libertas klimka

Sekminės – šventė, kurią minime praėjus septynioms savaitėms po Velykų. Nuo seno šią dieną žmonės ypatingai garbino gyvulius, augmeniją ir kartais švęsdavo net tris dienas. Kokios buvo svarbiausios tradicijos ir papročiai bei kodėl dabar Sekminės yra primirštos, tv3.lt naujienų portalui pasakojo etnologas Libertas Klimka. „Šita bažnytinė šventė yra labai svarbi metų cikle, tai yra trečioji iš privalomų švenčių, todėl Sekmines švęsdavo ne vieną dieną ir turėdavo daug žaismingų papročių.

Tradiciškai, prabėgus lygiai savaitei po Velykų, minime dar vieną progą – Atvelykį. Atvelykio savaitgalis dar vadinamas vaikų Velykomis ar Velykėlėmis, nes per jas daugiausiai dėmesio skiriama vaikams. Tačiau pasibaigus Velykoms, prasideda ir tikrasis pavasaris bei visi jo darbai. Apie šį laikotarpį ir jo ypatumus naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas Libertas Klimka. Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad krikštatėviai per Atvelykį lankydavo savo krikštavaikius.

Velykos – sena ir gilius papročius turinti šventė. Gaila, bet, pasak etnologo Liberto Klimkos, daugumos iš jų jau nebeliko. Anksčiau Velykų šventės trukdavo 9 dienas, o jų metu burdavo, kad ateinantys metai būtų derlingi. Velykų šventės prasidėdavo Verbinėmis arba dabar vadinamu Verbų sekmadieniu. Didysis ketvirtadienis vadintas švariuoju arba žaliuoju. Ši diena buvo skirta susitvarkyti visus namų kampelius.

Margučiai ir Velykos yra neatsiejami mūsų papročiuose. Etnologas Libertas Klimka paaiškina, iš kur galėjo atsirasti įprotis marginti kiaušinius ir sako, kad šio papročio šaknys gali siekti net ledynmečio laikus. „Kiaušinio ir margučio simbolis tikriausiai būdingas visoms Europos valstybėms. Vienareikšmiško atsakymo, kodėl taip yra, negalima rasti.

Veikiausiai retas mūsų žino, kad pagal vieną gruodžio dieną galima numatyti, koks oras bus kiekvieną kitų metų mėnesį. Kaip juokauja etnologai, tai puikus būdas susiplanuoti sau atostogas, nes žinosite, kuris mėnuo bus lietingas, o kuris – itin saulėtas. Senovės lietuviai orą atidžiai stebėti imdavo nuo gruodžio 13 d., dar vadinamos Šviesos diena arba Šv. Liucijos diena.

Prie staigiai atėjusio rudens šaltuko dar bandome priprasti. Artimiausių dienų prognozės vis žada bjaurastį: lietus, vėjas, vėsa. Tačiau ar visas toks šlapias ruduo lydės iki žiemos? O kokia laukia žiema? Kaip pastebi etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka, rudens orų ženklų jau galima pastebėti. Tiesa, svarbu sekti gamtą, kuri jau netrukus pradės šanbždėti ir apie mūsų laukiančios žiemos charakterį.

Liepos 10-oji – ypatinga diena, po kurios galima prognozuoti, kokius orus matysime likusią vasarą – nesibaigiantį lietų ar alinančią sausrą. Bent taip byloja liaudies išmintis, kur ši diena vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena. Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo iš septynių žvaigždžių sudarytas Sietynas. Būtent šios žvaigždės, ko gero, ir vadinamos broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Šiandien yra 40-ies paukščių diena, manoma, kad būtent dabar parskrenda dauguma žiemoti į šiltesnius kraštus išskridusių paukščių. Pagal šios dienos orus būdavo spėta, kokie jie bus ateityje. Gali šalti 40 parų. „Jei tądien pašąla, tai šals dar 40 parų (ir atvirkščiai). Tiesa, šios dienos pažymėjimas nėra populiarus lietuvių liaudiškoje tradicijoje; diena populiaresnė rytų slavų tradicijose, kur siejama ir su "pavasario šaukimu", pavasario pradžia“,– kalbėjo Dalia Senvaitytė.

Kalendorinis pavasaris prasidėjo, tačiau pirmosios jo dienos gamtos atgimimu nekvepia. Atvirkščiai – bent kuriam laikui dar sugrįžta žiema. Senolių išmintis siūlo nenumoti ranka į šią kalendoriaus dieną, o ją įsidėmėti, mat pirmosios trys kovo dienos gali nuspėti ir pavasario, ir vasaros, ir netgi rudens orus. Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotojams pavasario pradžia – pats darbymetis. Jie geni sumedėjusias augalų šakas ir stengiasi pabaigti žiemos darbus.

Vasario antroji yra ne paprasta diena, kol amerikiečiai stebi, ką gi darys iš olos išlindęs švilpikas, mes, Lietuvoje, minime Grabnyčias, arba Perkūno dieną. Mūsų senoliai šią dieną akylai stebėdavo orų ženklus ir numatydavo, kokio pavasario tikėtis. Šią dieną bažnyčiose šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Nors atrodo, kad dar pats žiemos pikas, bet pirmuosius pavasario ženklus galime pamatyti jau sausio 25 dieną. Šią dieną minimas pusiaužiemis. Senoliai šią dieną akylai stebėdavo orus. Tradiciškai, su sausio 25 diena siejami orų spėjimai. Etnologė doc. dr. Dalia Senvaitytė mini, kad orų spėjimuose svarbus ir gyvūnų vaidmuo.

Šiaurės pašvaistė – įprastas reiškinys šiaurinių valstybių gyventojams, tačiau artimiausiomis dienomis ji galimai pasirodys ir Lietuvoje. Tiesa, šis laikas nepalankus širdies bei kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Šiaurės pašvaistė susidaro dėl Saulės vėjo, kuris sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku. Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera kyla magnetinė audra, kuri ir sukelia švytėjimą.

10 šalies mokslininkų kreipėsi į šalies vadovus siūlydami kovo 9-ąją minėti Lietuvos dieną. Mokslininkai siūlo įtraukti šią datą į atmintinų dienų sąrašą, o kitąmet valstybės mąstu paminėti 1010 metų sukaktį, kai Lietuvos vardas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – Kvedlinburgo analuose. Juose minima, kad 1009-ųjų kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas, rašo naujienų portalas lrt.lt.

Liepos 10-oji mūsų senoliams buvo viena svarbiausių liepos dienų. Tai septynių brolių miegančių diena. Pagal šios dienos orus jie spręsdavo kokia bus likusi vasara ir kada baigsis lietus. Mums – susitaikiusiems su lietuviškos vasaros tikrove, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į liepos 10 dieną. Jei lyja – tikėtina, kad lis dar ilgai. „Liepos 10-oji tradiciniame kalendoriuje vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena.

Šiandien, kovo 10-tąją, yra 40-ies paukščių diena, manoma, kad šiandien parskrenda dauguma žiemoti į šiltesnius kraštus išskridusių paukščių - 40 rūšių. Pagal šios dienos orus būdavo spėjama, kokie orai mūsų laukia ateityje.  „Jei tądien pašąla, tai šals dar 40 parų, taip pat ir atvirkščiai.

Vasario 2-oji yra ne šiaip paprasta diena, ir kol amerikiečiai stebi, ką gi darys iš olos išlindęs švilpikas, mes, Lietuvoje, minime Grabnyčias, arba Perkūno dieną. Mūsų senoliai šią dieną akylai stebėdavo orų ženklus ir numatydavo, kokio pavasario tikėtis. Šią dieną bažnyčiose šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Vėlinių išvakarėse etnologai neatsistebi – vis mažiau žmonių žino, kuo Visų šventųjų diena skiriasi nuo Vėlinių, ir kodėl mirusiesiems ant kapo degame žvakutes. Dažnas sako tai darantis, nes taip reikia dėl to, kad taip elgiasi visi, ir tik vos vienas kitas žmogus pasigilina, kokia šių šventinių dienų prasmė, kokių tradicijų reikėtų tomis dienomis laikytis.

  Norit skaisčios veido odos visus metus? Tuomet dar šiandien nusiprauskite ištirpinto sniego vandeniu. Tokį ritualą šiandien siūlo liaudies išmintis, mat šiandien - Vieversio diena. Senovėje vasario dvidešimt ketvirtąją žmonės ne tik prausdavosi sniego vandeniu, bet ir nedrįsdavo šukuotis, dirbti sunkesnių darbų. Mat ši diena būdavo šventinė. Keičiantis tradicijoms, gamtininkai pataria bent jau stabtelėti ir pasiklausyti užburiančio šio paukščio čiulbėjimo.

„Turbūt dabar pilnatis” - tai frazė, kurią dažnai galima išgirsti, kai įvyksta kas nors beprotiško. Mokslininkų manymų, ji dažniausiai girdima iš naktį dirbančių policininkų, psichiatrijos darbuotojų ir skubios pagalbos skyriaus medikų. Iš tiesų, kaip praneša livescience.com, tyrimų duomenimis paaiškėjo, kad ryšys tarp mėnulio - ypač pilnaties - ir žmogaus biologijos ar elgesio nebuvo rastas.

Kultūros ministerija sulaukė 38 pretendentų į Vyriausybės kultūros ir meno premijas. Tarp pateiktų kandidatūrų yra aktoriai Arūnas Sakalauskas, Eglė Mikulionytė, operos solistė Nomeda Kazlauskaitė (Kazlaus), kompozitorius Giedrius Puskunigis, poetas Rimvydas Stankevičius, rašytojai Vincas Ramutis Gudaitis, Aušra Marija Sluckaitė Jurašienė, tapytojai Nomeda Saukienė, Andrius Zakarauskas, muziejininkai Gunaras Imantas Kakaras, Libertas Klimka, baleto ir dailės istorikas Helmutas Šabasevičius, ansa...

Ši vasara buvo neeilinė, pradėjome vasarą labai karštu ir saulėtu birželiu ir niekaip nebaigėme stebėtis vis pliaupiančiu lietumis liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tiesa, rugpjūtis dar nesibaigė, tačiau gal jau verta skelbti rudens sezoną? O gal karščiai dar sugrįš? Karščio bangų nebus Vilniuje šią savaitę pernelyg šilta nebus, kaip jau tapo įprasta šią vasarą.

Liepos 10-oji yra Septynių brolių miegančių diena. Pagal šios dienos orus mūsų senoliai nuspręsdavo, kokia bus likusi vasara ir kada baigsis lietus. Likusios vasaros orai, remiantis senovės kaimo gyventojais, nustatomi pagal liepos 10-osios dieną. Jei lyja – tikėtina, kad lis dar ilgai. „Liepos 10-oji tradiciniame kalendoriuje vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena. Kaimo senolių išmintis sako, kad ji esanti labai reikšminga antrosios vasaros pusės orams.

Šiąnakt atkeliauja smagiausia vasaros šventė – Joninės. Ar žinojote, kad tai ne tik puiki naktis švęsti, bet ir nuspėti ateinančius orus, burti bei prisiminti tradicijas? Beje, šiemet Joninės ypatingai šiltos, naktį laikysis 16 laipsnių šiluma ir nebus lietaus, rytoj iki 30 laipsnių. Kokios Joninės – tokios Kalėdos Joninių šventė Lietuvoje jau kelis metus iš eilės buvo gana lietinga ir vėsi. Šiemet Joninės bus šiltos ir žvaigždėtos. „Per Jonines bus šilta.

Šv. Velykos – tai ne tik krikščioniška Kristaus prisikėlimo, bet ir pavasario pradžios, gamtos nubudimo šventė. Nors dabar daugeliui ji asocijuojasi kaip margučių šventė ir visos pramogos susijusios su kiaušiniais, anksčiau, mūsų protėvių laikais, šv. Velykoms buvo rimtai ruošiamasi, o švenčiama tris dienas. Didysis tvarkadienis Etnologas Libertas Klimka sako, kad Didysis ketvirtadienis anksčiau buvęs didžiosios tvarkos diena – visi namų pakampiai tądien būdavo valomi ir švarinami.

 Penktadienį Lietuvoje bus matomas didžiausias per pastaruosius 16 metų Saulės užtemimas – užsitemdys trys ketvirčiai Saulės disko. Etnologas, mokslo istorikas Libertas Klimka „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė, jog žmonijos istorijoje suvokta, kad Saulės užtemimas nėra kažkoks mistinis, o gamtos reiškinys, jau labai seniai: „Jau antikos laikais graikai galėjo moksliškai paaiškinti, kaip vyksta saulės užtemimai. Žinoma, įvairiose tautose tai buvo suprantama nevienodai.

 Tomas Petryla Peržengus gruodžio slenkstį, gamtoje prasideda tamsiausias metas. Saulutė tik retsykiais švysteli pažeme – nusidriekia ilgi pamėkliški šešėliai. „Senovėje šis mėnuo vadintas siekiu. Gal todėl, kad metai siekia pabaigą ar saulė tekėdama jau greitai pasieks kraštinę padėtį horizonte. Po Lietuvos krikšto saulėgrįžos laukimo metas buvo sutapatintas su adventu.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nuo senų laikų yra susiklosčiusios kelios vardadienių sistemos, sako etnologas Libertas Klimka. LRT radijo klausytojas Liudas iš Marijampolės klausia, kodėl vardadieniai dažnai minimi daugiau nei kartą per metus. „Norėčiau sužinoti, kodėl žiniasklaidoje net kelis kartus per metus skelbiamos tų pačių vardų dienos. Pvz., liepos 15 dieną – Mantas, spalio 1 dieną – Mantas.

Vijolė Aguonaitė Per Velykas retai kada smagiai žaliuoja žolė ir žydi slyvos. Vis dėlto pasipuošti gražiau, nei tai daro gamta, vargu ar galima. Floristai tikina, kad Velykos – tradicinė šventė, tad nederėtų puošiant namus prisigalvoti nežinia ko, nes lengvai galima nuslysti iki kičo. O etnologas Libertas Klimka primena, kad ši krikščioniška šventė turi daug sąsajų su pagonybe.

 Jolanta Jurkūnienė, LRT radijo laida „Žinių amžius“, LRT.lt Papročių ir tradicijų negalima pamiršti ir praktiniais sumetimais, tarkim, dėl turizmo, sako etnologas Libertas Klimka. „Kai nuvažiuoju į Prancūziją, noriu paragauti prancūziškų patiekalų. Į Belgiją nuvažiavęs, austres ragausiu. O į Lietuvą kas atvažiavęs gal norės kimštų žąsų kaklelių arba poliaukos sriubos su džiovintais baravykais“, – pastebi profesorius.

Sausio 25-oji tradiciniame mūsų tautos kalendoriuje – pusiaužiemis. Senoliai pasakytų: diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį. O astronominis kalendorius rodo, kad nuo saulėgrįžos šviesiojo paros laiko prisidėjo valanda ir devynios minutės. Šis lūžio momentas gamtoje palaipsniui tapo švente.

Guodžio mėnesio 21 – 23d. astronominės žiemos pradžia. Šiuo metu Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna trumpiausia, o naktis – ilgiausia, žiemos saulėgrįža, kai Saulė pasiekia minimalų aukštį zenite. Vasarą, birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis – Joinės, vasaros saulėgrįža.

VL žurnalistė Rūta Klišytė Dantis sukandę pernai stebėjom, kaip prieš Velykas stebuklingai brangsta net trivialūs paukštynų vištų kiaušinai: gal jų ledą pramušęs iš tikrųjų rasi sidabrą ir auksą? O gal prekybininkai juos parduoda jau pašventintus? Šiaip ar taip, ir šiemet didžiulė kiaušinių paklausa rodo , kad Šv. Velykas noriai švenčiame, margučius dažome, dovanojame ir valgome.

Senovėje Velykų simbolis kiaušinis buvo labai svarbus žmogaus gyvenime. Senoliai manė, kad iš jo užgimė žemė.Įvairiais raštais margindami kiaušinių lukštus senoliai esą perteikdavo savo archajišką pasaulio suvokimą. Profesorius Libertas Klimka margučius renka jau kelias dešimtis metų. Jo kolekcijoje vien tautodailininkų, kurie kiaušinius margina pagal senovines tradicijas, darbai. Esą senoliai pirmąjį margutį visada dažydavo ugnies ir kraujo spalva, kuri simbolizuodavo auką.

Prieš lapkričio pirmąją ar­ti­mie­ji skubėjo į ka­pi­nes, dar­bo pa­dau­gė­jo ir ka­pų tvar­ky­mo įmo­nėms. Ak­men­ka­liai pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės dau­giau pi­ni­gų ski­ria mi­ru­sių­jų ka­pams ne­gu vai­kų moks­lams. Et­no­lo­go pro­fe­so­riaus Li­ber­to Klim­kos nuo­mo­ne, žmo­nių rū­pes­tis ka­pais yra per­dė­tas. Pa­mink­lai ma­žė­ja Ser­ge­jus Gu­ze­je­vas, ka­pų tvar­ky­mu už­sii­man­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas, sa­ko, kad pi­ni­gų ka­pams žmo­nės iš­lei­džia vis dau­giau.

„Kaimo žmogus, nuvažiavęs į Vilnių, vargiai kuris nueis į filharmoniją ar galeriją. Į „Akropolį“ – galbūt taip. Bet jauniems žmonėms miestelyje naudinga pamatyti profesionalų meną“, – sako Dusetų kultūros centro direktorius Alvydas Stauskas. Šalyje skaičiuojama apie 200 kultūros centrų, o jų filialų – apie 800. Kai kurie filialai yra apverktinos būklės, tačiau Regionų kultūros skyrius tikina, kad kiekviename kaime centro nepastatysi, o kultūrą turi iniciatyviai kurti ir pačios bendruomenės.

Olimpinei čempionei Rūtai Meilutytei ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariams, susirinkę menininkai ir visuomenininkai, negailėjo pagyrų, tačiau rado priežastį papriekaištauti. Etnologas Libertas Klimka sakė, kad R. Meilutytei jau laikas išmokti giedoti Lietuvos himną. Etnologas Libertas Klimka sakė, kad R. Meilutytei jau laikas išmokti giedoti Lietuvos himną.

Liepos 14-15 dienomis Naisiuose (Šiaulių raj.) vyks tūkstančius žmonių sutraukiantis tradicinis festivalis visai šeimai „Naisių vasara 2012“. Festivalyje bus minimos Kunigaikščio Algirdo pergalės prieš Aukso ordą prie Mėlynųjų Vandenų 650 metinės, atidaromi du nauji muziejai -  Baltų dievų muziejus ir Inkilų muziejus. „Festivalio metu duris atvers vienintelis Pasaulyje - Baltų  dievų muziejus.

Velykinės „Krašto spalvos“ – ne tik apie kiaušinius. Ar jau prisipirkote kiaušinių Velykoms? „Krašto spalvos“ irgi. Ir turguj, ir kaime, o po to nuvežė į laboratoriją Veterinarijos akademijoje. Išvada, švelniai tariant,verčia nerimauti. Išsamiau apie kiaušinių tyrimus – laidoje trečiadienį nauju laiku: 18.45. Taip pat „Krašto spalvos“ užsuks į nereikalingų palmių ir kaktusų prieglaudą – Lietuvoje yra ir tokia.

Apie Velykų šventes, jų papročius ir mūsų gyvenimo vertybes „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi su profesoriumi etnologu Libertu Klimka. Nesipykite ir nepavydėkite – Velykos siejamos su daugeliu papročių, kurie šiandien jau gerokai primiršti. Gal galėtumėte priminti įdomesnius? –        Liaudiški Velykų papročiai mūsų krašte nuo seno buvo saviti ir šiek tiek skyrėsi nuo kitų krikščioniškų tautų. Kaip žinoma, didžioji pavasario šventė trunka devynias dienas.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Velnių muziejuje atidaryta unikalių skulptoriaus ir tapytojo Tado Gutausko medinių kaukių, skirtų Europos vyrų krepšinio čempionatui, paroda. Projekto bendraautorius ir kaukių kūrėjas T. Gutauskas pristato savo kūrinių originalias medines formas. Trylika kaukių simbolizuoja mitologinius lietuvių žvėris: vilką, mešką, gervę, gandrą, ožį, taip pat - įvairiaspalvius velnius ir raganas.

Ar tikrai valstybinės šventės yra šventės Lietuvos žmogui, o gal jos reikalingos tik politikams, ar tikrai švenčiame ne iš pareigos, o gal valstybinių švenčių yra per daug? Šiais klausimais svarstyta Gedulo ir vilties dieną naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Ar valstybinės šventės yra šventės Lietuvos žmogui?“ Etnologas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Libertas Klimka, skaitantis kursą apie istorines šventes, neabejoja, kad paminėjimo reikalingos datos yr...

Birželio 9 d. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) renginių ciklo „SupaDevynios“ šviesų ir muzikos „Naktigonėje“ pirmą kartą grandiozinį pasirodymą Lietuvoje surengs audiovizualinio projekto WAFT atlikėjai, kurie klausytojus nustebins lietuviškų sutartinių ir elektro muzikos deriniu. „Tai bus pirmas tokio dydžio mūsų pasirodymas Lietuvoje, todėl planuojame nustebinti visko mačiusius sostinės naktinėtojus.

Minėdami Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ąsias metines, padiskutuokime apie tai, kas esame, iš ko vieni kitus atpažįstame ir kaip drauge kuriame ateitį. „Balsas.lt Savaitės“ vaizdo konferencijos svečiai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas, Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka ir poetas Julius Žėkas, kuris prisijungė vėlėliau, nes užtruko ligoninėje, dovanodamas kraujo.

Šiauliečiai visą Lietuvą pranoksta originalumu. Jie nesitenkina įprastais lietuviškais vardais, renkasi įmantrius, sudėtingus. Jeigu susipažinote su Sidu, Arinda ar Deirida, labai didelė tikimybė, kad jie yra šiauliečiai. Kitų regionų gyventojai seka šia mada, tad lietuvio ausiai neįprastų vardų daugėja. Videta - per klaidą Pabandėme išsiaiškinti, kas lemia keistų vardų fenomeną Šiauliuose. Užsukome į šio miesto Civilinės metrikacijos skyrių.

Įvairios tautos turi savo nacionalinį panteoną, kur amžino poilsio atgulė daug nusipelniusieji istorijai bei kultūrai, o valdžia ir žmonės atiduoda šioms asmenybėms deramą pagarbą.

Libertas Klimka. „Saulės ratu, Mėnulio taku. Lietuvių kalendorius“ (2008), 144 p. Viena šviesiausių Lietuvos asmenybių – fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, naujų tardisciplininių mokslo šakų (paleoastronomijos ir etnokosmologijos) – pradininkas Lietuvoje Libertas Klimka visada maloniai nustebina. Ši gausiai iliustruota, nors ir ne itin stora jo knyga – dar vienas gražus siurprizas, puikiai nuteikiantis pavasarėjant.

Seimas savo nutarimu patvirtino naujos sudėties Etninės kultūros globos tarybą. Už tokį dokumentą antradienį balsavo 46 Seimo nariai, susilaikė 1. Etninės kultūros globos taryboje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu dirbs Vytautas Tumėnas, Ministro Pirmininko teikimu - Jonas Jakaitis, Irena Seliukaitė, Rolandas Zuoza, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu - Marcelijus Martinaitis, Jonas Rudzinskas.

Šilalės rajono savivaldybė drauge su Šilalės kraštiečių draugija rugsėjo 18 d. 12 val. rengia mokslinę konferenciją „Ąžuolas baltų ir kaimyninių tautų kultūroje“, skirtą Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui ir pirmajam istoriniam muziejui Lietuvoje paminėti, Konferencija vyks prie Dionizo Poškos Baublių Bijotuose, Šilalės rajone. Dionizo Poškos Baubliai, kaip gamtos ir istorijos paminklas, neturi sau analogo pasaulyje, neginčytina jų reikšmė Lietuvos kultūrai.

Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus Mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39) įvyks keliautojo, mitologijos tyrinėtojo Tado Šidiškio knygos „Velniakalnių kraštas“ pristaty-mas. Dalyvaus autorius, geografas-kartografas Tadas Šidiškis, leidyklos „Versus aureus” leidyklos vyriausioji redaktorė Romualda Brastavičienė, LR Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja, kraštotyrininkė Irena Seliukaitė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas prof.