linas kojala

Kokiu keliu pasuks kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė – taps viena svarbiausių Europos lyderių ar ramiai augins taip mėgstamas gėles ir bites savo naujame name prie miško Vilniaus pašonėje? Atsakymą gausime jau ilgai netrukus, mat Europos politikai aukščiausius postus dalinsis jau artimiausiu metu. Politikos ekspertai vardija ir Grybauskaitės privalumus, ir trūkumus, tačiau neslepiama, kad rezultatą nulemti gali ir paprasčiausia sėkmė.

Gegužės pabaigoje jau ketvirtą kartą rinksime atstovus į Europos Parlamentą. Tačiau ar lietuviams rūpi, kas jiems atstovaus rūmuose Briuselyje ir Strasbūre? Pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko 2004 metais. Tuomet buvo išrinkta 13 narių, o daugiausiai mandatų gavo Darbo partija. Prie balsadėžių tąkart atėjo kiek daugiau nei 48 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Po penkerių metų rinkimuose dalyvavo dvigubai mažiau rinkėjų nei pirmą kartą – beveik 21 proc.

Po dešimties metų prezidentavimo Dalia Grybauskaitė netrukus užvers prezidentūros duris. Tačiau apie savo karjeros perspektyvas šalies vadovė vis dar kalba miglotai. Politologai vieningai sutaria, kad prezidentė gali planuoti ateitį didžiausiose pasaulio tarptautinėse institucijose, nes Lietuvos politinis laukas D. Grybauskaitei gali būti ir per mažas.

Šią savaitę sukako lygiai 15 metų nuo akimirkos, kai Lietuva įstojo į ES. Per 15 metų daug visko pasikeitė, o lietuviai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga iš visų europiečių. Tiesa, toli gražu ne viskuo esame patenkinti. Netrukus bent trumpam nukelsime jus 15 metų atgal – į 2004-ųjų gegužės 1-ąją. Praėjus lygiai 15 metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, Europos aikštėje kalbinta moteris teigė, kad per tuos metus gyvenimo kokybė itin pagerėjo: „Gyvenimas pagerėjo stipriai.

Gegužės 1 d. sukanka penkiolika metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Per tą laiką pasikeitė ne tik mūsų šalies, bet ir visos Europos veidas. Bendrija, kurios pilnateise nare Lietuva tapo 2004 m., pastaruoju metu susidūrė su daugybe iššūkių: nuo migrantų krizės, „Brexito“ ar kylančios populizmo bangos.

Praėjo penkeri metai nuo Maidano protestų Ukrainoje pabaigos. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad šis laikas žymi teigiamus pokyčius vykstančius Ukrainoje, tačiau daugumos ryžtingų žingsnių, kurių tikėjosi protestuotojai, dar teks palaukti. 2014 m. vasario pabaiga. Jau trečias mėnuo kaip tūkstančiai žmonių įsikūrę Kijevo Maidan Nezalezhnost (liet.

Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada, tačiau tai nereiškia, kad žymūs politikai nekėlė tokios idėjos. Tiesa, prieš 20 metų sumanius, kad derėtų Lietuvoje kurti viceprezidento pareigybę, ši idėja palaikymo nesulaukė. O ar sulauktų dabar? Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada.

Lenkijos Seimas atšaukė prieštaringai vertinamą Aukščiausiojo teismo reformą, kurią Europos Teisingumo Teismas įvardijo kaip galinčią pakenkti teismų nepriklausomumui šalyje. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad tai dar nereiškia paliaubų tarp Europos Sąjungos ir Lenkijos valdžios, tačiau Lietuva šioje situacijoje gali laimėti. 2015 m. kai Jarosławo Kaczyńskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ (lenk.

Prieš trejus metus, lapkričio 13 dieną, Prancūziją ir visą Europą sukrėtė teroristiniai išpuoliai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad šie įvykiai iš esmės pakeitė Senojo žemyno politinį veidą ir požiūrį į saugumą. Velnio tuzinu pažymėtą penktadienį futbolo sirgaliai užpildė stadiono tribūnas ir ruošėsi stebėti Prancūzijos ir Vokietijos rinktinių mūšį. Paryžiečiai ir miesto svečiai gatvėse esančiose kavinukėse bei baruose mėgavosi vyno taure ar alaus bokalu.

Iki prezidento rinkimų Lietuvoje teliko geras pusmetis. Kol visi suka galvas ir spėlioja, kas pakeis Dalią Grybauskaitę, pačiai prezidentei tenka spręsti, ką veikti toliau – ar eiti užtarnauto poilsio ir likti Lietuvoje, ar dairytis galimybių Vakaruose. Lyg tyčia kitąmet pagrindinėse Europos Sąjungos institucijose atsilaisvins ne vienas prestižinis postas ir apžvalgininkai neatmeta, kad bent į vieną Grybauskaitė yra labai reali pretendentė.

Estijoje antradienį netikėtai paleista raketa būtų galėjusi pasiekti Rusiją, jei būtų skridusi rytų kryptimi, teigia Estijos karinių oro pajėgų vadas. Laimei, raketa skrido į šiaurę, todėl liko Estijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip reaguotų Rusija, jei raketa iš Estijos pasiektų jos krantus? Saugumo ekspertai vieningai sutaria – Rusija tai laikytų provokacija ir imtųsi veiksmų.

Plungiškiai ieško meno kolektyvų keliauti į Rusiją, o skuodiškiai patys ten traukia nusilenkti Sovietų Sąjungos kariui. Ir visa tai vyksta po to, kai Rusija nusprendė nebeįsileisti „Misija Sibiras“ dalyvių. Politologai savivaldos politikus ragina kritiškai mąstyti prieš vykstant į bet kokius renginius Rusijoje, o patys vietos politikai savo ryšius su Rusija ketina permąstyti.

 Pasaulis įvertino istorinį Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą. Rusijoje prezidentų pokalbis vertinamas kaip diplomatinė V. Putino pergalė, o štai Jungtinės Valstijos D. Trumpą pasitiko kaip pralaimėtoją. Amerikiečiai pasipiktinę, jog jų prezidentas Putinui begirdint supliekė savo šalies žvalgybą. Neseniai iš JAV grįžęs politologas Linas Kojala teigė, kad toks D. Trumpo elgesys papiktino net jam pataikaujančią JAV televiziją.

Lenkiškų mokyklų išsaugojimas, pavardžių rašymas dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, Vilniaus Aušros vartų atvaizdas lenkiškuose pasuose ir kiti klausimai jau kurį laiką kiša koją visiškai sklandiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Politologai pastebi, kad abiejų šalių vadovai šykšti vizitų vieni pas kitus.

Reikia, kad Ukraina išmoktų gyventi nuo rinkimų iki rinkimų, o ne nuo revoliucijos iki revoliucijos – Nepriklausomybės dieną švenčiančiai Ukrainai linki buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Tačiau neramiai nusiteikę ukrainiečiai ima nusivilti pažangos stoka ir dėl lėto progreso kaltina savo prezidentą Petro Porošenką.

Lietuva nuo seno Latviją laiko seserimi, o latviai mus vadina „braliūkais“. Mielai lankome vieni kitų kurortus ir sostines, o susitikę bičiuliaujamės. Tačiau kalbą pakreipus link energetikos, verslo ar saugumo, šypsenos dingsta. Štai Lietuvai jau dešimtmetį nepavyksta baigti Baltijos šalių derybų, kurios svarbios siekiant užsitikrinti europinę paramą Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui.

Didžiosios Britanijos valdžia pagaliau prabilo, kas po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos laukia emigrantų lietuvių. Britų premjerė ramina, kad ilgiau nei penkerius metus šalyje gyvenantys emigrantai tikrai nebus išvaryti ir turės visas socialines garantijas. Tiesa, neaiškus nei terminas, nuo kada bus skaičiuojami tie penkeri metai, nei kas laukia trumpiau ten esančių emigrantų. Ekspertai sako – Britanija dabar siekia, kad į ją atvyktų kuo mažiau naujų svetimšalių.

Kybartų kontrolės punkte, tranzitiniame traukinyje, ketvirtadienio vakarą buvo sulaikyta Rusijos karinė komanda. Politologas Linas Kojala teigia, kad to sureikšminti nevertėtų ir teigia, jog reagavimas rodo mokymąsi iš Ukrainos klaidų. „Jis turbūt atskleidžia tą įtampą, kuri tikrai pakankamai didelė ir mes stengiamės užbėgti už akių bet kokiems įmanomiems scenarijams“, - TV3 sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L.Kojala. Specialistas teigia, kad buvo pasimokyta iš kitų klaidų.

Šiaurės Korėja vėl demonstruoja augančius karinius raumenis. Šalis atliko sėkmingą naujos balistinės raketos bandymą. Raketa nuskriejo beveik tūkstantį kilometrų. Tai reiškia, kad branduolinis ginklas galėtų pasiekti JAV karines bazes Ramiajame vandenyne. RESC direktorius, TSPMI doktorantas Linas Kojala sako, kad situacija yra visiškai neprognozuojama. Su tokia uždara ir agresyvia valstybe, kaip Šiaurės Korėja, pasaulis susidūrė pirmą kartą.

Šiandien Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras pristato neeilinę premjerą. Spektaklio „Karas dar neprasidėjo“ plakate akivaizdžiai matomas tiek propagandinės „Russia Today“ logotipas, tiek ir faktas, spektaklis yra skirtas Rusijos revoliucijų 100-mečiui. Politologai kraipo galvas ir kalba apie grėsmes , o teatro vadovas Linas Zaikauskas tikino, kad ši diskusija ir kaltinimai politikos įpynimu – nepagrįsti ir net juokingi. „Iš vienos pusės man juokinga, iš kitos nemalonu.

Pirmasis mėnesis, kai naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeimininkauja Baltuosiuose rūmuose, buvo pažymėtais keliais nesusipratimais, ne visada sėkmingu komandos formavimu, ir tolimesniu, bei gana intensyviu, prezidento karu su žiniasklaidą. Ir tai jis ir toliau daro jam įprastu būdu – savo „Twitter“ paskyroje tam tikras žiniasklaidos priemones vadindamas netikromis. „Fake news“ rašo D. Trumpas ir žinutėje pažymi CNN, ABC, New York Times, CBS ir NBC.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.

Lietuvos pašonėje esančios Rusijos Karaliaučiaus srities gubernatoriumi saugumo tarnybos vadą prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė siekdamas konsoliduoti valdžią sau lojaliais žmonėmis, teigia analitikai. Sovietinės KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos (FSB) generolas Jevgenijus Ziničevas praeitą savaitę regiono gubernatoriaus poste pakeitė netikėtai atsistatydinusį Nikolajų Cukanovą.

Kandidato į Jungtinių Valstijų prezidentus Donaldo Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui apkaltinus dienraštį „The New York Times“ neteisingu pacitavimu apie Baltijos šalių gynybą, dienraštis paviešino visą interviu šifruotę. Joje matyti, kad kelis kartus klausiamas D.Trumpas neatskleidžia, ar Baltijos šalys sulauktų karinės pagalbos iš JAV Rusijos agresijos atveju.

Turkijoje pastaruoju metu kalbos apie perversmą nebuvo retos, o jas kurstė islamizacijos tendencijos ir stiprėjančios prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pozicijos, sako politologas Linas Kojala. Šiomis įžvalgomis Rytų Europos studijų centro direktorius pasidalijo, Turkijoje pasirodžius pranešimams apie kariškių perversmą. Pasak L.Kojalos, kariuomenė Turkijoje visuomet buvo itin svarbus politinis veiksnys, ne kartą sąlygojęs perversmus.

Galbūt to dar iki galo nesupratome, bet pirmadienį vėlai vakare mūsų laiku prasidės svarbiausi Lietuvai 2016 metų rinkimai. Partijų susirinkimuose (ang. caucus) Ajovos valstijoje respublikonai ir demokratai susirinks, aptars, o tada balsuodami pareikš, kas turėtų tapti partijų kandidatais nacionaliniuose JAV prezidento rinkimuose. Kitaip tariant, kas taps galingiausios pasaulio valstybės vadovu artimiausiems ketveriems metams.

Prancūzijai ir Rusijai antradienį sudarius aljansą prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ Sirijoje, Rytų Europos studijų centro analitikas, politologas Linas Kojala tv3.lt sakė, kad teigiamai vertinti šio susitarimo tikrai nereikėtų. Pasak jo, taip Rusija siekia sankcijų dėl karo Ukrainoje panaikinimo ir tai gali reikšti Vakarų pozicijos sušvelnininimą Kremliaus atžvilgiu.

Nors du trečdaliai ukrainiečių mano, kad su ekonomika reikėtų tvarkytis kitaip, 70 proc. ukrainiečių nepasitiki dabartine vyriausybe, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad Ukraina yra teisingame kelyje. Vis tik jis pažymi, kad žmonių nepasitikėjimas valdžia buvo užkoduotas nuo pat pradžių: „Vis tik mes kalbame apie šalį, kuri ilgą laiką buvo labiausiai korumpuota Europos valstybė.

Didžioji dalis Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenės dažnai priešinasi JAV karinei intervencijai kitose šalyse, tačiau nėra izoliacionistiškai nusiteikusi, LRT.lt sako Europos politikos analizės centro Vašingtone ekspertas Januszas Bugajskis. Jo ir RESC analitiko Lino Kojalos teigimu, aktyvios užsienio politikos siekis Hillary Clinton tikrai nepakiš kojos rinkimuose.

Žinių radijas Rusijai pasiekus daugelį savo svarbiausių tikslų Rytų Ukrainoje ir nesilaikant Minsko susitarimo, reikia nubrėžtą naują raudoną liniją, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė politologas Linas Kojala.

Žinių radijas Ukrainos ir Europos Parlamentams antradienį ratifikavus Asociacijos sutartį, kuri net vadinama istorine, politologas Linas Kojala teigia, kad džiaugtis nėra dėl ko – Rusija vis tiek tapo pagrindine veikėja, dalyvaujančia Bendrijos ir Ukrainos santykiuose. „Realybė yra kur kas niūresnė.

Penktadienį Seime, Kovo 11-osios salėje, prasidėjo iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 21-osioms metinėms. Iškilmingą minėjimą pradės ir kalbą sakys Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Po pergalingų antrųjų 2010 metų pasaulio futbolo čempionato 7 grupės atrankos varžybų prieš Austrijos ekipą Lietuvos rinktinės vyriausias treneris Jose Couceiro dėkojo savo žaidėjams ir teigė, kad grupės favorite išlieka Prancūzija. J. Couceiro (Lietuvos vyr. treneris): - Visų pirma, sveikinu savo vyrus su puikia pergale. Šios rungtynės buvo labai sunkios, nes Austrija - stipri komanda. Austrai gerai išnaudoja standartines situacijas.

FBK „Kauno“ žygis Čempionų lygoje baigėsi - sensacingai eliminavę garsųjį škotų Glazgo „Rangers“, Lietuvos čempionai dukart - ir išvykoje, ir namie - rezultatu 0:2 turėjo pripažinti Danijos "Aalborg" klubo pranašumą. Tiesa, kauniečiai dar turės progą pasirodyti Senojo žemyno futbolo mėgėjams - Jose Couceiro auklėtiniai rugsėjo viduryje grumsis UEFA taurės pirmajame etape, kurio varžovas paaiškės penktadienį ištraukus burtus.