linava

Didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių tarpmiestinio keleivinio transporto įmonių šiuo metu yra ties žlugimo riba. Per koronaviruso (COVID-19) pandemiją jos skaudžiai nukraujavo ir vos išgyvena, nebegali teikti keleiviams paslaugų pilna apimtimi. Jos yra priverstos mažinti reisus, į juos išleisti mažiau ir rečiau autobusų, nes vos surenka pinigų net būtiniausioms einamosioms išlaidoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis trečiadienį baigėsi tikru detektyvu. Nuotolinio posėdžio metu kažkas iš pokalbio išmetė kelis dalyvius, o kalbantiesiems nuolat išjunginėjo mikrofonus. Seimo valdyba jau ėmėsi veiksmų, šiuo metu bandoma išsiaiškinti, kas šitaip savivaliavo posėdyje. Trečiadienį vykęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, regis, pasėjo daugiau klausimų, nei atsakymų.

Nuo pandemijos pradžios pernai kovą Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją, kiti – į Vokietiją ir kitas vakarų Europos šalis, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacijos teigimu, dėl to valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, be to, gresia mažesnių įmonių žlugimas.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką, pirmadienį įsigaliojo reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis. Vežėjų teigimu, šis sprendimas gali įnešti chaoso, nes per mažai yra laiko pasiruošti pokyčiams. Taip pat vežėjai nesupranta, kodėl būtent dabar, kai mažėja koronavirusu sergančių žmonių skaičiai, griežtinama izoliacijos tvarka.

Vežėjai baiminasi, kad šiemet nustatytų kvotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui gali neužtekti, todėl netrukus gali susidurti su darbuotojų trūkumu. Kaip pranešė portalas delfi.lt, iki šiol į Lietuvą atvykstantys darbuotojai iš trečiųjų šalių būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei jų profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Nuo 2021-ųjų tvarka pasikeitė, kvotos lengvesne tvarka leis įdarbinti 32,2 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį su vežėjų atstovais aptars, kaip sumažinti riziką, kad Jungtinėje Karalystėje mutavęs koronavirusas nepatektų į Lietuvą.   „Vežėjai kviečiami pasitarti dėl pandemijos valdymo ir naujosios viruso atmainos, kuri nustatyta Didžiojoje Britanijoje, valdymo“, – BNS sakė premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. „Ekspertų taryba turi įvairių siūlymų, kaip atitolinti mutavusio viruso keliavimą į Lietuvą“, – pridūrė ji.

Jungtinei Karalystei (JK) nuo sausio 1-osios pasitraukiant iš Europos Sąjungos, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ tikisi, kad tai nepaveiks vežėjų darbo, tačiau dėl griežtesnės patikros gali atsirasti eilių.   „Yra susitarimas ir pripažinimas, kad Lietuva, Lenkija ir visa ES laikoma kaip viena valstybė. Tai jau yra gerai, kadangi nebus selektyvių reikalų taikymo atskirai valstybei“, – BNS teigė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

Krovinių vežimo per Baltarusiją sąlygos prastėja, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas. Anot Romo Austinsko, vien Minsko muitinėje kai kurie vilkikai praleidžia po tris paras.  R. Austinkas sako, jog trikdžiai Baltarusijoje Lietuvos vežėjams kainuoja apie 280 tūkst. eurų per parą – kainuoja prastovos, krovinių patikra.

Baltarusijai pasienyje su Lietuva sugriežtinus šalies vilkikų patikrą, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas sako, kad dėl to vežėjai nespėja laiku atvežti krovinių, be to, jų pervežimas pabrango – vežėjai patys turi susimokėti už papildomą patikrą, kainuoja ir prastovos.

Vežėjams nuogąstavus, kad Baltarusija ketvirtadienį gali jų nebeįsileisti, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas sako, kad situacija ketvirtadienį nepasikeitė, vilkikai į Baltarusiją važiuoja be trikdžių. „Ką tik kalbėjau su giminingos asociacijos Baltarusijoje prezidentu, jis pasakė, kad niekas nepasikeitė, nėra oficialaus dokumento apie tai, kad būtų ribojimai ar kad būtų išskirtinis dėmesys Baltijos šalims“, – BNS sakė Romas Austinskas.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia turinti informacijos iš kolegų, jog Baltarusija gali nebeįsileisti šalies vežėjų. Susisiekimo ministerija teigia oficialios informacijos apie tai neturinti, o Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas taip pat sako girdėjęs tokių pareiškimų, tačiau oficialiai apie tai nekalbama.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas trečiadienį atleido iš pareigų generalinį sekretorių Mečislavą Atroškevičių. „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas BNS teigė, jog asociacija tikisi pokyčių ir nori stiprinti komandą.

Iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuoti laukia apie 1,1 tūkst. krovininių automobilių. Apie susiklosčiusią situaciją lrt radijui sakė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.   Anot jo, vilkikų vairuotojai laukia nuolat judančioje eilėje, jiems nesudaromos sąlygos pailsėti.    „Pastaruoju metu situacija labai sudėtinga, nes tris su puse paros prarasti pasienyje yra per didelė prabanga.

Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus Covid-19 protrūkį, sunerimo visi vežėjai. Asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas tvirtina, kad šis incidentas visam verslo sektoriui bus pamoka. Jo teigimu, vežėjai jau galvoja, ką daryti, kad analogiškos problemos nesikartotų. Vienas sprendimo būdų – darbuotojų testavimas. Antradienį Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ registruotas koronaviruso protrūkis – infekcinė liga iš viso nustatyta 18 asmenų, kurie atvyko iš Uzbekistano.

Siekiant skaidrinti dienpinigių sistemą, nuo liepos Lietuvoje siūloma uždrausti juos išmokėti grynaisiais. Tai būtų dar vienas ginklas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas, mano idėjos autorius liberalas Simonas Gentvilas.   Tuo tarpu vairuotojus vienijančių profsąjungų atstovai įspėja apie galimus kišenių patuštinimo atvejus.

Lietuvai nuo šių metų apmokestinus į užsienį verslą iškeliančias įmones, naujas mokestinis netaps rimta kliūtimi tokių planų turintiems verslininkams, teigia finansų analitikas. Apie verslo iškėlimą į užsienį kalbančių vežėjų atstovai tvirtina, kad šis procesas jau prasidėjo, o vien dėl vilkikų registravimo Lenkijoje šalies biudžetas neteks apie 24 mln. eurų pajamų. Į užsienį verslą iškeliančios įmonės nuo šių metų turi sumokėti pelno mokestį nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės.

Patikrinus 22 krovinių vežėjų įmones ir nustačius darbo įstatymų pažeidimų, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) siūlo griežčiau reglamentuoti vairuotojų darbą.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vežėjai trečiadienį Vilniuje rengia protesto akciją. Taip siekiama atkreipti dėmesį į valdžios sprendimą labiau apmokestinti komandiruojamų vairuotojų dienpinigius. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai savo ruožtu rengia „Linavai“ oponuojantį protestą – jie siekia parodyti darbdaviams, jog Vyriausybės sprendimas buvo būtinas.

Vyriausybės nutarimas dėl komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimo didinimo turi būti pakeistas, o Europos Sąjungos (ES) suvaržymai transporto sektoriuje pagal Mobilumo paketo reikalavimus atsakingai įvertinti – antraip Lietuva susidurs su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis valstybės ekonomikai ir socialinei aplinkai. Apie tai įspėja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir trys didžiausios šalies vežėjų asociacijos, kurios atviru laišku kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą bei Vyriausybę.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Kitais metais rengiamasi rekonstruoti vieną užimčiausių pasienyje su Baltarusija esantį Medininkų tarptautinį pasienio kontrolės punktą, jo pralaidumas gali kristi 50 procentų. Tai BNS patvirtino Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktorius Mindaugas Zobiela. Jis teigė, kad šiuo metu paskelbtas rangovo konkursas, rekonstrukciją tikimasi pradėti kitais metais ir baigti per trejus–ketverius metus.

Tolimųjų reisų vairuotojų ir jų darbdavių atstovams nesutariant dėl didesnio atlyginimų koeficiento, kuris užtikrintų didesnes jų socialines garantijas, šio klausimo svarstymas galėtų būti perduotas specialiai komisijai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lino Kukuraičio teigimu, komisijų, konsultuojančiu stringant darbuotojų ir darbdavių deryboms, steigimą numato kai kurių Seimo narių siūlomas Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektas.

Darbdavių ir tolimųjų reisų vairuotojų atstovams nesutariant dėl atlyginimų koeficientų didinimo, darbuotojų profesinės sąjungos antradienį nusprendė trauktis iš derybų dėl kolektyvinės sutarties. „Mes oficialiai šiandien pasitraukėme iš kolektyvinių derybų su nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, nes jie nesutiko su mūsų teikiamais pasiūlymais. (...) Šiandien buvo pateiktas jų pasiūlymas, koeficientas – 1,4 (minimalaus mėnesio atlyginimo – BNS) ir 60 proc.

„Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovu trečiadienį kongrese išrinktas įmonės „Autopaslauga“ savininkas ir vadovas Romas Austinskas. R. Austinską antrame balsavimo ture palaikė 115 kongreso narių, o už Erlandą Mikėną balsavo 109. Pirmame balsavimo ture pirmąjį palaikė 118 narių, antrąjį – 90. Pirmame balsavimo ture taip pat dalyvavo Olegas Tarasovas, surinkęs 34 balsus. Tuo metu Algimantas Kondrusevičius ir Vytautas Milėnas kandidatūras atsiėmė.

Vilnius, gegužės 2 d. (BNS). Europos Sąjungos suvaržymų bijantys Lietuvos vežėjai toliau grasina iškelti verslą į kitas valstybes, pirmiausia Lenkiją. Pasak Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linavos“ generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus, vežėjai ieško būdų, kaip apsaugoti savo verslą, jei Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujasis Mobilumo paketas.

Ukrainietis tolimųjų reisų vairuotojas Oleksandras Olijnykas teigia buvęs sumuštas darbdavio iš Lietuvos ir žada kreiptis į teisėsaugą, pranešė Lietuvos profesinių sąjungų aljansas (LPSA). „Darbuotojas buvo sumuštas savo darbdavio, ir tai yra realybė. Mes vakar (pirmadienį – BNS) vežėme darbuotoją į ligoninę, kreipėmės į policiją. Kreipsimės dar į Darbo inspekciją, į prokuratūrą, nes taip būti negali“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė LPSA pirmininkas Audrius Cuzanauskas.

Iki planuojamo Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) lieka 35 dienos, tačiau „Brexit'o“ sąlygos iki šiol neaiškios. Ekspertų vertinimu, tikimybė, kad Jungtinė Karalystė pasitrauks be jokio susitarimo, siekia 33 proc. Tokias prognozes naujienų agentūra BNS sudarė, apklaususi septynis derybų eigą akylai sekančius skirtingų institucijų diplomatus, tarnautojus ir politologus.

Augant nerimui dėl galimo kietojo „Brexit'o“ – galimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) be sutarties – Lietuvos vežėjai nuogąstauja, kad tai gali neigiamai atsiliepti jų verslui. BNS kalbinti ekspertai pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės muitinė yra visiškai nepasiruošusi kietajam „Brexit'ui“. Kaip didžiausią pavojų Lietuvos ekonomikai „Brexit'ą“ šią savaitę įvardijo ir banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, labiausiai jis paveiktų transporto sektorių.

Vilkikų vairuotojais Lietuvoje eina dirbti ir buvę mokytojai, o mėnesio alga šiame sektoriuje dažnai svyruoja ties 1500 eurų. Kuklesni, bet lietuvišką algų vidurkį irgi viršijantys atlyginimai žadami ir maršrutinių troleibusų bei autobusų vairuotojams. Tiesa, nors algos ir sąlyginai neblogos, dirbančiųjų maža. Štai trūksta net 6000 vežančiųjų kroviniais sunkvežimiais.

Europos Parlamento komitetui kitą savaitę balsuojant dėl Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketo, Lietuvos vežėjai kitą savaitę ruošiasi protestuoti Briuselyje. Numatoma, kad sausio 10 dieną prie Europos Parlamento protestuos apie 600 vežėjų iš Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos. Protesto akciją organizuoja Bulgarijos vežėjų asociacija.

Praėjus dešimtmečiui nuo viso pasaulio ūkį sudrebinusios 2008 m. finansų krizės, šnekos apie artėjantį naują ekonomikos sukrėtimą darosi vis garsesnės. Tačiau skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių atstovai į kalbas apie krizės pradžią 2019 m. žiūri nepatikliai. Esą blogiausia, kas mūsų šalies ekonomikai gali nutikti kitąmet, tai sulėtėti jos augimo apsukos. Atsargesni metai „Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko.

Pirmadienį prasideda dvi dienas truksiančios viešos konsultacijos dėl to, kurį laiką – vasaros ar žiemos – pasirinkti kaip nuolatinį. Jų rezultatai bus panaudoti tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą. Konsultacijose dalyvaus ministerijos socialiniai partneriai, susisiekimo ir kitų sričių įmonės, pranešė Susisiekimo ministerija. Jų metu norima surinkti nuomones, argumentus bei pasiūlymus, kaip prisitaikyti prie būsimų pokyčių.

Europos Sąjungai atsisakant laiko sukiojimo, Lietuvoje kitą pirmadienį ir antradienį vyks viešos konsultacijos, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį. Jų rezultatai bus panaudoti, tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą. Konsultacijose dalyvaus ministerijos bei suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai, susisiekimo ir kitų sričių įmonės, pranešė Susisiekimo ministerija.

Nuo liepos keičiantis dienpinigių mokėjimo tvarkai, darbuotojų atstovai sako, kad situacija komandiruojamiems darbuotojams pagerės nedaug. Savo ruožtu verslas tik iš dalies sutinka su pokyčiais ir mano, kad didinti maksimalių dienpinigių nėra pagrindo, nes kainos Lietuvoje kartais lenkia kainas užsienyje.

Vežėjams piktinantis ilgomis eilėmis Medininkų pasienio kontrolės punkte, valstybės institucijos žada per penkerius metus jį atnaujinti. Tačiau vežėjai ragina padėtį taisyti greitai, o muitinės pareigūnai perspėja, jog atnaujintas postas dėl darbuotojų trūkumo liks apytuštis. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad situacija daro žalos ir verslui, ir valstybei, todėl turėtų susirūpinti visos atsakingos įstaigos.

Ilgų eilių pasienyje su Baltarusija problema, kaip ir legendinė Vilniaus oro uosto taksistų problema, atrodo amžinos ir niekaip neįveikiamos nors ir dedama daug pastangų. O juk prastovos pasienyje trikdo darbą Lietuvos vežėjams, kurie sukuria apie 6 proc. šalies bendrojo produkto. Per parą – 100 tūkst. eurų nuostolių Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“  specialistai periodiškai vykdo stebėsenos išvykas į pasienio postus.

Lietuvos vežėjų rinkoje netrukus gali atsirasti naujas didelis žaidėjas - italų „Gruber Logistics“. Kol kas įmonės apie savo planus pernelyg neatvirauja ir žada tai padaryti artimiausiu metu. Registrų centro duomenimis, „Gruber Logistics“ Lietuvoje įsteigta liepos viduryje, vienintelis įmonės akcininkas - to paties pavadinimo Italijos bendrovė. Lietuvos įmonės įstatinis kapitalas - 0,5 mln. eurų, teigiama, jog įmonė užsiims transporto bei pervežimo veikla.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Policijos, Muitinės, Kelių transporto inspekcijos ir Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai visą šią savaitę tikrins krovinių vežėjus. VMI atstovas spaudai Darius Buta BNS sakė, jog tai bus pirmasis visą šalį apimsiantis ir savaitę truksianti vežėjų patikrinimas. „VMI neturi teisės atsistoti kelyje ir stabdyti automobilius.

Nuo kitų metų sausio Vokietijoje didėjantis minimalus atlyginimas neturės įtakos ten dirbantiems Lietuvos vežėjams, sako vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. „Tai (minimalios algos didinimas - BNS) daroma kiekvienais metais, bet vežėjų tai nepalies, nes mes ir taip mokame didesnį nei minimalų atlyginimą. (...) Mes ir toliau protestuojame su kitomis šalimis dėl papildomų biurokratinių darbų.

Rusija įveda kelių mokestį nedideliems Lietuvos, Latvijos ir kitų Europos šalių vežėjams, tačiau jau galiojantis mokestis didelėms puspriekabėms nesikeičia. Sprendimas nėra naudingas mažesniems vežėjams, kurių verslas Rusijoje gali būti sužlugdytas. „Esminis aspektas, kad tas mokestis atsiranda, bet jis taikomas nuo 3,5 tonų iki 12 tonų keliamosios masės. Tokių sunkvežimių, dirbančių Rusijoje yra nedaug, todėl reikšmingo pokyčio nebus.

Rusijai didinant kelių mokestį per šalį važiuojantiems Lietuvos ir kitų užsienio šalių vilkikams, tai padidins Lietuvos vežėjų sąnaudas, tačiau tam yra pasiruošta, sako vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas. „Latvijai ir Lietuvai šis mokestis įvestas praeitų metų rudenį. Mokestis įvedamas dviem etapais - iš Rusijos dabar atėjo antrasis etapas - brangesnė kaina. Tai apie tai ir informavo (Rusijos vyriausybė - BNS)“, - BNS sakė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Rusijai ir Lenkijai baigus ginčą dėl dvišalių krovinių vežimo leidimų, Lietuvos vežėjai tikisi, kad išaugs krovinių srautas, kiek padidės pervežimo į Vakarų Europą tarifai. „Tikiuosi, kad atsistatys situacija tokia, kokia buvo prieš konfliktėlį tarp Lenkijos ir Rusijos. Kaip bus, matysime. Svarbiausia, kad būtų ką vežti. Šiuo metu krovinių trūksta, nėra pakankamai apkrauti vežėjai. Vyksta didžiulė konkurencinė kova“, - BNS sakė Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu susidariusios eilės po truputį mažėja, sako Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas. „Tai yra natūralus procesas. Tas sumažėjimas nėra ženklus ar kritinis. Gal dalis vežėjų pasuko į Latviją, galbūt kita dalis rezervavosi laiką ir stovi ne pasienyje, o Vilniuje - bazėse, nes rezervavus laiką, nebūtina laukti pačiame pasienyje“, - BNS sakė „Linavos“ atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas.

Rusijai atkuriant tarptautinių krovinių gabenimo, naudojant TIR knygeles, sistemą, įą įtraukiamų muitinės postų sąrašo kol kas nesulaukusi Lietuva jo tikisi kitą savaitę. Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad sąrašo tikėtasi šeštadienį, tačiau jo iki šiol nesulaukta. "Deja, vakar laukėme, tačiau kol kas neturime jokių žinių. Aš manau, kad tai įvyks kitą savaitę", - LRT radijui sakė E.Mikėnas.

 Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius traukiasi iš pareigų ir teigia, kad tai daro, nes organizacijoje nėra vienybės. Pasak jo, vežėjai galės išsirinkti naują lyderį, kuris juos vienys, o pats į postą nebenori būti perrinktu. „Turim pakankamai rimtą situaciją mūsų sektoriuje, segmente. Šis laikas labai nedėkingas kelių transportininkams, srautai krenta ir reikalingi sprendimai. Deja, tie sprendimai ne visada teisingi, ne visada priimami tokie, kokie turi būti.

 Dalis Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidiumo narių ketina kreiptis į teisėsaugą dėl asociacijos prezidento Algimanto Kondrusevičiaus galbūt padarytos 1,887 mln. litų (546,5 tūkst. eurų) žalos. Pats A.Kondrusevičius BNS teigė tai vertinantis kaip viešųjų ryšių akciją. „Galima pasakyti, kad aš tai vertinu kaip viešųjų ryšių akciją. Yra tam tikri nesutarimai, ir yra noras kažkaip daryti įtaką asociacijos raidai“, - BNS tvirtino ilgametis „Linavos“ vadovas.

Zenonas Gipiškis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dėl Rusijos sankcijų vežėjai, Pramonininkų konfederacijos viceprezidento Gedimino Rainio teigimu, vis dar patiria problemų. Tačiau, pasak jo, iš dalies finansines netektis kompensavo vairuotojų išradingumas. „Na, pavyzdžiui, maisto šaldytuvuose yra vežami baldai. Kaip žinote, baldams netaikomos sankcijos. Arba tekstilės sektorius. Taigi visa apimtimi sankcijų nejaučiame dėl savo išradingų veiksmų, naujų rinkų paieškos“, – tikina G. Rainys.

Žinių radijas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pripažino, jog vežėjai yra labai sunerimę dėl perspektyvų rytų rinkose: „Kalbame ne tik apie Rusija, kuri yra ir tranzito valstybė, per kurią pasiekiame kitas šalis – Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, Tadžikistaną. Su šiomis šalimis mūsų vežėjai dirba pakankamai aktyviai.

Lietuvos vežėjai sunerimę dėl nuo šių metų Vokietijoje įsigaliojusių naujų taisyklių, pagal kurias užsienio šalių vairuotojams turėtų būti mokamas minimalus 8,5 euro už valandą darbo užmokestis, kai jie dirba Vokietijos teritorijoje.