ligoniai

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Kilus žmonių pasipiktinimui, kad už dalį valstybės kompensuojamų vaistų šį mėnesį tenka primokėti, Sveikatos apsaugos ministerijoje aiškintasi, kas dėl to kaltas. Vieno atpirkimo ožio nerasta, bet ir ministras, ir kitų valstybės institucijų atstovai pareiškė, kad neekonomiškai elgiasi patys ligoniai – mat vietoje pigiausio vaisto perka brangesnį.

Kai kurie kompensuojamuosius vaistus vartojantys ligoniai, tarp jų ir diabetikai, nuo gegužės vaistinėse sulaukia nemalonios staigmenos. Patikėję Sveikatos apsaugos ministerijos pagyromis apie atpigusius vaistus jie vylėsi mažesnių priemokų, tačiau vaistinėje paaiškėja, kad turės mokėti daugiau nei anksčiau. Ligoniai trauko pečiais – kaipgi čia yra? Ministerija sako viena, o praktiškai vyksta visai kas kita.

D vitaminas, taip pat žinomas kaip “saulės vitaminas”, yra viena svarbiausių organizmui ir imunitetui būtinų medžiagų. Anksčiau buvo manyta, jog vitamino D funkcija tebuvo kaulų ir dantų struktūros stiprinimas išlaikant reikiamą fosforo ir kalcio santykį. Tačiau naujausi pasauliniai tyrimai parodė, jog vitamino D trūkumas yra tiesiogiai susijęs su nutukimu, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, autoimuninėmis ligomis, osteoporoze ir netgi vėžiu.

Justina Voverytė Utenos ligoninės priėmimo skyriuje dirbantiems medikams vis rečiau bereikia kviesti greitosios medicinos pagalbos ekipažą ir perkelti traumą patyrusius asmenis į Vilnių ar Kauną. Įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą projektą buvo atnaujintas priėmimo – skubios pagalbos skyrius. Dėl įsigytos modernios medicinos įrangos medikai jau gali patys tiksliai nustatyti diagnozę. Greičiau, tiksliau, kruopščiau.

Sausio 10 d. 23 val. 20 min. į Kauno ligoninę iš Kauno r., Noreikiškių, Šilo g., namo, pristatyti ir dėl apsinuodijimo dujomis paguldyti stebėti A. D. (gimęs 1974 m.), N. L. (gimusi 1955 m.) ir V. G. (gimusi 1963 m.). Taip pat kreipėsi ir paguldyti į ligoninę stebėti Kauno r. GMP vairuotojas A. K. (gimęs 1969 m.) ir gydytoja J. K. (gimusi 1970 m.). PGT darbuotojai namą išvėdino. Aplinkybės nustatinėjamos.

 Pusšeštų metų džiaugęsi Radviliškyje veikusiu dializės centru, gyvybiškai būtiną procedūrą radviliškiečiai vėl priversti atlikti Šiauliuose. Sunkiomis inkstų ligomis sergantys pacientai tai vertina didžiuliu žingsniu atgal, dializės paslaugas teikusios bendrovės atstovai – priverstiniu sprendimu, kurį padiktavo nuostolinga veikla.

Loreta RIPSKYTĖ Joniškio ligoninės Priėmimo skyriaus medikai pasikvietė „Šiaulių kraštą“ pasikalbėti apie priimamąjį, kuris neretai primena karo lauką. Mūšiai vyksta dėl pirmosios pagalbos įsipjovus pirštą arba dėl galimybės atsidurti ligoninės palatoje, nors pakaktų kitos medicininės grandies pagalbos. Medikai išgirsta grasinimų serijas, sulaukia keiksmažodžių lavinų.

Vilniuje prasidėjo konferencija, kurioje visos diskusijos suksis apie psichikos problemas bei laukiančius iššūkius. Pateikiame pagrindines sveikinimo žodį tarusių svečių mintis apie šią problematiką. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad didžiausią nerimą kelia vaikų psichikos ligos bei didelis paauglių savižudybių skaičius. „Šie rodikliai nėra tik Lietuvos problema, visoje Europos Sąjungoje (ES) susiduriama su panašiomis tendencijomis“, – teigė V. P. Andriukaitis.

Saulius SODONIS Liepos viduryje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo rugpjūčio 1 dienos besigydantiems ligoninėse, jų prašymu, bus pateiktos visos su jų gydymu susijusios išlaidos. Nauja tvarka – pacientams apie paslaugas ir jų kainas Šią naująją tvarką pakomentavo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

Edita KARKLELIENĖ Tarnybos pareigų neatlikimu kaltintos trys Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės gydytojos psichiatrės Asta Vasylienė, Romualda Ališauskienė ir Janė Paliukienė po daugiau nei penkerius metus trukusio teismų maratono pripažintos neįvykdžiusios nusikalstamos veikos. Išteisinamuosius nuosprendžius medikėms paskelbę Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismai paliko nenagrinėtą ir Šiaulių ligoninei pareikštą 400 tūkstančių litų civilinį ieškinį.

Virusiniai hepatitai kelia didžiulę grėsmę Lietuvos visuomenės sveikatai ir saugumui. Dėl gausių problemų prevencijos, diagnostikos ir gydymo grandyse, pagal 2012 m. Europos hepatito indeksą Lietuva yra paskutinėje vietoje. Medicinos specialistai ragina kuo greičiau pradėti konkrečius veiksmus, kurie padėtų spręsti susidariusią kritišką situaciją.

Už pirmąją nedarbingumo savaitę, tiksliau nuo 3 iki 7 dienos imtinai, „Sodros“ mokama nedarbingumo pašalpa – 40 proc. algos – per maža ir turi būti padidinta, kad susirgę žmonės neitų į darbą rizikuodami savo sveikata, o kartais ir gyvybe. Ketina didinti ligos pašalpas Taip manantys šalies valdantieji žada atkurti iki krizės buvusias dvigubai didesnes ligos išmokas.

Lina ABROMAVIČIENĖ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro gydytoja psichiatrė Orinta Ančiulytė sako, kad sergantis sunkia liga vaikas ir jo artimieji išgyvena sunkų laikotarpį. Sužinoję apie ligą patiria šoką, bando paneigti ligą, save bando izoliuoti nuo aplinkinių. Sergančiojo šeima neretai bando įrodyti, jog suklydo gydytojas, neteisingi tyrimai... Sergantieji pyksta ant savęs, kad ligos anksčiau neįtarė.

Vasario 11-ąją minime Pasaulinę ligonių dieną. Kasmet šalyje diagnozuojama vis daugiau piktybiniais navikais ir kraujotakos sistemos ligomis sergančių asmenų, didėja vaistinių apyvartos. Valstybės biudžeto išlaidos sveikatos priežiūrai taip pat auga. 2011 m. šalyje veikė 145 ligoninės (Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje), kuriose gydėsi apie 764 tūkst. gyventojų. 2011 m. vienas šalies gyventojas pas gydytojus apsilankė vidutiniškai 7,2 karto. Iš viso per metus gydytojai sulaukė 23 mln.

 Policijos departamento duomenimis, nuo 2009 metų iki šių metų gruodžio pirmos dienos panaikinti septyni leidimai turėti ginklą septyniems asmenims dėl psichikos ligos. Paaiškėjo, jog psichikos liga progresavo po to, kai buvo išduotas leidimas arba tokie asmenys suklastojo medicinos pažymą. Prieš kelerius metus Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) demaskavo mediką, išdavusį už atlygį tokią pažymą asmeniui, turinčiam psichikos sutrikimų dėl alkoholio vartojimo.

Vienoje Notingemšyro (Nottinghamshire) grafystės ligoninėje teko atšaukti kelias dešimtis operacijų po to, kai operacinėje buvo aptikta žiurkė, informuoja BBC naujienų tarnyba. „King's Mill“ ligoninės Mensfylde (Mansfield) atstovas sakė, kad graužikas operacinėje buvo pastebėtas praėjusį antradienį, tačiau tuo metu operacija patalpoje nebuvo atliekama. Į gydymo įstaigą buvo iškviesti graužikų naikintojai, dėl ko teko atšaukti apie 40 operacijų.

Pietų Taivane per ankstų antradienio rytą kilusį gaisrą ligoninėje žuvo 12 pacientų, sužeista mažiausiai 60, skelbia BBC. Ugnis nusiaubė slaugos namus Tainano mieste, skirtuose vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak ligoninės pareigūno, pacientai mirė prisikvėpavę dūmų. Sužeistieji gydomi šalia esančiose ligoninėse. Gaisro, kilusio antrame pastato aukšte, priežastis kol kas nežinoma. Pasak ugniagesių, gaisras galėjo kilti sandėlyje.

Gydytojas Vytautas Stonkus įpėja, kad pomėgis gydytis taip nualina imuninę sistemą, kad net peršalimas tampa sunkiai įveikiama liga. Druskos poveikis Ar tiesa, kad lietuviai vos nusičiaudėję saujomis ima vartoti vaistus? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Stonkaus. Tiesa. Toks skubėjimas gydytis slopina ir silpnina imuninę sistemą. Šiandien didelę įtaką žmonių gydymosi įpročiams daro reklama. Jos visur tiek daug, kad ir labai lengvus negalavimus žmonės skuba gydyti vaistais.

Anot gydytojų psichiatrų, depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sutrikimas. Ja dažniau serga moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Šios ligos požymiai labai įvairūs: liūdesys, nerimas, sulėtėję judesiai ir mąstymas, savęs nuvertinimas, apetito stoka, mintys apie pavojingas fizines ligas, atsiradusios įvairios baimės. Depresiją išduoda ir tam tikri fiziniai pokyčiai: svorio kritimas, nemalonūs pojūčiai įvairiose kūno vietose, silpnumas, prastas dėmesys, įvairūs skausmai.

Nuo šiol visiems pacientams, sergantiems ypač sunkiomis ligomis – lėtine ir ūmine limfoleukemija, virškinamojo trakto ir kitais piktybiniais navikais bei ŽIV ir AIDS – nauji, inovatyvūs vaistai bus kompensuojami 100 proc.

Kauno klinikų medikai, rengdamiesi kepenų transplantacijos operacijai ir ją atlikdami šioje ligoninėje gydomai moteriai, padarė grubių pažeidimų. Taip teigia Nacionalinis transplantacijos biuras. Šios išvados pateiktos Sveikatos apsaugos ministerijai. „Tyrimą atliko ir išvadas parengė tarpžinybinė komisija. Konstatuoti du grubūs pažeidimai.

Šiandien (spalio 1 d.), minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, prie Vyriausybės įvyko „Lovų akcija“. Renginio organizatorė Vilniaus miesto savivaldybės slaugos ir globos komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė dar kartą siekė pramušti valdžios abejingumo sieną ir atkreipti dėmesį į chaosą slaugos bei globos sistemoje. Lietuvoje yra 42 tūkst.

Išsėtinė sklerozė yra jaunų žmonių liga. Ja dažniausiai serga dvidešimtmečiai–trisdešimtmečiai. Sergantieji nelinkę atskleisti savo bėdų visuomenei, ypač tada, kai požymiai išoriškai nematomi, o liga nėra labai pažengusi. Daugelis jaunų ligonių nori dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą. Mūsų pašnekovė, išsėtine skleroze serganti jauna moteris, taip pat abejojo, ar pasakoti viešai apie savo gyvenimą.

Sekmadienį Klaipėdoje atidaroma nauja koplyčia prie uostamiestyje statomo šv. Pranciškaus Asyžiečio onkologijos centro. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčią dvasinės paramos centre, kurį globoja broliai pranciškonai, pašventins Telšių vyskupas Jonas Boruta. Broliai pranciškonai jau du dešimtmečius po nepriklausomybės atgavimo darbuojasi Klaipėdos krašte tarnaudami šio krašto žmonėms.

Pak­ruo­jo grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­ly­je pa­ke­liui į Res­pub­li­ki­nę Šiau­lių li­go­ni­nę mi­rė sun­kiai su­ža­lo­tas še­šias­de­šimt aš­tuo­ne­rių vy­ras. Tai – jau ant­ra to­kia mir­tis pa­ke­liui iš Pak­ruo­jo į Šiau­lius. Sun­kūs li­go­niai ve­ža­mi de­šim­tis ki­lo­met­rų, nes, vyk­dant svei­ka­tos re­for­mą, Pak­ruo­jo li­go­ni­nė­je už­da­ry­tas Rea­ni­ma­ci­jos sky­rius. Li­ku­si rea­ni­ma­ci­jos pa­la­ta – ne­sun­kiems li­go­niams.

Šalyje galiojanti žalos sveikatai atlyginimo sistema yra paini ir prieinama ne kiekvienam. Nukentėję nuo prastai ar atmestinai dirbančių medikų ligoniai ar jų artimieji savo interesus gina vis ryžtingiau. Tačiau praktika rodo, kad incidento tyrimas nuo pareiškimo pateikimo datos iki teismo sprendimo trunka vidutiniškai 2–3, o kartais ir daugiau metų. Retas žmogus pajėgia nueiti ilgą kelią teisybės link.

Bulimija – itin pavojingas psichologinis sutrikimas, galintis negrįžtamai sužaloti žmogaus gyvenimą, o kartais privesti ir prie mirties. Sergant šia liga, susilpnėja arba visai išnyksta sotumo jausmas. Ligonis nuolatos kamuojamas neapleidžiančios baimės priaugti svorio, maža to, žmogus nuolat persivalgo, o tą padaręs viską išvemia. Norėdami sulieknėti, jie į pagalbą pasitelkia įvairius lieknėjimo preparatus, sportą, nelegalius vaistus.

Ketvirtadienio rytą Šiaulių psichiatrijos ligoninės Ūmių susirgimų skyriuje, kaip įtariama, pacientas užpuolė mediką. Jam lūžo šonkaulis bei diagnozuoti kiti sužalojimai. Įstaigos vadovybė prabyla, jog po to, kai belangėn už paciento sužalojimą buvo pasiųsti trys medikai, o dar trys medikai atsidūrė teisiamųjų suole, jų kolegos nuolankiai priima pacientų smūgius. „Darbuotojas bijojo gintis.

Ką reikėtų daryti su žmonėmis, sergančiaisiais šizofrenija: izoliuoti ar integruoti? Kas dešimtas lietuvis yra įsitikinęs, kad juos reikia atskirti nuo visuomenės. Retai susimąstoma, kad šia liga serga žymi populiacijos dalis ir kalbama net apie 16 000 Lietuvos gyventojų atskyrimą. Iniciatyvos „Turiu ateitį“ duomenimis, Lietuvoje pastaraisiais metais šizofrenija buvo diagnozuota 3% daugiau žmonių nei paprastai.

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad vakar iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gauta informacija apie patvirtintą jau antrąjį, per pastarąją savaitę, legioneliozės atvejį Kauno mieste. Nors susirgusieji gyvena skirtuose Kauno miesto seniūnijų teritorijose, tačiau abiem šiais neaiškios pneumonijos atvejais, atlikus šlapimo tyrimus, rastas Legionella pneumophila serologinis antigenas ir patvirtinta – legioneliozės  diagnozė.

85 tūkstančius dolerių uždirbo neurochirurgas Walteris Freemanas, praskėlęs keliems tūkstančiams žmonių galvas peiliu, skirtu ledui skaptuoti. Tokiu metodu W. Freemanas gydė psichines ligas, imdamas už kiekvieną „operaciją“ viso labo 25 dolerius. W. Freemano metodas buvo vadinamas lobotomija. Kitas kovotojas už psichinę sveikatą – daktaras Henry Cottonas – krovėsi turtą išpjaudamas žmonėms su psichine negalia gyvybiškai svarbius organus.

Kitų metų liepą Vilniuje vėl turėtų žygiuoti homoseksualai ir jiems prijaučiantieji. Ta žinia jau dabar sukėlė nerimą kovotojams su gėjais. Na o gėjai ir lesbietės nekenčiami ne tik Lietuvoje – dar blogiau jiems yra Rusijoje. Kryžiai gėjų neišgąsdino Eitynės „Baltic Pride“ pamečiui rengiamos trijose Pabaltijo šalyse. 2009 metais šios eitynės vyko Rygoje, 2010 metais – Vilniuje, pernai – Taline. Šįmet jos vėl vyks Rygoje, o kitąmet turėtų grįžti į Vilnių.

Gegužės 12 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė slaugytojų diena. Ta proga, Klaipėdos universitetas kartu su Klaipėdos krašto Lietuvos slaugos specialistų organizacija mokslinę–praktinę konferenciją „Atskirties slaugoje mažinimas: moksliniais tyrimais pagrįsta slaugos praktika“. „Daugelis mokslinių tyrimų ir praktika įrodė, kad pacientų sveikimo proceso kokybė daugiau nei 60 proc. priklauso nuo tinkamos kokybiškos slaugos.

Parlamentarai domisi medicinos įstaigų reikalavimais pacientams susimokėti už gydymą, tyrimus ar vaistus. Aiškėja, kad daugeliu atvejų, tokie reikalavimai yra neteisėti. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai sako, kad netrukus bus priimti įstatymų pakeitimai ir tų gydymo įstaigų, kuriose taikomos nelegalios priemokos, vadovus bus galima bausti finansiškai.

Paprastai ligoniai kovoja už savo pasveikimą, išlikimą ir visavertį gyvenimą. Bet yra dalis žmonių, kurie numoja ranka į savo sveikatą, kuriems jų gyvybė neverta nė cento ir kurie dėl to pyksta ne tik ant savęs, bet ir ant visuomenės. Daugelis sveikos visuomenės narių apie juos nieko nenori žinoti. Šie marginalai – tai kaliniai, infekuotieji ŽIV. Sistema gera, bet neveikia „Yra kalėjusių žmonių, kurie išeina į laisvę, eina kur nori, daro ką nori.

Tuštėjančių kaimų gyventojai baiminasi, kad greitai gali nelikti arčiausiai namų esančių sveikatos įstaigų – medicinos punktų. Dvylikoje Panevėžio rajono seniūnijų suskaičiuojami 28 medicinos punktai. Kai kurių jų išlikimas jau seniai kabo ant plauko, nes kaimuose gyventojų mažėja ir išlaikyti tokius punktus vis sunkiau. Kaip teigia Panevėžio rajono poliklinikos direktorės pavaduotoja Danutė Pajėdienė, yra tokių kaimų vietovių, prie kurių medicinos punktų prirašyti tik 200–300 gyventojų.

Šiau­lių, Kel­mės, Pak­ruo­jo ra­jo­nų li­go­niams nuo va­sa­rio pra­džios at­si­lie­pia jau ne vie­tos, o Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties dis­pe­če­riai. Ka­dan­gi po per­tvar­kų ma­žė­ja bu­din­čių me­di­kų bri­ga­dų, ne­ri­mau­ja­ma, kad grei­to­ji pa­gal­ba ga­li at­vyk­ti lė­tai.

Į pagalbą atokiuose kaimuose skubantys medikai patys šaukėsi pagalbos. Po šalyje siautusios pūgos įvairių rajonų greitosios pagalbos medikams iki ligonių namų teko bristi per sniegynus, o atokiose vietose užklimpusius automobilius vadavo ugniagesiai. Iki ligonio tempė gaisrinė Savaitgalį greitosios pagalbos medikams nepavyko iš karto pasiekti Radviliškio rajono Baisiogalos seniūnijos Bagdonų kaime esančio ligonio.

Biržų rajono savivaldybės poliklinikai galvos skausmu tampa nedrausti ligoniai ir greitosios pagalbos medikų pasiruošimas dirbti valdomiems iš Panevėžyje esančios dispečerinės tarnybos. Ligonių kasos moka tik už apdraustuosius Dėl geresnio ligonių aptarnavimo poliklinikoje ir kaimo medicinos punktuose nemažai pastangų įdėjusiai Biržų rajono poliklinikai gerus užmojus gali tekti pristabdyti dėl mažėjančio finansavimo.

Sveikatos apsaugos ministerija iš dalies stabdo greitosios medicinos pagalbos centralizavimą, nes kai kurios savivaldybės tam nepasirengė. Nuo šių metų sausio 1-osios planuota pertvarka sulaukė rajono medikų ir Seimo sveikatos reikalų komiteto kritikos. Paslaugų centralizavimui nepasirengta, iki šiol neaišku, iš kokių lėšų ir kada savivaldybės galės įsigyti reikiamą įrangą.

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pamažu auga, bet epidemijos iki Naujųjų metų dar nesitikima. Pasakyti tiksliai, ar gripo epidemijos dar galime sulaukti šiemet, labai sunku. Daug kas priklausys ir nuo orų, bet vilčių, kad viruso šėlsmas nusikels į 2012-uosius, medikams teikia netrukus prasidėsiančios moksleivių žiemos atostogos. Paprastai būtent vaikų susibūrimo vietose – t. y. mokyklose ir fiksuojamas didžiausias sergamumas.

Ištikus didelei bėdai, širdies smūgiui, žmogui susižalojus, netekus sąmonės, esantieji šalia žino, ką daryti. Kviečiama Greitoji pagalba ar bet kuria kita mašina skubama į ligoninę. Netgi specialių apklausų nereikia, kiekvienas žino, kad Šiaulių krašte medicinos pagalbos vieta – Respublikinė Šiaulių ligoninė. Čia atvykstama su viltimi.

Moteris, kuri negalėjo nusilupti priklijuotų nagų, arba kita, kuri dažais išsitepė plaukus, tėra kelios iš daugybės „pacientų“, kurie kasmet kreipiasi į Didžiosios Britanijos ligonines pagalbos. Šalyje paskelbta kampanija, siekiant įspėti žmones, kad jie važiuotų į ligoninę tik esant rimtam reikalui. Tokia kampanija paskelbta po to, kai statistiniai duomenys parodė, jog net 25 proc.

Gydymo vietose naudojamas kraujas atitinka visus kokybės reikalavimus, teigia sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. Anot jo, tai parodė dviejose vietose atlikti nepriklausomi patikrinimai. Ministras ketvirtadienį Vyriausybės valandoje teigė, kad didelė dalis kaltės dėl visuomenėje kilusio nerimo, kad ligoniams teikiamas kraujas yra nekokybiškas, o kraujo donorų trūksta, tenka ir jo kolegoms, kurie išsako savo nuomonę, neturėdami pakankamai informacijos.

2012 metų valstybės biudžete nebenumatoma farmacininkams skirti lėšų už senų vaistų surinkimą iš gyventojų, rašo „Respublika“ . Tačiau dėl tokio sprendimo valstybė nepanaikino įpareigojimo vaistinėms neberinkti farmacinių atliekų. Nuo kitų metų įsigalios naujos Farmacijos įstatymo pataisos. Dar prieš patvirtinant valstybės biudžetą žadėta, kad iš jo bus skirta lėšų pasenusių vaistų utilizavimui. Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, kad farmacinėms atliekoms naikinti reikėtų 350 tūkst.

Apie modernios kardiologinės pagalbos raidą ir jos pasiekimus Lietuvoje kalbamės su vienu jos pradininkų ir kūrėjų profesoriumi Aleksandru Laucevičiumi. Neseniai plačiai nuskambėjo istorija apie mūsų žvaigždės – krepšininko Arvydo Sabonio – ligą ir sėkmingą gydymą. Visuomenei gali  susidaryti įspūdis, jog tai išskirtinis atvejis – didžiulė naujovė ir pasiekimas, kokio Lietuva dar nematė. Ar taip yra iš tiesų? Toli gražu ne.

Sergančiųjų eilės nutįso prie gydytojų kabinetų durų. Daugiausia jose – moksleivių, kuriems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dėl kurių dažniausiai vargina sloga, užgulta nosis, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, čiaudulys, akių gleivinės paraudimas. Praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė net 571 šiauliečiui ir tai – dvigubai daugiau, nei prieš tai buvusią savaitę.

Redakcijai paskambino į neviltį puolusi Šiaulių rajono gyventoja. Šeimos gydytojo siuntimą konsultacijai į Onkologijos kliniką turinti moteris, jau trečias mėnuo negali gauti talono pas gydytoją. Klinika nebepajėgia priimti visų čia norinčių patekti ligonių.

Gal karvės vėl pradės normaliai duoti pieno – svarsto Kurtuvėnų regioninio parko gyventojai, kuriems ausis išūžė prancūzų naikintuvai, Šiaulius paliekantys ramybėje. Lengviau atsikvėps ir ligoniai, virš kurių raižė prancūzai, o po antradienį įvykusio lėktuvų susidūrimo politikai prabilo apie tai, kokį pavojų miestui kelia oro uostas. Paaiškėjo, kad jau keliolika metų oro uostas veikia be privalomo poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo.