lifosa

Antradienio rytą akcijos Vilniaus vertybinių popierių biržoje brango, „OMX Vilnius“ indeksas kilo 0,63 proc. Tuo tarpu Rygos ir Talino biržų indeksai smuko – atitinkamai 0,41 ir 0,35 proc. Prekyba Vilniaus biržoje toliau išlieka vangi, kol kas bendra biržos apyvarta pasiekė tik 136 tūkst. litų.

Pirmadienio rytą prekyba Vilniaus vertybinių popierių biržoje vyksta vangiai, o biržos indeksas smunka 0,45 proc. Rygos biržoje indekso vertė krinta kiek smarkiau – 0,96 proc., tuo tarpu Taline fiksuojamas 0,68 proc. augimas. Bendra Vilniaus biržos apyvarta kol kas pasiekė tik 172 tūkst. litų, brango ir pigo po 6 įmonių akcijas.

Trečiadienį atidarius Vilniaus vertybinių popierių biržą akcijų kainos smuktelėjo, nubraukdamos dalį savaitės pradžios pakilimo. „OMX Vilnius“ indeksas smuko 0,88 proc. Krito ir Rygos bei Talino biržų indeksai, atitinkamai 1,94 ir 1,09 proc.

Antradienį atidarius Vilniaus vertybinių popierių biržą akcijos pratęsė vakarykštį augimą. „OMX Vilnius“ indeksas padidėjo 0,29 proc. Talino ir Rygos biržų indeksai kilo sparčiau, atitinkamai 2,64 ir 1,03 proc. Vilniaus biržoje bendra akcijų apyvarta jau perkopė 0,4 mln. litų.

Antradienį atidarius Vilniaus vertybinių popierių biržą tęsėsi vakarykštis smukimas, „OMX Vilnius“ indeksas nusmuko 2 proc. Talino biržos indeksas smuktelėjo 0,55 proc., tuo tarpu Rygos biržoje kritimas siekė net 3,32 proc. Apyvarta Vilniaus biržoje jau perkopė 1 mln. litų.

Ketvirtadienio rytą atidarius Vilniaus vertybinių popierių biržą akcijų kainos dar šiek tiek pakilo. „OMX Vilnius“ indeksas padidėjo 0,34 proc. Augo ir Rygos bei Talino biržų indeksai – atitinkamai 0,95 proc. ir 0,89 proc. Kol kas Vilniaus biržoje pigo ir brango po 6 įmonių akcijas. Biržos apyvarta jau viršijo 0,6 mln. litų.

Penktadienį atidarius Vilniaus vertybinių popierių biržą „OMX Vilnius“ indeksas pakilo 0,78 proc. Tuo tarpu Talino ir Rygos biržose kainos šiek tiek krito – atitinkamai -0,36 ir -0,09 proc.

Nors ilgai pigusios „Ūkio banko“ akcijos dabar brangsta, Vilniaus biržos indeksas  „OMX Vilnius“ ketvirtadienį ir vėl nukrito. Šį kartą – 4,01 proc.. Talino biržoje akcijos pigo dar labiau – 5,66 proc, tuo tarpu Rygoje kritimas mažesnis -  tik 1,23 proc. Apyvarta Vilniaus biržoje siekė apie 5 mln. litų, brango vos trijų, o pigo – 20-ies įmonių akcijos.

Ketvirtadienio rytą pradėjus prekybą Vilniaus vertybinių popierių biržoje akcijos pigo. „OMX Vilnius“ indekso vertė nukrito 2,51 proc. Talino ir Rybos biržų indeksai smuko atitinkamai 3,28 ir 0,95 proc. Kol kas biržoje brango tik 2, o pigo – 12 įmonių akcijos.

Antradienį akcijų kainos Vilniaus vertybinių popierių biržoje toliau krito. Biržos smukimas Lietuvoje beveik be atokvėpio tęsiasi visą lapkritį, o palyginti su rugsėjo viduriu, biržos indekso vertė sumažėjo dvigubai. „OMX Vilnius“ indekso vertė šiandien sumažėjo 4,28 proc. iki 189,61, o „OMX Tallinn“ prarado 4,78 proc. vertės. Rygos birža šiandien nedirba, nes Latvijoje švenčiama Respublikos paskelbimo diena. Šiandien Vilniaus biržoje buvo pasiekta kiek didesnė nei 5 mln. Lt apyvarta.

Antradienį atidarius Vilniaus vertybinių popierių biržą prekyba nebuvo aktyvi, o „OMX Vilnius“ indekso reikšmė nukrito 0,37 proc, iki 197,36. Rygos birža šiandien nedirbo, nes Latvijoje švenčiama Respublikos paskelbimo diena, tuo tarpu Estijos indeksas „OMX Tallinn“ smuko 1,45 proc.

Diamonio fosfato (DAP) kaina praėjusią savaitę fiksavo drastišką kritimą iki 550-600 dolerių už toną, kai dar savaitę prieš tai tona DAP kainavo 780-830 dolerių už toną. Pagrindine tokio kritimo priežastimi tapo Kinijos vyriausybės sprendimas panaikinti eksporto mokesčius trąšoms. Fosfatų rinkoje šiuo metu dominuoją meškos, kurių spaudimas turėtų dar labiau padidėti gruodžio-sausio mėnesiais.

Po nežymaus pakilimo penktadienį šiandien akcijos Vilniaus biržoje vėl pigo. „OMX Vilnius“ indekso reikšmė sumažėjo -1,61 proc. iki 198,09. Talino biržos indeksas „OMX Tallinn“ krito -0,49 proc. Latvijoje šiandien nedarbo diena, todėl Rygos birža nedirbo.

Kėdainiuose apvogtas trąšų gamyklos „Lifosa“ teritorijoje statomas sandėlys. Pasak policijos, ketvirtadienio rytą pastebėta, kad iš statomo sandėlio pavogta apie 300 metrų kabelio, įvairių raktų komplektų, 5 šviestuvai. Taip pat iš automobilių-keltuvų pavogta 150 litrų kuro, nupjautos aukšto spaudimo žarnos. Žala tikslinama.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje antradienį kainos toliau judėjo žemyn. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 5,184 mln. litų, iš jų 4,561 mln. litų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms. Didžiausio dėmesio sulaukė Ūkio ir Šiaulių bankų akcijos - jų perleista daugiau kaip po 1 mln. litų. Kiek didesnė buvo ir „Teo LT“ vertybinių popierių apyvarta, o kitų įmonių akcijos investuotojus domino mažiau. OMXV indekso vertė sumažėjo 1,32 proc., iki 393,29 punkto.

Lietuvos trąšų gamintojai tikina, kad kol brangsta žaliavos, laukti laikų, kai žemės ūkiui būtinos trąšos pigs, neverta. Apie 60 proc. visų pasaulyje naudojamų trąšų sudaro azoto trąšos. Lietuvoje jos sudarytų dar daugiau. Žemdirbiai pripažįsta, kad kalio ir fosforo trąšų vienus kitus metus, iš bėdos, dar galėtų atsisakyti, tačiau be azotinių trąšų jie neišsiverstų. Gero derliaus be šių trąšų nebūtų. Bet pastaruoju metu jos labiausiai ir brangsta.

Šalies akcijų biržoje akcijų kainos toliau krenta. Stambiems investuotojams pasitraukus iš rinkos, pagrindine veikla joje užsiima smulkūs spekuliantai. Siekiantiems investuoti į akcijas siūloma neskubėti ir palaukti geresnių dienų. Stambūs investuotojai pasitraukė Portalo „Balsas.lt“ kalbintas vienas spekuliantų Nauris Treigys (Nojus) sako, jog šiuo metu akcijų kainos rinkoje krenta smarkiai, dėl to paprasčiausiai laukiama patogaus momento vėl į ją sugrįžti, kai kainos stabilizuosis.

UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus L.Mediekšos nuomone, bent artimiausiu metu trąšų kainos tikrai nekris. Šiemet iki keliolikos kartų pabrangusios trąšos ne vieną žemdirbį verčia imtis už galvos ir rimtai svarstyti, ką rinktis - ar mažesnį derlių be didžiulių išlaidų už trąšas, ar vis dėlto jas pirkti, gauti nemenką derlių, bet pelną skaičiuoti tik grašiais.   „Mums, ūkininkams, beveik nėra jokio pasirinkimo.

Artėjant rudenį numatytiems Seimo rinkimams opozicinės Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ deklaruoja gaunančios solidžią paramą iš paprastų gyventojų. Kitas partijas labiau remia įmonės, rašo „Vilniaus diena“. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš partijų gavo per šių metų antrą ketvirtį surinktų aukų iš fizinių ir juridinių asmenų ataskaitas. Per pastaruosius tris mėnesius 22 politinės jėgos surinko 2,75 mln. litų. Daugiausia aukų surinko konservatoriai.

Vakar per metinę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konferenciją „Lietuvos metų eksportuotojo“ ir Vytauto Andriaus Greičiūno vardo nominacijų prizais apdovanoti šalies verslo lyderiai bei įmonės. Kaip ir kasmet, per konferenciją apdovanoti geriausi šalies eksportuotojai.

Irzli ir įtempta nuotaika tebetvyro rinkose. Vilniaus biržoje atslūgsta dėmesys „Ūkio bankui“ (UKB1L) ir bankiniam sektoriui, skeptiškai pradėtos vertinti bendrovių, kurių verslas gali patirti mažėjančio vartojimo grėsmę, akcijos. Prekyboje dominuoja „Lifosa“ (LFO1L), bet reaguojama ir į kiek nors palankesnes spekuliavimui naujienas. Įtampa pasaulio kredito rinkose kiek aprimo, dabar ramybės neduoda naftos kainos.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje toliau dominuoja pardavėjai. Brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 10/16. Bendra VVPB apyvarta išaugo iki 6,50 mln. litų, sudaryta 889 sandoriai. Aktyviausiai buvo prekiaujama AB „Lifosa“ akcijomis. OMXV indeksas sumenko 1,24 proc. iki 410,17 punkto ribos. Vakar JAV biržų indeksai tiesiog smigo žemyn: Dow Jones nukrito 1,77 proc., S&P 500 – 1,6 proc., o Nasdaq - 1,77 proc.

Po kelių įtemptų ketvirčių jau kurį laiką nebėra svarbių naujienų iš krizės epicentro. Bet sparčiau mažėja vartojimas, ekonomikos augimas. Lietuvos makroekonominiai rodikliai toliau prastėja, bet akcijų rinka nustojo paniškai kristi. Rinka apgaulinga – nors nematyti didelių kritimų ir panikos, iš esmės kilo tik „Lifosa“, kitur daugiausia nedideliu tempu buvo leidžiamasi žemyn. Paguodos ieškoma perkant „Lifosos“ akcijas, stabili lieka TEO LT.

Savaitė rinkoje pasibaigė ramia prekyba – bendra VVPB apyvarta siekė 4,64 mln. litų, sandorių buvo 802, o brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai 10/14. OMXV indeksas sumenko 1 proc. iki 423,19 punkto ribos. Iš esmės  jo kryptis sutapo tiek  su Rygos, tiek ir su Talino indeksų kryptimi. Tiesa, likusios pasaulio akcijų rinkos demonstravo gana ženklius kilimus, nes pastarąją savaitę pasigirdo nemažai džiuginančių ekonominių naujienų.

Žvelgiant į šiandieninę VVPB prekybą, susidaro įspūdis, kad investuotojai pradėjo pardavinėti turimas akcijas tam, kad suspėtų pasipelnyti iš veržliai kylančio AB „Lifosa“ akcijų kurso. Nors investuotojai, kurie ilgą laiką rinkoje buvo užėmę stebėtojų padėtį, tampa aktyvesni, aiškaus proveržio VVPB kol kas nematyti. Šiandien bendra VVPB apyvarta siekė 5,37 mln. litų, sandorių sudaryta 1126, o brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 6/17. OMXV indeksas sumenko 0,9 proc.

Greičiausiai panikai didžiausią įtaką turėjo brangusi nafta - siekė 120 JAV dolerių kainą. Europa pradeda jausti sulėtėjimą vis stipriau. Didžiausios Europos ekonomikos - Vokietijos padėtis prastėja. Ifo instituto verslo pasitikėjimo indeksas balandžio mėnesį smuko nuo 104,8 punkto iki 102,4 punkto ir rodo prasčiausias įmonių nuotaikas nuo 2006 metų pradžios. Spėliojama, kad šią savaitę galimas 25 proc. mažinimas bus paskutinis.

Aštrėja ginčas tarp teigiančiųjų, jog jau esame duobėje ir telieka lėtas kilti į viršų, ir tų, kurie teigia, kad bus dar blogiau. Nors nebuvo didelių tarptautinių bankų nuostolių skelbimo, įtampa neslūgo. Kai ekonomika lėtėja, belieka ginčytis - lėtės ji greičiau ar lėčiau. Per savaitę VVPB  bendrovės paskelbė nemaža įdomių naujienų. Optimizmą didino bankų, „Lifosos“ ir TEO rezultatai. Nustebino TEO LT sėkmė vengiant pajamų priklausomybės nuo fiksuoto ryšio paslaugų.

Ženkliai nukritus rinkoms, indeksams, pradėta spėlioti – ar tai įrodymas, kad užklupo didelė krizė, ar jau jos pabaigos pradžia (blogiau būti negali). Daug įvairių turto kainų kritimų peržengė 20 proc. ribą, kuri bent empiriniais tyrimais laikoma reikšminga. Kredito krizės indikatoriumi ir prognozavimo instrumentu tapo bankų rezultatai. Didėja žaliavų ir maisto produktų kainų spaudimas. TVF pareigūnai piešia apokaliptinius vaizdus, kai kurios valstybės pradeda riboti maisto produktų eksportą.

Lietuviškų trąšų kainas didina pasaulinės tendencijos ir nuolat brangstančios pagrindinės žaliavos. Tačiau pasaulinėse rinkose lietuviškų trąšų kainos dar nesiekia vakarietiškų gaminių kainų, tad jos sėkmingai eksportuojamos, rašo „Lietuvos žinios“ (LŽ). Šiuo metu laukuose jau grūdines kultūras sėjantys ūkininkai LŽ guodėsi, kad netręšti laukų neįmanoma, o trąšų kainos šiemet pakilo.

Daugiausiai aukų pirmąjį šių metų ketvirtį - per pusę milijono litų - gavo Darbo partija, kiek mažiau - „Tvarka ir teisingumas“ bei Naujoji sąjunga. Tai rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai politinių partijų pateikti aukotojų sąrašai. Anot pateiktų duomenų, opozicinė Darbo partija gavo 544 870 litų, opozicinė „Tvarka ir teisingumas“ - 443 000 litų, valdančiajai koalicijai priklausantys socialliberalai - 425 910 litų.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančiame Vilkaviškio agrocentre „Agromax“ lankėsi bendrovės „Agrochema“ prekybos partneriai - Rusijos trąšų koncernui „Jevrochim“ priklausančių įmonių vadovai ir specialistai, rašo „Lietuvos žinios“. „Jevrochim“ Lietuvoje priklauso kita trąšų gamybos įmonė - „Lifosa“. Didžiausios Rusijos mineralinių trąšų gamintojos atstovai domėjosi agrocentrų steigimo idėja, teikiamomis paslaugomis, ūkininkų kreditavimo sąlygomis, tolesne agrocentrų plėtra.

Kol kauniečiai nesutaria dėl sporto ir pramogų arenos Kauno Nemuno saloje, Kėdainiai jau ruošiasi statyboms. Penktadienį miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta statyti universalią sporto ir pramogų areną. Naujoji arena turėtų kainuoti apie 30 mln. litų, iš kurių apie 3 milijonus litų turėtų skirti pati savivaldybė. Jei likusios lėšos atplauks iš Lietuvos valstybės finansinių šaltinių, areną turėtų administruoti pati savivaldybė.

„Istorija girdėta: finansinės inovacijos ir rizikos entuziazmas augina kredito poreikį, todėl didėja turto kainos, dėl to auga kredito poreikis ir dar labiau - turto kainos“. Martinas Wolfas, vyriausiasis ekonomikos apžvalgininkas, Financial Times Nedidelė pertraukėlė tarp sukrėtimų buvo naudinga pasvarstymams apie monetarinės politikos ir reguliuotojų susilpnėjusią galią. JAV ketvirtadienio prekyboje buvo galima stebėti  pagrindinių indeksų šuolius žemyn - aukštyn.

Rusijos koncernui „Jevrochim“ priklausanti Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“ šiemet planuoja toliau didinti veiklos apimtys, o investicijoms numato skirti apie 34 mln. litų (15 mln. JAV dolerių) - maždaug tiek pat kiek pernai. Pasak „Lifosos“ generalinio direktoriaus Jono Dastiko, didžioji dalis šių metų investicijų atiteks gatavos produkcijos sandėliui išplėsti. 2009 metais investicijos planuojama skirti apie 45,6 mln. litų (20 mln.

Paradoksas: nors metų pabaigoje infliacija kilo, vartotojai klaidingai manė, kad kainos mažėja ir dėl to gerėjo jų nuomonė apie ateitį. Savaitės prekyba buvo gana optimistinė - nors apyvartos dydžiu, išskyrus trečiadienį ir nepasižymėjo. Optimizmo biržoje padaugėjo tiek, kiek sumažėjo blogų naujienų. Geresnės naujienos, kad obligacijų draudikų reitingai nebuvo sumažinti ir prakalbta apie jų gelbėjimo planą (tikrą - ne buffetiškąjį). Ne supirkimo išpardavimo kaina.

AB „Lietuvos dujos“ konsoliduotas neaudituotas pelnas 2007 m. sudarė 104 mln. Lt. Tai 81 proc. daugiau nei 2006 m., kai bendrovė uždirbo 57,3 mln. Lt, praneša bendrovė per Vilniaus vertybinių popierių birža.„Lietuvos dujų“ pardavimai pernai viršijo 1 mlrd. Lt ir sudarė 1,024 mlrd. Lt. Tai 31 proc. daugiau nei 2006 m., kai bendrovės pajamos sudarė 779,6 mln. Lt.„Lifosa“  penktadienį paskelbė, kad 2007 m. uždirbo 221,1mln.

Žmonių sveikatai labai svarbi aplinkos oro kokybė. Didėjanti oro tarša gali sukelti kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas. Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje bei ES šalyse, orą labiausiai teršia pramonės įmonės bei kelių transportas. Didžiausia miestų oro kokybės problema - užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis.

Finansų rinkos problemos nedingo, bet investuotojai po kelių palūkanų mažinimo injekcijų tapo ramesni. FRB ir ECB bankai rinkosi savus rinkų tramdymo būdus ir prašė vyriausybių ir politikų pagalbos - pritaikyti fiskalinius instrumentus.  Nežinomybė tebetvyro, bet manoma, kad recesija nebus tokia aštri. VVPB taip pat neturėjo aiškios krypties. Atgiję smulkieji spekuliantai pildėsi portfelius.

Kaip teigia „Finastos“ finansų makleris Mantas Galinis, trečiadienį rinkoje ir toliau vyravo pasyvumas, todėl bendra biržos apyvarta siekė 4 mln. Lt, sudaryta 676 sandorių. „Akivaizdu, kad tikėtis didesnių sukrėtimų rinkoje šiais metais nerealu, todėl metai pasibaigs ramia prekyba“, – teigia M. Galinis. Anot Lrt.lt, lapkričio mėnesį įmonių grupė, kurią sudaro „Grigiškės“ ir „Baltwood“, pasiekė 13,33 mln. Lt apyvartą. Tai 14,6 proc.

Nors 2006 metais, palyginti su 2005-aisiais, dalies į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių pajamos buvo mažesnės, vidutinis mėnesio visų bendrovių darbuotojų darbo užmokestis padidėjo 10 procentų. Statistikos departamento duomenimis, lyginamuoju laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo 17 procentų, rašo „Lietuvos žinios“.Vertybinių popierių komisija (VPK) pirmą kartą paskelbė, kiek uždirba į Vilniaus vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų įmonių vadovai ir kiti darbuotojai.

„Lifosa“ pelnas padidėjo 5 kartusRusijos koncernui „Jevrochim“ priklausanti Kėdainių trąšų gamybos įmonė „Lifosa“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 141 mln. litų grynojo pelno - 5 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jis buvo 27,9 mln. litų. Bendrovės pajamos šiuo laikotarpiu išaugo 31 proc. - nuo 552,6 mln. iki 642,3 mln.

Po iškilmingų rezultatų skelbimo maršų ir nervingų varžybų dėl akcijų, penktadienio kulminacija tapo lengvu šoku. Ne, Lietuvoje nieko sukrečiančio neįvyko. Vėl korekcija dėl JAV rizikingų paskolų (subprime loans) krizės. Tik sunku vadinti tai korekcija - panašiau į sumaištį, kai nebežinoma, kokius rodiklius kaip vertinti.

Trečiadienį ištraukti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro trečiojo etapo burtai, šešiolika komandų suskirstę poromis.Trečiajame LFF taurės turnyro etape (iki liepos 12 d.) komandos tarpusavyje žais vienerias rungtynes, o nugalėtojai iškops į ketvirtąjį varžybų etapą: Alytaus "Alytis" (I lyga) - Kėdainių "Lifosa" (II);"Anykščiai" (I) - Kauno "Rodiklis" (I);Pakruojo "Kruoja" (I) - Tauragės "Tauras ERRA" (I);Gargždų "Banga" (I) - Alytaus "Vidzgiris" (II);Klaipėdos raj.

Antradienį ištraukti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro antrojo etapo burtai, šešiolika komandų suskirstę poromis.Antrajame LFF taurės etape (iki birželio 25 d.) komandos tarpusavyje žais po vienerias rungtynes, o nugalėtojai iškops į trečiąjį etapą: Vilniaus "Kruša"     - Marijampolės "Švyturys"Klaipėdos "Glestum"  - Alytaus "Vidzgiris"Vilniaus "Kiemas"    - Vilniaus "Gariūnai"Vilniaus "Dinamo"    - Tauragės "Tauras ir Erra"...

Ketvirtadienį septynioms Lietuvos įmonėms buvo įteikti pirmieji pažymėjimai, suteikiantys joms teisę naudoti „Baltosios bangos” ženklą. Atviros Lietuvos fondo konferencijų salėje vykusio renginio metu skaidraus verslo pažymėjimus gavo UAB „RIMI LIETUVA“, AB „TEO LT“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Integrity PR“, UAB „Traidenis“, asociacija „Investor‘s Forum“ ir VšĮ „Respublikinis energetikų mokymo centras“. Pažymėjimus įmonėms įteikė projekto tarybos pirmininkė Lyra Jakulevičienė.

Didžiausia pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti įmonių grupė Lietuvoje „Axis Industries“ šiemet planuoja pasiekti 280 mln. litų pardavimus – 75 proc. didesnius nei pernai, kai grupės pajamos siekė 160 mln. litų. „Axis Industries“ grupė jau vienija dešimt pramonės ir energetikos srityse dirbančių įmonių Lietuvoje, Baltarusijoje bei Rusijoje.

Trečiadienį pristatoma pilietinė akcija „Baltoji banga“, kuria siekiama padėti išguiti ydingą praktiką dalį atlyginimo darbuotojams mokėti „vokeliuose“. Sąžiningos įmonės kviečiamos savo produkciją žymėti verslo skaidrumo ženklu. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, gerokai daugiau nei pusė gyventojų atlyginimą „vokeliuose“ laiko rimta šalies problema, praneša Lietuvos radijas. Anot „Vilmorus“ apklausos, 70 proc. šalies gyventojų atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“ vertina neigiamai.

Nepasitikėjimas tvyro VVPB Savaitės prekyba – daugiau atsitiktinė, klaidžiojantys investuotojai, neaiškios pozicijos bendrovių atžvilgiu. Antradienį prasidėjo numatytas bėgimas iš TEO (TEO1L) pozicijų. Bendrovių rezultatai ir toliau buvo beveik ignoruojami – tikras gerų naujienų gausos ir  prekeivių pasyvumo kontrastas. Daugelis saugiai kiūtojo su grynaisiais neapsispręsdami ką daryti.

Didžiausia pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti įmonė Lietuvoje „Axis Industries“ laimėjo AB „Klaipėdos nafta“ skelbtą konkursą ir šioje naftos produktų krovos bendrovėje atliks darbų už beveik 1,2 mln. litų. „Klaipėdos naftos“ geležinkelio estakadoje „Axis Industries“ specialistai įgyvendins kompleksinį darbų užsakymą.