lietuvos respublikos seimas

„Laisvės ir teisingumo“ partija šiais metais predenduojanti į Seimą žada didelį dėmesį skirti laisvai samdomiems darbuotojams, siūlo pratęsti Seimo kadenciją ir nekalba apie pensijų didinimą.  Antradienį partija „Laisvė ir teisingumas“ TSPMI organizuojamo renginio metu pristatė savo rinkiminę programą, kurią komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) ekspertai prof. dr. Ainė Ramonaitė, doc. dr.

Vilnius turi apie 600 globėjų ir daugiau kaip 30 budinčių globotojų šeimų, kurių kasdienybė pilna džiaugsmų ir iššūkių, auginant vaikus, bet neretai jos susiduria su neigiamomis aplinkinių nuostatomis, vis dar gajais absurdiškais stereotipais, įžūliais komentarais. Koks iš tiesų yra nusprendusios įsivaikinti šeimos gyvenimas, Vilniaus miesto savivaldybė pakalbino įtėvius.

Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijas gauna 603 tūkst. gyventojų. Jei Seimui per metus vidutiniškai skiriamas išlaidas padalintume visiems pensininkams, kiekvienas iš jų per mėnesį prie pensijos galėtų prisidurti po 4 eurus. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kiek uždirba ir kiek per metus bei per visą Seimo kadenciją valstybės biudžetui „kainuoja“ Seimo nariai. 2019 metais Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai iš valstybės biudžeto skirta 31 823 000 eurų.

1918 m. vasario 16 d., Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, iškilo klausimas, kokiu keliu ją vesti. Dalis Tarybos norėjo matyti šalį kaip parlamentinę respublika, kita – kaip monarchiją. Reikia pažymėti, kad, nors Lietuva buvo oficialiai pasiskelbusi nepriklausoma, tačiau šalyje vis dar šeimininkavo vokiečiai. Todėl būsimą valstybės viziją neišvengiamai teko derinti su jais.

Mokslininkai ir pasaulio žiniasklaida visomis išgalėmis stengiasi informuoti žmones apie klimato kaitą ir jos pasekmes, kurios užklups žmoniją ir visą ekosistemą, jei nebus imtasi jokių veiksmų. Jau dabar jaučiamas klimato kaitos poveikis, vienose pasaulio vietose stipriau, kitose ne taip ženkliai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad bet kokie pokyčiai kitose šalyse atitinkamai turės įtakos ir Lietuvai.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje vėl pasigirdo provakuojantis klausimas: „Kam dirbti, jei bedarbio pašalpa yra didesnė už minimalią algą?“ Tiesa, nuo sausio 1 d. maksimalios nedarbo išmokos dydis atstatytas į prieškrizinį lygį, kuris sudaro 302 Eurus. Dirbantieji asmenys tam ir draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, kad juos apsaugotume, jei jie netektų darbo ne dėl jų kaltės.

Lietuvos Respublikos Seimas galiausiai priėmė Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimus (Paskelbta: TAR, 2014-10-30, Nr. 15177), pagal kuriuos saugos tarnybos galės asmens ir turto saugą vykdyti ir per apsaugos darbuotojus stažuotojus. Įstatymo pakeitimu įteisintas apsaugos darbuotojo stažuotojo statusas, leisiantis darbdaviui priimti asmenį į apsaugos darbuotojo stažuotojo pareigas iki kompetentinga institucija jam išduos (ar atsisakys išduoti) apsaugos darbuotojo pažymėjimą.

 2015 m. sausio 1 diena, be abejonės, tapo viena iš svarbiausių dienų Lietuvos ekonomikos istorijoje, nes nuo šios datos Lietuva tapo devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje pradėta naudoti bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras. Tačiau, suvokiant šio žingsnio svarbą, turime nepamiršti nesudėtingų, bet ypatingai svarbių veiksmų įmonės viduje, siekiant kuo įmanoma lengviau ir greičiau prisitaikyti prie naujos valiutos.

Balandžio 15 d., antradienį, ketvirtą kartą startuos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos žinių vertinimo konkursas „Reikia išmokti sveikam išlikti (Vydūnas)“. Konkurso tikslas – kelti gyventojų sveikatos raštingumą, skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, ligų ir traumų prevencija.  Konkursas prasidės balandžio 15 d. 12 val. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje www.smlpc.lt paskelbus pirmojo lygio sveikatos žinių testą.

Tarptautinės moters dienos proga Europos Tarybos Generalinio sekretoriaus pavaduotoja Gabriella Battaini Dragoni ragino stiprinti lyčių lygybę, ypač šiais visuotinio taupymo laikais. „Moterys labiau nei vyrai nukenčia dėl taupymo politikos. Lyčių lygybei iškilo rimta grėsmė, ir mes privalome imtis priemonių šiais neramiais laikais“, –sakė G. B. Dragoni.

Prabėgo beveik metai nuo Seimo rinkimų, kuriuose įtikinamai laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, subūrusi valdančiąją koaliciją ir gavusi teisę formuoti Vyriausybę. Žmonės buvo išvargę nuo nesubalansuotos ankstesnės valdžios politikos, kai vienose srityse buvo karštligiškai priiminėjami nemotyvuoti sprendimai (mokesčiai ir valstybės finansai, taupymas mažiausias pajamas gaunančių sąskaita, saulės energetika), o kitose (pav., daugiabučių namų renovacija) reikšmingi sprendimai vilkinami.

Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. vasario 11d. priėmė nutarimą Nr. VII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, kuris įteisino Lukiškių aikštę pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte su laisvės kovų memorialiniais akcentais, kaip vientisą urbanistinę erdvę, turinčią atlikti valstybinę, reprezentacinę, o kartu ir visuomeninę funkciją.

Seimo LSDP frakcijos nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui nesuvokiamas Lietuvos dešiniųjų politikų panegirikos Vengrijos Konstitucijai, kurią labai prieštaringai vertina daugelis Europos valstybių politikų.

Sekmadienį, spalio 18 d., 10 val., Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už Mažosios Lietuvos genocido aukas. Pamaldas ves kunigas Reincholdas Moras. Mažosios Lietuvos genocidas prasidėjo tuomet, kai 1944 m. spalio 16 d. į Karaliaučiaus kraštą įsiveržė Baltarusijos III fronto kariuomenė. Šiam įvykiui 3-iojo baltarusių fronto štabo propagandininkas rašytojas Ilja Erenburgas sukūrė daugybę kerštu persunktų tekstų.

Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę nustebino ir net šokiravo žinia, kad Seimas ir "Sodra" reprezentacijai turi vienodas sumas - milijoną litų per metus. "Seimas, aukščiausia valstybės institucija, tai ir įvairios delegacijos, kurios atvyksta į Seimą. Mes reprezentacijai turime vieną milijoną, tuo tarpu "Sodra" turi irgi reprezentacijai vieną milijoną.

Metodinė pagalba kolegoms „čečenologams“ ir „osetologams“ Vieni paskui kitus sekantys rinkimai, inauguracijos, atsistatydinimai ir paskyrimai – ir visa tai gilėjančios ūkio krizės fone – baigia visai užgožti lietuvių domėjimąsi užsienio įvykiais. Kaip sakoma – ne tas galvoje. Tokiame kontekste net tai, kas buvo mums jau neblogai pažįstama ir tarsi suprantama, ir kas galėjo būti lyginama su netolima mūsų pačių istorija, vėl panyra į beformį neapibrėžtumo rūką.

Liepos 6 d. simboliškai atidaromas garsiausias ir prieštaringiausiai vertinamas pastarojo dešimtmečio statinys - Vilniaus Žemutinė pilis (Valdovų rūmai). Tačiau visuomenės beveik nepastebėtas liko birželio viduryje šmėstelėjęs Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimas, kad speciali darbo grupė iki liepos 31 d. turi nuspręsti, ar verta Vilniuje ant Tauro kalno statyti Tautos namus, apie kuriuos prieš šimtą metų svajojo patriarchas Jonas Basanavičius ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlioni...

Lietuvoje itin dažnai pažeidinėjamos darbuotojų teisės: nesilaikoma darbo santykius reguliuojančių įstatymų, pažeidinėjamos darbo saugos normos, dažnai dėl darbdavio kaltės darbe įvyksta nelaimingi atsitikimai, trukdoma profesinių sąjungų veiklai, nesprendžiami kolektyviniai darbo ginčai. Visame pasaulyje plinta gana paprastas kovos prieš darbuotojų teises pažeidinėjančius darbdavius metodas – kuriamos interneto svetainės, kuriose pateikiami tokių įmonių ir darbdavių sąrašai.

Šiandien Kaišiadoryse vyko konferencija „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: jo reikšmė Lietuvai“. Joje aptartas Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio plano įgyvendinimas, transporto infrastruktūros, turizmo plėtra, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. „Dvimiesčio projektas – tai ne tik nauda šiems miestams, bet galimybė įtakoti visos Lietuvos plėtrą ir ekonomiką.

2009 metų kovo 26 dieną Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Vertybinių popierių komisijos pirmininkės Vilijos Nausėdaitės pranešimą dėl Vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ir pagrindinių vertybinių popierių rinkos tendencijų, išnagrinėjęs Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, pritarė Vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaitai.

Lygiai prieš 60 metų, 1949 m. kovo 25-ąją, sovietiniai okupantai pradėjo operaciją kodiniu pavadinimu “Priboj” („Bangų mūša“) – antrą pagal dydį Lietuvos žmonių trėmimą (1949 m. kovo 25-28 dienomis). Istorikų teigimu, į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą buvo ištremta apie 30 tūkstančių žmonių, tarp jų – daugiau kaip 8 tūkstančiai vaikų. Tuo pat metu trėmimai buvo organizuoti Latvijoje ir Estijoje.

Ką tik įgijome dar vieną prezidentą. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. vasario 12 dienos dekretu pripažino partizanų vadą Joną Žemaitį valstybės vadovu nuo 1949 m. vasario 16 d. - Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo - iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Dekretas priimtas dar iškilmingų vakarykštės Kovo 11-osios kalbų fone. Kalbos ir iškilmės niekuo ypatingu nebepasižymėjo.

Seimas iš naujo svarstys prezidento Valdo Adamkaus vetuotas pataisas, naikinančias ministerijos sekretorių pareigybę. Šalies vadovo argumentai neįtikino visų parlamentarų – buvo nubalsuota, kad bus iš naujo sprendžiamas, kaip apibūdino Kęstutis Daukšys, „konservatorių ir socialdemokratų šeimyninis ginčas“. Popiet turėję dar kartą svarstyti ministerijų organizacijos pertvarką, parlamentarai šį klausimą atidėjo iki kovo 10-osios, kada prasidės eilinė pavasario sesija.

1949 m. vasario 2d. Žemaitijoje prasidėjo visos Lietuvos vyriausių  partizanų vadų suvažiavimas. Daug žymių įvykių, svarbių datų yra mūsų tautos ir valstybės istorijoje. Tarp jų - ir 1949-jų metų Vasario 16-oji, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo diena. Ši Deklaracija  visuomet turėtų priminti mūsų tautos pasiryžimą siekti Laisvės,  troškimą kurti demokratiniais, konstituciniais principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.

Prieš porą savaičių socialliberalas Artūras Paulauskas pasiūlė steigti Nacionalinį komercinį banką (NKB), kuris padėtų kredituoti Lietuvos ūkio atsigavimą ir apribotų šalyje veikiančių komercinių bankų savivalę. Ši idėja susilaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos, todėl šiuo rašiniu noriu išdėstyti savo argumentus, kodėl tokį banką steigti yra tikslinga.

Visiškai gyvenimiška, kai žmogus, vieną ar dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, pasisėmęs politinio patyrimo, deja, per rinkimus savo rinkėjų yra nuskriaudžiamas ir lieka didžiosios politikos užribyje.

Norėtųsi daug ko, tačiau pirmiausia, turbūt visiems aišku – Lietuvos pilietybės, dėl kurios jau daug ir kietai kautasi, bet dar labai mažai laimėta. Paskiausias mūšis – tiesiog absurdas. Į Konstitucinio Teismo 2006 metų lapkričio mėnesį padarytą sprendimą, panaikinusį Lietuvos pilietybę išeiviams, atsiliepdamas, praėjusią vasarą Seimas priėmė naują, daugeliui jų pilietybę grąžinantį, įstatymą. Prezidentas jį vetavo, laikydamas nekonstituciniu.

Lietuvos Respublikos Seimas šįvakar slaptu balsavimu išrinko naująsias Seimo pirmininko pavaduotojas. Jomis tapo valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Ireną Degutienė ir opozicininės Darbo partijos frakcijos atstovė Virginija Baltraitienė. I. Degutienės kandidatūrą slapto balsavimo metu parėmė 98 parlamentarai, 25 buvo prieš. V. Baltraitienė išrinkta 95 parlamentarams pasisakius už ir 28 prieš.

Siūloma steigti naują valstybės apdovanojimą – Sąjūdžio medalį, kuris būtų teikiamas žmonėms, 1988-1991 metais pasižymėjusiems įkuriant Sąjūdį bei plėtojant jo veiklą ir prisidėjusiems prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo naują apdovanojimą reglamentuojančią Valstybės apdovanojimų įstatymo pataisą.

Pekine įsivažiuoja olimpinės varžybos. Antidemokratinio Rytų milžino veiksmai Tibete, prieš keliolika metų sušaudytų studentų prisiminimai Lietuvos Olimpinio komiteto vadams nesukelia nieko kito, išskyrus kabinetinę baimę, kad lietuviai sporto aikštelėse gali pajusti pilietinio solidarumo jausmus su viso pasaulio pavergtaisiais. Aišku, kompartijos instruktoriaus mentalitetas veikia stipriau, nei savo vergovės traumas menančios visuomenės balsas.

Kadenciją baigiantys, bet vilties grįžti į Seimą nepraradę parlamentarai prieš rinkimus šluoja suvenyrų sandėlius. Ypač paklausūs Seimo medaliai, kuriuos politikai dosniai dalija rinkėjams. Anot „Lietuvos ryto“, šiais metais Seimo kanceliarija iš Lietuvos monetų kalyklos įsigijo beveik 700 įvairiausių medalių. Iš jų - 130 žalvarinių ir sidabrinių su užrašu „Lietuvos Respublikos Seimas“. Vienas iš žalvario nukaltas toks medalis mokesčių mokėtojams atsieina 76 litus.

Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroras Rimvydas Valentukevičius portalui „Balsas.lt“ sakė tikįs, jog vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų - Antano Kraujelio - nužudymo byla pasieksianti teismą iki metų galo, bei ragino „netraukti sakinio iš konteksto“.  Byla susidomėta po žiniasklaidos publikacijų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGRTC) vadovės Dalios Kuodytės kreipimosi. Portalas „Balsas.

Jau nieko nebestebina, kad Lietuvos Respublikos Seimas vis atviriau rodo savo tikrąją paskirtį – aptarnauti stambųjį verslą, valstybės finansais kurti tam verslui kuo geresnes sąlygas, įtvirtinti būdus nuleidinėti valstybės lėšas ir turtą į privačias kišenes ir plėtoti politinę verslininkystę. Politinė verslininkystė plėtojama taip, kad pati valstybė taptų pagrindiniu vieningo verslo instrumentu, nepaliaujamai didinančiu politinio elito, aukštosios valdininkijos ir didžiųjų verslininkų gerovę.

Minime Gedulo ir Vilties dieną. Bet už šio poetinio pavadinimo išskysta esmė, dingsta realus turinys, o ateinančioms kartoms lieka vis mažiau informacijos ir supratimo, kas iš tiesų tada vyko, - juk birželio 14-ąją prasidėjo brutaliausias tautos naikinimas, trėmimas į mirtį, deportacija. Todėl noriu pasakyti, kas vyko dar komunizmo šmėklai klaidžiojant po Europą, Brežnevo-Griškevičiaus epochoje. Tada, prieš tris dešimtmečius, buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga.

Šiandien Lietuvos Respublikos Seime ketinama balsuoti dėl ES Lisabonos sutarties "iš dalies pakeičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijų steigimo sutartį" ratifikavimo.

Ūkio ministro Vyto Navicko vadovaujama delegacija Liublianoje (Slovėnija) dalyvavo neformalios Europos Sąjungos (ES) Konkurencingumo ministrų tarybos posėdyje, kuriame svarstyti inovatyvaus verslo ir subalansuotos pramonės plėtros bei kiti aktualūs klausimai.

Alternatyvi kultūros paveldo komisija piktinasi Seimo veiksmais, atvirai niekinant keliolikos tūkstančių Lietuvos žmonių pareikštą pilietinę valią dėl Kuršių nerijos.

Lietuviai norėtų dirbti stambiose ir finansiškai pelningose bendrovėse. Geidžiamiausiu darbdaviu šiemet Lietuvos gyventojai išrinko bendrovę „Hansabankas“. Tarp patraukliausių darbo vietų išlieka finansinės įmonės ir telekomunikacijų bendrovės. Tai atskleidė bendras viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „TNS Gallup“, dienraščio „Verslo žinios“ ir karjeros portalo CV.LT atliktas tyrimas. Pernai vykdžiusios du atskirus tyrimus, šiemet bendrovės sujungė jėgas.

Aukščiausių valstybinės valdžios institucijų lygiu buvo priimtas principinis politinis sprendimas pradėti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos reformą. Daugybei šalies piliečių ir akademinei bendruomenei įsižiebė viltis, kad pagaliau bus imtasi ryžtingai ir iš esmės pertvarkyti didžiulį sąstingį ir krizę išgyvenantį, bet visos tautos ateičiai šį gyvybiškai svarbų viešojo gyvenimo sektorių.

Konstruktyvi politinio ir visuomeninio gyvenimo kritika yra neatsiejama demokratijos dalis. Diskusijoje gimsta sutarimai, naujos mintys, pagarba oponentui, apsikeičiama nuomonėmis. Tačiau artėjant rinkimams dabartinėje Lietuvos viešojoje erdvėje geometrine progresija dauginasi vienpusiški vertinimai bei interpretacijos. Gaila tik kad Lietuvos užsienio politika tampa abejotinų politinių taškų rinkimo vieta. Dr.

Šauktinių skaičius mažinamas planuotai, tvirtina Krašto apsaugos ministerija. Kiek šauktinių bus pakviesta atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT), kasmet nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas kariuomenės struktūrą. 2007 metais numatyta į PPKT pakviesti 2 390 jaunuolių, sakoma ministerijos išplatintame pranešime.   „Per pirmus aštuonis mėnesius į tarnybą pakviesti 1 922 vaikinai. Iki metų pabaigos dar turime pašaukti 468 jaunuolius.

Netiesa, kad Lietuvos Respublikos Seimas nesugeba operatyviai priimti sprendimų ir susitarti greitai. Viskas priklauso nuo solidaraus suinteresuotumo masto, taip pat nuo vertybinių orientyrų ir pagal juos pasirenkamų prioritetų.

Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą nepritardamas siūlymui įteisinti privalomąjį mokslą nuo 8 metų. Lietuvos mokinių parlamento nariai nemato svarių argumentų, kodėl į mokyklą neturėtų būti leidžiami septynerių metų vaikai.LMP nariai teigia, jog pritartų Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomui įstatymo straipsnio pakeitimo projektu, kuriame numatyta galimybė vienerius metus vaiką mokinti jam įprastoje aplinkoje.

Žemės ūkio ministrės prof. Kazimieros Prunskienės pavedimu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) iš viso jau išmokėjo 58 mln. 720 tūkst. Lt. kompensacijų žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nuo meteorologinių reiškinių 2006 metais. Parama pirmiausia buvo pradėta mokėti toms savivaldybėms, kurios pirmosios pateikė tvarkingas popierines pažymas dėl nuostolių kompensavimo. Tokios pažymos jau yra gautos iš visų savivaldybių.

Dėl šiandieninės politinės sumaišties, susijusios su Seimo ir Valstybės saugumo vadovo bei kai kurių nepailstančių jo gynėjų dviprasmiška elgsena, taip pat su neprincipingu parlamentarų blaškymusi, vyksta daug diskusijų apie tai, kas ir ką išviešino, teisėtai ar neteisėtai tai padarė, kokiam laikui reikia už tai ”belangėn uždaryti“ vieną ar kitą seimūną.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba praneša, jog išnagrinėtas skundas dėl to, kad lietuvių kalbos vadovėlyje netekėjusios moterys vadinamos nuliais.Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė priėmė sprendimą siūlyti nenaudoti vadovėliuose tokio mokymo būdo ar metodo, kuris propaguotų diskriminavimą lyties bei kitais pagrindais.

Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvių kalbos padėtiesKreipimasis Kalba yra esminė kiekvienos kultūros dalis, nacionalinės kultūros tapatumo skiriamoji riba. Nacionalinė kalba yra tautos narių autentiškos raiškos ir bendravimo pamatas. Valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu būdas. Nepriklausomos Lietuvos siekiai suteikė galimybę lietuvių tautai savo kalbą konstituciškai įteisinti kaip valstybinę kalbą.

Krepšinio pergalės ir viešasis interesas Sakoma, kad krepšinis – antroji lietuvių religija. Gaivališkai aistringos krepšinio mišios vyksta pavydėtinai dažnai ir įvairiomis progomis, nepriklausomai nuo metų laiko ar oro sąlygų. Krepšinis sutelkia ir išaukština, teikia skausmo ir paguodos, skatina bent trumpam prisiminti trapų lietuvišką patriotizmą.

Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo Vyriausybę siekti nuolatinės NATO oro policijos misijos Baltijos šalių oro erdvėje. Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO ambasadorius Linas Linkevičius teigia, kad šis Seimo sprendimas sustiprins mūsų šalies diplomatų pozicijas derybose su NATO vadovybe. „Nuo pat šios NATO misijos pradžios siekiame, kad ji taptų nuolatine. Seimo rezoliucija sustiprins mūsų pozicijas derybose“, – „Omni.lt“ sakė L. Linkevičius.