libertas klimka

Šiandien – trumpiausia metų diena, kitaip vadinama saulėgrįža. Jau šį savaitgalį švęsime šv. Kalėdas, kurios yra ne tik kūdikėlio Jėzaus gimimo diena, tačiau ir saulės sugrįžimo šventė, kuri žymi ilgėsiančių dienų pradžią. Kuo ypatingas šis laikotarpis ir kokių orų galime tikėtis per šventes sutiko pasidalinti etnologas, gamtos ženklų žinovas Libertas Klimka. Saulėgrįžos šventės – žiemos ir vasaros dalija kalendorių į dvi dalis.

Iki Kalėdų vos šešios dienos, o žiema, panašu, jau išsidūko ir per Kalėdas pasakiškų orų nedovanos. Sinoptikai žada ir plikledį, ir purvą. Senosios kultūros žinovai priduria – jeigu Kalėdos bus šiltesnės, nekokios lauks ir pavasario šventės. Vilnietis Mindaugas neatsidžiaugia šiųmete žiema. Kas antrą dieną jis griebiasi slidžių ir – į parką. „Man kažkur iki 35 metų įdomiau buvo vasara, nuo 35 metų įdomiau žiema. Kai tikra žiema yra, kadangi, aš dar į kalnus važinėju slidinėti.

Gruodžio 13-ąją minima itin graži diena – Šviesos diena, atkeliavus krikščionybei sutapatinta su Šv. Liucijos diena. Ji žymėjo ne tik tikrąjį didžiųjų žiemos švenčių laukimą, nuo šios dienos ik Šv. Kalėdų senoliai spėdavo ateinančių metų orus. Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Šviesos diena sureikšminta ne šiaip sau, o Šv. Liucijos dieną mini daugelis Baltijos jūros skalaujamų valstybių.

Lapkričio 30-ąją minima Šv. Andriejaus diena, dar vadinama Saulės grįžtuvių laukimo pradžia, jau nuo seno laikyta pirmąja žiemos švente, tad senoliams buvo itin svarbi. Be to, įžengiama ir į adventą, rimties, susikaupimo metą. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pasakojo, kad Šv. Andriejaus, lietuvių dažniau vadinto Andriumi, diena protėvių buvo labai sureikšminta, tai tarsi slenkstis į ramybės laikotarpį. „Sako, kad Šv.

Lapkričio 11 dieną minima Šv. Martyno diena senoliams buvo svarbi keliais aspektais – šią dieną gamta išduodavo, kokie orai laukia žiemą, taip pat pagerbdavo amatininkus. Be viso to, tai buvo vaikų šventė, turėjusi itin įdomias tradicijas. Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Šv. Martyno diena yra paskutinė rudens šventė, paskutinioji rudens diena. Po jos prasideda priešžiemis, kuris dažniausiai tęsiasi iki Šv. Andriejaus dienos, lapkričio 30-osios.

Lapkričio 3-oji – Šv. Huberto arba kitaip žinoma Medžiotojų diena. Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad nors ši šventė nėra tradicinė mūsų krašto diena, tačiau šiuo laikotarpiu medžiotojų dienos nepamiršdavo paminėti ir lietuviai. Be to, vyras atskleidė, kokių orų galime tikėtis lapkritį ir į kokius gamtos ženklus reikės atkreipti dėmesį kitą savaitę, norint sužinoti, ko tikėtis per Kalėdas. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad Šv. Huberto dieną švęsdavo labiau dvarininkai, kadangi Šv.

Artėjant Vėlinėms, floristai žmones ragina artimųjų kapus papuošti skoningai ir gražiai, nepaversti jų gėlių darželiais. Tam esą nereikia didesnių investicijų – užtenka įjungti fantaziją ir medžiagų dekoracijoms paieškoti laukuose bei miškuose. O senųjų tradicijų puoselėtojai paantrina – venkime ryškių, margaspalvių plastikinių gėlių ir atsisukime į praeitį, mat į kapines galime nusinešti ne tik vaško žvakutę, bet ir obuolių.

Rytoj, rugsėjo 21-ąją, minima kalendorinė bobų vasara. Tai laikotarpis, pasižymintis gerais orais, primenančiais jau prabėgusį šiltąjį sezoną. Vis tik, etnologas, profesorius Libertas Klimka sako, kad šiemet bobų vasara šiltomis dienomis gali nenudžiuginti. Nuo seno rugsėjo 21 diena būdavo laikoma bobų vasaros pradžia ir dažniausiai trukdavo iki rugsėjo 29 dienos, tačiau etnologas pabrėžia – nėra aiškaus ir apibrėžto laiko, kada šis laikotarpis prasideda ir baigiasi.

Rytoj, liepos 20-ąją, senoliai minėdavo Perkūno dieną, kuri, į Lietuvą atkeliavus krikščionybei, sutapatinta su Šv. Elijaus debesų valdytojo diena. Senovėje Perkūnas buvo itin svarbi mitinė būtybė, tačiau ir šiandieną nevertėtų pamiršti jo svarbos, juk visuomet laukiame pirmojo griaustinio, kuris praneša apie ateinantį šiltąjį sezoną, o, be to, jis gali išduoti ir artėjančius orus.

Jau šiandien visa Lietuva pradeda švęsti ilgąjį Joninių savaitgalį. Šiais laikais šią šventę žmonės yra pratę paminėti kiek kukliau, savų draugų rate, tačiau senų senovėje Rasų arba kitaip vadinamų Kupolių šventė būdavo švenčiama tarsi tikras festivalis. Apie senąsias Joninių tradicijas tv3.lt naujienų portalui sutiko papasakoti etnologas, profesorius Libertas Klimka.

Birželio 13 dieną yra švenčiama šv. Antano diena. Ši diena žymi ir šienapjūtės pradžią, kadangi manoma, jog per Antanines nupjauta žolė turės daugiausiai vertingų savybių gyvūnams bei daug geriau ataugs. Astrologė Vaiva Budraitytė pasidalino, kad ši diena yra puiki ir antrosios pusės paieškoms, nes šv. Antanas yra ne tik pamestų daiktų, tačiau ir vienišių globėjas.

Prabėgus šešioms savaitėms po šv. Velykų, minima kita graži šventė – Šeštinės. Nors tai bažnytinė šventė, etnologas Libertas Klimka pabrėžia, kad čia netrūksta ir kaimiškų tradicijų, kai kurias jų galėtume pritaikyti ir šiandieną, o kai kurios nustebina. Etnologas, profesorius L. Klimka pasakoja, kad anksčiau ši diena kartais vadinta ir Kregždžių diena, mat šios panašiu laiku sugrįždavo iš šiltų kraštų, ant savo sparnų parnešdamos šilumą.

Šį sekmadienį, gegužės 8 dieną, galima vadinti tikra svogūnų švente, kadangi šiandieną yra minima Cibulinio šventė. Tačiau, šią dieną ne tik sakoma užsiimti svogūnų arba žirnių sodinimu, tačiau ir minėti Šv. Stanislovo vardadienį. Šią dieną senoliai sakydavo, kad gegužės 8-oji yra tinkamiausia diena sodinti svogūnus arba prie to paties ir žirnius.

Sugrįžusios kregždutės ir gegučių kukavimo aidas dar nesusprogus medžiams miškuose pranašauja, kokia vasara bus Lietuvoje. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, metai gali laukti sunkūs, nederlūs, o vasara – permaininga. „Turėsime ir lietingų, ir sausų dienų. Jeigu gegutė ant nuogų šakų kukuoja, tai yra blogas požymis“, – naujienų portalui tv3.lt sako L. Klimka. Vienos iš paskutiniųjų į Lietuvą parskrenda kregždutės, dabar joms sugrįžti neįprastas laikas. „Jos ant savo sparnelių atneša šilumą.

Nuo senų senovės lietuviai puoselėjo gilias tradicijas saugodamiesi nuo gaisrų. Iš pradžių jie atlikdavo apeigas, kad suvaldytų rūstųjį Perkūną, o vėliau – tikėjimą ir apsaugą atidavė į Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo rankas. Apie tai, kuo ypatinga gegužės 4-oji ir kokie pasirodę gamtos ženklai pranašauja orus pavasarį, tv3.lt naujienų portalui papasakojo gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Gegužės 4 dieną yra minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo diena.

Balandžio 25-oji – Šv. Morkaus arba Daržo diena. Pasak profesoriaus, etnologo Liberto Klimkos, ši diena laikoma darbų darže diena. Etnologas L. Klimka nurodo, kad Šv. Morkus yra vienas iš evangelistų, kurio vaidmuo krikščioniškame katekizme yra labai svarbus. „Na, o kaimo žmonės šiandien pradėdavo daržo darbus. Sakydavo, kad šiandien pasėjus morkas, jos augs geriausiai. Gale lysvės dar įkaldavo kuolą, kad morkos augtų ir būtų tokios, kaip jis“, – sako jis. O kaip daržas ir Šv.

Tradiciškai, prabėgus lygiai savaitei po Velykų, sekmadienį švenčiamas Atvelykis. Tai – nepelnytai lietuvių pamiršta šventė, turinti gražias tradicijas. Ką šią dieną veikdavo senoliai, kodėl didelis dėmesys skiriamas vaikams bei kaip paminėti Atvelykį, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka. Svarbu lankyti gimines Retas jau laikosi tradicijos, prabėgus savaitei po Velykų, švęsti Atvelykį, tačiau verta prisiminti šią gražią pavasario šventę.

Šiandien – šlovės pavasariui diena. Nuo senų senovės lietuviai kovo 4-ąją dieną vadino Kovarnių bei Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena. Tad šiomis dienomis, ne veltui žmonės pradeda švęsti linksmiausią pavasario prekybos šventę – Kaziuko mugę. Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad Kovarnių dieną senovės lietuviai švęsdavo pasitikdami pavasarį. Anot jo, šią dieną galima vadinti dar ir varnėnų, špokų diena.

Saulė vis dažniau apdovanoja lietuvius savo spinduliais, temperatūra kyla virš 0 laipsnių žymos, o sniegą pakeičia lietus. Artėjančio pavasario jausmą dar sustiprina ir sugrįžę paukščiai – savo giesmėmis džiugina vieversiai, o laukuose ar pamiškėse pastebimi gandrai, gervės ir pempės. Visgi etnologas Libertas Klimka sako, kad ankstyvas paukščių grįžimas rodo, kad tikrojo pavasario dar reikės palaukti.

Meilės prisipažinimo, romantiškų eilių paklodės, tuščios raudonų rožių lentynos, šokoladas ir visi kiti mieli, su meile ir romantika susieję atributai. Būtent jais šiomis dienomis įsivaizduojame Šv. Valentino dieną, kuri neretai įpareigoja mylimuosius ją paminėti ir taip įprasminti meilės dieną. Visgi, ne daug kas žino, kad Lietuvoje, šios dienos alternatyvai galime turėti dar keturias dienas. Šv.

„Seredoj, subatoj gimė dievo kumeliukas auksinėm kamanom, sidabrinėm patkavom. Kas?“ – štai tokia mįsle švęsti Mėnulio naujuosius metus arba kitaip vadinamas Kumeliuko krikštynas senovėje pradėdavo švęsti lietuvių gentys. Dabar ši šventė Lietuvoje užmiršta, o pagal Mėnulio naujuosius metus šiandieną 2022 metų Tigro metus pasitinka kinai.

Šiandien, sausio 25-ą dieną, yra Pusiaužiemis. Sakoma, kad pagal šios dienos orus galima nuspėti kada sulauksime pavasario. Apie tai kalbėjomės su profesoriumi etnologu Libertu Klimka. Senolių išmintis byloja, kad Pusiaužiemio arba Viduržiemio metu diena jau būna pailgėjusi per avinuko šuolį, o gamta jau yra žengusi pirmąjį žingsniuką pavasariop.

Linksmąsias kalėdinio laikotarpio šventes vainikuoja Trijų karalių šventė, kuri ir skelbia šio džiaugsmingo periodo pabaigą. Etnologas Libertas Klimka papasakojo, ką reiškia ant durų rašomos Trijų karalių vardų raidės bei kodėl šią dieną nupuošiama kalėdinė eglutė. Sausio 6-oji, diena, kuomet pagrindinės miestų aikštės atsisveikins su visą kalėdinį laikotarpį džiuginusiomis eglutėmis.

Gruodžio 21-oji – ypatinga diena. Šiandien yra minima Žiemos saulėgrįžą, Elnio devyniaragio šventė – pati trumpiausia metų diena – šviesusis paros metas trunka vos kiek daugiau nei 7 valandas. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt apie šią šventę papasakojo šiek teik daugiau, nors apie pačią šventę šiuolaikinėje kultūroje ir nėra daug žinoma – nuo šventės atsiradimo mus skiria tūkstančiai metų. „Astronomiškai šiandien 16 val.

Nuo senovės protėviai gruodžio 13-ąją minėjo Šviesos dieną – ši ne tik reiškė, jog vakarai jau nebetrumpėja bei jau galima laukti grįžtančios saulės, bet ir leido nuspėti visų metų orus stebint gamtos ženklus. Etnologas, profesorius Libertas Klimka priduria, jog į Lietuvą atkeliavus krikščionybei Šviesos diena sutapatinta su Šv. Liucijos diena, tačiau ši šventoji ir buvo šviesos bei tyrumo simbolis.

Lapkričio 11 diena nuo seno protėviams buvo labai svarbi – tai ne tik buvo paskutinioji rudens šventė ir priešžiemio pradžia, bet ir leisdavo nuspėti, kokia žiema laukia. Bažnytiniame kalendoriuje ši diena įrašyta Šv. Martyno vardu. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pasakoja, kad ši diena parodydavo, kokia žiema laukia, o papročiai ir tradicijos buvo labai linksmi, tik gaila, kad vis dažniau pamirštami. Pagal gamtą spėjo orus Šv.

Lapkričio 3-iąją yra švenčiama Šv. Huberto diena. Nors šv. Hubertas yra minimas kaip medžioklės globėjas, pasak etnologo Liberto Klimkos, lietuviai jo dieną ir varduves mini labai pasyviai. Ši diena labiau minima kitose Europos šalyse. O štai kitą savaitę, lapkričio 11 dieną, bus minima reikšmingesnė Lietuvai diena. Tai –  šv. Martyno diena, per kurią bus galima spėti ir žiemos orus.  Manoma, kad nuo senovės yra tikima, kad šv.

Galima pastebėti, kad laidojimo tradicijos šiek tiek pasikeitė jau per paskutinius dvejus metus – nuo koronaviruso pradžios ir dabar. Todėl net nereikia svarstyti, ar dabartinės tradicijos yra kitokios nei buvo anksčiau. Naujienų portalui tv3.lt etnologas profesorius Libertas Klimka pasakojo, kokių laidojimo ir šermenų tradicijų  buvo laikomasi senovės Lietuvoje. Artimojo mirtis yra skaudi nepriklausomai nuo laikmečio, kuriame gyveni. Skiriasi tik atsisveikino su mirusiuoju būdai.

Rudeniui persiritus į antrąją pusę ir artėjant prie žiemos, lietuviai prisimena mirusiuosius, aplanko jų kapus, taip pagerbdami jau išėjusius artimuosius. Tiesa, mūsų protėviai tikėjo, jog mirusiųjų vėlės dalyvauja ir gyvųjų gyvenime, todėl spalio 28-ąją minėdavo Vėlių paminėklus, siekdami padėkoti už viską, ką vėlės davė.

Rugsėjo 29 diena senovėje lietuviams buvo itin svarbi – tai Švento Mykolo diena, dar vadinama ir Vėjų diena. Anksčiau buvo sakoma, jog šią dieną „atbėgantis“ vėjas pranašauja, kokia bus žiema, o taip pat simbolizuoja ir svarbiausių žemės ūkio darbų pabaigą. Etnologas profesorius Libertas Klimka pabrėžia, jog kaime Šv. Mykolo diena buvo labai sureikšminta, o ir vardas Mykolas – vienas populiariausių Lietuvoje.

Jau eina paskutinės vasaros dienos, o orai vis dažniau primena, kad jau artėja ruduo. Rugpjūčio 24 dieną minima gandrų, ant sparnų parsinešančių pavasarį ir išsinešančių vasarą, išskridimo diena. Šalį pasiekus krikščionybei, ši diena taip pat pradėta vadinti Šv. Baltramiejaus diena. Žmonės jau pastebi išskrendančius gandrus – kai kurie nelaukia rugpjūčio 24-osios ir į ilgą kelionę iškeliauja anksčiau.

Rugpjūčio 16 dieną minima Švento Roko diena, o šios dienos atlaidai kai kuriuose Lietuvos regionuose nenusileidžia vos vakar minėtai Žolinei. Žmonės šią dieną ne tik paminėdavo, bet ir pradėdavo pastebėti pirmuosius gamtos ženklus, išduodančius, kokie tolimesni orai laukia. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, jog Šv. Roko diena turi istorinę reikšmę, kuri labai jautri – išaukštinama labdaringa veikla ir pagerbiamos aukščiausios žmogiškumo vertybės.

Liepos 29-oji – Griaustinio, šv. Mortos diena. Paprastai ši diena mini vidurvasarį, laikotarpį, kada orai patys audringiausi. Etnologas Libertas Klimka sako, kad artimiausiomis savaitėmis labai tikėtini permainingi ir audringi orai.   Griaustinio arba Perkūno diena minima jau nuo seno. Etnologas sako, kad senovėje baltai šia diena pažymėdavo vidurvasarį ir taip garbino Perkūną.   „Griaustinio diena pažymi vidurvasarį.

Liepos 20-oji nuo seno buvo švenčiama kaip Perkūno diena, o vėliau pervadinta į Šv. Elijaus debesų valdytojo dieną. Tačiau tikslas išliko tas pats – melsti, kad lietūs ir audros nesugadintų rugiapjūtės pabaigos. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kokie orai, atsižvelgiant į gamtos ženklus, laukia iki mėnesio pabaigos.

Pirmasis vasaros mėnuo ir lepino, ir stebino – saulę keitė stiprus lietus, svilinantį karštį keitė vėsa. Tačiau laiko pasimėgauti vasara dar yra, mat etnologo prof. Liberto Klimkos teigimu, antrojoje vasaros pusėje orai bus pastovesni, ne tokie permainingi, o šiltasis metų laikas gali ir užsitęsti. Protėvių išmintis bylojo, kad orus spręsti galima stebint gamtą – ypač atėjus kalendorinėms šventėms, naujienų portalui tv3.lt sakė etnologas.

Pergyvenę šaltą žiemą ir nelabai malonų pavasarį daugelis viltingai laukia vasaros, kad galėtų pabėgti į sodybas ar šiaip kokį jaukų gamtos prieglobstį. Kad pajustų neribotą saulės vonių ir gaivinančio upių, ežerų ar jūros vandens malonumą. Etnologas, gamtos mokslų daktaras prof. Libertas Klimka, daugelį metų stebintis gamtos ženklus, prognozuoja, jog vasara bus kupina staigmenų. Todėl ji turėtų įtikti bet kokiam skoniui.

Pavasaris šiemet nelepino itin šiltais orais, bet pažvelgus į kalendorių apima džiaugsmas – prasideda ilgai laukta vasara, tiesa, tik kalendorinė. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokia bus pirmoji kalendorinės vasaros diena bei kokių orų galime tikėtis visus tris vasaros mėnesius. Gegužę orai buvo permainingi – saulę keitė lietus, o paskutinėmis dienomis šilumą užgožė stiprus vėjas.

Sekminės – viena iš svarbiausių bažnytinių švenčių, simbolizuojanti Šventosios Dvasios nužengimą į žemę. Tačiau ši šventė apipinta lietuviškomis tradicijomis, dar vadinama Beržų garbinimo švente, mat pagonys tikėjo, jog šis medis simbolizavo visą pasaulį. Plačiau apie lietuviškas Sekminių tradicijas, gamtos ženklus bei kokia vasara laukia naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas Libertas Klimka.

Jau šį savaitgalį švęsime šv. Velykas, tačiau sinoptikų manymu šventinį savaitgalį teks taikstytis su vėsiais orais. Tuo tarpu etnologas pasakoja, kad pagal šv. Velykų dienos orus senovės lietuviai spėdavo apie viso likusio pavasario ir vasaros pradžios orus. Docento Gintauto Stankūnavičiaus manymu, šventės nebus itin šiltos, naktį sulauksime net ir neigiamos temperatūros. „Nuo ketvirtadienio orai Lietuvoje atvės, todėl šv.

Kovo 4-ąją paprastai Šv. Kazimierą pasitikdavome su įvairiausiomis šurmuliuojančiomis mugėmis, kurioms tautodailininkai, amatininkai ir kiti prekeiviai ruošdavosi ištisus metus. Tačiau anksčiau šios dienos buvo laukiama dėl kitų priežasčių – šią dieną buvo šlovinamas pavasaris. Daugiau apie Šv. Kazimiero dieną ir kokio pavasario tikėtis šiemet, tv3.lt papasakojo etnologas Libertas Klimka. Kovo 4-oji pagal bažnytinį kalendorių yra Šv. Kazimiero diena, dar žinoma kaip Varnėnų diena.

Rytoj – vasario 24-ąją bus minima Šv. Motiejaus ir Vieversio diena. Anksčiau lietuviai pagal šią dieną spręsdavo, kada gi ateis pavasaris. Naujienų portalui tv3.lt etnologas Libertas Klimka papasakojo, kaip vieversėlis nulemia pavasario ženklus. Pasak jo, jeigu vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24-oji, tai reiškia, kad pavasaris užsitęs ir dar teks palaukti didžiojo gamtos atgimimo, tačiau, jeigu į jam skirtą šventę pavėluoja – pavasaris jau skuba ateiti ir bus ankstyvas.

Šiais metais Vasario 16 dieną – dviguba šventė. Lietuvos Valstybės atkūrimo diena ir Užgavėnės vyks tą pačią dieną. Etnologas Libertas Klimka tikina, kad Užgavėnėms senovės lietuviai ruošdavosi iš anksto, o kaukės turėjo ypatingą reikšmę. Etnologas pasakoja, kad nepakakdavo Užgavėnių rytą šeimininkei iškepti blynų, pasiruošimas šventei prasidėdavo gerokai anksčiau.

Senovės lietuviai net ir neturėdami ypatingų žinių ar prietaisų orams nuspėti, tai darydavo gana tiksliai stebėdami gamtos ženklus. Nuo gyvūnų elgesio lauke – iki kopūstų statinėje. Visa tai senoliams parodydavo, kokie laukia orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Zina Kitrienė dalinasi tekstu apie tai, kaip senovėje buvo spėjami orai ir koks mūsų laukia vasario mėnuo.

Savaitgalį, anot sinoptikų, sulauksime net -26 laipsnių šalčio. Besižnaibantis šaltukas primins apie tikrą žiemą, tačiau tokie šalčiai panašu ilgam neužsiliks. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė teigia, kad dabartinės prognozės rodo, kad jau ateinantį trečiadienį orai pradės šilti: „Dabartiniais duomenimis arktinio oro masė, kai temperatūra naktimis kartais sieks ir 20-25 laipsnius šalčio, virš Lietuvos suksis iki antradienio.

Trys karaliai skelbia, kad jau atėjo kalėdinių švenčių maratono pabaiga. Pasak etnologo Liberto Klimkos, anksčiau žmonės sakydavo, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių šventės diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Taip pat etnologas paaiškino, kodėl šią dieną lietuviai virš durų piešia kryželius. „Per Tris karalius baigiasi didžioji saulutės sugrįžimo šventė. Truko ji lygiai dvylika dienų, o šviesaus paros laiko prisidėjo 16 minučių. Kaime sakydavo dieną pailgėjus per gaidžio žingsnį.

Daugybė žmonių su jauduliu laukia Naujųjų metų nakties ir tiki, kad taip visas negandas paliks praeityje ir viską pradėti galės iš naujo. Dabar ši naktis neįsivaizduojama be spindinčių fejerverkų, tikslų kėlimosi ir linksmybių. Etnologas Libertas Klimka su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo tradicijomis, kurių lietuviai šią stebuklingą naktį laikėsi senovėje.

Ilgai trukusi tamsa ir itin trumpos dienos pagaliau keičiasi – šiandien yra žiemos saulėgrįža. Šiandien yra trumpiausia diena metuose ir etnologo Liberto Klimkos teigimu, ilgėjančios dienos neša viltį, gyvybę. Senovėje lietuviams ši diena buvo didelė šventė, kuri reiškė, kad jau netoli yra pavasaris ir ištverti žiemą bus tik lengviau.

Apie šv. Kūčių burtus ir magiją girdime nuo mažens, tačiau šiandien, gruodžio 13-oji diena yra ne ką mažiau magiška. Pagal tai, koks oras būdavo nuo šv. Liucijos dienos iki pat Kalėdų, anksčiau lietuviai spręsdavo, kokie orai jų lauks kitais metais. Pasakojama, kad šv. Liucija savo maldomis išgydė sergančią motiną. Motinai pasveikus, jos pardavė visą turtą ir išdalino vargšams. Dėl tokio poelgio supyko Liucijos sužadėtinis ir paskundė ją teismui, kuris nuteisė Liuciją sudeginti ant laužo. Šv.

Kokie bus žiemos orai, domina ne vieną žmogų, tad savo nuomonę apie juos pateikia Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas Libertas Klimka. „Aš galiu tik pasiremti mūsų senolių išmintimi. O senolių išmintis yra sukaupta per šimtmečius ir iš tam tikrų dienų orų dažnai būdavo prognozuojama, kokie gi bus žiemos orai. Dažniausiai tie spėjimai vis tik pasitvirtindavo.