lietuvos geležinkeliai

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos atstatydinimas iš išorės atrodo kaip atpirkimo ožio paieška apsaugant užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet valdantieji aiškiai transliuoja nepasitikėjimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovu dėl trijų dalykų: nepakankamo susisiekimo ministro informavimo apie procesus, ministro „pardavimo“ žiniasklaidai ir „apsimelavimo“ dėl avansų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ valdybai ir įmonės vadovui Mantui Bartuškai sutarus, kad pastarasis pasitrauks iš posto po neįvardijamos trukmės pereinamojo laikotarpio, jis teigia, jog rastas geriausias sprendimas.  „Buvo konstruktyvios diskusijos, visi profesionalai. Manau, kad radome geriausią sprendimą iš esamos situacijos“, – BNS vėlų antradienio vakarą sakė penkerius metus geležinkeliams vadovaujantis M. Bartuška.

Kilus skandalui dėl sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą, paraginta susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba paskelbė sprendimą dėl įmonės vadovo Manto Bartuškos ateities. Per nustatytą laiką jis dar vadovaus įmonei, tačiau vėliau pasitrauks. Tai paskelbė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Tačiau jis nepatikslino, kada tiksliai bus nuspręsta, per kiek laiko M. Bartuška atsistatydins.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad šiemet rudenį pasirašyti sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ pakeitimai nebuvo esminiai. Taip valstybės valdoma įmonė komentuoja premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymą, kad sutarties pakeitimai turėjo būti pateikti vyriausybinei komisijai, vertinančiai, ar sandoriai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. „Pakeitimas dėl išankstinių atsiskaitymų yra neesminis, dėl to nebuvo kreiptasi į komisiją.

Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje. Atsakomybę dėl to prisiėmė ir apie pasirengimą pasitraukti iš užimamų pareigų pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, pastarasis taip pat pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.

Vertybinė Lietuvos užsienio politika netapo kūnu, nes Lietuva nesugebėjo laiku ir solidariai su JAV įgyvendinti sankcijų Baltarusijos režimui bei užkardyti baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalį. Tai destabilizavo padėtį Vyriausybėje, kurioje už tai buvo atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pareiškė esantys pasirengę trauktis iš pareigų, jei taip nuspręstų premjerė.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, investuotojas Algimantas Variakojis teigia, kad Lietuvos žmonės ir ekonominiai klausimai mūsų šaliai yra svarbesni nei politinės reputacijos klausimas. Kai jis dar buvo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, Latvija dėjo didžiules pastangas, kad „Belaruskalij“ persiviliotų pas save. Jis svarsto, kad dabar viskas gali pasukti per Latviją. „Visos sankcijos ties tuo ir baigsis.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ieško būdų, kaip grąžinti  „Belaruskalij“ sumokėtą avansą už kalio trąšų vežimą kitų metų sausį ir vasarį.  „Mūsų tikslas – grąžinti pinigus už sausį ir vasarį, ieškosime būdų ir dar kartą bandysime juos grąžinti“, – BNS penktadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė, atsižvelgdama į rizikas ir planuodama veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Toks sprendimas buvo priimtas šiemet spalį valdybai svarstant atnaujintą Grupės strategiją. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, jis suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių, rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus abejonių dėl „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovų tolesnio darbo, pastarojo vadovas pareiškė, jog įmonė nepadarė jokių pažeidimų.  „Susisiekimo ministras yra tiesioginis uosto direkcijos generalinio direktoriaus vadovas, tad į jo nuomonę yra įsiklausoma ir ji yra gerbiama. Situacija yra analizuojama. Mūsų nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi“,– pranešime sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad skandalas dėl baltarusiškų trąšų tranzito daro didžiulę reputacinę žalą Lietuvai, o ministrai, jei teigia, kad yra pasiruošę atsistatydinti, tą ir turėtų padaryti. „Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia, padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti.

Atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą ketvirtadienį prisiėmęs ir apie ketinimą trauktis iš posto pranešęs susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.   Jis pranešė paprašęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos įvertinti įmonės vadovo Manto Bartuškos veiksmus, be to, teigia sunkiai įsivaizduojantis, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.

Ketvirtadienį posėdžiavusi vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutarė prašyti „Lietuvos geležinkelių“ papildomos išsamios informacijos. Į komisiją kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Ketvirtadienį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška paaiškino, kad jo vadovaujamai ir valstybei priklausančiai bendrovei grėstų bankrotas, jeigu ji nustotų pervežti baltarusiškas trąšas Seimui ar Vyriausybei nepriėmus atitinkamų sprendimų. Įmonės vadovas paaiškino, kad trąšų tranzitas per Lietuvą be finansinių pasekmių galėtų būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu atitinkamus sprendimus priimtų Seimas arba Vyriausybė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakartojo, kad apie avansinį mokėjimą lapkričio pabaigoje iš „Belaruskalij“ bendrovei „Lietuvos geležinkeliams“ nežinojo, tačiau yra pasiruošęs trauktis iš užimamų pareigų. G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybės atstovai žinojo apie tai, kad rugsėjo pabaigoje iš „Belaruskalij“ buvo paprašyta vieno avansinio mokėjimo už spalio mėnesį. „Situacija, kuri įvyko po to, apie ją nebuvo informuota. Yra taip.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, jog netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.   „Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas.

Nepaisant JAV ir ES paskelbtų sankcijų, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ gruodžio mėnesį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto, praneša bendrovė. „Lietuvos geležinkeliai“, kaip atsakingai veikianti įmonių grupė, nuolat stebi ir nagrinėja verslo aplinkos pasikeitimus. Grupės bendrovės laikosi tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų.

Turto vertinimo įmonė „Eksperts“ turi atlyginti „Lietuvos geležinkeliams“ (LG) ir jos antrinei įmonei Geležinkelio tiesimo centrui (GTC) per 10 tūkst. eurų žalą už netinkamai įvertintą grupės filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ kilnojamąjį turtą, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 19 dieną visiškai patenkino abiejų geležinkelio bendrovių ieškinius dėl žalos atlyginimo.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vadovas sako, kad pasaulyje didėjant metalų, energetinių resursų kainoms bei darbo užmokesčiui, bendrovė bus priversta didinti paslaugų tarifus. Tačiau to jis nesieja su gruodį nutrūksiančiu baltarusiškų trąšų tranzitu. „Tarifai, aš net neabejoju, kad didės, bet tikrai ne dėl kalio. Jei pasižiūrėti, kas darosi aplinkui, į metalų kainas, į darbo užmokestį, energetinių resursų kainas, mes nematome galimybių nekelti tų tarifų.

Lietuvos geležinkeliai skelbia atnaujinę kelionių traukiniais kainas. Įmonės teigimu, dėl įvairių brangusių dedamųjų, rugpjūčio mėnesį bilietų kainas teko didinti apie 15 proc., praneša Lietuvos geležinkeliai. Bilietų kainodaroje pokyčius įmonė teigia pastarąjį sykį atlikę 2017 metais (išskyrus naujus maršrutus), o per šį beveik ketverių metų laikotarpį reikšmingai pakito sąnaudos – darbo užmokestis bendrovėje išaugo 16 proc.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) spalį už 2,37 mln. eurų pradinę kainą pardavinės buvusį poilsio pastatą Naujamiestyje, Vilniuje.  LTG Turto valdymo paslaugų vadovė Daiva Pivoriūnienė sako, kad įmonė poilsio veiklos atsisakė, todėl pagal jos strategiją tokį turtą ji parduoda arba grąžina Turto bankui. „Šiuo atveju yra nuosavybe valdomas turtas, tai mes pagal visas procedūras vykdome viešą aukcioną“, – BNS sakė ji.

Rugsėjo 13 d., Vyriausybės sprendimu, įsigalioja reikalavimas keliaujantiems tarpmiestiniu viešuoju transportu turėti galimybių pasą. „Lietuvos geležinkeliai“ įspėja keleivius, kad jie bus tikrinami prieš įlipant į traukinį – dėl to į stotį patariama atvykti anksčiau nei įprastai. „Per visą COVID-19 pandemiją užtikriname saugias keliones traukiniais, o praėjusių metų pavasarį, per patį piką, buvome vieninteliu vežėju, vykdžiusiu tarpmiestinį susisiekimą.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas sako, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų baltarusiškų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui. Mantas Bartuška tvirtina, kad maždaug tiek pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ neteks dėl prarastų „Belaruskalij“ trąšų bei kitų krovinių iš Baltarusijos, o visos Lietuvos logistikos grandinė neteks per 100 mln. eurų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovė „LTG Digital“ kuria kibernetinės saugos operatyvinį centrą. Jis rūpinsis IT saugos priemonėmis, imsis prevencinių veiksmų apsaugant geležinkelių veiklą nuo kibernetinių išpuolių, pranešė grupė.  „IT sprendimai diegiami visur, kur įmanoma, tad privalome pasirūpinti, jog ši infrastruktūra būtų saugi ir atspari“, – pranešime sakė „LTG Digital“ vadovas Elijus Čivilis.

Antradienį šilumvežiui Neveronyse mirtinai kliudžius moterį, juodo humoro nevengiantis, o gal miestiečių sauga kuo rimčiausiai susirūpinęs skaitytojas pasidalijo reklaminio stendo atvaizdu Šilainiuose. Šiame trumpu tekstu pasakojama po traukiniu taip pat „pakliuvusio“ Dalios personažo istorija – pasirodo, tai prieš mėnesį startavusi „Lietuvos geležinkelių“ kampanija.

Trečiadienį pasibaigusiame valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) organizuotame poilsio bazės prie Baltijos jūros, Giruliuose aukcione už objektą pasiūlyta 3,85 mln. eurų. „Vienuolika (aukciono – BNS) dalyvių buvo.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai negautų apie 19 mln. eurų pajamų per metus, teigia bendrovės vadovas Mantas Bartuška.  Pasak jo, preliminariais duomenimis, sankcijos gali 20 proc. sumažinti per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų ir apie 0,5 mln. tonų naftos produktų. „Preliminariais skaičiavimais, jei netektume šių krovinių, tai trąšų atveju negautume apie 14 mln. eurų pajamų per metus, o naftos produktų kontekste negautume apie 4-5 mln.

Apie vasaros transporto jungtį Vilnius-Karklė išgirdę vietiniai pajūrio gyventojai liko nustebę. Jų teigimu, toks sprendimas – visiškai neapgalvotas, nes Karklėje nėra nei viešųjų tualetų, nei gelbėtojų. Visgi projekto iniciatoriai sako, kad tai kryptis, skirta atrasti kitokį, ne „pliažinį“, pajūrį.

Vykdant korporatyvinio valdymo pertvarką valstybės valdomuose „Lietuvos geležinkeliuose“ direktoriaus titulą prarado ir vadovais tapo penki centrų ir 32 departamentų direktoriai, dar 378 vadovams nuo pareigybės buvo nuimtas hierarchijos atributas – skyrius, grupė, pogrupis, rašo portalas vz.lt. Anot „Lietuvos geležinkelių“ grupės personalo vadovės Irenos Jankutės-Balkūnės, tai žymi tikslą atsisakyti tradicinių, hierarchiją apibrėžiančių atributų.

Teismas laikinai sustabdė „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo įmonės „LTG Link“ paskelbtą elektrinių keleivinių traukinių pirkimo konkursą.  Vilniaus apygardos teismas gegužės 18 dieną vienos potencialių jo dalyvių – Čekijos bendrovių „Škoda Transportation“ ir „Škoda vagonka“ prašymu – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, rodo teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ atnaujins vagonų parką – įmonė numato įsigyti iki 728 vagonų. „LTG Cargo“ ketvirtadienį paskelbė tarptautinį konkursą, o jo laimėtojai parduos iki 500 grūdvežių ir 228 platforminius vagonus konteineriams – jie bus naudojami ant rusiškos 1520 mm pločio vėžės geležinkelio. Pasak „LTG Cargo“ vadovo Egidijaus Lazausko, įsigydama naujų vagonų įmonė didins pervežamų krovinių apimtis.

Gegužės 19 dieną, trečiadienį 15:21 sutriko geležinkelių eismo valdymo sistemos „Da Vinci“ darbas. Kaip ir numatyta tokių incidentų atveju, eismas pradėtas valdyti decentralizuotai – iš skirtingų stočių visoje Lietuvoje. Dėl incidento vėlavo penki keleiviniai traukiniai. Kritinės sistemos atstatymo darbais rūpinasi „LTG Infra“ eismo valdymo ir IT komandos, kartu su sistemą aptarnaujančios bendrovės specialistais.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės pastatų ir kitų objektų apsaugos konkursą laimėjusi bendrovė „Ekskomisarų biuras“ siūlys įdarbinti atleidžiamus „Lietuvos geležinkelių“ grupės apsaugos įmonės „Saugos paslaugos“ darbuotojus.

Valstybės valdomų  „Lietuvos geležinkelių“ apsaugos įmonė „Saugos paslaugos“ numato atleisti beveik visus darbuotojus.  „Saugos paslaugos“ Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi  315 darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 342 darbuotojai.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė per 2020-uosius metus uždirbo 36,6 mln. eurų pelno – 21,5 mln. arba 37 proc. mažiau nei 2019 m. Tuo metu grupės investicijos į svarbiausius projektus padvigubėjo ir siekė 228,9 mln. eurų. Kontroliuojančioji bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininkui – Lietuvos valstybei – išmokės beveik 14 mln. eurų dividendų.

Nuo gegužės pradėti skiepyti didelių įmonių, turinčių daugiau nei 100 darbuotojų kolektyvą, darbuotojai. Visgi, skiepytis nori ne visi, dėl to už pasiskiepijimą darbdaviai darbuotojams siūlo įvairias lengvatas – dovanų čekius ir pan. Kai kuriose įmonėse siūlomi ir laisvadieniai, nors specialistai sako, kad jie neturėtų būti dovana už skiepą.

Dėl vėlavimo užbaigti europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšaką Kaunas-Palemonas statybą pagrindinis projekto rangovas – Vokietijos kapitalo Estijos įmonės „Leonhard Weiss RTE“, „Hidrostatybos“ ir „Autokaustos“ konsorciumas – „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros įmonei „LTG Infra“ turi sumokėti 0,5 mln. eurų baudą. Taip gegužės 3 dieną nusprendė Kauno apygardos teismas, visiškai patenkinęs „LTG Infra“ ieškinį.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė planuoja žengti į kapitalo rinką ir išplatinti ne mažiau kaip 300 mln. eurų obligacijų emisiją. Tai BNS patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.   Pasak M. Dubausko, obligacijos gali būti išplatintos šių metų pabaigoje ar 2022 metų pradžioje. „Šiuo metu ruošiamės konsultanto paslaugų pirkimui, viešas konkursas turėtų būti paskelbtas iki vasaros pradžios.

Į nemalonią situaciją dėl pasikeitusių kelionės planų papuolęs vyriškis piktinasi transporto paslaugų įmonės sąlygomis ir grąžinimo operacijų įkainiu. Tuo metu įmonės atstovė sako, kad grąžinimo mokestis reikalingas darbuotojų darbui padengti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas Juozas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasipiktino, kodėl jam, nepanaudojusiam įsigytų bilietų, už kelionę nėra grąžinami pinigai.

Jau netrukus bus grąžinti daugelis vietinių traukinių reisų, sustabdytų dėl antrosios pandemijos bangos, praneša keleivių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Link“. Bendrovė ir pandemijos pradžioje, ir šiuo laikotarpiu užtikrino būtinąjį tarpmiestinį susisiekimą – tik buvo optimizavusi kursuojančių traukinių skaičių. Nuo kovo 28 d. grąžinamas net 41 reisas, 11-os keičiamas traukinių kursavimo grafikas.

Vilniui ruošiantis iš esmės pertvarkyti Stoties rajoną, konkrečių idėjų laukiama iš architektų. Miesto savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Tokio kompleksiškumo konkursas, kai Lietuvoje bus pertvarkomas didžiausias viešojo susisiekimo centras, esą skelbiamas pirmą kartą.

Už „Lietuvos geležinkelių“ administracines patalpas Vilniuje, šalia Planetariumo ir netoli Vilniaus savivaldybės bei prekybos centro „Europa“, pasiūlyta 513 tūkst. eurų. „Lietuvos geležinkelių“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis BNS informavo, jog antradienį pasibaigusiame aukcione dalyvavo du dalyviai, o sutartį su kol kas neįvardijamu nugalėtoju tikimasi pasirašyti per mėnesį. Aukcione už 447,7 tūkst. eurų pradinę kainą buvo parduodamos 514 kv.

Ankstų penktadienio rytą į darbą išsiruošęs Kauno technologijos universiteto (KTU), socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas buvo nemaloniai nustebintas – už traukiniu norimą vežti dviratį teko sumokėti papildomai. A. Lašas gyvena Vilniuje, tačiau darbo reikalais į Kauną važiuoja dviem transporto priemonėm: dviračiu ir traukiniu. Vyras mieste važiuoja dviračiu, o tarp miestų – traukiniu.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ jungiasi su kita grupės įmone Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD). „Lietuvos geležinkelių“ teigimu, taip siekiama koncentruoti kompetencijas ir kurti didesnę vertę grupei. Įmonių susijungimui sausio 19 dieną pritarė „Lietuvos geležinkelių“ valdyba. Planuojama, kad procesas užtruks iki trečiojo šių metų ketvirčio, pranešė įmonė.

2023 metais elektrifikavus geležinkelio ruožą nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bei Vilniaus mazgą, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja tęsti tinklo elektrifikavimą.  Anot šalies infrastruktūrą valdančios „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LTG Infra“ vadovo Karolio Sankovskio, realu tikėtis, kad nutiesus „Rail Baltica“, elektrifikavus visą ruožą nuo Vilniaus iki Klaipėdos bei dar porą atkarpų, bus elektrifikuota apie 50 proc. Lietuvos geležinkelių tinklo.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis sako, kad jo užrašų knygelė, kuria remiasi prokurorai politinės korupcijos byloje, iš tiesų buvo skirta žymėtis su koncerno žiniasklaida ir viešinimu susijusiems projektams. R. Kurlianskis, penktadienį duodamas parodymus Vilniaus apygardos teisme, taip kalbėjo apie 2016-ųjų gegužę per kratą teisėsaugos iš jo paimtą užrašų knygą.

Politinės korupcijos byloje kyšininkavimu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis neigia daręs spaudimą tuometiniam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai dėl geležinkelių aplinkkelio projekto. Vilniaus apygardos teisme tęsiant politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, R. Kurlianskis taip pat atmetė kaltinimus, jog per tuometį „darbietį“ Vytautą Gapšį siekė, kad S. Dailydka liktų pareigose dar vienai kadencijai.

Nauja „Lietuvos geležinkelių“ valdyba darbą pradės per keturis mėnesius nuo praėjusią savaitę priimto sprendimo atšaukti buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskirtą valdybą, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis pabrėžė, kad būtent tiek laiko galioja įsakymas pratęsti dabartinės valdybos darbo laiką. „Tikiuosi, kad vasario pradžioje kalbėsime apie naują konkursą ir per keturis mėnesius nuo sprendimo turėsime naują veikiančią valdybą“, – lrt radijui trečiadienį sakė M. Skuodis.

Sugriežtėjus karantinui ir sumažėjus keleivių srautui, nuo pirmadienio šalyje kursuos mažiau traukinių.  Laikinai stabdomi 32 reisai, dar penkių grafikas keičiamas, tačiau būtinasis tarpmiestinis susisiekimas išlaikomas, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.  Bendrovė BNS pranešė, kad pokyčių bus maršrutuose Vilnius-Kena, Vilnius-Trakai, Vilnius-Kaunas, Kaunas-Marijampolė, Kaunas-Kybartai, Vilnius-Klaipėda, Radviliškis-Klaipėda, Klaipėda-Šilutė.