liūdesys

Penktadienį Vilniaus miesto pimosios apylinkės teismas skyrė baudą 42 metų vyrui, kuris pranešė apie nebūtą įvykį, sukėlė riaušes policijoje ir nevykdė pareigūnų reikalavimų. Teisiamasis prisipažino kvietęs pareigūnus iš liūdesio. Vyriškis prasikalto kelis kartus, jam surašyti trys protokolai. Pirmasis administracinio teisės pažeidimo protokolas pažeidėjui  surašytas už tai, kad jis rugpjūčio 12-ąją, apie 2.30 val.

Moters psichikos sutrikimai po gimdymo – išbandymas visai šeimai Tragedija Naujoje Vilnioje, kai motina nužudė metukų neturėjusį sūnų ir nusižudė pati, verčia pakalbėti apie būklę, kurią neretai išgyvena gimdyvės – pogimdyminę depresiją, tiksliau pogimdyminio laikotarpio psichikos sutrikimus. Tai visi nuotaikos sutrikimai iki 12 mėn. po gimdymo. Pogimdyminė depresija dažniausiai prasideda iš lėto, nepastebimai, per pirmus 2-3 mėnesius.

Vieni tuokiasi, kiti skiriasi. Kai stebi iš šalies, tai nesukelia tiek emocijų, kiek pačiam pereinant per tai. Pats baisiausias jausmas būna tada, kai žmogus, kurį tu besąlygiškai myli, pasako, kad nieko nebejaučia tau. Tada žemė slysta iš po kojų, nebežinai, ką daryti, kaip elgtis, galų gale – kaip gyventi toliau? Sugriūna svajonių pilys, bendrai statyti tikslai ir tiltai į jų realizavimą. Nebėra mes – lieka tik tu ir aš.

„Tai gali daugelį nustebinti, tačiau gyvenimas D. Britanijoje garantuoja, kad jūs esate vieni laimingiausių žmonių Europoje, - skelbia „The Daily Mail“, apžvelgdamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikto tyrimo „Geresnio gyvenimo indeksas“ rezultatus. Palyginus su kitomis šalimis, britai dirba mažiau valandų, uždirba daugiau pinigų ir rečiausiai jaučia liūdesį, nerimą ar nuobodulį.

Praėjus Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms, gali apimti liūdesys. Gyvenimo tempas sulėtėja, žiemiškai pilkas tampa ne tik dangus, bet ir nuotaika, ir kai kuriuos žmones vienišumo jausmas apima iškart po švenčių maratono. Čia pateikiama keletas idėjų, kaip galima išvengti pošventinio liūdesio. 1. Kai baigiasi šventės, baigiasi ir vakarėliai bei šeimos susiėjimai, dėl to galite pradėti jaustis vienišas.

Žiemos šventės anaiptol ne visiems kelia džiugesį. Psichologai tvirtina, kad viską lemia mūsų pačių nusiteikimas. Jei erzina šurmulys Jums krinta į akis, kad parduotuvių vitrinos perdėm išpuoštos, televizijos peršama reklama – saldi ir įkyri. Visa tai atrodo lyg pasityčiojimas, nes nebaigtų darbų nemažėja ir nėra jokios vilties, kad darbdavys prieš šventes išskirs bent simbolinę premiją. Pasistenkite nekurstyti neigiamų emocijų. Jeigu erzina reklama, rečiau įsijunkite televizorių.

Rodos, praėjo tie laikai, kai moterys pasikliaudavo vyrais ir stengdavosi kartu susikurti saugų ir jaukų gyvenimą. Dabar madinga būti laimingu vienišiumi, gyvenančiu dėl savęs ir nepriklausomu nuo kitų žmonių. Kas moteris priverčia pasirinkti tokį gyvenimo būdą? Tikriausiai, laisvė.  Ji leidžia paskutinę minutę priimti kvietimą į vakarėlį, pavargus tiesiog susikrauti daiktus ir keletui dienų išvykti pailsėti ar papramogauti.

Atrodo paradoksalu, tačiau Kalėdos ir Naujieji metai – šventės, kurių labai laukiame – neretam žmogui sukelia liūdesį ir įtampą. Norėtume Kūčių vakarą jaukiai praleisti artimiausių žmonių rate, pailsėti nuo darbų ir rūpesčių, Naujieji metai mums siejasi su naujų planų ir svajonių kūrimu... Tačiau pakilią nuotaiką gali sutrikdyti gana paprasti dalykai: skirtingi šeimos narių norai, atsirandantys papildomi rūpesčiai, nuovargis.

Orai šąla, iš kiemo dingsta krykštaujantys vaikai, tingisi eiti į parduotuvę, šalta. Susisuki į šiltą antklodę, įsijungi žydrąjį ekraną ir nesąmoningai įsitrauki į pilką, nuobodų ir vienatve persmelktą buvimą, psichologų pavadintą žiemos depresija. Liūdesys ir depresija Liūdesį jaučiame visi tam tikromis situacijomis, tai natūrali mūsų būsena.

„Du mėnesiai kaip esu sveika. Jau mėnesis kaip be vaistų“, – sako 25-metė Ieva, o aš žvelgiu į šią gražią, plačiai besišypsančią jauną moterį ir negaliu patikėti, kad tokiam gyvybingam žmogui buvo nustatyta depresija. Galbūt Ievos išgyvenimų istorija sveikiesiems padės suvokti, kaip jaučiasi tie, kam depresija – jų realybė, o ligoniams įkvėps vilties, kad vieną dieną viskas tikrai bus gerai. Pradžia Viskas atsitiko lyg tyčia vienu metu.

...vieną dieną gyvenimas ima ir nusidažo pilkut pilkutėle spalva. Be jokių atspalvių ar linksmų dėmelių.  Totališkas prislėgtumo jausmas. Tarsi niekas nebegali suteikti net menkiausio džiaugsmelio.  Valgis - prėskas ir nereikalingas, miegas – negilus ir slegiantis. Tuščia ir beprasmiška. Gyvenimas regisi absurdiškas.  Įprasti veiksmai atliekami apatiškai, su liūdesiu, automatiškai.

XI skyrius Mane pažadino Oskaro pirštai, švelniai tipenantys ranka iki peties ir atgal. - Labas rytas. - Labas, – atsakiau taip pat tyliai. - Paruošiu pusryčius. Valgysi? - Nežinau. Kiek valandų? – paklausiau, trindama akis. - Vienuolika. - Man reikia į darbą Ir tau paskaitos nuo dvylikos. Kodėl guli? - Eisiu su tavimi į darbą, – ramiai pranešė. - ??? - Aš rimtai. Ta mergina, Ana, pasiūlė man parašyti tekstą jų grupės dainai.

Praėjus dvylikai kūrybingų metų grupė „Skylė“ dovanoja gerbėjams jausmingą kelionę laiku – CD formatu išleistas grupę išgarsinęs albumas „Lukiškių pieva“. Šiame įraše skambantis poetiškas rokas, reggae ir folk ritmai, bei originalios dainos nuspalvino Lietuvos muzikinę sceną naujomis spalvomis - 1996 metais įrašyta „Lukiškių pieva“ tapo savotiškai kultiniu albumu tarp meniško to meto jaunimo ir studentijos.

Vėlinės – gilaus susimąstymo apie žmogaus būties trapumą laikas prieš didžiąsias ir linksmąsias besibaigiančių metų šventes. Bet mirtis nepripažįsta jokių švenčių. Per aštuoniolika Lietuvos nepriklausomybės metų Kaune žuvo daugiau negu trisdešimt prieštaringos reputacijos, organizuotų nusikaltėlių grupuotėms priklausančių asmenų. Tik keletas iš šių spalvingais žygdarbiais policijos kartotekose pasižymėjusių kauniečių paslaptingai dingo be žinios.

Grupės „Foje“ muzikinė siela Arnoldas Lukošius (41) „Balsui.lt“ teisinosi, jog jis nemoka nei groti, nei šokti. Tačiau šis įspūdingas ir šmaikštus žmogus visgi nepabijojo tapti žurnaliuko „Maxi Panelė“ redaktoriumi, nors, kaip jis pats interviu metu pabrėžė, tikrai nėra panelė ir niekada ja nebuvo. Arnoldai, koks buvo pirmasis Jūsų muzikos instrumentas? Įtariu, kad pirmasis mano instrumentas (mušamasis) buvo medinis plaktukas, kuriuo trenkiau savo diedukui per galvą.