lėšos

Kitų metų Seimo kanceliarijos biudžetas planuojamas 5 mln. litų mažesnis nei šiemet. Trečiadienį biudžeto projektas pristatytas parlamento vadovybei. Pagal projektą, 2014 metais parlamento biudžetas turėtų sudaryti apie 87 mln. litų. Šiemet jis siekia 92 mln. litų, pernai buvo 84 mln. litų. "Kitąmet smarkiai mažiname pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai lėšas. Tam ketinama skirti mažiau nei 700 tūkst.

Pirmąjį šių metų pusmetį savo kvalifikaciją kėlė šimtai ministerijose dirbančių valdininkų, kurie žinias gilino ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Daugiausiai pinigų darbuotojų mokymams - daugiau kaip 1 mln. litų ES ir biudžeto lėšų - išleido Užsienio reikalų ministerija (URM), rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Kaip dienraščiui nurodė URM Visuomenės informavimo skyrius, beveik visi mokymai buvo skirti pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai užbaigti.

Per septynis 2013 metų mėnesius bankrutavo net 916 įmonių – 22% daugiau nei per ta patį laikotarpį pernai. Liepą bankrotų buvo gausiau nei ankstesniais metų mėnesiais, išskyrus tik kovą. Iš rinkos daugiausiai traukėsi prekybos, maitinimo ir pramonės įmonės. Šis mėnuo nuo ankstesnių skyrėsi ir tuo, kad bankrutavo daugiau vidutinio dydžio darbdavių. Tokias išvadas padarė kredito rizikos vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi Registrų centro duomenimis.

Negalia – ne kliūtis visaverčiam gyvenimui. Tačiau tokie ir panašūs skambūs šūkiai kartais tėra tik tušti žodžiai. Tuo įsitikino panevėžietė Lina Žebrauskienė. Sunkiai vaikštanti moteris piktinosi, kad net Panevėžio ligoninės priėmimo skyrius, rekonstruotas pagal naujausius reikalavimus, negali užtikrinti, jog neįgalieji pasiektų medicinos įstaigą.

Švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai praėjusią savaitę pasirašė dalininkų susirinkimo protokolą, kuriuo pertvarkoma milijardines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas administruojanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Vyriausybė nusprendė 40 procentų paramą už renovuotus daugiabučius mokėti tik iki 2015-ųjų spalio. Renovaciją inicijavusiems gyventojams beveik nebereikės kaupti ir turėti nuosavų lėšų, parengiamuosius darbus apmokės valstybė. Svarstoma diegti ir dar vieną renovacijos modelį, kai renovacijos imsis šilumininkai. Seimas pavasarį pritarė, kad galima būtų prie dabar pagal JESSICA programą teikiamų 15 paramos procentų renovacijai pridėti dar 25 procentus iš Klimato kaitos programos.

Vilniaus statybų bendrovė „Irdaiva“ pasirašė trišalę sutartį su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbų Kaišiadorių rajone. Kaišiadorių rajono savivaldybė ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ įgyvendina stambų vandentvarkos projektą, finansuojamą iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet išlaidų didinimui bus panaudota tik pagal Fiskalinės drausmės įstatymą leidžiama pajamų dalis, o likusi bus nukreipta skolų dengimui. "Jeigu pajamos bus gaunamos apie 1 mlrd. litų, tai tie 300 mln. litų bus iš karto nukreipti į rezervą, kad kauptume ateičiai, bet, aš manau, kad tai bus panaudota finansinių įsiskolinimų dengimui", - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ragina pareiškėjus, pasirašiusius paramos sutartis ir gaunančius paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, įgyvendinti projektus taip, kaip jie nusimatė paraiškoje, verslo plane bei paramos sutartyje.

Viena trijų didžiausių kredito įstaigų pasaulyje, „Deutshce Bank AG“ (DBK), nuo 2008 metų paskolino milijardus eurų siekiančias sumas bankams visame pasaulyje, praneša „Bloomberg“. Tokia didžiausio Vokietijos banko veikla verčia abejoti banko finansinių ataskaitų patikimumu. Keturi banke dirbantys asmenys perdavė „Bloomberg“ oficialius dokumentus, kurie įrodo, kad DBK suteikė paskolas neįrašydamas jų į oficialią apskaitą. Dokumentuose pateikta informacija apie sandorius, siekiančius 2,5 mlrd.

Europos Sąjungos sveikatos ministrai jau antrą dieną iš eilės renkasi Vilniuje spręsti įvairių klausimų susijusių su sveikatos sistemų tvarumu, jaunimo rūkymo ir kitomis problemomis. Kaip tik prieš pora mėnesių Lietuvos sveikatos politikos formuotojams kilo mintis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas diferencijuoti atsižvelgiant į žmonių gyvenseną ir mitybą. Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu ragina visus ne tik stebėti, bet ir aktyviai prisidėti prie sveikatos apsaugos politikos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktą nutarimą skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšų 2013 m. II pusmetį asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti ir sveikatos programoms finansuoti, taikant šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę (beveik visoms paslaugoms 0,89 Lt). Iš viso šiam tikslui reikėtų skirti 145,3 mln. Lt.

Keli mano kolegos iš Harvardo universiteto buvo sužeisti kryžminės ugnies tarp „taupytojų“ ir finasinio skatininimo šalininkų. Ekonomistai Carmen Reinhart ir Kennethas Rogoffas sulaukė neįtikėtino žiniasklaidos dėmesio, kai paaiškėjo, kad 2010 metais jų parengtoje studijoje apie valstybės skolos ir augimo ryšį buvo padaryta klaida. Jie greitai tai pripažino.

Dirbantys tėvai, kurie augina mažamečius vaikus, dėl savo sveikatos draudimo jaučiasi ramūs, nes kas mėnesį už jį yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie moka patys. Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ Už 130 mln. litų – kiečiais apaugę laukai: tiek valstybės, savivaldybių ir europinių pinigų išleista įrengiant penkis naujus pramonės parkus, iš kurių kol kas naudos ne daugiau nei iš ožio pieno. Viltys, kad juose įkūrus mokesčių lengvatas suteikiančias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) investuotojai ims plūsti nenutrūkstamu srautu, kol kas irgi labiau panašios į fantaziją nei realybę. Į LEZ nesiveržia ne tik investuotojai.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Vilniaus miesto savivaldybės taryboje opozicija sudaro nedidelę kuopelę. Jos kritika – o taip pat ir balsavimas posėdžių metu – menkai tepaveikia mero Artūro Zuoko iniciatyvas palaiminančius miesto valdančiuosius. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti opozicijos atstovai sako, kad, nors ir nedaug demokratijos savivaldybėje, ji turi šansą per savivaldos rinkimus. Esą jeigu vilniečiai nebetiki šio mero idėjomis – pasirinks kitą.

Linksma gyventi Lietuvoje. Man patinka. Čia kasdien sužinai įdomių dalykų, kurie vis nenustoja stebinti. Staigmenų ir stebuklų šalis ta mūsų Lietuva. Neseniai buvome vadinami Baltijos tigrais, bet ar nebūtų tikslesnis apibūdinimas – Baltijos klounai? Svarbiausia – draugystė Toli iki mūsų kokiems nors vokiečiams, belgams, prancūzams ar olandams.

Lietuva išlieka viena pirmaujančių valstybių pagal ES paramos panaudojimą, skelbia naujausias tarptautinės audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės KPMG tyrimas. KPMG analitikų atliktame tyrime buvo įvertinta Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių pažanga panaudojant Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšas 2007–2012 metais.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Specialistų tikrinimu, nacionalinio stadiono Vilniuje būklė dar yra gera, tačiau įspėjama – jei artimiausiu metu statybos nepajudės iš mirties taško arba nebus rasta 10 mln. Lt konservavimo darbams, pasekmės gali būti liūdnos. Savo ruožtu stadiono projekto autorius, architektas Algimantas Nasvytis tinklalapiui LRT.lt teigia, kad tam tikrus tyrimus vis tik reikės padaryti.

Birželio pradžioje Kėdainiuose Kultūros paveldo departamentas rengia pasitarimą su savivaldybių, kurių teritorijoje yra išlikusių žydų kulto pastatų, ir žydų bendruomenių atstovais - tada bus sprendžiama, kaip galima būtų panaudoti išlikusias šimtametes žydų sinagogas, šeštadienį rašo "Lietuvos žinios". Departamento direktorė Diana Varnaitė dienraštį patikino, kad sinagogomis bus pasirūpinta. Mat Lietuvoje išlikę tik trys panašūs sinagogų kompleksai, o Kalvarijoje jos labiausiai apleistos.

Kad viešieji pirkimai vyktų sklandžiai, perkančiosios organizacijos neabejotinai turi bendrauti su tiekėjais. Tačiau šis santykis privalo būti tinkamas ir būtinai – etiškas. Skatindama skaidrumą viešųjų pirkimų procesuose, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato „Tiekėjų etikos kodeksą“ ir kviečia verslo įmones palaikyti šią iniciatyvą. Šio Kodekso tikslas – nustatyti etiško tiekėjų elgesio ribas, kad etiškas elgesys dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose taptų standartu.

Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys TV3 televizijos laidoje „Savaitės komentarai“ pareiškė, kad Birutės Vėsaitės atliekamų valstybinių agentūrų vadovų atleidimų priežastis gali būti pinigų siekis. Pagrindinės minimos institucijos ir asmenys - „Versli Lietuva“ ir Paulius Lukauskas bei „Investuok Lietuvoje“ ir Milda Dargužaitė. D. Kreivys mano, jog siekiama institucijų vadovais paskirti žmones, leidžiančius kontroliuoti lėšas, kuriomis disponuoja minėtosios valstybinės agentūros.

Likus savaitei iki tradicinio sostinėje rengiamo tarptautinio folkloro festivalio "Skamba skamba kankliai", jo organizatoriai suka galvas, kur rasti lėšų šventės išlaidoms padengti. Festivalio rengėjui - Vilniaus etninės kultūros centrui (VEKC) - pavyko sukaupti vos pusę šventei reikalingo biudžeto, rašo "Lietuvos žinios". VEKC direktorė Milda Riekutė sakė, kad "labai labai taupant" tokio lygio šventei surengti reikia 180-200 tūkst. litų. Savivaldybė paprastai skirdavo festivaliui 50-60 tūkst.

Ne, jokios klaidos pavadinime nėra. Šiandien Lietuvoje yra būtent taip — kuo geriau dirba ligoninė, tuo ji populiaresnė, o kuo ji populiaresnė — tuo mažiau lėšų turi. Kaip tai įmanoma? Įmanoma, kai ligoninių paslaugoms nustatomos kvotos, kurias viršijus gydymo įstaiga patiria nuostolių.

Liutauras Varanavičius, UAB Finansų valdymo sprendimų centro partneris Kredito unijos Lietuvoje užima apie 3 proc. bankinio sektoriaus pagal aktyvus ir vienija apie 180,000 pajininkų. Dėl konservatyvios bankų politikos, unijos šiuo metu yra beveik vienintelis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) bei naujų, besikuriančių, įmonių finansavimo šaltinis.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir jo ministrai atmeta liberalų kritiką dėl kitoms reikmėms atiduodamų Europos Sąjungos (ES) lėšų iš mokslo srities. „ES lėšų įsisavinimo per mokslo slėnius klausimas, tiksliau, grėsmė neįsisavinti ES lėšų laiku, yra konservatorių ir liberalų valdymo uodega, kuri velkasi dėl ankstesnės Vyriausybės aplaidumo, nesugebėjimo skirti pakankamą dėmesį projektų įgyvendinimui ir lėšų įsisavinimui“, – BNS trečiadienį sakė Premjeras.

Tarp naujų Vyriausybės siūlymų perskirstyti 2007-2013 m. numatytas Europos Sąjungos (ES) fondų paramos lėšas yra nuostata nurėžti 43,3 milijono litų, numatytų švietimo sistemai ir moksliniams tyrimams vykdyti. Šios lėšos būtų paskirstytos ir tokiems papildomiems projektams, kaip „aplinkos stebėjimo ir kontrolės iš oro sistemos stiprinimo“ įgyvendinimui. Projektą dėl ES paramos lėšų perskirstymo numatyta svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje.

Europos Komisija reikalauja, kad valstybės narės grąžintų netinkamai panaudotas ES žemės ūkio politikos lėšas – iš viso 230 mln. eurų. Tiesa, kadangi dalis šių lėšų iš valstybių narių jau susigrąžinta, šiandienos sprendimo finansinis poveikis – maždaug 227 mln. eurų. Šie pinigai į ES biudžetą turi būti grąžinti todėl, kad buvo panaudoti nesilaikant žemės ūkio išlaidoms taikomų ES taisyklių arba neužtikrinant reikiamos kontrolės.

„Krizė toli gražu dar nesibaigė. Jos įtaka vis dar jaučiama. Krizės laikotarpiu Lietuva labai stipriai priklausė nuo Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos. Suprantama, kad ta parama per krizę mažėjo, todėl problemų kilo vis daugiau ir jos gilėjo“, – pareiškė Švedijos Linkopingo universiteto profesorius Charlesas Woolfsonas. Anot jo, tai reiškia, kad buvo susidariusi tam tikra socialinė situacija, kuri leido susiformuoti nuo ES struktūrinių fondų priklausomai nomenklatūrai.

Balandžio 24 d. posėdyje, apsvarsčiusi klausimą dėl 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos Aplinkos projektams įgyvendinti atliekų tvarkymo srityje administravimo skaidrumo, Seimo Antikorupcijos komisija, siekdama pasiaiškinti, ar dabar galiojantis ES struktūrinės paramos lėšų administravimo teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų pasireikšti korupcinėms veikoms, nusprendė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl šio reglamentavimo įvertinimo antikorupcine prasme bei Finansinių nusikaltimų ty...

 Vilniaus miesto apylinkės teismas taip ir nepradėjo bylos nagrinėti iš esmės į posėdį neatvykus dviem kaltinamosioms - Ilonai Mažeikytei bei Sigitai Karpickienei. Pirmoji pranešė teismui esą išvykusi į komandiruotę, o antrajai neįteiktas šaukimas. Teisme nepasirodė ir kitų kaltinamųjų advokatai. Dėl didelio neatvykusių skaičiaus bylos nagrinėjimas atidėtas net iki gegužės 7 dienos.

Neatsirado nė vieno banko, kuris norėtų paskolinti „Klaipėdos naftai“ 252 mln. litų suskystintų gamtinių dujų terminalui. Kaip bendrovė praneša per „Nasdaq OMX Vilnius“ biržos informacinę sistemą, per nustatytą terminą nė vienas pirkimo dalyvis nepateikė galutinio pasiūlymo. „Atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros finansavimo poreikį, bendrovė finansinių paslaugų pirkimą atnaujins artimiausiu metu“, – teigiama „Klaipėdos naftos“ pranešime.

 Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra (GP) pritrūko lėšų ir kreipėsi į Vyriausybę, prašydama lėšų tolesniems banko "Snoras" ir Sausio 13-osios bylos tyrimams. Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta 623 600 litų suma abiem byloms būtų padalyta maždaug po lygiai. Prokurorų teigimu, papildomų lėšų tiriant "Snoro" bylą reikės teisės mokslininkų bei vertimo paslaugoms pirkti, taip pat užsienio komandiruotėms apmokėti.

Labai atidžiai ne tik pasiklausiau debatus Seime, kodėl laiku į nužudymu kvepiančius įvykius neatvyksta policija, bet ir įsiskaičiau į vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko bei jo štabo pateiktą medžiagą. Kalbinau ir pareigūnų profsąjungų lyderius. Dar kartą apmąstau pastarųjų metų aktualijas ir darau paradoksalią išvadą – resursų yra. Trūksta kažko kito.

Kauno miesto taryba patvirtino miesto gatvių priežiūros 2013-2015 m. programą, kuriai iš įvairių šaltinių planuojama pritraukti daugiau nei 207 mln. litų. Programoje numatyta panaudoti 55,3 mln. litų Europos Sąjungos fondų lėšų, iš Kelių priežiūros ir plėtros programos - 39,9 mln. litų, iš Vyriausybės tikslinių ir rezervo lėšų - 80 mln. litų, iš Kauno savivaldybės skolintų lėšų - 11,7 mln. litų.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvai, Estijai ir Latvijai planuojant antrą „Rail Balticos“ etapą iki Helsinkio, Lenkija taip pat pasistūmėjo į priekį. Lietuva europinės vėžės darbus iki Latvijos sienos planuoja baigti 2015-aisiais, Lenkijos planuose Lietuvos sienos geležinkelį modernizuoti iki 2020-ųjų. „Rail Balticos“ projektas Lenkijoje pajudėjo į priekį.

Šiandien Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui perskirstyti 40 mln. Lt nepanaudotų ES paramos lėšų ir skirti jas priemonei „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Šia priemone bus finansuojami katilinių ir termofikacinių elektrinių modernizavimo ir statybos projektai.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas asmeniškai peržiūri Europos Sąjungos (ES) projektines lėšas bei galimybes jas nukreipti policijos ir pasienio tarnyboms, informuoja Vidaus reikalų ministerija. Taip pat pranešama, kad ieškant galimybių didinti statutinių tarnybų finansavimą Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pavedė įvertinti vidaus rezervus ir finansų ministrui, Vyriausybės kancleriui bei susisiekimo ministrui.

Nors pastaruoju metu policija, nesugebėjusi užkirsti kelio keliems skaudiems nusikaltimams, kai nesulaukę tvarkos sergėtojų pagalbos buvo nužudyti keli žmonės, teisinasi lėšų stygiumi, Premjeras šiemet daugiau pinigų jai nežada. „Šių metų biudžetas yra patvirtintas ir vargu ar ką nors bus galima finansiškai išspręsti. Ieškosime galimybių, gal investicinėje programoje, turto atnaujinimo programoje ir kitose programose“, – sakė žurnalistams Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Iš piligriminės kelionės į Romą grįžta apie pusšimtis žmonių, gavę pinigų iš Akmenės rajono biudžeto padengti dalį išlaidų. Tačiau tai kategoriškai neigė vienas iš piligrimų Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, kai prieš kelionę kalbėjosi su „Šiaulių kraštu“. Asmeninių pinigų – dvigubai mažiau Telšių vyskupijos sumanymui vykti į piligriminę kelionę šiemet minimo Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus proga pritarė dauguma savivaldybių, kuriose yra Telšių vyskupijos parapija.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus savivaldybė užsimojusi pastatyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nemuną dėl lėšų stokos buvo priversta atsisakyti pradinio projekto. Paskelbus naują rangovo tarptautinį konkursą, atsiliepusios trys bendrovės siūlo tiltą pastatyti už didesnę kainą negu savivaldybė pageidauja. Todėl tik po derybų su konkurso nugalėtoju, bus aišku, kiek pinigų iš biudžeto turės skirti savivaldybė ir kada prasidės tilto statyba.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba paskirstė 2013 metų fondo lėšas – beveik 17,3 mln. litų skirta 280 projektų finansavimui. Į fondą surinkta apie 800 tūkst. litų daugiau nei pernai, be to, dėl praėjusiais metais neįvykdytų projektų buvo sutaupyta dar apie 180 tūkst. litų. Šiemet sulaukta 737 paraiškų – tai beveik 30-čia paraiškų daugiau nei 2012 metais. Didžiausia lėšų dalis, kaip ir pernai, skirta sporto šakų federacijoms – 9,4 mln.

Lėšų šimtui ekologiškų autobusų pirkti Lietuvos autobusų parkams skirta pagal Klimato kaitos specialiąją programą, įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės ir Ispanijos Karalystės aplinkos, kaimo ir jūrų reikalų ministerijos sutartį dėl vadinamųjų taršos leidimų pardavimo.

Irma Jaunauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Smulkieji verslininkai apgailestauja, kad rinkoje nelieka draugiško jiems buvusio Ūkio banko. Kartu įmonės, kurių šiame banke kol kas įšaldytos visos lėšos, valstybės institucijų prašo nebausti už vėluosiančius mokesčių mokėjimus.

Teisė 2014 metais surengti žiemos Olimpines žaidynes Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tapo asmeninio ir nacionalinio prestižo reikalu. Artėjant šiam renginiui statybų maratonas Sočyje tampa korupcijos, intrigų ir lėšų švaistymo simboliu, skelbia "Bloomberg". 2007 metais Rusija tikėjosi Olimpinėms žaidynėms pasiruošti už 12,2 mlrd. JAV dolerių. 2010 metais ši prognozė išaugo iki 30,6 mlrd. JAV dolerių.

Sostinės savivaldybė informuoja, kad Ūkio banke nelaikė lėšų, todėl banko veiklos sustabdymas jokios įtakos savivaldybės veiklai nedarys. Pinigų šiame banke nelaikė ir savivaldybės įmonės. Miestas Ūkio banke turi paskolą, kurią grąžins kaip numatyta paskolos grąžinimo grafike.

Antradienį Lietuvos bankui priėmus sprendimą apriboti Ūkio banko veiklą ir paskirti laikinąjį patikėtinį, Premjeras Algirdas Butkevičius ramina, kad kituose bankuose padėtis gera ir nuogąstauti neverta. „Drąsiai ir atsakingai galiu pasakyti, kad tokios baimės tikrai nėra, ir, manau, artimiausiu metu nebus. Niekas negali prognozuoti tolimos ateities, bet šiuo metu tokių grėsmių ir pavojų nėra", – trečiadienio rytą interviu „Laisvajai bangai" sakė A. Butkevičius.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke. Kaip teigia prokuroras Simonas Minkevičius, sumos siekia dešimtis milijonų litų, tačiau įtarimai dar niekam nepareikšti. Tyrimas pradėtas antradienį popiet gavus Lietuvos banko raštą, kuriame išdėstyta informacija apie veikas, galbūt turinčias didelės vertės turto iššvaistymo požymių.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) - vėl nerimo dienos. Dėl banko "Snoras" bankroto buvo įšaldyta 13 mln. Europos Sąjungos (ES) paramos fondo lėšų, skirtų statyti atliekų perdirbimo gamyklą, kurioje būtų rūšiuojamos komunalinės atliekos. Todėl projekto vykdymą ŠRATC ketina pradėti nuo mechaninio rūšiavimo įrenginių statybos. Projekto įgyvendinimui buvo numatyta 54 mln. litų, iš kurių 8 mln. skiria ŠRATC dalininkai - Šiaulių regiono savivaldybės.