litgrid

Energetikos ministerija siūlo pirmiausiai išnaudoti sausumos vėjo jėgainių potencialą ir tik tuomet plėtoti jas Baltijos jūroje. Tai grindžiama tuo, kad vėjo elektrinių žemyne pagaminta elektra yra gerokai pigesnė nei jūroje. Tačiau „Litgrid“ vadovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje reikėtų naujų elektros rezervų, kad būtų galima balansuoti didesnės galios vėjo parkus.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai bei Švedijos bendrovė ABB iki kovo pabaigos ketina susitarti dėl elektros jungties „NordBalt“ pagerinimo. Penktadienį Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdyba pritarė pozicijai dėl „NordBalt“ veiklos pagerinimo, analogiškas pozicija suderinta ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ valdyboje, BNS pranešė „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis.

Rinkos dalyvių bei dviejų ministrų kritikos sulaukusios bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), laimėjusios tretinio elektros galios rezervo aukcioną, vadovė teigia, kad dujų infrastruktūros išlaikymo problemos neturėtų būti sprendžiamos elektros vartotojų sąskaita. Eglė Čiužaitė interviu BNS sako, kad Energetikos ministerija ir bendrovė „Litgrid“ aukcioną organizavo skubotai, todėl kilo nesusipratimų.

Lietuva jau dabar turėtų ruoštis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimui po 2020 metų, teigia valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, reikėtų svarstyti apie specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas valstybės valdomų įmonių akcijas.

Energetikos ministerija teigia, kad neinvestuojant į elektros gamybą, po dešimtmečio Lietuvoje ims trūkti elektros pajėgumų. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, sugedus elektros jungtims su Lenkija ar Švedija, maždaug nuos 2023 metų Lietuva pati nepajėgtų apsirūpinti elektra. Kadenciją baigiantis energetikos ministras teigia, kad realiausia alternatyva - statyti dujines elektrines, kurios garantuotų rezervinius pajėgumus, o dėl jų statybos reikėtų apsispręsti jau per dvejus artimiausius metus.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Lietuvoje nieko nekeičiant po kiek daugiau nei dešimtmečio ims trūkti elektros energijos ir vien jungčių apsirūpinti energija nepakaks, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, Lietuvoje būtina svarstyti apie dujinių arba branduolinių elektrinių statybas. Lietuvos energetikos konferencijoje antradienį R.Masiulis prognozavo, kad 2030 metais Lietuvoje energijos trūkumas gali siekti daugiau negu 500 megavatų.

Elektros kainoms Lietuvoje ir ketvirtojoje Švedijos elektros zonoje suvienodėjus, energija jungtimi su Švedija „NordBalt“ teka iš Lietuvos į Švediją. Tačiau elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis teigia, kad tai - pavienis atvejis.

  Elektros kaina vartotojams kitąmet turėtų sumažėti, tačiau kiek konkrečiai dar neaišku, mat Kainų komisija neturi visų reikiamų duomenų. „Turbūt galima pasakyti, kad tikimybė yra, kad tarifas mažės“, - BNS teigė Kainų komisijos narys Darius Biekša. Tačiau jis teigė, kad kol kas negalima tiksliai atsakyti, kiek mažės elektros kaina, nes Vyriausybė dar nepateikė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, nors tai jau turėjo padaryti.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos „LitPol Link“ poveikį aplinkai vertins Lietuvos ornitologų draugijos ir Gamtos fondo specialistai. Šios organizacijos laimėjo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ skelbtą konkursą. „Teritorijas palei elektros liniją stebėti patikime patyrusiems aplinkos apsaugos specialistams. Galimas elektros jungties poveikis aplinkai buvo kruopščiai tiriamas dar prieš pradedant statybas, vėliau jų metu visa teritorija buvo prižiūrima.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Didelę dalį elektros importuojančiai Lietuvai reikia ieškoti būdų, kaip pasigaminti daugiau elektros, mano energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis pabrėžia, kad didinant vietos generacijos apimtį, reikia išlaikyti dabartines elektros kainas. Interviu BNS R.Masiulis teigia, kad vietos gamybą galima didinti, pramonei mažinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčius savo pasigamintai elektrai, taip pat - Europos Sąjungos lėšomis subsidijuojant vėjo gamybą.

Lenkija politinį sprendimą, ar sinchronizuoti elektros tinklus su Baltijos šalimis, priims po to, kai Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras rudenį paskelbs savo išvadas. Tokią Lenkijos poziciją Lietuva išgirdo šalių energetikos darbo grupių susitikime. „Matomai po tų rezultatų paskelbimo, nedelsiant Lietuva ir Lenkija priims politinį sprendimą, kuris reikalingas pradėti projektams vykdyti“, - BNS telefonu iš Varšuvos po susitikimo sakė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio mėnesį buvo 40,5 euro už megavatvalandę (MWh) - 23 proc. didesnė nei gegužę ir 5 proc. mažesnė nei praėjusių metų birželį. Aukštesnę mėnesio kainą lėmė paskutinę birželio savaitę iki 65 eurų už MWh pakilusi vidutinė kaina Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Praėjusią savaitę Lietuva importavo 62 proc. suvartotos elektros.

Žemos elektros kainos elektros biržoje „Nord Pool“ gali sukelti problemų dėl vis didėjančio elektros trūkumo Baltijos šalyse. Į naujas jėgaines, jei jų neremia valstybė ar Europos Sąjunga, investuoti nepatrauklu, nes gamybos savikaina yra didesnė nei kaina rinkoje. Kaip dėl to ateityje atrodys Lietuvos elektros rinka, jos dalyviai vienareikšmiškai prognozuoti nesiryžta, mat elektros trūkumas Baltijos šalyse gali būti kompensuojamas skandinaviškos elektros pertekliumi.

Dividendus už 2015 metus šiemet išmokėjusių biržoje kotiruojamų Lietuvos įmonių skaičius, palyginti su 2014 metais, padidėjo beveik penktadaliu, tačiau bendra išmokėtų dividendų suma buvo net 40 proc. mažesnė. Iš 30-ies Lietuvos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra kotiruojami „Nasdaq“ Vilniaus arba Varšuvos vertybinių popierių (WSE) biržose, dividendus (įskaitant ir tarpinius) už 2015 metus išmokėjo 19 bendrovių, arba 3 įmonėmis (18,6 proc.

Šių metų pradžioje pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ baigia veikti bandomuoju režimu ir pradeda normalią veiklą, sako elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas. „Bandomojo režimo laiką nustato kontraktas, tą riboja laikas, kada pasibaigia kontraktas, ir yra sąrašas testų, kuriuos turi padaryti, tai visi testai eina į pabaigą - paskutiniai jau padaryti. Dabar liko sutvarkyti kontakto (priėmimo-perdavimo akto - BNS) sąlygas ir tada liks garantija.

Siekdama plačiau informuoti visuomenę apie naujas ir šiemet pradėjusias veikti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ ketina kurti informacinius filmus apie „NordBalt“ bei „LitPolLink“. Bendrovė centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė filmų gamybos konkursą - jo laimėtojai kurs filmų scenarijus, filmuos ir montuos filmus.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugos kainos gyventojams viršutinės ribos mažės, pirmadienį nusprendė Kainų komisija. Elektros iš vidutinės įtampos tinklų kainos viršutinė riba nuo liepos sieks 7,499 cento už kilovatvalandę - 15,4 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų pusmetį, o žemos įtampos - 9,53 cento, arba 3,3 proc. mažiau. Praėjusią savaitę komisija skaičiavo, kad vidutinės įtampos tinklų kainos riba turėtų mažėti 5,3 proc., o žemos - 4,4 proc.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdybą paliko bendrovės informacinių technologijų, telekomunikacijų ir administravimo departamento direktorius Rolandas Masilevičius. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė pirmadienį gavusi R.Masilevičiaus pranešimą apie atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo gegužės 9 dienos. „Litgrid“ stebėtojų taryba sutiko su R.Masilevičiaus atsistatydinimu. Bendrovės valdyboje jis dirbo nuo 2013 metų gruodžio.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.

Buvęs energetikos ir užsienio reikalų viceministras, energetikos konsultantas Romas Švedas mano, kad Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva statoma Astravo atominė jėgainė (AE) tikrai bus pastatyta, tačiau, jo įsitikinimu, Lietuva turi kelti klausimą Briuselyje dėl galimybių riboti jos gaminamos elektros importą. R.Švedas, be kita ko, mano, jog dviejų atominių elektrinių statyba šalia Lietuvos ir Lenkijos yra geopolitinis sprendimas, ir juo norėta apsunkinti gyvenimą visam Baltijos regionui.

Baltarusija „Astravo“ AE statybų nestabdo, O Lietuvai tenka ne tik svarstyti kaip tektų apsisaugoti nuo galimos avarijos elektrinėje, bet ir kaip riboti elektrą, patenkančią iš Astravo į Lietuvą, taip stiprinant pozicijas nesaugios elektrinės atžvilgiu.

Baltarusijai parduoti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintą elektros energiją Vakaruose bus nuostolinga, todėl šalis bus priversta dalį jos siųsti į Rusiją, sako nepriklausomas energetikos ekspertas, buvęs Lietuvos energetikos instituto vadovas Jurgis Vilemas. „Pirminė idėja buvo, kad dėl to, jog Europa uždaro atomines elektrines ir turės problemų su elektros energija. (Astravo AE - BNS) statytojai tai suprato ir tai buvo jų auksinė svajonė.

Leisdami laiką lauke esame įpratę prie elektros perdavimo oro linijų, susiliejusių su kraštovaizdžiu, todėl jų dažnai nepastebime. Aktoriai Giedrius Savickas ir Arūnas Sakalauskas tapo informacinės kampanijos „9 gyvybes turi tik katės“ veidais ir ragina visuomenę saugiai elgtis prie aukštos įtampos laidų. Kampanija siekiama priminti, kad į Eifelio bokštą panašios atramos ir aukštos įtampos elektros laidai kelia pavojų žmogaus gyvybei ir turtui.

  Pusantros savaitės neveikusi 700 megavatų galios Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „Nordbalt“ trečiadienį vėl tiekia elektrą į Lietuvą. Biržoje šia elektra bus pradėta prekiauti ketvirtadienį, pranešė „Litgrid“.   „Litgrid“ nurodo, kad jungtis neveikė, kovo 25-ąją sugedus povandeninio kabelio movai, o kovo 28-ąją sutvarkius gedimą, pradėti įtampos bandymai, kurie sėkmingai baigti antradienį vakare.

Dar mažiausiai dvi savaites neveiksiant elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, elektros gamybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ teigia esanti pasiruošusi užtikrinti elektros rezervą. Bendrovė pranešė, kad elektrą gali gaminti rezervinė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir 9-asis blokas Elektrėnuose. „Kitomis aplinkybėmis dabartinę situaciją rinkoje Kruonio HAE galėtų išnaudoti geriau, tačiau gedimų, priešingai nei remontų, nesuplanuosi.

Lietuvoje elektros gamyba vasarį sumažėjo 12,6 proc., o jos paklausa smuko 15,4 procento. „Pagrindinės sumažėjusios gamybos priežastys – pradėjo veikti „NordBalt“ jungtis, kuri užtikrina pigesnę importuojamą elektrą, o elektros poreikis vasarį mažėjo“, - pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pasak pranešimo, vasarį šalies elektrinės pagamino 218,9 gigavatvalandėa (GWh) elektros - 12,6 proc. mažiau nei sausį ir 3 proc. mažiau nei pernai vasarį. Gamyba vėjo jėgainėse išaugo 21 proc.

Elektros jungčiai „NordBalt“ šią savaitę dėl gedimo neveikiant, tai didina elektros kainas rinkoje, tačiau jas prognozuoti Lietuvos zonoje sudėtinga, sako elektros prekybininkai. „Sunku pasakyti, kaip kaina keisis, nes ji priklauso nuo daug faktorių, ir jie nuolat keičiasi. Yra valandų, kai elektra kainuoja virš 60 eurų, o yra, kai ji pakankamai pigi ir siekia 20 eurų. Bet kainos ūgtelėjimas yra akivaizdus, ir „NordBalt“ gedimas padidina kainą Lietuvoje.

  Bandomuoju režimu nuo vasario veikianti elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ dėl gedimo neveiks maždaug savaitę. Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ atstovas BNS teigė, kad nutiesus jungtis su Suomija, Estija taip pat susidūrė su techninėmis problemomis.   „Litgrid“ pranešė, kad gedimas praėjusį penktadienį įvyko Švedijoje, o jungties remontas gali užtrukti mažiausiai iki šio penktadienio.

Praėjusiais metais įmonių pelnai beveik pasiekė rekordinius 2007 m., kuomet uždirbtas pelnas sudarė 4,6 mlrd. eurų. Pernai įmonės uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Lėmė keturios priežastys Tokį didelį pokytį lėmė keturios priežastys.

  Vilnius, kovo 7 d. (BNS). Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ veiktų bet kuriuo metu ir padėtų Lietuvai ekstremaliu atveju. Tai parodė pirmadienio naktį atliktas elektros sistemos atkūrimo bandymas, kurio metu 24 tūkstančiams vartotojų Klaipėdos rajone elektra buvo tiekiama iš vienintelio šaltinio – „NordBalt“ jungties, pranešė „Litgrid“.   „NordBalt“ yra itin efektyvus elektros tiekimo saugumo garantas, galintis per trumpą laiką padėti atkurti elektros tiekimą vart...

  Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ trečiadienį po pietų buvo atsijungusi daugiau nei keturias valandas. Tai lėmė gedimas Švedijos pusėje, pranešė Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“.   „12.30 val. atsijungė elektros jungties „NordBalt“ keitiklis Nybru pastotėje. Preliminari atsijungimo priežastis - dėl gedimo Švedijos elektros tinkle suveikė keitiklio automatinės apsaugos. Nuo 17 val.

Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ iki rekordinių žemumų numušė elektros kainas Lietuvoje. Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 27,7 euro už megavatvalandę (MWh) - 14 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir 33 proc.

Elektros energijos suvartojimas pernai buvo didžiausias nuo 2009-ųjų ir pasiekė 10,84 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) - 1,4 proc. daugiau nei 2014 metais. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ teigimu, pernai daugiau nei 3 proc. augo pramonės įmonių elektros vartojimas, 1,8 proc. ūgtelėjo paslaugų sektoriaus poreikiai, tačiau mažėjo žemės ūkio ir transporto sektorių elektros poreikis, o gyventojų vartojimas išliko stabilus.

Vasario pradžioje pradėti elektros jungties tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ bandymai baigti, pradedama prekyba elektra. Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ per „NordPool“ biržą pranešė, kad „NordBalt“ jungties bandymai sėkmingai užbaigti ir jungtis pradėjo veikti bandomuoju režimu. „Kartu su partneriais Švedijoje nuosekliai ir kantriai atlikome visus sistemos bandymus ir esame laimingi, galėdami pasiūlyti naują elektros tiekimo šaltinį elektros rinkai.

Efektyvesnė veikla, patogesnis aptarnavimas ir greitesnis prijungimas prie elektros ir dujų tinklų – tokius tikslus vardija pirmąjį veiklos mėnesį skaičiuojančios bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Liudas Liutkevičius. LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu sukurta ESO veiklą pradėjo nuo sausio 1 dienos. „Jau susiplanavome pagrindinius šių metų darbus, nusibrėždami pagrindines šių metų veiklos kryptis, bet tai tik ilgo kelio pradžia.

Suomija nepalaiko idėjos nepirkti elektros iš statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje ir labiau tiki dialogu, sako Lietuvos energetikos ministras. „Jų poziciją galima apibūdinti kaip santūrią. Jie supranta mūsų nerimą dėl saugumo dalykų, bet kai kalba eina apie atominę energetiką, jie deklaruoja, kad yra atsargūs, nes tiki atomine energetika kaip tokia energetikos rūšimi, kuri padeda įveikti klimato kaitos problemas.

Kaip keisis elektros kainos atsiradus NordBalt ir LitPol Link elektros jungtims? Kokie veiksniai rinkoje veiks kainų dinamiką? Nors Lietuvos elektros jungties su Švedija jungties „NordBalt“ sausio pradžioje dar laukia techniniai bandymai, o valdant Lenkijos ir Lietuvos jungtį „LitPol Link“ jungtį operatoriams ir rinkos dalyviams trūksta įgūdžių, pagrindiniai elektros kainodaros rodikliai 2016-iesiems Lietuvos rinkoje jau susiformavo.

  Atšalus orams ir išaugus elektros vartojimui, vidutinė elektros kaina per savaitę išaugo 16 proc., tačiau per metus ji smuko 17 proc. „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje praėjusią savaitę ji siekė 36,1 euro už megavatvalandę (MWh). Per savaitę elektros vartojimas Lietuvoje padidėjo 11 proc., o vėjo elektrinėse pagamintos elektros dalis sumažėjo nuo 13 iki 5 proc.

453 kilometrų ilgio, 700 megavatų galios elektros jungtis „NordBalt“ yra vienas reikšmingiausių elektros energetikos projektų Baltijos šalyse per visą sektoriaus istoriją. Nors jūrinis kabelis jungia Lietuvos ir Švedijos krantus, projekto naudą Lietuva ir Latvija pajus vienodai, teigė energetikos ministras Rokas Masiulis, Klaipėdoje susitikęs su Latvijos žurnalistais. „NordBalt“ bus pirmoji elektros infrastruktūra, sujungianti Baltijos šalis su Skandinavija.

Teismas po kelis mėnesius trukusio bylinėjimosi pagaliau leido tęsti 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinio rangovo konkursą, kurį laikinai buvo sustabdžiusi viena didžiausių Latvijos kelių statybos bendrovių „Latvijas tilti“ kartu su bendrove „Kauno keliai“. Bendrovės pranešė sprendimą jau apskundusios Aukščiausiajam Teismui. Apeliacinis teismas penktadienį atmetė bendrovių skundą ir leido tęsti konkursą, BNS pranešė teisėjos Rasos Gudžiūnienės padėjėja Ieva Vaišvilienė.

 Kitoms šalims atsisakius prisidėti prie elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ prašo Europos Komisijos finansinės paramos. „Litgrid“ Finansų departamento direktorius Rimantas Busila sako, kad paramos siekiama norint sumažinti projekto kaštų įtaką elektros perdavimo tarifui: „Pirmiausia paramos prašome turbūt todėl, kad projektas yra brangus.

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Lietuvos ornitologų draugija pasirašė sutartį dėl bendro paukščių apsaugos projekto. Aukštos įtampos elektros linijos neretai tampa migruojančių arba perinčių paukščių žūties priežastimi. Siekiant sumažinti tokias grėsmes, bendradarbiaujant su mokslininkais ornitologais specialiais žymekliais bus žymimi elektros laidai, įrengiamos kitos paukščių apsaugos priemonės, gaminami ir keliami inkilai paukščiams perėti.

Į Alytų iš Klaipėdos atgabentas pirmasis elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ transformatorius - 110 tonų sveriantis ir beveik 7 metrų ilgį siekiantis vienas svarbiausių jungties įrenginių, kuris bus montuojamas būsimosios srovės keitiklių stoties statybų aikštelėje. „Tai vienas iš aštuonių transformatorių. Dar atkeliaus septyni. Veikiantys bus šeši. Dar papildomai du bus rezerviniai.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako ketinantis kreiptis į prokurorus dėl buvusios Vyriausybės valdymo metu neva netinkamai panaudotų lėšų elektros energetikos sektoriuje. Tai jis pareiškė po to, kai Seimo komisija trečiadienį apsvarstė Kainų komisijos audito išvadas, jog trys šalies energetikos įmonės 2010-2012 metais ne pagal paskirtį panaudojo daugiau nei 400 mln. litų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pranešė papildęs viešai skelbiamą elektromagnetinių laukų žemėlapį. Išmatavus dešimt naujų taškų Vakarų Lietuvos aukštosios įtampos elektros perdavimo tinkle patvirtinti anksčiau kitose tinklo dalyse gauti rezultatai, rodantys, kad elektromagnetinių laukų dydžiai yra saugūs ir visais atvejais atitinka Lietuvos higienos normoje numatytus reikalavimus, neviršija nustatytų normos ribų ir yra žymiai mažesni nei nustatyta normose.