinusios vertikaliai integruotos valstybinės įmonės.

Laisvosios rinkos instituto, ginančio verslo interesus, „ekspertų“ nusišnekėjimai seniai nieko nestebina. Suprantama. Už instituto išlaikymą reikia „atidirbti“ stambiajam verslui. Tačiau pastaruoju metu per radiją išsakytas „ekspertės“ Rūtos Vainienės komentaras apie tai, kad senelių aprūpinimą reikia palikti jų vaikams, sugriaunant „Sodrą“, privertė suabejoti autorės sveiku protu.

Premjerą Andrių Kubilių pavaduojantis ūkio ministras Rimantas Žylius kritikuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto Lietuvos ekonomikos rodiklių tyrimo metodiką. "Iš tikrųjų šitas LLRI tyrimas mane verčia suabejoti objektyvumu. Tai, ką jie sako, kad daugiau kaip pusė žmonių mano, kad sąlygos pablogėjo ar nepagerėjo. Jums pateiksiu kitą formuluotę, tai yra, kad du trečdaliai žmonių mano, kad sąlygos nepablogėjo: 25 proc. žmonių mano, kad jos pagerėjo.

Visi ekonominiai rodikliai gerėja, išskyrus tas sritis, už kurias atsakinga Vyriausybė, pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI, atlikęs rinkos dalyvių tyrimą, pateikė 2011 ir 2012 metų ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad ateinančiais metais BVP augs sparčiau, šiemet prognozuojamas 4,9 BVP augimas, kitąmet – 4,6. Taip pat tikimasi, kad ir toliau gerus rodiklius rodys eksportas ir importas.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų mano esantys viduriniosios ekonominės-socialinės visuomenės klasės atstovai, rodo balandį Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) iniciatyva atliktas reprezentatyvus sociologinis tyrimas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 61 procentas apklaustųjų save priskiria viduriniajai klasei.

Viskas labai paprasta: jeigu nusprendei būti lobistu, pateiki prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), užpildei anketą, pridėjai dar vieną kitą dokumentą ir pažymą, susimokėjai nustatyto dydžio mokestį – ir tu jau lobistas. Įrašytas į sąrašą kaip vienos iš laisvųjų profesijų atstovas.

Pakartosiu a.a. neseniai anapilin išėjusio, teisėtai tautos sąžine vadinamo, J.Marcinkevičiaus mintį, kad nei lietuvių tauta, nei Lietuvos piliečiai nėra valstybės šeimininkais. Vystydami šią mintį ankščiau ar vėliau prieisime prie išvados, kad valstybę reikia pradėti kurti iš naujo.

Tyrimo duomenys, rodantys, kad Lietuvos gyventojų palankumas kontrabandai šiemet išaugo, nenumalšina Vyriausybės ryžto kovoti su šiuo reiškiniu. „Aš vertinu kontrabandą labai neigiamai, nežinau, kaip buvo užduotas klausimas, man sunku būtų komentuoti tyrimo duomenis. Akivaizdus dalykas, kad kontrabanda yra reiškinys, kuris pakankamai skaudžiai veikia sąžiningos konkurencijos sąlygas ir tuo pačiu kenkia visai tolesnei mūsų ekonomikos raidai.

Laisvosios rinkos ekspertai griauna valdžios pastangas kovoti su šešėliu ir ambicingą siekį dar šiais metais iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 milijardą litų. Gyventojų pakantumas kontrabandai auga, šiais metais degalų, alkoholio ir cigarečių kontrabandą bei jų vartojimą pateisino net 66 proc. apklaustųjų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Pernai šis rodiklis siekė 61 proc., o 2004-aisiais - tik 48 proc.

Vos išrinkus dabartinės Kauno administracijos vadovus buvo paskelbtas konkursas naujiems valdininkų ir kai kurių politikų telefonams pirkti. Konkurso reikėjo, nes šiuo metu rezerve nėra nė vieno laisvo naujo mobiliojo telefono. Kauno diena Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) bando šokdinti konservatorius.

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus.

Pirmadienį prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) būstinės Vilniuje piketavo trys partijos nariai. Jie nepritaria koalicijai su lenkais (LLRA). Protestuotojai buvo išskleidę trispalvę ir išdėlioję plakatus, kuriuose kritikavo partijos vadovųs ir sostinės skyriaus poziciją santykiuose su LLRA. Balsas.lt primena, kad TS-LKD dėl valdančiosios koalicijos derasi su lenkais atstovais, „tvarkiečiais“, Darbo partija.

Valdžiai kalbant apie verslo sąlygų gerinimą tuo pat metu yra laiminamas įstatymo projektas, nukreiptas prieš vadovus. Jei įmonės vadovas bus pripažintas kaltu pažeidęs konkurencijos įstatymą, jam 5 metus gali būti uždrausta vadovauti net ir mažam kioskeliui. Jei vadovas profesionalas gavo tokią nuobaudą ir nori dirbti, jam telieka vienintelė išeitis – išvykti iš šalies.

Įsivaizduokite, kad esate paskolinęs kelis tūkstančius litų savo pažįstamam Jurgiui. Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kuris leistų Jurgiui negrąžinti jums skolos? Atsakysite, žinoma, kad ne. Skolas grąžinti yra sąžininga ir būtina, nes tai ne Jurgio pinigai, o jūsų. Jūs taip pat priminsite, kad dar visai nesenais laikais vaikai atsakydavo už tėvų skolas. Sakysite, kad valstybė turi užtikrinti įsipareigojimų laikymąsi, nes tokia yra valdžios paskirtis.

Vasario pabaigoje vykusio G-20 šalių susitikimo dalyviai laužė galvas, kaip stabdyti kainų didėjimą, tapusį pasauliniu reiškiniu. Kylančios kainos visuomet sukelia stiprią žmonių ir politikų reakciją. Politikai dažnai tiesiog atsiliepia į  žmonių susirūpinimą ir nepraleidžia progos rasti kaltų bei juos pasmerkti. Taip pat dažnai kaltų ieškoma visai ne ten, kur reiktų. G-20 susitikime dėl konkrečių priemonių sutarta nebuvo.

Politologė Morta Vidūnaitė mano, kad Lietuvoje pagal mandatų skaičių, pirmaujantys socdemai patvirtina tendenciją, jog lietuviai rinkėjai yra kerštingi. „Konservatorių pridarytų „skriaudų“, kovojant su ekonomine krize, nepamiršo. O tai, kad konservatoriai buvo labiau nubausti mažesniuose miesteliuose, galbūt rodo, kad mažesnių miestų gyventojai gyvena sunkiau, todėl ir į antikrizines priemonės reagavo labiau.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, nemažės ir 2011 m. „Lietuvos verslas mato optimizmo šaukštą visoje ekonomikos problemų statinėje. Joje problemų daug: ir nedarbas ir šešėlinės ekonomikos dalis.

Kuomet norima paaiškinti, kodėl lietuviai emigruoja iš Lietuvos arba ne itin noriai moka mokesčius, dažnai sakoma, kad taip yra dėl to, kad Lietuvoje viešosios paslaugos yra prastos kokybės. Iš tikro, tobulumui ribų nėra, tačiau turime pripažinti akivaizdų faktą, kad Lietuvoje yra geros kokybės viešųjų paslaugų ir tokių daugėja. Teisingumo ir Ūkio ministerijos atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti kontroliuojančiųjų institucijų pažangą, diegiant gerą klientų aptarnavimo praktiką.

Praėjo dar vieneri metai, ir juos tradiciškai užbaigiame įvertinimu. Valdžios vykdytos ekonominės politikos požiūriu, 2010-ieji buvo netikėtai nenuoseklūs. Vienas kitam prieštaraujantys, nesuderinti, nelogiški pasiūlymai ir sprendimai ypač krito į akis. O juk antraisiais šio Seimo ir Vyriausybės darbo metais, tikėtasi mažiau blaškymosi, daugiau kryptingų ir ryžtingų permainų, nes tai – metai be rinkimų. Daugiausia nenuoseklių sprendimų buvo sveikatos pr iežiūros srityje.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomikos ekspertai, remdamiesi užsienio valstybių patirtimi, teigia, jog šalys, siekdamos efektyviau kovoti su korupcija, privalo sumažinti valstybės reguliavimą žmonėms ir verslui. Pasak LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, dauguma tyrimų patvirtina, jog korupcija valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė ar sąlygos verslui paprastesnės.

Lietuva jau keletą metų yra išsikėlusi tikslą įsivesti eurą. Tikėjomės jį turėti dar nuo 2007 m., vildamiesi, kad einame į stiprių valstybių klubą. Dabar yra mažiausiai dvi priežastys, kodėl dėl to verta suabejoti. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Rūtos Vainienės, pirma priežastis – netvirti pamatai, ant kurių buvo sukurtas euras, antroji – susvyravęs euro stabilumas dėl pastarojo laikotarpio finansinės padėties kai kuriose Europos Sąjungos šalyse.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktoje analizėje teigiama, kad kontrabandos plitimui didžiausią įtaką turėjo vykdyta akcizų politika. Akcizų didinimas sukėlė ryškius pokyčius tabako rinkoje. 2002-2004 m. mažėjo legalių cigarečių pardavimai, išaugo kontrabanda ir nelegali rinka. 2004 metais legalios ir nelegalios rinkos dalys tapo beveik lygios.

Viešajam sektoriui nemažėjant, šiandienos ir ateities mokesčių mokėtojų padėtį pablogins milijardu didesnės nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) bei auganti skola. Pirmą kartą šalies istorijoje siūloma įtvirtinti įstatymu, kad biudžetas bus mažinamas nesurenkant biudžeto pajamų. Ateinančių metų valstybės biudžeto projekto naujovė – įtvirtinti biudžeto mažinimą, nesurenkant planuotų pajamų.

Nedarbas, emigracija, biudžeto deficitas, šešėlinė ekonomika - visos ekspertų vardytos problemos nublanko, kai valdžia išsitraukė kainų ar antkainių reguliavimo vėzdą. Reguliavimo šalininkai sako, kad šiuo vėzdu apgins vartotojus nuo išnaudotojų. Tačiau ekonomikos dėsniai atskleidžia kitą tiesą: vėzdas tvos būtent vartotojams.

Jau tryliktuosius metus atliekamas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomikos tyrimas rodo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje siekia 27 procentus BVP. Net trečdalį šešėlio sudaro kontrabanda – nelegalus prekių įvežimas į šalį, nesumokant mokesčių. Pagrindinės kontrabandinės prekės – tabakas ir stiprusis alkoholis, kuris dideliais kiekiais keliauja į Lietuvą iš Baltarusijos ir Kaliningrado.

Vakar žiniose labai pralinksmino vaizdelis, kuriame vyrai krovė Rusijos Federacijos 2011-2013 m. biudžeto projektą į sportinius krepšius ir vežė juos į parlamentą. Nors biudžete numatyta pradėti vykdyti naujas biudžeto programas, taip pat numatytas ir lėšų taupymas - federalinių valstybės tarnautojų skaičius bus sumažintas 20 proc.. Planuojama biudžeto deficitą sumažinti 4 proc.