lėšos
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „lėšos“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „lėšos“.
Kas negerai su lietuviais: „Facebook“ rūpi labiau nei mokesčių panaudojimas
Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
SADM: socialiniam modeliui įgyvendinti naujų mokesčių nereikės
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje geriausių šalies mokslininkų parengtu socialiniu modeliu siekiama užtikrinti ekonominę ir socialinę visuomenės gerovę.
Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, naujų mokesčių įvedinėti nereikės – mokslininkai siūlo tiesiog protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas. Mokslininkų siūlymas – bazinės pensijos surinkimą ir mokėjimą per 10-12 m. iš „Sodros“ perkelti į valstybės biudžetą. Atitinkamai pamažu mažinant „Sodrai“ mokamą pensijų įmokos tarifą (12 proc.
„Ferrari“: „Formulė-1“ privalo sumažinti išlaidas
„Ferrari“ vadovas Maurizio Arrivabene mano, kad išlaidos F-1 turi būti sumažintos tam, kad tam tikros komandos negalvotų vien apie tai, kaip išgyventi šiame čempionate, rašo F-1.lt. Pernai į administratorių rankas patekus „Caterham“ ir „Marussia“ ekipoms, imta intensyviau diskutuoti apie esmines probelmas, ypač apie išlaidas. „Marussia“ (dabar „Manor“) komandai pavyko išsigelbėti. Tačiau finansinių problemų turi daugiau nei dvi čempionato komandos.
Augti ir plėstis verslui Lietuvoje padeda ES struktūrinių fondų lėšos
Rizikos kapitalo fondai, investuojantys ES lėšas, įsigyja įmonių akcijų ir aktyviai dalyvauja jų valdyme. Dalindamiesi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi jie „augina“ įmones, tikėdami, kad investicijų vertė augs. Apie vieną iš tokių, sėkmingai investicijų vertę didinančių įmonių žiūrėkite video reportažą.
KKSD lėšų skirstymas įpykdė Lietuvos vyrų rankinio lyderius
Daugelį metų Lietuvoje tarp lyderių esantys ir tarptautinėse arenose skambių pergalių iškovoję Lietuvos rankinio klubai – Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ ir Klaipėdos „Dragūnas“ yra nusivylę Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) požiūriu ir sunkiai suvokiamu lėšų skirstymu. Metų metus šie klubai iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo projektams skirtų lėšų gaudavo bemaž po 10 tūkstančių litų (apie 3 tūkst.
Daugiausia pinigų savo rinkimų kampanijoms aukoja didmiesčių politikai
Aktyviai lėšas savo rinkimų kampanijoms aukoja tiek asmenys, siekiantys tapti merais, tiek tarybos nariais, daugiausia pinigų kol kas skiria didmiesčių valdžioje norintys būti politikai. Maksimalią sumą rinkimams ketina skirti Vilniaus mero kėdės siekiantis dabartinis sostinės vicemeras „darbietis" Jonas Pinskus - jis rinkimams iš savo turimų santaupų jau davė beveik visą leistiną sumą - daugiau kaip 13,3 tūkst. eurų. Per 13,5 tūkst.
Kiekvienam moksleiviui per mėnesį valstybė skirs 15 eurų būreliams
Ketvirtadienį, priimdamas 2015 metų valstybės biudžetą, Seimas pritarė grupės parlamentarų idėjai nuo kitų mokslo metų skirti 15 eurų (52 Lt) per mėnesį kiekvienam moksleiviui popamokiniam būreliui lankyti. „Tai yra puiki žinia kiekvienam moksleiviui ir jų tėvams. 15 eurų kiekvienam vaikui bus skirta jau nuo ateinančių mokslo metų. Moksleiviai po pamokų galės rinktis savo mėgstamą būrelį – konstruoti robotus, mokytis fechtavimo ar žaisti krepšinį.
Tyrimas: kas antras gyventojas yra suabejojęs, ar užteks pinigų pirkiniui mokant kortele
Kiek tiksliai pinigų turi savo mokėjimo kortelėje, žino vos 28 proc. kortelių naudotojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 66 proc. gyventojų savo kortelės likutį gali įvardinti su dešimčių ar šimtų litų paklaida. Tuo tarpu likusi gyventojų dalis (5 proc.) teigia net nenumanantys, kiek pinigų šiuo metu yra jų mokėjimo kortelėse. Banko duomenimis, kasdien dėl nepakankamos kortelėje esančios sumos yra atmetama daugiau nei 4 tūkst.
Tyrimas: kiek Lietuvos piliečių prasidėjus karui savo šalies negintų
Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas apie krašto apsaugą rodo, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų kilus karui patys eitų ginti šalies. Beveik tokia pati dalis apklaustųjų nurodė, kad prasidėjus karui savo šalies negintų. Tyrime, kurį Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu spalį atliko tyrimų centras „Vilmorus“, daugiau kaip 34 proc.
Socialinių pašalpų nebereikia beveik ketvirtadaliui anksčiau jas gavusių alytiškių
Savivaldybėms pradėjus administruoti socialinių pašalpų lėšas, jų skirstymas tapo skaidresnis, pinigai naudojami efektyviau. Skaičiuojama, kad Alytaus mieste šiemet bus išmokėta beveik 2 milijonais litų mažiau nei pernai. Sutaupytos lėšos bus panaudotos kitoms socialinėms reikmėms.
REKLAMA
REKLAMA
10 klausimų planuojantiems įsigyti šunį
Impulsyviai priimtas sprendimas pirkti vieną ar kitą daiktą dažnai baigiasi ir ištuštėjusiomis kišenėmis, ir sąžinės priekaištais. Pasekmės dar sudėtingesnės, jei neapsvarsčius visų „už” ir „prieš” įsigyjamas gyvas padaras – šuo. Ką reikėtų apgalvoti prieš įsigyjant draugą? Kiekvienam gali nutikti taip, kad, pamatę mažą, žavų padarėlį, negalėsite atsilaikyti ir norėsite jį pasiimti su savimi.
Studentai renka lėšas beglobiams gyvūnams
Kauno mieste ir rajone yra daugybė beglobių gyvūnų. Pamačius be šilumos, maisto ir šeimininkų meilės vargstančius gyvūnus suspurda ir vaikų, ir suaugusiųjų širdys. Vienintelė bedalių keturkojų viltis – gyvūnų globos organizacijos ir geraširdžiai žmonės. Norėjusieji kaip nors prisidėti prie beglobių gyvūnų gerovės, bet nerasdavę tam laiko ar progos, tai galės padaryti ateinantį šeštadienį, spalio 4 d., apsilankę prekybos miestelyje „Urmas“ esančiame Centriniame Kauno turguje. Čia 8-14 val.
Vagys įsigudrino plėšti bažnyčias
Spalio 1 d. 9 val. 5 min. Kaune, Marių gatvėje, pastebėta, kad bažnyčioje, įsibrovus pro langą, sulaužytos penkios aukų dėžutės ir iš jų pagrobtos piniginės lėšos. Nuostolis dar nustatomas.
Taupant lėšas siekia sujungti tris verslo priežiūros institucijas
Teisingumo ministerija (TM) siūlo į vieną sujungti tris vartotojų teises ginančias organizacijas. Jei siūlymui bus pritarta, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ne maisto produktų inspekcija ir Metrologijos inspekcija bus sujungtos ir veiks kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Visos šios institucijos sprendžia vartotojų bei verslininkų ginčus ir prižiūri rinką, jos nuolat susirašinėja, o tai ilgina procesus ir didina kaštus.
Kiekvieno miestelio bibliotekai pinigų neužteks
Žinių radijas Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad prieš krizę suprojektuotai ir niekaip nebaigiamai statyti Kretingos bibliotekai papildomai lėšų skiriama nebus, nes jų nėra. Ministras pabrėžė, kad statoma biblioteka Kretingai yra per didelė. „Valstybės investicijų programa kultūrai buvo 240 mln. litų. Praeitos Vyriausybės suma buvo sumažinta iki 80 mln. litų, todėl dauguma statybos objektų tiesiog buvo užšaldyti. Šiandien turėdami realybę, turime peržiūrėti tuos objektus.
A. Matonis: Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriamos lėšos gali išgelbėti šimtus karių
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriami 50 tūkst. eurų yra svarbus indėlis, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. „Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, neteikia karinės pagalbos Ukrainai. Jei paskaičiuosime, kiek už 50 tūkst. eurų galima įsigyti medikamentų, pamatysime, kad tai yra pakankamai svarbus indėlis. Tie pinigai gali padėti išgelbėti gyvybes ar padėti sveikti šimtams Ukrainos karių“, – kalba LRT.lt pašnekovas. Lietuva skirs 50 tūkst.
Valstybės milijonai – abejotinai pagalbai
Jei būtume šalis, kur šeimose nebūna smurto, greičiausiai turėtume galimybę visiems pensininkams grąžinti per krizę apkarpytas pensijas ar atsisakyti mokyklų uždarymo vajaus. Šiuos drąsius teiginius liudija savaitraščio „Šiauliai plius“ atlikti preliminarūs skaičiavimai apie smurto prevencijos kainą. Prevencijos, kuri, atrodo, ne visai veikia ne tik dėl nekvalifikuotos pagalbos.
Seimas kitiems metams prašo per 97 mln. litų
Seimo kanceliarija kitiems metams norėtų gauti 97 mln. 713 tūkst. litų. Praktiškai tai yra tiek pat, kiek jai skirta šiemet. Praėjusią savaitę parlamento valdyba nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad rengiant 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Seimo kanceliarijai būtų numatyta 97 mln. 713 tūkst. litų. Šiemet Seimo biudžetą sudaro 97 mln. 865 tūkst. litų. Iš kitiems metams prašomos sumos 56 mln. 386 tūkst.
Paramos programa „Geridarbai.lt“ – gerų idėjų įgyvendinimui
Turi gerą idėją, tačiau trūksta pagalbos ją įgyvendinant? Tavo organizacijai reikalinga parama?
Kreipkis į mus! www.geridarbai.lt – mes padedame įgyvendinti geras idėjas! Lietuvoje gyvena beveik 3 milijonai žmonių. Čia savo veiklą vykdo daug įvairių organizacijų. Kiekviena iš jų – vienija piliečius, turinčius bendrų tikslų, puoselėjančių vienodas vertybes ir planuojančių kartu įgyvendinti bendras idėjas. Kartais trūksta tik vieno nedidelio žingsnelio, kad šios idėjos virstų realybe.
Gyventojai geriau vertina ES investicijų skaidrumą
Per pastaruosius metus gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimo skaidrumą pastebimai pagerėjo, rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa. Gyventojai teigia, jog dabar juos pasiekia daugiau informacijos apie ES lėšas ir jie turi tvirtesnę nuomonę, ar jos panaudojamos skaidriai.
Sutaupyti lėšų padės nauja lengvatų administravimo sistema
Jonavos r. savivaldybėje nuo rugsėjo 1 d. pradės veikti elektroninė pavėžėjimo apskaitos sistema. Pavėžėjimo sistema tai savivaldybės dotuojama galimybė mokiniams, gyvenantiems toliau nuo mokyklos, į ją nuvykti ir grįžti nemokamai, naudojantis regioniniais autobusais. Iki šiol pavėžėjimo sistemos administravimas buvo vykdomas rankiniu būdu. Dalyje mokyklų pavėžėjimo talonai buvo išduodami iš anksto, taigi vežėjams buvo mokama net už keliones, kai mokiniai autobusu iš tikrųjų nevažiavo.
Seimūnų išlaidos parlamentinei veiklai – katino ašaros?
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Pastaruoju metu vėl netyla diskusijos apie Seimo narių lėšas, skirtas parlamentinei veiklai. Tauragės rajono vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas parlamentaras Darius Petrošius ir šioje rinkimų apygardoje kandidatavęs Stasys Šedbaras – tarp tų, kurie šias lėšas išnaudoja visiškai. BNS naujienų agentūra praneša, kad 2014 metų pirmąjį pusmetį Seimas parlamentinėms išlaidoms skirtų lėšų netaupė. Dauguma Seimo narių šiuos pinigus skyrė transporto išlaidoms.
Senelių likimą jaukia valdininkų klaidos
Asta Volkovaitė Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, Trakų gatvėje veikiančių senelių globos namų likimas kimba ant plauko. Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuspręstų neskirti papildomų lėšų naujų senelių globos namų statybos vietose netikėtai rastiems pamatams nugriauti, kitąmet globos namų gyventojai gali likti gatvėje. Valdininkai kaltę verčia projektuotojams, o pastarieji kaltina valdininkus.
Valstybės kontrolė: Valstybės saugumo departamentas neišvengė klaidų valdydamas turtą ir lėšas
Valstybės kontrolė baigė Valstybės saugumo departamento (VSD) 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau nustatyta teisės aktų pažeidimų naudojant lėšas ir turtą, atliekant viešuosius pirkimus. „Audito rezultatai parodė, jog VSD neišvengė pažeidimų valdydamas turtą ir pirkdamas paslaugas, o turimas lėšas ne visada naudojo toms reikmėms, kurioms jos skirtos.
Susikibo dėl gatvių asfalto
Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šimtas metrų asfalto skaldo Trakų rajono Grendavės kaimo bendruomenę. Gyventojai kaltina seniūną už valstybės pinigus išasfaltavus gatvę, kuri reikalinga jam vienam, o kaimo gyventojai pasmerkti klimpti smėlyje ir kvėpuoti dulkėmis. Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, šalia kelio Trakai-Onuškis, įsikūrusio Grendavės kaimo bendruomenė jau metus susiskaldžiusi.
Vyriausybė krašto apsaugai trečiadienį skirs 45 mln. litų
Vyriausybė trečiadienį krašto apsaugai iš Privatizavimo fondo skirs 45 mln. litų. Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas bus svarstomas ministrų kabineto posėdyje. Liepos pradžioje Seimas nutarė, jog krašto apsaugai papildomai šiemet bus skirta iš viso 130 mln. litų: 85 mln. litų - iš valstybės biudžeto, o dar 45 mln.
Konkursas į Žemės ūkio ministerijos finansuojamas studijas – 6 žmonės į vieną vietą
Aleksandro Stulginskio universitete į 116 tikslinių studijų vietų, kurias finansuoja Žemės ūkio ministerija, yra pateikta 641 paraiška, t. y. vidutiniškai 5,5 paraiškų į vieną vietą. Žemės ūkio ministerija valstybės lėšomis šiais mokslo metais finansuos tikslines studijas Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose (LSMU), iš viso – 126 vietas. „Žengėme svarbų žingsnį, parodydami, kad ir šakinės ministerijos gali prisidėti prie tikslinių studijų finansavimo.
Valstybės kontrolė: SADM turėtų labiau domėtis, kaip naudojamos valstybės lėšos
Valstybės kontrolė baigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl ministerijos biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau finansinių ataskaitų rinkinyje rado apskaitos klaidų. Jų, apskaitydamos nekilnojamąsias kultūros vertybes, padarė ministerijai pavaldžios, dažniausiai – socialinės globos, įstaigos. Be to, auditoriai nustatė valstybės lėšų ir turto naudojimo pažeidimų.
Vyriausybė patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą
Šiandien Vyriausybė patvirtino naują Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, kurioje, atsižvelgiant į realias valstybės finansines galimybes, numatyta modernizuoti laisvės atėmimo įstaigas iki 2022 m.
Ankstesnės Vyriausybės patvirtintas modernizavimo planas, kuriame buvo numatyta įkalinimo įstaigas pertvarkyti iki 2017 m., liko neįgyvendintas dėl lėšų stokos. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje numatoma, kad modernizavimo projektams įgyvendinti iki 2022 m. reikėtų 118 mln.
Europos Sąjungos parama ar investicija ?
„Istoriškai susiklostė, kad ES struktūrinių fondų lėšos verslui buvo skirstomos kaip negrąžintina parama. Tačiau, tai keičiasi – šiuo metu jos vis labiau yra orientuojamos į finansines priemones Tai – ypač teigiamas pokytis, leisiantis daug efektyviau išnaudoti ES struktūrinių fondų lėšas“, - sako Lietuvos Rizikos ir Privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Gustainis.
Kaunas savo teisę į lygius kelius bandys iškovoti su Konstitucinio Teismo pagalba
kaunas.kasvyksta.lt Kauno miesto vadovų kova dėl neteisingai ir neproporcingai skirstomų valstybės lėšų kelių ir gatvių tvarkymui persikelia į LR Konstitucinį Teismą. 31 Seimo narys praėjusį ketvirtadienį pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybės lėšų skirstymą gatvių ir kelių tiesimui bei tvarkymui, atitikimo LR Konstitucijai, informuoja miesto savivaldybė. „Pritariu Kauno miesto vadovų išreikštai pozicijai dėl gatvėms neproporcingai skirstomų lėšų.
Telefoninių pardavimų nauda verslui
Kokia telefoninių pardavimų nauda verslui – atskleidžia UAB "Greenbit" vadovė Aušra Giedraitienė. Jūsų įmonė teikia aktyvių pardavimų paslaugas verslui. Kodėl užsiimate būtent tokia veikla? Aktyvius pardavimus matome kaip vieną iš sėkmingo verslo dedamųjų, nes nepritraukiant naujų klientų, užimama rinkos dalis traukiasi.
L. Balsys netinkamai leido parlamentines lėšas
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) Seimo nario Lino Balsio iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirktus mėnesinius Vilniaus viešojo transporto bilietus pripažino netinkamomis išlaidomis. Iš viso už trims padėjėjams nupirktus bilietus trims mėnesiams susidarė 600 litų suma, rodo Etikos ir procedūrų komisijos turima medžiaga. Paties L.Balsio sau pirktus mėnesinius bilietus EPK pripažino tinkamu parlamentinei veiklai skiriamų lėšų panaudojimu.
Naujovės skiriant ir naudojant valstybės lėšas sportui – daugiau planavimo, skaidrumo ir galimybių
Siekdamas geresnio sportui skiriamų valstybės lėšų planavimo bei didesnio skaidrumo, Kūno kultūros ir sporto departamentas parengė ir patvirtino naują tvarką valstybės biudžeto lėšų skyrimui, naudojimui ir atsiskaitymui už jas, praneša KKSD. Ši tvarka netaikoma Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšoms, ji galios tik skiriant Kūno kultūros ir sporto departamento biudžeto lėšas, vadinamąjį papildomą finansavimą, atsiradus pagrįstam poreikiui iš sporto organizacijų.
LLRI: Įmonių laiką ir lėšas švaisto prievolė informuoti apie susijungimą
Nepagrįstai daug Lietuvos įmonių turi gauti leidimus susijungti, o tai įmonėms atneša papildomas sąnaudas. Šiuo metu valdžia siekia įtvirtinti 15 mln. eurų pajamų ribą besijungiančioms įmonėms. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad informavimo apie koncentraciją riba yra nepagrįstai žema – ji neatitinka Lietuvos įmonių augimo perspektyvų ir didina administracinę naštą.
Statistika: mokymo įstaigų lėšos išaugo
2013 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų lėšos sudarė 5,7 mlrd. litų – tai 91,3 mln. litų (1,6 proc.) daugiau nei 2012 m., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Remiantis išankstiniu bendrojo vidaus produkto (BVP) įverčiu, švietimo įstaigų lėšų dalis 2013 m. sudarė 4,8 procento BVP (2012 m. – 5 proc.). Valdžios sektoriaus lėšos švietimo įstaigoms, sudarančios didžiąją dalį (4,6 mlrd. litų, arba 80 proc.
Skelbiamas papildomas paraiškų rinkimas paramai asbestinių stogų dangos keitimui gauti
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) nuo liepos 1 d. pradeda papildomą paraiškų surinkimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. KPP parama gali būti skirta projektams, įgyvendinamiems kaimo vietovėje, t. y. kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 6000 gyventojų, o pareiškėjas turi būti kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip penkerius metus iki ...
Kauno technologijos universiteto studentams – „GECO“ stipendijos
Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su viena sparčiausiai augančių atsinaujinančios energetikos bendrovių „GECO Investicijos“ – įmonė įsteigė ir kasmet skirs lėšų devynioms stipendijoms. Stipendijomis siekiama paskatinti gabius jaunuolius rinktis ir gilintis į perspektyvią šilumos energetiko specialybę bei likti studijuoti Lietuvoje, turinčioje gilias technologinių mokslų tradicijas.
Nuteistieji nebegalės nuslėpti savo turimų lėšų
Per pastaruosius dvejus metus įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems žmonėms valstybė dėl įvairių priežasčių išmokėjo per 300 000 litų, tačiau aukos, kurios nukentėjo nuo nusikaltėlių, iš tos sumos negavo nė cento. Teisingumo ministerija pasiūlė naujovę, kuri padės apsaugoti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų interesus.
„Akistata“: nuteistieji nebegalės nuslėpti savo turimų lėšų
Per pastaruosius dvejus metus įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems žmonėms valstybė dėl įvairių priežasčių išmokėjo per 300 000 litų, tačiau aukos, kurios nukentėjo nuo nusikaltėlių, iš tos sumos negavo nė cento. Teisingumo ministerija pasiūlė naujovę, kuri padės apsaugoti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų interesus.
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė įtariama lėšų pasisavinimu
Ligonių kasų tyrimas atskleidė, kad Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) valstybei padarė kelių šimtų tūkstančių litų žalą, nes neteisėtai pateikdavo sąskaitas už brangesnį gydymą ir reabilitaciją, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Patikrinimo metu nustatyta, kad keliems asmenims buvo teikiamos ne aktyviojo stacionarinio gydymo paslaugos, už kurias buvo apmokėta ligoninei Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o pigesnės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaug...
A. Sysas: pensijų kompensavimas pareikalaus NK ir automobilių mokesčių?
Žinių radijas Per krizę sumažintų pensijų kompensavimas ir lėšų poreikis vers grįžti prie diskusijų dėl nekilnojamojo turto, automobilių bei progresinių mokesčių, sako Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Seime, svarstant įstatymo projektą dėl senatvės ir invalidumo pensijų kompensavimo. Tuo metu „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kajetana Leontjeva teigė, kad tokie mokesčiai, bent jau šiuo metu, nereikalingi.
Šakiečiai: europarlamentarai atstovauja mus tik prieš rinkimus
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Europos Sąjungai (ES) Rusijos agresijos akivaizdoje trūksta kalbėjimo vienu balsu, problemiškas yra ir lėšų paskirstymas, pastebi Šakių miesto verslininkai. Šakiečių teigimu, Lietuvos politikai nesugeba veiksmingai išnaudoti Europos Parlamento (EP) nario mandato. „Aš buvau iš tų optimistų, kurie manė, kad Rusija gali tapti normalia valstybe. Tačiau šių dienų įvykių akivaizdoje tenka suprasti, kad taip nėra ir nebus.
ES žemės ūkio veiklų įvairovė turi tapti ES politikos šerdimi
Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna gegužės 4-6 d. Atėnuose (Graikija) dalyvauja neformalioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, kur aptariamas žemės ūkio veiklų įvairinimas. Pirmininkavimą pradėjusi Graikija imasi diskutuoti dėl žemės ūkio veiklų įvairinimo, taip tikėdamasi sustiprinti ES ekonomines, socialines ir aplinkosaugos sąlygas. Kuo įvairesnės bus ES žemės ūkio veiklos, tuo didesnis bus ES pranašumas pasaulio rinkose.
Feodaliniai ar skylėti žemės „saugikliai“?
Artėjant gegužei, kai užsieniečiai jau galės oficialiai pirkti žemę Lietuvoje, tautos išrinktieji paknopstomis reglamentavo vadinamuosius saugiklius dirbamos žemės pirkėjams. Ūkininkams akivaizdu, kad vadinamųjų žemės įsigijimo saugiklių įstatymas yra skylėtas.
Europines lėšas, skirtas Utenos viešbučiorekonstrukcijai, grobsčiusių verslininkų byla jau teisme
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba ir Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Utenos viešbutį „Aukštaitis“ rekonstravę trijų Aukštaitijos bendrovių direktoriai įtariami daugiau nei 750 tūkst. litų pasisavinimu, apgaulingai tvarkyta ir klastota buhalterine apskaita ir apgaule gavus daugiau nei 120 tūkst. litų Europos Sąjungos subsidijų.
Atnaujinamas lėšų skyrimas į Lietuvą grįžtantiems tremtiniams
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė per apskrito stalo diskusiją su politinių kalinių ir tremtinių atstovais pasidžiaugė, kad šiemet vėl atnaujinamas lėšų skyrimas į Lietuvą grįžtančių tremtinių bei jų šeimos narių gyvenamajam būstui įsigyti. Pasak ministrės, 2014 m. šiam tikslui iš valstybės investicinio fondo bus skirta 700 tūkst. Lt, o 2015-2017 m. laikotarpiu papildomai planuojama skirti dar 6 mln. litų butų įsigijimui. Dar beveik 1,5 mln.
Investuosime ar tik įsisavinsime?
Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau reikia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria. Iki 2013 metų pabaigos Lietuvos panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų.
Lėšas taupom ar taškom?
Atsakau iškart, kad taškom, bet labai prašau - perskaitykite straipsnį iki galo. Klaipėdos savivaldybėje plika akimi pastebimos reformos grimasos: valdininkų gausėja, o kelerius metus planuota, o šiemet įvykdyta biudžetinių įstaigų apskaitos centralizacija iki šiol kelia sumaištį. Nors žadėta, kad sumažinus buhalterinės apskaitos darbuotojų pareigybių skaičių biudžetinėse įstaigose pagerės atliekamos apskaitos kokybė ir bus sutaupyta nuo 3,2 iki 5 mln. litų, tačiau realybė kur kas proziškesnė.
Lėšos „Sodros” reformai – į balą ar į naudą?
Žinių radijas Po dviejų metų tuščių pažadų Seimo narius nustebino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos noras dar papildomai išleisti 3,2 mln. Lt „Sodros” reformai. Norima vykdyti projektus, tyrimus, kurie įvertintų įstaigos būklę. Reikia veikti Anot „Swedbank” ekonomisto Nerijaus Mačiulio reikia kuo greičiau rengti įstatymo pataisas dėl „Sodros“ reformos, o ne analizuoti situaciją pasaulyje ir Lietuvoje.