lifosa

„Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ pareiškė, kad dėl netikėto gamybos sustabdymo praėjusią savaitę yra atsakinga valstybės valdoma elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pastaroji kol kas nekomentuoja incidento ir laukia įmonės bei nepriklausomo tyrimo išvadų.

Lietuvoje 2014 metais galiojusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) schema turėjo valstybės pagalbos požymių ir iškraipė ar galėjo iškraipyti konkurenciją, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Sprendimas svarbus Jonavos trąšų gamyklai „Achema“, naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ ir Kėdainių trąšų gamintojai „Lifosa“. Jų nepasitenkinimą kėlė tai, kad VIAP mokestį turi mokėti ir įmonės, gaminančios elektrą savo reikmėms.

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ baigė naujojo cecho statybas, į kurias investavo 14,2 mln. eurų ir sukūrė 26 naujas darbo vietas. Bendrovė antradienį oficialiai atidarė visiškai vandenyje tirpių trąšų – kristalinio karbamido fosfato gamybos cechą. Jame per metus bus pagaminama iki 25 tūkst. tonų trąšų. Pasak „Lifosos“ generalinio direktoriaus Jono Dastiko, cechas yra itin modernus, nedarantis beveik jokio poveikio aplinkai.

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ baigė naujojo cecho statybas, į kurias investavo per 14 mln. eurų. Bendrovė kitą savaitę organizuoja naujas trąšas – kristainį karbamido fosfatą – gaminsiančio cecho atidarymą. Balandį „Verslo žinios“ rašė, kad iki šiol tokias trąšas gamino viena Dubajaus gamykla, iš kurios „Lifosa“ perėmė technologiją. 2017 metų rugpjūtį bendrovė atidarė 19,6 mln. eurų kainavusį naują tirpių trąšų gamybos cechą.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

Nuo kitų metų didžiosioms pramonės įmonėms mažės mokestinė našta – joms bus taikomas diferencijuotas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Energetikos ministerijos teigimu, tai leis sukurti geresnes verslo sąlygas ir per 15 metų pritraukti daugiau nei 700 mln. eurų investicijų. „Pagaliau Lietuva įstos į palankias sąlygas energijai imliai pramonei turinčių šalių klubą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tiria Rusijos verslininko Andrejaus Melničenkos netiesiogiai kontroliuojamos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ už 2013–2015 metus sumokėtus pridėtinės vertės ir pelno mokesčius. Įmonė Registrų centrui pateiktoje 2017 metų ataskaitoje atskleidė, kad mokestinį tyrimą VMI pradėjo kovo pradžioje.

Baltijos šalių įmonės pernai užėmė 27 vietas 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių sąraše, kurį kasmet rengia pasaulinė prekybos kredito draudimo bendrovė „Coface“. Lietuva iš 2015 m. turėtų 20 pozicijų praėjusių metų reitinge išlaikė 18 vietų, Estija uždirbo vieną vietą ir dabar turi penkias, Latvija 2016-aisiais prarado daugiausia – net keturias, arba pusę, visų turėtų pozicijų ir pagal įmonių skaičių, patekusių tarp 500 didžiausių regiono bendrovių, nusirito į paskutinę vietą.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Lietuvoje daugiausiai pelno mokesčio 2016 metais sumokėjo tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdoma Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“, aplenkusi Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ ir vieną didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Sicor Biotech“ per metus sumokėjo 19,732 mln. eurų pelno mokesčio, tuo metu „Lifosa“ ir „Swedbank“ - atitinkamai 14,784 mln. eurų ir 13,646 mln. eurų.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Sovietų Lietuvos pramonė dirbo ne Lietuvai. Buvo vagiama, o gal „nešama“, kartais ir „vežama“ , laikant tai normaliu dalyku. Nepavyko sukurti net tikros planinės ekonomikos. Sovietų sąjunga turėjo ne vieną biudžetą, ne vieną veidą visur – taip pat ir pramonėje. Įskaitant nusiginklavimo (o iš tikrųjų – nesveiko ginklavimosi) politiką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu Aplinkos ir Ūkio ministerijomis bei socialiniais partneriais organizuotame Nacionalinių socialiai atsakingo verslo apdovanojimų konkurse pagrindinį prizą „Socialiai atsakinga įmonė 2013“ už ilgametes tradicijas, atvirumą naujovėms ir reikšmingų projektų socialinės atsakomybės srityje įgyvendinimą laimėjo Kėdainių įmonė „Lifosa“. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sveikindama renginio svečius minėjo, kad socialiai atsaking...

Septintą kartą apdovanotos socialiai atsakingiausios Lietuvos įmonės. Įmones vertino komisija, sudaryta iš Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Aplinkos ministerijų bei socialinių partnerių atstovų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamo Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų renginyje pagerbtos įmonės, 2013 metais labiausiai prisidėjusios prie darbuotojų gerovės kūrimo, jos stiprinimo, bendruomeniškumo skatinimo bei poveikio aplinkai mažinimo Lietuvoje.

Lietuvoje eksportas pernai augo sparčiausiai visoje ES, šiandien metų eksportuotojo prizas įteiktas dvidešimt vienai įmonei. Lyderėmis išlieka maisto, chemijos pramonės ir įrengimus eksportuojančios bendrovės. „Turime kuo didžiuotis, Lietuvos biochemijos pramonė nėra tik verslininkų burtažodis - lietuviški vaistai ir maisto papildai sėkmingai parduodami Nepale, Mianmare, Vietname ir Nigerijoje.

Lietuvos verslo atstovai tikina, kad tokių rinkimų rezultatų ir tikėjęsi. Šiuo metu jie laukia koalicijos dėlionių ir dialogo užmezgimo. Užsimenama apie geresnius santykius su Rusija ir kai kurie verslo atstovai baiminasi, kad tarp naujosios valdančiosios koalicijos narių gali kilti nesutarimų dėl skirtingų pažiūrų.

Dėl euro krizės vis labiau svaro ir dolerio atžvilgiu smunkantis euras Lietuvoje turės dvi medalio puses: pirmoji lems gerėsiantį eksportą ir bus patraukli dėl santykinai didesnių emigrantų perlaidų, o antroji neigiamai paveiks importuojamų žaliavų kainas, teigia verslininkai ir specialistai. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrovės pernai daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 25,5 ir 34,3 proc.

Gegužės 25 dieną Kėdainių miesto Rotušėje buvo pasirašytas trišalis investicinis susitarimas tarp Kėdainių rajono savivaldybės, АB „ЕuroChem“ bei АB „Lifosa“ dėl daugiafunkcio sporto ir pramogų komplekso statybos Kėdainiuose. Susitarimą pasirašė Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas, AB MCC „EuroChem“ administracijos direktorius I. Ščelkunovas, AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas apdovanojo daugiausiai per metus prie investicinio klimato gerinimo prisidėjusius verslo įmonių, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovus. Sprendimus skirti apdovanojimus viešu balsavimu priėmė Investuotojų forumo valdyba.

Teisiniai ginčai dėl didesnės privalomai išperkamų „Lifosos“ akcijų kainos baigėsi – smulkiesiems investuotojams pagal sudarytą taikos sutartį bus papildomai išmokėta po 6,85 lito už kiekvieną turėtą akciją, pranešė Investuotojų asociacija. Rusijos „Eurochem“ bei smulkiųjų akcininkų Panevėžio apygardos teismo lapkričio 5 dieną patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią „Lifosos“ akcijų supirkimo kaina didinama nuo 47 iki 53,85 lito, įsiteisėjo.

Trečiadienį  prasidėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės ketvirtfinalio rungtynės, kur pergales šventė Panevėžio „Ekranas ir Vilniaus „REO“. Dviejų I lygos nugalėtojų akistatoje intrigos neliko jau pirmajame kėlinyje, o antrasis tebuvo formalumas Vilniaus klubui. Jau antrą minutę „REO“ ekipą į priekį išvedė Mantas Makutinovičius. 25-ąją minutę tikslų smūgį pridėjo Mindaugas Grigalevičius, 32-ą Andrėjus Usačiovas pelnė savąjį įvartį.

Kėdainių „Kėdainiai Triobet“ klubas ateityje rungtyniaus modernioje krepšinio salėje. Cheminės pramonės bendrovė „Lifosa“ Kėdainiams finansuos sporto ir pramogų komplekso statybas. Planuojama, jog statinio plotas bus 4000 kvadratinių metrų. Komplekse galės vykti ne tik krepšinio, tačiau ir rankinio, tinklinio bei salės futbolo rungtynės. Sporto varžybas galės stebėti 1500 žiūrovų. Modernus statinys iškils šalia Kėdainių stadiono ir Nevėžio upės.

2011-2012 metų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės pusfinalyje dalyvaus bent viena antrojo šalies diviziono – I lygos – komanda. Tai paaiškėjo ketvirtadienį Vilniuje ištraukus turnyro ketvirtfinalio burtus, kurie suvedė „Lifosą“ ir REO, praneša LFF. Tiek septintą vietą I lygoje užimanti Kėdainių „Lifosa“, tiek pirmenybių lyderis Vilniaus REO pirmą kartą pateko tarp aštuonių stipriausių LFF taurės komandų.

Šiandien buvo pabaigtos žaisti Lietuvos federacijos taurės aštuntfinalio varžybos, kuriose netrūko staigmenų ir įspūdingų rezultatų. Iš taurės šiame etape iškrito net penki A lygos klubai – du iš jų pralaimėjo I lygos klubams. Dar vakar Kėdainių „Lifosa“ namuose net 5-1 nepasigailėjo A lygos autsaiderės „Klaipėdos“ komandos.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro penktajame etape - aštuntfinalyje - antradienį Gargždų „Banga“ (A lyga) namuose net 9:1 (4:0) nugalėjo Vilnius „Polonia“ (II lyga) futbolininkus ir pateko į ketvirtfinalį. Nugalėtojams po du įvarčius pelnė Gytis Gailius (2 ir 25 min.

Glaudžiais eksporto siūlais susiūta Lietuvos ekonomika spindi Europos Sąjungos statistikoje, bet ekonomistai ir didieji eksportuotojai jau baiminasi, kad tą spindesį netrukus užgoš sumažėjusi lietuviškos produkcijos paklausa. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas augo 41 proc. – iki birželio eksportuota prekių už 6,1 mlrd. litų. Tačiau optimizmo teikiantys skaičiai apgaulingi. Nuotaikos prastėja ,,Eksporto augimas jau senokai sustojęs”, – ,,Ekonomika.

Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, kurį yra sudariusi Helsinkio komisija (HELCOM), iš Lietuvos pramonės įmonių šiuo metu yra likusi tik viena – akcinė bendrovė „Lifosa“. Kadangi ši bendrovė vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, tikėtina, kad ir ji atitiks Helsinkio komisijos nustatytus reikalavimus. 1992 metais, kai buvo sudarytas pagrindinių Baltijos teršėjų sąrašas, tarp į jį įtrauktų 162 vadinamųjų „karštųjų taškų“ buvo 16 Lietuvos objektų.

Lietuvos pirmosios futbolo lygos lyderiai tempo nemažina. Baigiamąjį, trečiąjį čempionato ratą  sostinės REO (Vilniaus FK) ir Kėdainių „Nevėžis“ pradėjo pergalėmis Kėdainių stadiono dirbtinės dangos aikštėje. „Nevėžis“ namie 3:0 nugalėjo „Trakų“ futbolininkus, kuriems revanšavosi už du šio sezono pralaimėjimus, o REO svečiuose 3:1 įveikė kitą Kėdainių ekipą – „Lifosą“. „Žaidimas dirbtinės dangos aikštėje – specifinis futbolas.

8:1. Tokiu triuškinančiu rezultatu Lietuvos pirmosios futbolo lygos lyderis Vilniaus futbolo klubas per 10-ojo turo rungtynes sostinės „Žalgirio“ stadione sudaužė Kėdainių „Lifosą“. Tai – rekordinė pergalė šio sezono pirmenybėse. Antrojo rato pradžioje Vilniaus FK artimiausius varžovus jau lenkia 8 taškais.

Lietuvos pirmosios futbolo lygos komandos pradeda sukti antrąjį ratą. Iki liepos pradžios, kai čempionate bus paskelbta trejų savaičių pertrauka, ekipų laukia itin karštas metas. Pirmenybių lyderis Vilniaus futbolo klubas antrąjį ratą šeštadienį namie pradės rungtynėmis su Kėdainių „Lifosa“. Ši dvikova legendiniame sostinės „Žalgirio“ stadione birželio 11-ąją prasidės 16 valandą.

Bendrovė „Lifosa“ kaltinama netiesiogiai prisidedanti prie ginkluoto konflikto Afrikoje finansavimo, todėl buvo išbraukta iš Jungtinių Tautų (JT) socialiai atsakingo verslo sąrašo, rašo „Kauno diena“. JT pasaulinio susitarimo pranešime teigiama, kad fosfatų importuotoja „Lifosa“ pernai iš ginkluoto pilietinio konflikto apimtos Vakarų Sacharos atsivežė didelį kiekį šios žaliavos, būtinos fosfato trąšoms gaminti.

Lietuvos pirmojoje futbolo lygoje pirmaujantis Vilniaus futbolo klubas 7-ajame ture nerungtyniavo, bet išsaugojo vienvaldžio lyderio poziciją. Vilniečius, turinčius 15 taškų, galėjo pasivyti vieneriomis rungtynėmis daugiau žaidęs Kėdainių „Nevėžis“, bet kėdainiškių senas principinis derbis su Jonavos „Lietava“ baigėsi nulinėmis lygiosiomis.

Rusijos “Eurochem" valdomos diamonio fosfato gamybos bendrovės „Lifosa“ pusmečio rezultatai patvirtina, kad įmonės akcijos superkamos per pigiai, teigia Investuotojų asociacija. „Lifosa“ paskelbė, kad 2010 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 110,3 mln. litų grynojo pelno, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudarė 144,6 mln. litų. Skolų neturinčios „Lifosos“ suteiktos paskolos ir grynieji pinigai pusmečio pabaigoje siekė 455,7 mln. litų.

Rusijos koncerno „Eurochem“ pasiūlyta kaina, kuria privalomai išperkamos Lietuvos fostatinių trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ akcijos, nėra teisinga ir turėtų būti mažiausiai trečdaliu didesnė, teigia Investuotojų asociacija. „Eurochem“, remdamasi nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers International Advisors“ vertinimu, yra pradėjusi „Lifosos“ akcijų privalomojo išpirkimo procedūrą po 47 litus už akciją, o visa bendrovė įvertinta 988 mln. litų.

Rusijos koncernas „Eurochem“ („Jevrochim“), peržengęs 95 proc. akcijų paketo ribą Lietuvos trąšų bendrovėje „Lifosa“, įgijo teisę reikalauti iš smulkiųjų akcininkų, kad šie privalomai parduotų jiems priklausančias akcijas. Pasak Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Tomo Pilipavičiaus, „Jevrochim“ pasinaudojus savo teise, iš NASDAQ OMX Vilnius biržos sąrašų pasitrauktų dar viena didelė užsienio kapitalo valdoma bendrovė, kurios kapitalizacija siekia beveik 800 mln. litų.

„Lifosa“ paskelbė per devynis šių metų mėnesius gavusi 725,320 mln. litų pardavimų pajamų, t. y. 2,2 karto mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Spalio mėnesį bendrovės pardavimai buvo 71,928 mln. litų – tai yra 22,3 proc. mažiau nei pernai spalio mėnesį. Pagrindinės produkcijos diamonio fosfato spalį „Lifosa“ pardavė 90,4 tūkst. tonų už 64,502 mln. litų – atitinkamai 2,6 karto ir 12,8 proc. mažiau negu 2008 metų spalio mėnesį.

2009 metų rugpjūčio mėnesį akcinės bendrovės „Lifosa“ pardavimai buvo 39 mln. 831 tūkst. litų (11 mln. 536 tūkst. eurų). Parduota 46 tūkst. 636 t pagrindinės produkcijos diamonio fosfato už 32 mln. 722 tūkst. litų (9 mln. 477 tūkst. eurų). 2008 metų rugpjūčio mėnesį bendrovės pardavimai buvo 223 mln. 143 tūkst. litų (64 627 tūkst. eurų). Parduota 78 tūkst. 543 t pagrindinės produkcijos diamonio fosfato už 207 mln. 041 tūkst. litų (59 963 tūkst. eurų). Per 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn.

Lietuvos fosfatų pramonės bendrovės „Lifosa“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos  bendrovė „EuroChem“, 2009 metų liepą pardavimai sudarė 71 196 tūkst. litų (20 620 tūkst. eurų), pranešama per „NASDAQ OMX Vilnius“ biržą. Parduota 79 605 tonų pagrindinės produkcijos diamonio fosfato už 63 400 tūkst. litų (18 362 tūkst. eurų). 2008 metų liepą bendrovės pardavimai 202 012 tūkst. litų (58 507 tūkst.

Šiandien Lietuvos futbolo federacijos būstinėje ištraukti Lietuvos futbolo federacijos taurės pirmojo etapo burtai, suskirstę 35 ekipos į 17 porų. Be poros likusi Kuršėnų „Ventos“ (Šiaulių r.) ekipa į antrą taurės etapą pateko be žaidimo. Pernai NFKA A lygoje rungtyniavusioms Kauno FBK „Kaunas“ ir Klaipėdos „Atlantas“ ekipoms pirmame turnyro etape teks kovoti su Sekmadienio futbolo lygos (SFL) komandomis. Abi ekipos susitikimus žais išvykose.

Penktadienį FBK „Kaunas“ sužinojo su kokiais varžovais teks šiemet rungtyniauti. Kaune buvo susirinkę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Pietų zonos klubų atstovai. Jie su Kauno apskrities futbolo federacija aptarė šių metų sezoną. Kol kas dar neaišku, kiek komandų - 12 ar 13 - žais šioje zonoje.

Per šių metų du mėnesius nacionalinis biudžetas ir „Sodra“ negavo 400 milijonų litų pajamų. Nematyti pragiedrulių ir sekančiais mėnesiais. Aiškinama, kad dėl to kalta pasaulinė finansų krizė, kuri smukdo ekonomiką. Gąsdinami žmonės dar blogesne perspektyva. Apie vidines priežastis stengiamasi nutylėti (o gal ir nežinomos), nors jų yra pakankamai daug.  Nepripažįstamos mokesčių reformos klaidos, kurios iš esmės nulėmė šių metų biudžeto nevykdymą.

Po rinkimų paskelbus, kad Liberalų sąjūdžiui, vadovaujamam E. Masiulio, atiteks Susisiekimo ministerija, parama liberalams šoktelėjo iki 665 471 lito. Tikėdamosi palankių sprendimų ateityje pinigus partijai pirmiausia puolė pervedinėti anksčiau to nedariusios su transportu ir keliais susijusios įmonės. Iki pastarųjų Seimo rinkimų LiberalųIsąjūdį šios įmonės fi nansiškai rėmė kur kas kukliau – 479 850 litų. Viskas apsivertė paaiškėjus, kas pagal koalicijos sutartį bus susisiekimo ministras.

Trąšų gamintoja „Lifosa“, kurios akcijos kotiruojamos Nasdaq OMX Vilnius biržoje, per šių metų vasario mėnesį sugebėjo pasiekti 96,035 mln. litų pardavimus – dvigubai didesnius nei pernai per tą patį mėnesį. Pagrindinės produkcijos diamonio fosfato buvo parduota 91,8 tūkst. tonų. Per 2008 metų vasarį trąšų tebuvo parduota 24,626 tūkst. tonų, pranešė bendrovė per biržos informacinę sistemą.

Šioje Vertybinių popierių komisijos parengtoje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 36 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išskyrus komercinius bankus, duomenys. Remiamasi emitentų viešai skelbta 2008 metų 12 mėn. tarpine finansine informacija. 2008 m. IV ketvirtį veiklos rezultatai blogėjo 2008 m. bendrovių pajamos, lyginant su 2007 m., padidėjo 19 proc. ir siekė 15 mlrd. litų. Per 2008 m. IV ketvirtį, t.y. spalio – gruodžio mėn.

Gilėjančios ekonomikos recesijos požymiai pasiekia daugelio kompanijų veiklą. Šiuo metu pagrindinė problema, su kuria susiduria kompanijos - sumažėjusi paklausa, kuri „apkarpo“ pelnus, mažina eksportą ir verčia įmones ieškoti būdų kaip išsilaikyti žaibišku greičiu kintančioje rinkoje. Panašu, kad daugiau nei prieš pusmetį buvęs „aukso amžius“ trąšų gamintojams Lifosa (ISIN LT0000116691) bei „Achema“, eina į pabaigą.

Antradienio rytą atidarius Vilniaus vertybinių popierių biržą akcijų kainos vėl krito. „OMX Vilnius“ indeksas smuko 0,43 proc. Panašius rezultatus rodė ir Talino birža, kur indekso reikšmė smuko 0,46 proc. Tuo tarpu Rygoje indeksas beveik nekito. Aktyviausiai Vilniaus biržoje buvo prekiaujama „Ūkio banko“ (-2,41 proc.) ir banko „Snoras“ (-1,96 proc.) akcijomis, kurių apyvartos siekė atitinkamai 260 tūkst. ir 110 tūkst. litų.

Po vakarykštės korekcijos prekyba Vilniaus vertybinių popierių biržoje penktadienį prasidėjo labai neaktyviai. „OMX Vilnius“ indeksas pakilo 0,6 proc. Tuo tarpu Rygos ir Talino biržose indeksų reikšmės šiek tiek mažėjo: atitinkamai  0,97 ir 0,24 proc. Aktyviausiai Vilniaus biržoje buvo prekiaujama „Lifosos“ (+3,25 proc.) akcijomis, kurių apyvarta siekė 62 tūkst. litų ir sudarė du trečdalius visos biržos apyvartos (90 tūkst.

Trečiadienį atidarius Vilniaus vertybinių popierių biržą akcijų kainos toliau kilo aukštyn. Šis kilimas tęsiasi jau nuo gruodžio 29 dienos – penktą prekybos sesiją iš eilės. „OMX Vilnius“ indeksas šiandien jau pakilo 1,88 proc. Taline indekso reikšmė auga dar sparčiau – 3,14 proc., tuo tarpu Rygoje užfiksuotas 0,46 proc. smukimas. Prekybos aktyvumas Vilniuje buvo panašus į vakarykštį, bendra biržos apyvarta jau pasiekė beveik 350 tūkst. litų. Aktyviausiai buvo prekiaujama TEO LT (+4,76 proc.

Antradienį pradėjus prekybą Vilniaus vertybinių popierių biržoje tęsėsi akcijų kainų kilimas. „OMX Vilnius“ indekso vertė pakilo 0,76 proc. Talino biržoje fiksuojamas dar didesnis – 1,88 proc. - augimas. Rygoje akcijos brango 0,28 proc. Aktyviausiai Vilniaus biržoje buvo prekiaujama „Klaipėdos naftos“ (+5,62 proc.) akcijomis, kurių apyvarta siekė 148 tūkst. litų.  Tai – beveik pusė visos biržos apyvartos (313 tūkst.