ligoniai

Panevėžio savivaldybė tyčiojasi iš žmonių – taip rėžia sunkiai sergantys, po traumų ar operacijų gyjantys panevėžiečiai. Žmonės piktinasi, kad naują tvarką sumaniusi savivaldybė skurdžiausiai besiverčiančius neįgaliuosius ir rimtų sveikatos bėdų prispaustus žmones paliko be finansinės pagalbos. Nuo pavasario panevėžiečiai, norintys gauti tikslinę pašalpą, yra priversti rinkti čekius ar kitus dokumentus, įrodančius, kokių vaistų ar medicininių priemonių pirko.

Šeimos gydytojų komandose dirbantys slaugytojai nuo kitų metų pacientus galės konsultuoti savarankiškai. Tai sukėlė didžiulę diskusiją socialinėje erdvėje. Į tai sureagavo ir ministras Arūnas Dulkys, jis penktadienio rytą dar kartą komentavo šį sprendimą, tik šį kartą jau socialinėje erdvėje.

Raseinių ligoninėje įtempta situacija – darbą nusprendė palikti net 7 vidaus ligų skyriaus gydytojai. Mat tarp dirbančių medikų ir savivaldybės įsiplieskė ginčas dėl vykstančio konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Ligoninę palikę darbuotojai mano, kad konkursas gali būti neskaidrus. Vos tik pradėję apie tai kalbėti gydytojai sulaukė priešiškos reakcijos vietos spaudoje.

Sulaukus sunerimusių kauniečių skambučių, naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ domėjosi, kokios pertvarkos vyksta VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje Panemunėje. „Iš palatų buvo tiesiog išneštos lovos. Kažkoks paradoksas – eilės didžiulės, o vietų sumažinta“, – stebisi pacientus lankantys artimieji.

Sekmadienį per avarijas Lietuvoje žuvo penki žmonės. Toks žuvusiųjų skaičius per parą avarijose – didžiausias šalyje pastaruoju metu. Nors naujienos savaitgalį išties buvo tragiškos, pirmadienį paskelbta, kad atsirado vilties spindulys sunkiai sergantiems asmenims. Savaitgalį buvo užregistruotas 14-as organų donoras šiais metais. Jautru, skausminga ir tuo pačiu viltinga – kaskart išgirdus apie organų donorą sudėtinga išlikti abejingam.

Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) paskelbta ataskaita, pastangas kovoti su grėsmingu ir dažnai mirtimi besibaigiančiu sepsiu mažina rimtos žinių spragos, o ypač mažiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Nuo sepsio kas 2,8 sekundes pasaulyje miršta vienas žmogus, kasmet suserga maždaug 50 mln. žmonių, o 11 mln. iš jų – miršta. Dalį šių skaičių sudaro ir vaikai bei naujagimiai.

Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius teigė, kad sudėtingėjanti koronaviruso situacija jaučiama ir jų ligoninėje. Iš 40 COVID-19 skirtų lovų – 30 yra užimta, iš turimų 9 reanimacinių lovų –  8 užimtos. „Reanimacijoje situacija yra įtempta ir mes galvojame plėsti ranimacinių lovų skaičių kovidiniams pacientams. Kažkiek nukentės ir planinių paslaugų skaičius. Mes galvojame, kad pikas galbūt prasidės rugsėjo mėnesį, planuojame.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 100 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo. Deguonis papildomai tiekiamas 80 žmonių, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti devyni žmonės.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 63 žmonės.

Artimieji po daugiau nei pusmečio jau gali aplankyti ligoninėse ar globos namuose esančius svao giminaičius, tačiau nevisi. Reikia ne tik būti persirgusiam COVID'u arba du kartus pasiskiepijusiam, tačiau ir gauti gydančio gydytojo leidimą. Kol kas pas giminaičius lankytojai būriais neplūsta, tačiau skambučių daug, žmonės aiškinasi sąlygas ir tvarkosi reikiamus dokumentus. Šiaulietė Vilma skuba į globos namus aplankyti savo mamos.

Jau 8 metus hospise dirbanti Aneta Gurnevič atvira: prieš pradedant dirbti kilo abejonių, tačiau svarbiausia – požiūris ir nusiteikimas. „Hospise yra visos gyvenimo spalvos“, – dabar sako Aneta. Ji su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo savo patirtimis ir atskleidė, kokių norų turi hospiso pacientai.  Dirbti VšĮ Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospise Aneta pradėjo dar 2013 metais. Tuo metu ji jau buvo baigusi viešojo administravimo magistrantūros studijas ir ieškojosi darbo.

Karantino metu neskubantys tirtis, ar neserga vėžiu, lietuviai verčia nerimauti medikus. Ankščiau vizito pas gydytoją tekdavo ilgai laukti, dabar eilių nėra. Specialistai įspėja, kad vėluojantis onkologinių ligų diagnozavimas tarsi tiksinti bomba. „Taip, turiu nerimą, kuris neapleidžia, ir dabar atradau laisvo laiko ir atvažiavau pasitikrinti“, – sako šiaulietė Irena, atvykusi pasitikrinti.

Šalies kurortai nuo šiol taps koronaviruso sergančių pacientų sveikimo vietomis. Tad viešbučių kambarius primenančios patalpos verčiamos palatomis. Į reabilitacijos klinikas planuojama išvežti 900 užsikrėtusių žmonių. Tiesa, tik tuos, kurie jau sveiksta arba serga lengva forma ir jų gyvybei nebegresia pavojus.  Birštono „Tulpės” sanatorija viena iš tų, kuri, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu, turės priimti Covid-19 sergančius pacientus.

Praėjusią parą patvirtinta 1668 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 26 asmenys, pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 384 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 130 tūkst. 598 asmenys, 61 tūkst. 751 žmogus pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1254 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 622 užsikrėtusieji.

Vienuolika didelės deguonies tėkmės aparatų – dovana Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (VMKL), kuri iškart pradėta naudoti gydant sunkiai COVID-19 sergančius ligonius. VMKL vakar pasiekęs pirmas iš šių aparatų jau tapo didžiausia Kalėdų dovana vienam ligoninės pacientui. Kartu – ir medikams, kurie buvo atsidūrę situacijoje, kai ligonių, kuriems gyvybiškai reikia didelės deguonies tėkmės, yra bent vienu daugiau, nei aparatų.

VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigia, kad padėtis yra labai įtempta – artėja link kritinės ribos. Kasdien paguldoma po 30 ar 40 koronavirusu sergančių pacientų. Pasak jos, matant kiekvieną dieną augančius sergančiųjų skaičius, jaučiama vis didesnė įtampa. Pasak jos, beveik visos lovos, kurios skirtos Covid-19 ligoniams, yra užimtos. Vienas didžiausių iššūkių – tai jau rytoj siekiama sukomplektuoti naują skyrių ir rasti naujų darbuotojų.

Nufilmuoti vaizdai, kurių savo akimis pamatyti nenorėtų niekas, nes jie šokiruoja. Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikai parodė, koks darbas vyksta ligoninės korpuse, kuriame už savo gyvybę kovoja koronovirsu sergantys pacientai. Pervargę medikai, žmonių gyvybę palaikanti technika, švokščiantys deguonies aparatai ir pacientams iš burnų kyšantys vamzdeliai. Toks vaizdas atsiveria atidarius ypač sunkia COVID-19 formą sergančių pacientų reanimacijos duris.

LSMU Kauno ligoninė jau kelios savaitės yra daugiausiai Lietuvoje COVID-19 pacientų turinti gydymo įstaiga. Koronavirusas nuolat praretina ir dalį ligoninės darbuotojų – šuo metu jų serga apie 90. Tiek sunkių ligonių dar neturėta Buvo parų, kai LSMU Kauno ligonėje gydyta per 180 ligonių. Lapkričio viduryje šis skaičius svyruoja tarp 160-170. Daugiau kaip pusei ligonių reikia deguonies terapijos, kitai daliai būklė bet kada gali pablogėti.

Tyrimai rodo, kad sumažinus planines gydymo paslaugas, kad ir nukėlus vėžiu sergančių žmonių operacijas 3 ar 6 mėnesiams, galima šių žmonių gyvenimo trukmė sumažėja penktadaliu ar net perpus. Kokia situacija Nacionaliniame vėžio institute, kalbėjome su įstaigos direktore profesore Sonata Jarmalaite. Tyrimai rodo, kad nukėlus žmonių, sergančių vėžiu, operacijas, tarkim 3-6 mėnesiams, jų galima gyvenimo trukmė sumažėja penktadaliu arba beveik net per pusę.

Lietuvoje šį rudenį daugėja žmonių mirčių – vien per spalį užfiksuota 500 mirusių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, daugiau žmonių numirė ir rugsėjį, ir rugpjūtį. Kai kurie gydytojai mano, kad mirčių daugiau, nes išsigandę koronaviruso pacientai užsiima savigyda namuose, o kai kurie tiesiog neprisibeldžia ir iki medikų kabinetų, nesulaukia deramos medicininės pagalbos.

Skandalas Šiaulių ligoninėje. Į priėmimą atvežti sunkios būklės ligoniai pusdienį praleido be jokios pagalbos. Valandų valandas medikų nesulaukė senolė trūkusiomis žarnomis bei sunegalavusi moteris neįgaliojo vežimėlyje, pacientų artimieji – šoke. Ligoninė teisintis neskuba, o įvykį vadina nesėkminga išimtimi.

Užklupus sunkiai ligai kiekvienam pacientui prireikia pagalbos ne tik medikamentinės. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Edita Gavelienė ir Evelina Cikanavičiūtė įvardijo, kokią įtaką onkologinėms ir lėtinėms ligoms turi mitybą ir ką valgyti, kad jų išvengtume. Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė nurodo, kad Santaros klinikose dirbantys dietologai dažnai konsultuoja onkologinėmis ar lėtinėmis ligomis sergančiais pacientais.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba tv3.lt pranešė, kad gavo septynių pacientų ar jų atstovų skundus dėl koronaviruso pandemijos ar karantino apribojimų. Štai dėl ko buvo kreiptasi su skundais. „Skundėsi dėl pablogėjusios sveikatos būklės, kad neguldė į ligoninę, kol negautas testo atsakymas dėl COVID-19. Pacientas nesulaukė hospitalizavimo ir mirė.

Klaipėdos hospise apie dvi savaites dirbusi Agnė Zuokienė apgailestavo, kad meilė medikams baigėsi. Po darbo koronaviruso židiniu tapusiose slaugos namuose moteris teigė, kad visi jaučiasi kaip raupsuotieji, visi aplink juos apeina kelis metrus. Klaipėdos hospisas koronaviruso židiniu tapo balandžio viduryje, kai COVID-19 patvirtintas kelioms dešimtis globotinių ir darbuotojų. Iš viso pranešta apie 33 šia infekcine liga užsikrėtusius pacientus ir 12 darbuotojų. Trys iš užsikrėtusiųjų mirė.

Neįtikėtini šimtamečiai, kurie – geriausias kovos su koronavirusu pavyzdys. Tokio amžiaus senoliai ne tik įveikia virusą ar sugeba gydyti pacientus, bet ir surenka medikams milijonus eurų paramos. Birmingamo ligoninėje – neįtikėtina šventė. Čia po trijų savaičių gydymo nuo koronaviruso pasveiko net 106-erių metų sulaukusi Connie Titchen. Ji – vyriausia britė šalyje, įveikusi virusą, kuris tokio amžiaus žmonėms dažniausiai reškia nuosprendį.

Dar viena COVID-19 nusinešta gyvybė – anapilin iškeliavo 98 metų amžiaus gamtos mokslų daktarė. Tačiau net pusdienį institucijos nesusitarė tarpusavyje, kokia tikroji garbaus amžiaus mokslininkės mirties priežastis. Galų gale Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino – tai COVID-19. Tikru koronaviruso židiniu tampa Marijampolė – infekcija ten jau nustatyta 40 žmonių, 28 iš jų užsikrėtė vietinėje ligoninėje. Aiškėja ir kuriuose Lietuvos miestuose šiuo metu yra daugiausia užsikrėtusiųjų.

Vilniaus Santarų klinikos imamasi neįprastų priemonių: žmonės artimuosius šią savaitę galėjo atvykti aplankyti tik turėdami leidimus. Sugriežtėjo ne tik pacientų lankymas, bet ir susirgusių pacientų priėmimas.

Santaros klinikose ištisus mėnesius besigydančiais pacientais rūpinasi ne tik medikai. Neseniai sunkiau sergančių žmonių palatose pradėjo lankytis savanoriai – specialiai apmokyti žmonės, kurie pacientams nuperka skanumynų, vaistų, palaiko psichologiškai, ar net sugalvoja, ką veikti ilgomis dienomis gulint palatoje.

Lietuvoje nustačius pirmąjį naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) su Nacionalinio vėžio instituto (NVI) įspėja, kad ši infekcija pavojinga onkologiniams ligoniams, bet ragina kol kas suplanuoto gydymo nekeisti. „Specialistai pabrėžia, kad, nors naujasis koronavirusas yra pavojingesnis vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, onkologiniais susirgimais ir kt.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistais, reaguodami į tai, kad Europoje sparčiai daugėja naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejų, taip pat į tai, kad Lietuvoje taip pat nustatytas pirmasis užsikrėtimo šiuo virusu atvejis, pateikė rekomendacijas ligoniams, sergantiems vėžiu, ir jų artimiesiems.

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta 151 asmeniui, iš kurių 110 vyrų ir 41 moteris.

Kauno policija mažiesiems ligoniukams surengė neeilinę staigmeną ir į klinikų teritoriją atgabeno net žirgų. Iki šiol čia joks arklys savo kanopos nebuvo įkėlęs. Tad mažųjų pacientų emocijos liejosi per kraštus. Tuo džiaugėsi ir jų tėvai, ir medikai, tikinantys, kad gyvūnų terapija padeda sveikti To Kauno klinikose išties dar nebuvo. Čia kieme pirmą kartą išdidžiai risnoja tikri žirgai.

Ligoninėse valgysim sveikesnį maistą. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino naujas privalomas mitybos organizavimo taisykles, kurios uždraudžia ligoniams duoti rūkytą mėsą, riebaluose virtus, džiūvėsiais apibarstytus skrudintus kotletus. Neliks ir sultinių, padažų koncentratų, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų. Kol opozicinės partijos juokiasi iš tokio meniu, Aurelijus Veryga tikisi, kad nepatrauklus ir neskanus ligoninių maistas taps praeitimi.

Jau penkioliktus metus balandžio 27-ąją Lietuvoje yra minima Medicinos darbuotojų diena. Šia proga kviečiame susipažinti su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų viena iš medicinos darbuotojų Sabina Barkovskaja (50), kuri jau daugiau nei trisdešimt metų savo gyvenimą yra paskyrusi pacientams. Vilnietė Sabina Barkovskaja kiekvieną dieną skuba į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos ir onkologijos dienos stacionaro skyrių.

Lygiai prieš 30 metų, 1989 m. balandžio 15 d. buvo įsteigta Caritas organizacija. Kauno sporto halėje dvi dienas vykęs steigiamasis suvažiavimas buvo neeilinis įvykis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai ir visai valstybei. ,,Suvažiavimo organizavimas buvo ilgas nesibaigiantis stebuklas“ – sakė Carito Lietuvoje atkūrimo iniciatorė sesuo Albina Pajarskaitė.

Po visuomenės skundų dėl naujos vaikų maitinimo tvarkos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristato naujus valgiaraščius darželiams, mokykloms ir ligoninėms, skelbia LRT radijas. Pasak ministerijos, naujieji receptai užtikrintų ir sveiką, ir skanų maitinimąsi. Receptai, kuriuos parengė virtuvės šefai, nuo šio pirmadienio pateikiami Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Jie – nemokami, bet įstaigoms neprivalomi.

„Jei čia mirsim, tai mirsim kaip žmonės – gražiai“, – kartą rašė Antanas Miškinis. Oriai ir garbingai numirti į Vilniuje įsikūrusį Vilniaus Mykolo Sopočkos hospisą atvažiuoja ne viena dešimtis onkologinių ligonių. Čia jaukioje aplinkoje jie skaičiuoja paskutines savo dienas ir stengiasi išnaudoti gyvenimą iki pat paskutinės akimirkos. „Visų pirma, čia yra ne ligoninė, o namai“, – jautriai kalba jo darbuotoja A. Taločkaitė.

Specialistai apskaičiavo, kad susirgti kraujo vėžiu rizikuoja 1 iš 19 žmonių. Lietuvoje kasmet onkologinėmis kraujo ligomis suserga daugiau kaip 1000 žmonių. Daugeliui iš jų inovatyvus gydymas padeda ne tik gyventi ilgus metus – jie dirba, kuria šeimas ir susilaukia vaikų. Gydytojai tikisi, kad netolimoje ateityje galės paskelbti nugalėję kraujo vėžį. Rugsėjis – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo.

 Nors šiandien avižos dažnam atrodo it visai įprastas, niekuo neypatingas mitybos raciono „ingredientas“, tik retas žino, kokią gilią žymę ši grūdinė kultūra įspaudė lietuvių kultūroje. Pasak gastronomijos paveldo tyrinėtojo, profesoriaus Rimvydo Laužiko, skaičiuojama, kad avižos į Lietuvą atkeliavo daugiau nei prieš 4,5 tūkst. metų, ir jau proistoriniais laikais tapo neatsiejama tradicinės virtuvės dalimi.

Prasidėjus pavasariui ligoninių kardiologijos skyriai - perpildyti. Mat dėl didelių pastarųjų dienų temperatūrų svyravimų neatlaiko silpnesniųjų širdys. Kardiologai sako, kad vos ką nors iš palatos išrašius į jo vietą gula naujas ligonis.  Tai, kad ne visiems pavasaris atneša džiaugsmą, pabrėžia ir psichologai. Sergantys depresija pavasarį net gali į ją dar labiau įklimpti. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje palatos perpildytos širdies sutrikimais besiskundžiančių ligonių.

Skaitytojai neretai klausia, kodėl pas pacientą atvykę ir jį apžiūrėję medikai kviečia ugniagesius. Tad norime paaiškinti, kad medikai į pagalbą ugniagesius kviečia tuomet, kai patys nepajėgia paciento panešti ir nėra kaimynų ar aplinkinių žmonių, kurie galėtų padėti. Į iškvietimą dėl pablogėjusios sveikatos būklės Kėdainių mieste ir rajone vyksta GMP brigada, kurią sudaro vairuotojas – sanitaras ir medikė.

Per 3 metus neįtikėtinai išaugo ligonių gretos. Specialistai tai sieja, ne tik su pašlijusia žmonių sveikata, bet ir su padidėjusios ligos išmokos dirbantiesiems didinimu. Per 9 šių metų mėnesius susirgusiems darbuotojams jau išmokėta 207 milijonai eurų. Tačiau socialinio draudimo įmokų suma – 105 milijonai eurų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gegužę numato skelbti konkursą į Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus postą. „Planuojama, kad konkursas į VLK direktoriaus pareigas bus paskelbtas gegužę“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. Nuolatinio vadovo VLK neturi jau ne vienus metus.

Kad sergamumas širdies ligomis mūsų šalyje nemažėja, girdime nuolat. Blogiausia, kad ši situacija nesikeičia jau dešimtmetį. Higienos instituto duomenis, ir 2004 m., ir 2013 m. 54–56 proc. visų mirčių Lietuvoje sudarė mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir pagal šiuos skaičius esame vieni pirmaujančių Europoje. Nerimą kelia ir tai, kad širdies ligomis serga vis jaunesni žmonės.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti lietuviai galės gydytis itin retas ligas kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, turinčiose specialistų. Tam Europos Komisija įkūrė Europos referencijos centrų tinklą. Jis orientuotas į retų ligų ir ypač sudėtingų sveikatos būklių gydymą. Šias naujoves ketvirtadienį Vilniuje pristatė Europos Komisijos nariai. Visoje ES esančios ligoninės pagal šį modelį priims ligonius gydytis 937-iose srityse. Lietuvoje tokių sričių bus dvylika.

Medikai su didžiuliu nerimu žiūri į bjūrančius orus. Jau pastarąsias dvi savaites prie jų kabinetų rikiavosi eilės peršalimo ligų kamuojamų pacientų. Žmonės sako nespėję susigaudyti - dar vasara ar jau ruduo. Tad medikai ragina jau šiltai rengtis, sočiai valgyti ir neužkrėsti vieniems kitų. Senjorė Teresė į šeimos gydytoją kreipėsi neapsikentusi ją kamuojančio kosulio ir temperatūrai pakilus iki 38 laipsnių.

Medikai skelbia gąsdinančią naujieną – erkių platinamos ligos šiemet į ligos patalą paguldė rekordiškai daug žmonių – rugpjūtį parazitai susargdino tris kartus daugiau žmonių nei pernai, erkių aukų skaičius didžiausias per penkerius metus. Medikai linkę kaltinti žmones, kad šie ne tik nesiskiepija nuo itin pavojingo encefalito, bet ir po miškus vaikšto išsirengę. O štai pacientai kaltinimo strėles atremia, ir akmenį meta į medikų daržą.

Viena skaudžiausių ir plačiausiai nuskambėjusių medikų aplaidumo istorijų išnarpliota prieš dešimtmetį. Vos gimę dvynukai Marijampolės ligoninėje buvo nudeginti šildant inkubatoriuje. Ligoninė dvynukų tėvams turėjo išmokėti pusę milijono litų. Kol kas tai – didžiausia kompensacija. Įprastai kasmet dėl nekokybiško medikų darbo skundžiasi keli šimtai žmonių. Tačiau pacientų atstovė tikina, kad nukentėjusiųjų gerokai daugiau.

Kaune atsidarius naujai skubios pagalbos klinikai pacientai tikėjosi, kad jau nebeteks laukiamajame praleisti keliolika valandų, tačiau nepatenkintų vistiek yra. Medikai teisinasi, kad naujoji sistema dar tik įsivažiuoja, ir pacientams yra paruošę pirmą kartą šalyje taikomų gudrybių, leidžiančių laukimo laiką dar labiau sutrumpinti. Susižeidusi petį prieš keletą savaičių kaunietė Irena nė nepagalvojo, kad viskas taip komplikuosis.

Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė – Lietuvoje egzistuoja oficialiai įteisintos kastos. Todėl toks reiškinys kaip krizė, skirtingoms kastoms baigiasi skirtingu laiku, o kai kurioms gal ir iš viso nesibaigs. Kastos tai ne tik senovės Indijos istorijos, religijos ir kultūros dalis, kastos – tai Lietuvos kasdienybė. Krizės. Ekonomistai teigia, kad ekonominė krizė yra natūralus procesas, vykstantis tiek versluose, tiek valstybėse, nes viskas ekonominiame pasaulyje vystosi šuoliais ir nuosmukiais.