litgrid

Ketvirtadienį miesto tarybos priimtas sprendimas uždegė žalią šviesą koogeneracinės elektrinės statybai ir milijardinei investicijai. Taryba priėmė sprendimą patvirtinti detalųjį planą, kuriuo buvo siekiama suformuoti žemės sklypą Taikos pr.

Informacinių technologijų bendrovė BAIP  pranešė Vilniaus universitete (VU) suprojektavusi ir įdiegusi didelio našumo sistemas, leisiančias mokslininkams atlikti naujos kokybės daugiamačius skaičiavimus. Du 3200 skaičiavimo branduolių ir daugiau nei 800 TB disko vietos turintys našių skaičiavimų klasterių kompleksai yra didžiausi Lietuvoje, sakoma pranešime.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, pernai elektros vartotojai sunaudojo 9220 milijardų kWh (9,22 TWh) elektros energijos. 2009 metais buvo suvartota 9160 milijardų kWh (9,16 TWh). Iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros dalis sudarė 9,9 proc. nuo suvartojamos energijos (16 proc. nuo Lietuvoje pagamintos elektros energijos). Lietuva siekia, kad 2020 metais ne mažiau kaip 20 proc.

Dėl klimato kaitos augant elektros energijos vartojimui ir laipsniškai atsisakant kuro, į aplinką išskiriančio kenksmingas medžiagas, elektros energijos kiekis, suvartojamas per metus, nuo dabartinių 9 TWh, iki 2050 m. gali išaugti iki 22-33 TWh, teigia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės AB „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

Šiandien Vilniuje Švedijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Svenska Kraftnät“ ir „Litgrid“ pasirašė 270 mln. eurų (932 mln. Lt) vertės sutartį su Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrove ABB, kuri pagamins ir sumontuos 300 kV HVDC kabelį „NordBalt“ elektros jungčiai. Tarptautinis viešųjų pirkimų konkursas vyko pagal Švedijos viešųjų pirkimų įstatymą.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su Šiaurės šalių elektros birža „Nord Pool Spot“, pradėdami antrą bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimo etapą.

Į Lietuvą atkeliavusios GRID (paskirstytųjų ir lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas) technologijos vilioja mokslininkus perkelti savo skaičiavimus į platesnes erdves. Mūsų šalyje veikia Baltijos šalių paskirstytųjų ir lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas „BalticGrid“ bei Lietuvos paskirstytųjų ir lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas „LitGrid“. Šios infrastruktūros suteikia mokslo vartotojams daug didesnes galimybes. Vartotojas gali skaičiuoti ne vien savo kabinete.

Lietuvoje artimiausiu metu gali atsirasti naujas superkompiuteris, kuris būtų bene galingiausias Rytų Europoje ir vykdytų NATO bei Vakarų Europos mokslo įstaigų užsakymus. Toks kompiuteris planuojamas Vilniaus universitete (VU), o viso projekto vertė gali siekti iki 80 mln. litų. Neoficialiomis BNS žiniomis, valdžios koridoriuose jau svarstoma, kokiomis lėšomis galėtų būti finansuojamas šis projektas, o naujo superkompiuterio atsiradimui pritaria VU vadovybė. Planuojama, kad apie 20 proc.

Lietuva ketina tobulinti nacionalinį superkompiuterį, esantį Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. Prie Seimo veikiančio Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) nariai, trečiadienį apžiūrėję superkompiuterį, pritarė mokslininkų nuomonei, jog jį būtina atnaujinti, kad Lietuva neatsiliktų nuo kitų Europos valstybių bei galėtų dalyvauti tarptautiniuose mokslo tyrimų projektuose.